Sekmadienį vyksiančiame tradiciniame „Danske Bank Vilniaus maratone“ startuos ir Seimo komanda. Lietuvos parlamentas pakvietė bėgikus entuziastus iš valstybės institucijų ir ambasadų kovoti dėl Seimo taurės, kuri bus įteikta gausiausią komandą subūrusiai institucijai. Dėl specialaus apdovanojimo šiemet kovos suburtos Seimo, Krašto apsaugos, Teisingumo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos banko, Vilniaus miesto savivaldybės, Viešosios politikos ir vadybos instituto komandos.
 
Renginio apdovanojimų ceremonijoje maratono nugalėtojams sveikinimo žodį tars ir Seimo taurę įteiks Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
 
Didžiausiame bėgimo renginyje Lietuvoje Seimas dalyvauja nuo 2011 m. Prie starto linijos išsirikiuos parlamentarai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai – daugiau nei 45 Seimo komandos dalyviai.
 
Sekmadienį Katedros aikštėje įsikurs renginio miestelis, kuriame startuos, finišuos ir bus apdovanoti bėgikai, vyks kiti pramoginiai ir sportiniai renginiai šeimai. Maratono dalyviai ir svečiai laukiami Seimo palapinėje – čia jų lauks žinių viktorina ir įvairūs prizai.
 
Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai aktyviai įsitraukia į panašias akcijas: dalyvauja dviračių, bėgimo maratonuose, krepšinio, šachmatų turnyruose ir kituose sporto renginiuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.08; 09:00
 

Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai kartu su kitais bėgimo entuziastais dalyvaus estafetiniame „Baltijos kelio“ bėgime.
Penktadienį Lietuvos bėgimo asociacija organizuoja 600 kilometrų bėgimą iš Vilniaus per Rygą į Taliną taip prisimenant prieš 30 metų vykusį „Baltijos kelią“. Šiame bėgime dalyvaus ir daugiau nei 70 NATO karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos ir Čekijos Rukloje dislokuotos priešakinių pajėgų kovinės grupės.
 
Bėgdami kariai neš NATO vėliavą tuo išreikšdami solidarumą su Lietuva, Latvija ir Estija bei NATO pasiryžimą ginti Aljanso teritoriją.
„Baltijos kelias“ – tai prieš 30 metų Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusi 2 milijonų žmonių grandinė, kuri tęsėsi 600 km. Šios taikios politinės demonstracijos tikslas buvo parodyti, kad Baltijos šalyse niekada neužgeso laisvės ir demokratijos siekiai.
 
Atgrasymo ir gynybos tikslais nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Dislokavęsi Lietuvoje NATO kovinės grupės kariai aktyviai treniruojasi, dalyvauja svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose. Jie yra užmezgę puikius ryšius net tik su Lietuvos kariais, bet ir su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis.
 
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prie rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 09:22
 
 

Vytauto Visocko nuotr.

« 1 2 »

2017-09-10

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017-06-04

Lapkričio 5 d. bėgimu IN MEMORIAM Vilniaus Vingio parke pagerbti šiais metais išėję krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai.

Bėgimo metu suaukotos lėšos bus skirtos mirusių karių šeimoms paremti.

Bėgimą organizavo Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija. Šiais metais jau antrą kartą surengtame bėgime dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Pirmą kartą šiais metais mirusius karius bėgimu pagerbė ir užsienyje tarnaujantys kariai bei jų šeimos nariai. Bėgimas IN MEMORIAM vyko Briuselyje, Afganistano sostinėje Kabule ir Estijos mieste Tartu.

Bėgimu pagerbti Gintaras Čivilis, tarnavęs Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“, Jonas Vaišnoras, tarnavęs Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamente, Svajūnas Pranaitis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 2-oje rinktinėje, Vigantas Tarutis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-oje rinktinėje, Vytautas Lavrencas, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Otas Kiserauskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Marius Šablinskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Martynas Jurkus, tarnavęs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.05; 15:05

Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų. 

Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.
Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.

Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.

Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.

Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.

Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.

Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.

Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.

Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.

Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.

Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.

2016.10.31; 16:01

Mieli „DANSKE BANK VILNIAUS MARATONO“ dalyviai, daugeliui iš Jūsų šis bėgimas Vilniaus mieste jau tapo gražia tradicija. Džiaugiamės tais, kurie dar nepraleido nė vieno mūsų bėgimo ir šiemet kirs jau tryliktą maratono Vilniuje starto liniją. Kai kurie iš Jūsų bėgsite antrą, trečią, penktą ar dešimtą kartą. Kiekvienas iš Jūsų dalyvaujate dėl skirtingų ir kartu labai panašių priežasčių. Džiaugiamės, kad sugrįžtate.

Ištrauka iš VšĮ „Tarptautinis maratonas“ direktoriaus Dariaus Mikulio sveikinimo maratono dalyviams.

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016 09 11; 14:40

Minint Lietuvos įstojimo į NATO 12-ąsias metines, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė ketvirtą kartą rengia jau tradiciniu tampantį ir vieną unikaliausių renginių Lietuvoje – bėgimą Šiaulių karinio aerodromo kilimo – tūpimo taku „Runway Run 2016“.

Bėgimas vyks balandžio 2 dieną.

Continue reading „Lietuvos narystei NATO pažymėti – tradiciniu tampantis bėgimas orlaivių kilimo-tūpimo taku“

Akivaizdu, kad bėgimas Lietuvoje tampa viena populiariausių sporto šakų. Tai puikiai įrodo ne tik šios sporto šakos renginių, kurių šiais metais planuojama surengti apie 70, gausa, bet ir juose dalyvaujančių žmonių skaičius.

Jau dabar, iki didžiausio pavasario bėgimo renginio „Nike We run Vilnius/DnB pusmaratonis“ likus 65 dienoms, užsiregistravo beveik 3 tūkst. dalyvių. Tai –1000 dalyvių daugiau nei pernai per tokį pat laikotarpį užsiregistravusių bėgikų.

Continue reading „Lietuviai – tikri bėgimo entuziastai“

« 1 2 »

Pirmą kartą Vilniaus gatvėmis 42 kilometrus ir 195 metrus sportininkai bėgo 2004-aisiais. Tada šią trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš dešimties pasaulio šalių. Nuo 2006 metų bėgama ir pusę maratono. 2007-aisiais į Vilnių buvo atvykę profesionalūs bėgikai iš Kenijos. Richard Rotich distanciją įveikė per 2 val 21 min. 15 sek. Ir nugalėjo, pagerino Vilniaus maratono rekordą. 2008-aisiais Diana Maciušonytė Lobačevskė pagerino moterų rekordą: nubėgo per 2 val.45 min. 31 sek.

Šiais metais Vilniaus maratone pergalę pasiekė Tomas Venckūnas ir ukrainietė Anastasija Bulavinceva. Tomas Venckūnas pernai buvo trečias, o 2009-aisiais – antras. Praėjusių metų nugalėtojas baltarusis Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias. Šįmet nugalėtojas Tomas Venckūnas distanciją įveikė per 2 val. 26 min. ir 55 sek.

Vytauto Visocko nuotraukose: akimirkos iš IX-ojo tarptautinio Vilniaus maratono.

2012.09.10