Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Graikija smarkiai didins baudas padegėjams. Jos ateityje gali siekti 30 000 eurų ir daugiau, per valstybinę televiziją ERT sakė civilinės apsaugos ministras Vassilisas Kikiliasas. Šiuo metu Graikijoje kasdien kyla dešimtys gaisrų, kurie dėl didžiulės sausros neretai greitai plinta. Daugumą gaisrų įplieskia žmonės, praėjusią savaitę pabrėžė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakisas.
Pagrindinis planuojamo bausmių sugriežtinimo tikslas yra prevencija, rašo laikraštis „To Proto Thema“. Iki šiol įstatymas numatė baudas nuo 300 iki 5 000 eurų. Tačiau jau netrukus sunkiais atvejais baudos dydis gali siekti 30 000 eurų, o už pakartotinį nusikaltimą suma dvigubės. Be to, padegėjams gali tekti apmokėti ugniagesių darbo išlaidas. Daug gaisrų kyla per aplaidumą, pavyzdžiui, kai žmonės pučiant stipriam vėjui degina sodo atliekas, kepa mėsą ant grotelių ar atlieka suvirinimo ir šlifavimo darbus – dėl to kyla kibirkštys, įplieskiančios liepsnas.
Už tyčia sukeliamus gaisrus gresia ir kalėjimas. Tačiau padegėjus pirmiausiai reikia nutverti, o tai dažniausiai yra labai sunku. Liepą, anot pranešimo, sulaikytas 21 asmuo. Tą patį mėnesį Graikijoje suskaičiuota 1 470 miškų ir krūmynų gaisrųi. Rodo saloje buvo evakuota apie 19 000 turistų. Per gaisrus kituose šalies regionuose žuvo iš viso penki žmonės, tarp jų – du gesinimo lėktuvo, kuris sudužo gesindamas liepsnas, pilotai. Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Kas dėl gaisrų Graikijoje prarado darbo vietą, iki spalio imtinai sulauks 534 eurų paramos per mėnesį. Pasak Darbo ministerijos, per atitinkamą platformą jau galima teikti prašymus. Parama bus teikiama tol, kol nukentėjusi įmonė dėl liepsnų padarytos žalos negalės veikti. Tikslus tokių įmonių ir jų darbuotojų skaičius dar nežinomas.
Praėjusiomis savaitėmis Graikijoje, pirmaisiais vertinimais, liepsnos sunaikino per 43 000 hektarų miškų, krūmynų ir žemės ūkio plotų. Daug paplūdimio barų ir tavernų apgadinta pirmiausiai Rodo salos pietryčiuose. Nuo tada čia daug žmonių yra bedarbiai.
Grivinos. EPA – ELTA foto
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai, kuria siekiama užkardyti nepagrįstų grynųjų pinigų gabenimą į Lietuvą per Rusiją ir Baltarusiją – siūloma griežtinti baudas asmenims, mėginantiems įvežti netiksliai deklaruojamus grynuosius. Be to, siūloma leisti juos konfiskuoti.
Tokias Administracinių nusižengimų kodekso bei Mokesčių administravimo įstatymo pataisas parlamentui pateikė Finansų ministerija. Jos bus svarstomos skubos tvarka – stebint pastaruoju metu didėjančius grynųjų gabenimo į Lietuvą srautus.
Projektui balsavime pritarė 80 Seimo narių, 6 balsavo prieš, 30 – susilaikė.
„Viduryje invazijos Ukrainoje pastebėta, kad gabenamų pinigų kiekiai – ypač Ukrainos grivinomis – per Baltarusijos sieną į Lietuvą (…) iki deklaruotinos sumos yra išaugę labai stipriai“, – antradienį Seimo posėdyje pataisas pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot jos, įvežami grynieji gali būti skirti nusikalstamai veikai finansuoti, o gabenami – iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
Projekto aiškinamajame rašte ministerija pažymi, kad gruodžio–sausio mėnesiais muitinė iš viso užfiksavo 84 atvejus, kuomet į šalį bandyta įvežti Ukrainos grivinas, negalint pagrįsti pinigų kilmės. Sulaikytų pinigų vertė siekė 1,055 mln. eurų, kuriuos iš viso gabeno 83 asmenys.
„Panašu, kad tie pinigai keliauja būtent iš užgrobtų Ukrainos teritorijų rytuose ir tos grivinos, tikėtina, priklausė Ukrainos piliečiams ir yra išgabenamos į Europos Sąjungos valstybes“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
Projektu siūloma už netikslias ar neišsamias grynųjų pinigų ar grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijas iki 390 eurų didinti minimalią baudą, o už pakartotinį nusižengimą – bausti nuo 1,04 tūkst. iki 3,9 tūkst. eurų.
Be to, už reikalavimų mokėjimo paslaugų tiekėjams nesilaikymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims galėtų būti skiriama 1,8–3,8 tūkst. eurų bauda (3,8–6 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą). Kartu siūloma papildyti atvejų, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, sąrašą.
„Žmonės, kurie pagrindžia pinigų kilmę, jiems niekas nesikeičia. Užkardomi tokie atvejai, kuomet žmonės negali nurodyti nei pinigų savininko, nei kilmės, nei pagrįsti, iš kur tuos pinigus paėmė. Labai dažnai tokie atvejai yra organizuoto nusikalstamumo išdava“, – teigė G. Skaistė.
Projekto rengėjai, be kita ko, pažymi, kad siekiant išvengti atsakomybės tokias lėšas deklaruoti, jas per sieną gabena asmenų grupėmis – mažesnėmis nei 10 tūkst. eurų sumomis.
„Pastebėta, kad yra piktnaudžiaujama nustatyta riba. Kadangi nustatyta privalomo deklaravimo riba yra 10 tūkst. eurų, įvežamos sumos mažesnės nei 10 tūkst. eurų ir tokiu atveju neprivalai deklaruoti ir net pasisakyti, kad pinigų turi. Akivaizdu, kad jei sudėsi daug žmonių, gabenančių iki 10 tūkst. eurų sumas, gaunasi gana dideli pinigai“, – argumentavo ministrė.
Anot jos, grivinas, negalėdami pagrįsti jų kilmės, per valstybės sieną gabena Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos piliečiai, tokių atvejų mastai „išaugę drastiškai“, o panaši tendencija stebima ir aplinkinėse šalyse.
Dabar už neteisingai deklaruotus grynuosius baudžiama nuo 200 iki 1,2 tūkst. eurų. Pasak ministerijos, tokia bauda yra „nepakankamai veiksminga ir atgrasanti“.
Toliau pataisos bus svarstomos Teisės ir teisėtvarkos komitete, o parlamento plenarinę posėdžių salę grįš gegužės 9 d.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gintaras Visockas
Nesu didelis Lenkijos gerbėjas. Kas skaito mano straipsnius, puikiai žino, kodėl Varšuvos nelaikau itin patikimu Lietuvos partneriu: lenkai vis dar mūsų neatsiprašę už Vilniaus krašto okupaciją. Mano supratimu, tai – velniškai svarbi detalė, nepaisant šaukiančiųjų, jog šiandien būtina žvelgti tik pirmyn.
Tačiau aš nelinkęs piktai smerkti Lenkijos, kai ši ginčijasi su Europos Sąjunga dėl neva klaidingos lenkiškų teismų reformos. Šitaip elgiuosi ne todėl, kad Lekija būtų teisi „nuo pirmojo iki paskutiniojo bylos puslapio“, o todėl, kad ir Europos valdančiųjų neapsiverčia liežuvis vadinti „šventa karve“. Taip, įstojus į bendriją būtina laikytis jos žaidimo taisyklių. Žinoma, darinyje, kuris vadinasi ES, – daug teisingų ir prasmingų taisyklių. Ir vis tik nepraraskime saiko jausmo. Ar Briuselis su Strasbūru turi teisę kištis į absoliučiai visus lenkiškus reikalus? Kur toji riba, kurios nevalia peržengti nei Lenkijai, nei ES biurokratams? Ar europietiškoji Temidė tikrai visur ir visada objektyvi, nešališka, apolitiška, kad jaučiasi turinti teisę mokyti lenkus teisinės abecėlės?
Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.
Puikiai prisimenu dieną, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Tuomet rašiau straipsnį, kodėl lietuviams naudinga įsilieti į ES gretas. Tąsyk nė juodžiausiame sapne negalėjau susapnuot, jog vos po keliolikos metų viskas taip sparčiai versis per galvą. O juk pasikeitė! Ar galime be Briuselio palaiminimo žengti bent vieną metrą priekin arba atgal? Viskas griežtai reglamentuota: kaip turime bendrauti su tautinėmis bendrijomis, kaip privalu globoti nelegalius migrantus, išlaikyti kalinius, kas yra tikroji šeima, kaip traktuotinos žmogaus teisės, ar apkaltos metu pašalintas prezidentas turi teisę dar sykį siekti svarbaus posto valstybės institucijose, ar neskriaudžiame LGBT bendruomenės… Tik mažumėlę kryptelk į šoną. Briuselis iškart šauks specialius posėdžius, Vilniun atskris reiklios komisijos, mus perspės apie ruošiamus ieškinius Europos Žmogaus Teisių Teisme, mums grasins finansinėmis sankcijomis. Tarsi Europos teisėjai – viską žinantis, viską išmanantis Dievas. Tarsi Europos teismai – šventesni už Popiežių Pranciškų. Jei norite, galiu dar griežčiau tarti: Briuselio biurokratai man vis panašesni į Kremliaus diktatorius, 1990-aisiais keikusius nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, girdi, Sovietų Sąjungos Konstitucija kur kas aukščiau nei lietuviškasis dokumentas. Skirtumas tik toks – Michailas Gorbačiovas grūmojo atiųsti tankus, Europos Vadovų Taryba – baugins sužlugdyti finansiškai.
Suprantu, ES turi laikytis bendrų susitarimų, kitaip ši orgaizacija – mirusi organizacija. Tačiau per daug griežtai ir tendencingai viską reguliuodama Europa jau patyrė nuostolių – prarado Didžiąją Britaniją. Vis labiau suprantu oficialųjį Londoną. Matyt, neturėjo kitos išeities. O kokios Lietuvos perspektyvos? Kai Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija mandagiai primena Vokietijai, jog „Nord Stream 2“ nėra vien ekonominis projektas, į mūsų nuomonę nusispjaunama. Kai Vilnius perspėja, jog Europos lyderiams nedera glebesčiuotis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos vadovai tarsi tyčia veržte veržiasi pasišnekučiuoti su diktatoriumi. Viena Austrijos politikė Putiną pakvietė net į savo vestuves, šoko su Putinu vadinamąjį „lėtą šokį“, nors visi save gerbiantys politikai, mano supratimu, turėtų vengt paduoti ranką tiek daug bjaurių karinių nusikaltimų pridariusiam šiandieniniam Kremliaus diktatoriui.
Bet ar mes, Rytų europiečiai, turime teisę Vokietijai užkrauti milijardines baudas už išdavikišką dujų vamzdį? O juk „Nord Stream 2“ projekto dovanoti negalima: jei Lenkija kasdien privalo mokėti milijonines baudas, tai Berlynas – milijardines. Imkime kitą pavyzdį: koks EVT ir Europos Komisijos dėmesys Astravo atominei elektrinei, kuri, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, pajėgtų nuo žemės nušluoti visą Lietuvą? Kiek prireikė maldavimų, kad Europos lyderiai į Baltijos šalis atsiųstų bent po keletą batalionų Rusijos atgrąsymui?! Jei toji austrų dama turi teisę šokti austriškąjį kadrilį su Putinu, tai gal ir mūsų valdžiai leistina, pavyzdžiui, skristi į Kiniją švęsti komunistų partijos lyderio gimtadienio? Jei esame lygūs ir vienodi, kas leistina austrams, turėtų būti leidžiama ir lietuviams.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Imkime patį blogiausią variantą. Įsivaizduokime, jog į Europos Vadovų tarybą ir Europos Komisiją, kurios nustato bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus, sprendžia pačius sudėtingiausius klausimus, per klaidą įsitrina akivaizdžiai netinkami politikai. Jie Lietuvai primeta absoliučiai netinkamus nurodymus. Pavyzdžiui – liepia atsisakyti visko, kas lietuviška: Lietuvos vardo, lietuvių kalbos, lietuviškų papročių, kvestionuojama net lietuvių tautybės žmonių teisė balsuoti rinkimų metu. Ar ES teisėje yra numatytos priemonės, kaip Lietuva galėtų teisiškai apsiginti?
Tai, žinoma, retorinis, absurdiškas klausimas. Toks variantas greičiausiai neįmanomas niekad niekada. Tačiau ar pamiršote, kas nutiko, kai mus pakvietė į NATO? Priimti – priėmė, o paruošti Baltijos šalių gynybos planus – pamiršo. Tuometinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė sušuko: Karalius – nuogas. Tik po D. Grybauskaitės priekaištų NATO susigriebė – išties, Baltijos šalių gynybos planų nėra, jei Maskva netikėtai pultų, nežinotume ko griebtis…
Štai tokios tokelės.
Informacijos šaltinis – Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org
Varšuva, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Lenkijos teisingumo ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą.
Varšuva ir Briuselis jau daug laiko nesutaria dėl ginčytinų teismų reformų, kurias prastūmė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė.
Briuselis mano, kad reformos kenkia demokratijai, o Lenkija teigia, kad jos reikalingos siekiant išgyvendinti teisėjų korupciją.
„Ar tai būtų neteisėtos baudos dėl Turovo (anglių kasyklos), ar bauda už pokyčius teismų sistemoje, Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“, – žurnalistams sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro ir pridūrė, kad Lenkija „neturi pasiduoti savivalei.“
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Policija nuo penktadienio pradeda griežtą judėjimo tarp savivaldybių kontrolę. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pastebimi vis mažesni gyventojų, bandančių judėti tarp savivaldybių, srautai, dauguma vairuotojų yra pasirūpinę reikiamais dokumentais.
Visgi policijos generalinis komisaras akcentuoja, kad gyventojams, piktybiškai bandantiems išvengti įvestų apribojimų, bus taikomos baudos nuo 500 eurų.
R. Požėla informuoja, kad per pirmąsias dvi paras, kai dalyje savivaldybių buvo įvesti judėjimo ribojimai, nepraleista per 600 transporto priemonių, bandančių patekti ne į savo savivaldybę. Jo teigimu, daugiausiai gyventojų be svarios priežasties bandė patekti į Palangą.
„Daugiausiai automobilių buvo apgręžta, kurie bandė įvažiuoti į Palangos miestą, nes, kaip žinia, Palangos miestui mes buvome ir esame parengę specialų planą ir iš esmės ten stacionarūs postai jau pradėjo veikti nuo trečiadienio“, – žurnalistams penktadienį teigė jis.
Visgi policijos generalinis komisaras džiaugėsi, kad dauguma į sostinę bandančių patekti gyventojų su savimi turi reikiamus dokumentus.
„Dauguma atvejų žmonės tikrai yra pasirengę, pasiruošę kontrolės procedūroms, turi patvirtinančius kelionę dokumentus, pažymas, išrašus. Tai pakankamai tokių žmonių atžvilgiu patikrinimo procedūros vyksta operatyviai ir greitai. Žmonėms mes palinkime gero kelio ir leidžiame jiems vykti toliau“, – sakė jis.
R. Požėla taip pat akcentavo, kad kol kas apie konfliktines situacijas jam neteko girdėti. Jis taip pat pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis pastebimi vis mažesni gyventojų, judančių tarp savivaldybių, srautai.
„Didžiausi srautai buvo trečiadienį ir srautai po truputį mažėja. Aišku, išimtis šis laikotarpis, savotiškos piko valandos, kai žmonės grįžta iš darbų, tačiau tikimės, kad šeštadienį-sekmadienį srautai turėtų apmažėti“, – sakė jis.
Todėl R. Požėla akcentuoja, kad vertinant judėjimo dinamiką galima teigti, kad žmones pasiekė žinia be svarios priežasties nevykti iš savo gyvenamosios vietos, o vykstant su savimi turėti reikiamus dokumentus pagrindžiančius kelionės tikslą.
Policijos generalinis komisaras taip pat akcentuoja, kad planuojantys gudrauti ir piktybiškai nevykdantys policijos nurodymų gyventojai bus baudžiami piniginėmis baudomis.
„Iškart noriu kreiptis į tuos asmenis, kurie planuoja tai daryti, nes šioje vietoje mūsų tolerancijos nebus, žaidimo taisyklės visiems aiškios“, – sakė R. Pozėla.
„Tie, kurie bandys gudrauti, susilauks Kalėdinių policijos „premijų“ nuo 500 eurų“, – pridūrė jis.
Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė parlamentaro Mykolo Majausko inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama padidinti baudas triukšmadariams.
Tam, kad kodekso pataisos būtų priimtos, reikalingas dar vienas balsavimas – priėmimo procedūra.
Pagal siūlomą projektą, Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 eurų iki 600 eurų. Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – nuo 280 eurų iki 600 eurų.
Jeigu Seimas pritartų, padidėtų baudos ir už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Pagal siūlomą projektą, tai užtrauktų baudą nuo 150 eurų iki 600 eurų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 600 eurų.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Maskviečiams kaukes gali tekti dėvėti iki kitų metų. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje žmonės turės nuolat dėvėti kaukes. Ši prievolė galios tol, kol bus sukurta vakcina, agentūrai TASS sakė miesto meras Sergejus Sobianinas. „Remiantis įvairiomis prognozėmis, tai gali atsitikti spalio-vasario mėnesiais“, – pridūrė jis.
Didžiausiame Europos mieste kaukes dėvėti būtina ir gatvėje. Priešingu atveju gali grėsti didelės baudos.
Maskvoje kasdien panaudojama milijonai kaukių – vaikščiojant, keliaujant metro ir taksi, taip pat parduotuvėse.
Rusijoje patvirtinta 441 100 infekcijos atvejų – daugiausiai Europoje. Beveik pusė jų tenka Maskvai, kur kelias savaites galiojo griežti ribojimai.
Ir ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 8 800 naujų infekcijos atvejų visoje šalyje. Daugiau kaip 204 600 asmenų laikomi pasveikusiais. 5 384 pacientai mirė. Palyginti su kitomis šalimis, mirštamumo procentas Rusijoje yra labai mažas. Žinybos pastaruoju metu keliskart kategoriškai neigė, kad ši statistika neteisinga.
Sankt Peterburge, oficialiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo Covid-19 mirė tik 264 žmonės. Tačiau žinybos pranešė, kad vien tik gegužę bendras mirčių skaičius – 6 400 – buvo 32 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Balandį suskaičiuota 5 300 mirties atvejų. Šie duomenys rodo, kad per pandemiją mirė daug daugiau žmonių nei rodo oficiali statistika.
Kinietis prekeivis. EPA-ELTA nuotr.
Siekiant pagerinti visuomenės higienos padėtį Pekine koronaviruso protrūkio metu, miesto valdžia uždraudė „necivilizuotą“ elgesį, pavyzdžiui, burnos ir nosies neprisidengimą kosint ar čiaudint.
Su koronaviruso, kuriuo Kinijoje užsikrėtė daugiau nei 82 tūkst. žmonių, plitimo užkardymu susijusiomis taisyklėmis siekiama skatinti „civilizuotą elgesį“.
Taisyklių nesilaikantiems žmonėms bus skiriamos baudos, savo tinklalapyje pranešė Pekino miesto savivaldybė.
Naujosios taisyklės taip pat įpareigoja viešosiose vietose įrengti žymas kas 1 metrą, o maitinimo įstaigos turės gyventojams suteikti atskiras valgymo lazdeles ir šaukštus.
Gyventojai taip pat viešumoje privalės būti „tvarkingai apsirengę“ ir nevaikščioti be viršutinės rūbų dalies. Teigiama, kad taip Kinijos sostinės valdžia bando užkirsti kelią vadinamiesiems „Pekino bikiniams“, kai vyrai karštomis atsiraitoja savo marškinėlius ir vaikšto nuogais pilvais.
Valstybinio naujienų portalo „Global Times“ teigimu, taip viešumoje „visiškai uždraudžiamas“ šis vyrų pomėgis.
Pekine jau dabar draudžiama virtinė „necivilizuoto elgesio“ apraiškų viešumoje, įskaitant spjaudymąsi, šiukšlinimą, šunų be pavadėlio vedžiojimą, daiktų mėtymą nuo aukštų pastatų, tuštinimąsi ir rūkymą tam nepritaikytose vietose.
Vis dėlto, naujausios taisyklės apibrėžia ir atitinkamas nuobaudas už tokį elgesį.
Už šiukšlinimą, spjaudymąsi ir tuštinimąsi viešoje vietoje gyventojai turės sumokėti iki 200 juanių (apie 26 eurų) baudą. Anksčiau baudos galėjo siekti vos iki 50 juanių (apie 6 eurų).
Anksčiau šie draudimai nebuvo tinkamai įgyvendinami, todėl netinkamais laikomi gyventojų įpročiai vis dar pastebimi Kinijos sostinėje.
Iki 200 juanių baudos gali sulaukti ir netinkamai atliekas rūšiuojantys gyventojai, o triukšmaujantys ir šunis be pavadėlio vedžiojantys žmonės susilauks iki 500 juanių baudos (apie 65 eurų).
Taip pat minima, kad policijos pareigūnai naujomis taisyklėmis yra skatinami pranešti apie sunkius nusikaltimus, kurie gali paveikti Kinijos gyventojo socialinio kredito reitingą, tačiau daugiau detalių nepateikiama.
Trečiadienį policija sulaukė 104 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis ketvirtadienį Eltai teigė, kad dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
„Tendencijos tokios, kad šią savaitę pranešimų gauta dvigubai mažiau. Praeitą savaitę vidurkis buvo maždaug 300 pranešimų (per dieną – ELTA), o šią savaitę apie 100-120”, – informavo R. Matonis.
Policijos atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 4,5 tūkstančio pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemo
nes.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad antradienį policija sulaukė 150 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo.
Karantino laikotarpiu policija jau sulaukė virš 4 tūkstančių pranešimų dėl karantino draudimų nesilaikymo. Policijos departamento atstovas trečiadienį Eltai teigė, kad dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
„Daugiausia saviizoliacijos pažeidimai ir kad viešose vietose žmonės buriuojasi“, – informavo R. Matonis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pastarąjį trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė dėl koronaviruso plitimo šalyje paskelbtą nacionalinį karantiną iki balandžio 1 d. Tai žurnalistams pranešė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas.
„Vyriausybė nusprendė pratęsti iki balandžio 1 d. visas ribojamąsias priemones, kurių buvo imtasi paskelbus nepaprastąją padėti (dėl koronaviruso)“, – pabrėžė J. Hamačekas. Ministro veidą dengė medicininė kaukė. Pasak jo, vyriausybės nariai per posėdžius naudoja tokias pat kaukes.
Čekijoje nuo kovo 12 d. galioja nepaprastoji padėtis, o kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas. Iš pradžių valdžia ketino jį atšaukti kovo 24 d. Eidami iš namų piliečiai turi dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius ar pačių pasigamintus raiščius. Bendraujant privalu laikytis dviejų metrų atstumo. Karantino pažeidėjams policija skiria 10 tūkstančių kronų (apie 400 eurų) baudas.
Čekijoje iki šiol koronavirusas nustatytas 1165 žmonėms. Prahoje sekmadienį mirė 95 metų vyras, kuriam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami. Pirmasis infekuotasis šalyje buvo rastas kovo 1 d.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Grupė vokiečių turistų penktadienį buvo išsiųsti iš Venecijos dėl to, kad prie žymaus Rialto tilto sustojo išsivirti kavos.
32 ir 35 metų berlyniečiai netoli tilto nusimetė kuprines ir ruošėsi užsikaisti puodelį kavos, naudodami nedidelį turistinį dujų balionėlį. Jiems buvo skirta 950 eurų bauda pagal naujas viešosios tvarkos taisykles, kurias priėmė centro dešinės miesto taryba. Nauji nutarimai buvo priimti dėl viešosios tvarkos sumaišties, kilusios į Veneciją plūstant turistų miniai.
Berlyniečių pora buvo nuvesta į policijos nuovadą po to, kai vietinis gyventojas apie juos pranešė pareigūnams, skelbė miesto tarybos atstovai.
Tai jau 40-asis kartas, kai pagal gegužę priimtas naujas taisykles turistų buvo pareikalauta palikti miestą.
„Venecijos mieste reikia elgtis pagarbiai, blogų manierų žmonės, kurie galvoja, kad atvykę gali daryti ką tik panorėję, privalo suprasti, kad vietinės policijos pareigūnų jie bus sugauti, nubausti ir išvaryti“, – sakė Venecijos meras Luigis Brugnaras.
Taisyklės, kurios draudžia šokti į kanalus, praustis fontanuose ir vaikščioti mieste dėvint tik maudymosi kostiumus, buvo įvestos po to, kai vietiniai pasiskundė, jog blogas turistų elgesys žemina šį UNESCO paveldo paminklą.
Venecijoje kasmet apsilanko maždaug 30 milijonų žmonių.
Vienas austrų turistas taip pat sulaukė baudos, kai Triesto mieste siestos metu tarp dviejų medžių išsitiesė savo hamaką. Jam buvo liepta sumokėti 300 eurų, esą pagal žaliųjų miesto erdvių taisykles prie augalų negalima nieko tvirtinti.
Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.
Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.
Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus.
Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.
Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.
Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.
Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.
Europos Komisija paskelbė išvadas tyrime dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2004-2012 m.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvos iniciatyva pradėtas vienas didžiausių EK antimonopolinių tyrimų turės teigiamą įtaką nuolat kontroliuojant „Gazprom“ elgesį Europos dujų rinkoje. Tačiau Lietuvai, dėl iš esmės pasikeitusios situacijos dujų rinkoje, pasiekti įsipareigojimai mažiau aktualūs.
„Mes vertiname tai, kad Europos komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, be to, kad bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas, EK turės dar ir konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės mechanizmą.
„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda. Žinoma, kad per tą ilgą laiką, kol vyko tyrimas, situacija Lietuvos dujų rinkoje pasikeitė iš esmės, nes pasistačius SGD terminalą Klaipėdoje, nebeliko rusiškų dujų monopolio ir nebeturime ilgalaikių dujų kontraktų su „Gazprom“. Todėl šie „Gazprom“ įsipareigojimai šiandien Lietuvai yra mažiau aktualūs. Vis tik Rusijos kompanijai tai yra labai aiškus signalas, kad diktuoti sąlygų taip, kaip buvo galima anksčiau, ji nebegalės“, – sako energetikos ministras.
Pasak ministro, EK pasiekimai leidžia užkirsti kelią „Gazprom“ piktnaudžiavimui ateityje, tačiau praeities klausimas – žalos kompensacija – lieka neišspręstas.
„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sako energetikos ministras.
EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus. Jo veiksmus aktyviai skatino Lietuvos Vyriausybė.
Penktadienis, kovo 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Konkurencijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo balandžio 5 dienos paskyrė Šarūną Keserauską eiti Konkurencijos tarybos pirmininko pareigas antrą kadenciją.
Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas 6 metų laikotarpiui.
Nuo 2011 metų Konkurencijos tarybai vadovaujantis Š. Keserauskas reikšmingai prisidėjo stiprinant šią instituciją. Paskaičiuota, kad vidutinė metinė tiesioginė Konkurencijos tarybos nauda vartotojams per pastaruosius dvejus metus siekė net 13 mln. eurų.
Š. Keserausko vadovavimo laikotarpiu Konkurencijos taryba taip pat sulaukė tarptautinio įvertinimo – 2014 ir 2015 metais buvo pripažinta viena profesionaliausių institucijų pasaulyje, o už konkurencijos kultūros sklaidą yra gavusi Pasaulio banko apdovanojimą.
Per pastaruosius trejus metus Konkurencijos tarybos paskirtų baudų suma siekia beveik 90 mln. eurų, iš kurių vien pernai į valstybės biudžetą sumokėta 18,7 mln. eurų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos priimtos Seime.
Savavališkoms statyboms – NE !
Šios įstatymų pataisos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suteikia naujus įrankius, kurie pagreitins sprendimus dėl neteisėtų statinių. Vien praėjusiais metais buvo nustatyta kone 500 savavališkos statybos atvejų, iš kurių net 43 proc. – dėl gyvenamosios paskirties pastatų. Neteisėti statiniai lieka stovėti, nes beveik 40 proc. teismų sprendimų lieka neįvykdyti.
Įsigaliojus naujiems pakeitimas, bus užtikrintas spartesnis savavališkų statinių nugriovimas ir nustatytos atgrasančios baudos už savavališkas statybas ir įmokos už tokių statybų įteisinimą. Tai reiškia, kad už daugiabučio namo savavališką statybą maksimali bauda juridiniams asmenims padidėja dvigubai nuo 14 481 iki 30 000 eurų, už savavališką statinį saugomose teritorijoje – nuo 21 721 iki 40 000 eurų.
Didinama bauda ir tais atvejais, kuomet statybos, nors ir buvo galimos, tačiau buvo įvykdytos neturint statybos leidimo arba pažeidžiant jo reikalavimus – įtvirtinta net iki trečdalio milijono eurų maksimali įmoka už tokios statybos įteisinimą. Tačiau šios įmokos vertė negalės viršyti 70 proc. savavališkos statybos vertės.
Įmokas už įteisinimą turės mokėti visi savavališkas statybas vykdę asmenys, tačiau tie asmenys, kurie patys praneš apie neteisėtus statybos darbus, iki juos užfiksuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, mokės dvigubai mažesnes įmokas už savavališkos statybos įteisinimą.
Jeigu pažeidėjas neįvykdys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymų per nustatytą terminą, jie nedelsiant bus vykdomi priverstinai ir be atskiro kreipimosi į teismą. Inspekcija pati organizuos savavališko statinio nugriovimo darbus, o išlaidos bus išieškomos iš pažeidėjo. Nevykdant nurodymų, pažeidėjui už kiekvieną pradelstą dieną galės būti skiriama piniginė bauda iki 300 eurų.
Taip pat griežtėja neteisėtų statinių registravimo ir įteisinimo procedūros. Statybos valstybinėje žemėje galės būti įteisintos tik turint tokios žemės naudojimo teises. Jeigu dėl abejotino teisėtumo statinio vyksta ginčas teisme, statinys Nekilnojamojo turto registre nebus registruojamas – tai užkirs kelią pažeidėjui parduoti tokį statinį ir išvengti atsakomybės.
Statybų leidimo derinimo procedūroje dalyvaujančios institucijos, laiku pastebėjusios savo klaidingus sprendimus, kurie lemtų neteisėtas statybas ir padarytų žalą valstybei ar gyventojams, galės ir be teismo pačios juos panaikinti ar pakeisti iki statybos leidimo išdavimo.
Prezidentei pasirašius įstatymo pataisas, jos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina imtis priemonių užtikrinant saugų žmonių elgesį vandenyje ir ant ledo.
„Jokiu būdu nenorime būti baudėjais: pagrindinis noras yra išsaugoti žmogaus sveikatą ir gyvybę. Siekiame skatinti atsakingą visuomenės požiūrį į savo bei aplinkinių saugumą. Tam, be abejonės, reikalinga tvarka ir taisyklės, kurių būtų laikomasi“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Pilna žiniasklaida raginimų sekti tuos banditus verslininkus (kurie, beje, išlaiko visą neklystančią valdžią ir visus tuos pikčiurnas seklius), kad "nepagrįstai" nepadidintų kainų.
Grasinimai baisiomis baudomis už "bandymus pasipelnyti įvedant eurą" ir pan. ir t.t. Tuoj tuoj pasipils į gatves tūkstančiai tikrintojų su skaičiuotuvais.
Pirma, niekas dar nepanaikino laisvos rinkos ir nepanaikino Kainų įstatymo. Kainas nustato verslininkas laisvai ir gali kiek nori jas didinti ir mažinti, po kelis ar keliolika kartų per dieną. Ir niekas to jam neuždraus.
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…
Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.
Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.
Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu pritarė ženkliam piniginių baudų sugriežtinimui nesankcionuotų protestų dalyviams. Didžiausia galima bauda nuo šiol gali būti triskart didesnė nei vidutinė metinė alga Rusijoje.
Už atitinkamą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlymą balsavo 236 Dūmos deputatai, 207 buvo prieš. Prieštaringai vertinamas projektas pirmuoju svarstymu priimtas tik valdančiosios partijos nariams pažadėjus antruoju svarstymu bausmes vėl šiek tiek sumažinti.
