Tūkstančiai serbų, nepaisydami šalto oro, šeštadienį dalyvavo protestuose prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių Belgrade ir kituose miestuose. Demonstracijos tęsiasi jau dešimtą savaitgalį iš eilės, informuoja naujienų agentūra AFP.

Serbai renkasi į demonstracijas kiekvieną šeštadienį nuo 2018 m. gruodžio, jie kaltina prezidentą žiniasklaidos laisvės slopinimu ir susidorojimu su opozicija.

Šį kartą protestuotojai vėl reiškė nepasitenkinimą A. Vučičiaus valdymu, nešini vėliavomis ir plakatais ir pūsdami švilpukus.

Protestai surengti daugiau nei 40 Serbijos miestų, įskaitant Nišą, Novi Sadą, Kragujevacą ir Čačaką.

A. Vučičius, proeuropietišku tapęs ultranacionalistas, neigia esąs autokratas ir atsakydamas į kritiką pradėjo kampaniją „Serbijos ateitis“, kurios metu lankosi po miestus ir pristato savo programą.

Analitikai mano, kad šie vizitai yra ne tik atsakas į opozicijos demonstracijas, bet ir rinkimų kampanijos pradžia, nes A. Vučičius, kuris 2014 m. tapo Serbijos ministru pirmininku, o 2017 m. – prezidentu, yra užsiminęs apie galimybę pavasarį surengti išankstinius rinkimus, taip „nusileisdamas“ demonstrantams.

Kiti rinkimai turėtų vykti 2020 m. O apklausos rodo, kad juose jis greičiausiai laimėtų. Nepaisant protestų, A. Vučičiaus Serbijos progresyvioji partija (SNS) dominuoja politikoje, o susiskaldžiusią opoziciją vienija tik pasipriešinimas prezidentui.

Tačiau šią savaitę opozicijos lyderiai parengė „susitarimą su piliečiais“, t. y. žingsnius, kurių planuoja imtis, taip pat ir nedalyvavimą rinkimuose tol, kol bus garantuoti sąžiningi ir laisvi rinkimai.

Be to, opozicija grasina pasitraukti iš šalies ir vietos parlamentų bei juos boikotuoti iki laisvų rinkimų surengimo. Opozicijos nariai taip pat nori, kad apie juos informaciją pateiktų nacionalinis transliuotojas, kurį šiuo metu kontroliuoja A. Vučičiaus partija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 01:30

Belgradas patikino Maskvą, jog ėmėsi visų priemonių, kad užtikrintų Vladimiro Putino saugumą per jo vizitą į Serbiją. Tai trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, praneša „Interfax“.

„Serbijos atstovai mums garantuoja, kad imasi visų priemonių saugumui vizito metu užtikrinti. Be to, atitinkamos Serbijos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su mūsų žinybomis“, – sakė J. Ušakovas.

„Esu įsitikinęs, kad jokių netikėtumų nebus“, – pabrėžė jis, komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, kad Serbijoje sulaikytas žmogus, rengęs pasikėsinimą į V. Putino gyvybę.

Paklaustas, ar Belgradas oficialiai informavo Maskvą apie tai, kad užkirstas kelias pasikėsinimui į Rusijos prezidento gyvybę, J. Ušakovas pareiškė: „Aš apie tai žinau tik iš žiniasklaidos pranešimų. Kitos informacijos neturiu“.

Anksčiau Serbijos žiniasklaida pranešė, kad Novi Pazaro mieste buvo sulaikytas 21 metų vyras, ketinęs įvykdyti teroro aktą per V. Putino vizitą į Serbiją. Pas jį rastas šautuvas su optiniu taikikliu, taip pat medžiagų sprogmenims gaminti ir „Islamo valstybės“ simbolikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17;

Serbijoje tęsiasi protestai prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių: tūkstančiai žmonių jau šeštą šeštadienį iš eilės išėjo į gatves, praneša agentūra „Reuters“.

Belgrade protestuoja serbai. EPA – ELTA nuotr.

Kai kurie demonstrantai skandavo šūkius „Vučičius – vagis“ arba laikė plakatus su užrašais „Sustabdykite išdavystę, ginkite konstituciją ir remkite tautą“.

Protestai kilo po kelių incidentų, per kuriuos, be kita ko, buvo sumuštas opozicinio aljanso „Aljansas už Serbiją“ lyderis. Aljansas spėja, kad muštynes pakurstė A. Vučičiaus „Serbijos pažangos partija“ (SNS). Ši tai neigia. Žmonės nepatenkinti ir vyriausybės spaudimu žiniasklaidai.

Šios demonstracijos yra pirmieji reikšmingi protestai nuo 2017 metų pavasario, kai po A. Vučičiaus pergalės rinkimuose į gatves išėjo tūkstančiai daugiausiai jaunų serbų. Kritikai kaltina prezidentą autoritariniu valdymo stiliumi ir siekiu užčiaupti opoziciją, žiniasklaidą bei civilinę visuomenę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.07; 00:01

Korrespondent / Focus

Neseniai per „darbinį turą po Balkanus ES aukščiausiajai užsienio reikalų atstovei Federikai Mogerini teko pripažinti, kaip nerimtai pastaruoju metu žiūrima į Briuselį Pietryčių Europoje“, rašo vokiečių žurnalas Focus.

Antai, Makedonijos prezidentas tiesiog „atstūmė“ Mogerini su jos siūlymais, kaip spręsti dabartinę krizę, o Serbijoje jos kalbą parlamente lydėjo pasipiktinimo šūksniai. Kosove, kur ji „norėjo atvežti taiką ir sprendimus“, po jos išvažiavimo konfliktas dar labiau paaštrėjo. Gi Bosnijoje trys susikivirčiję prezidentai buvo pasirengę tik visai nereikšmingam protokoliniam susitikimui su viešnia iš ES“, sakoma straipsnyje.

Kaip pabrėžia leidinys, ES autoritetą menkina „aktyvi Rusijos, Turkijos ir Kinijos veikla“. Antai, Maskva bando „užkariauti žmonių širdis per neregėtą propagandinę kampaniją“. Vos prieš keletą dienų Rusijos naujienų agentūra Sputnik ištrimitavo, kad „Balkanai jau nebeklauso Briuselio“.

Turkija irgi „įkišo koją į tarpdurį“, tęsia straipsnio autorius, „jos bazė – gyventojai musulmonai“. Antai Bosnijoje ir Hercogovinoje Turkija susikūrė sau prestižą, „atstačiusi dešimtis karo sugriautų mečečių“. Turkijos firmos yra pageidautinos investuotojos ir Pietų Serbijos tekstilės pramonėje. Kinija, savo ruožtu, jau keletą metų atkūrinėja Balkanuose senąjį Šilko kelią, daug investuoja į automagistrales bei geležinkelius, jungiančius Belgradą su Budapeštu. Neseniai atsirado ir arabų investuotojų: jie masiškai supirkinėja sklypus Bosnijoje, stato ištisus miestų kvartalus Belgrade ir valdo dalį Serbijos aviacijos kompanijos.

„Bet aktyviausi – beje, smarkiai išsiveržę į priekį – rusai“, – sakoma straipsnyje. Prieš keletą dienų valstybinis Sberbank atsidūrė stambiausio Kroatijos maisto pramonės ir mažmeninės prekybos koncerno Agrokor „ekonominio detektyvo“ centre. Sberbank tapo stambiausiu kreditoriumi ir, neskaitant ekonominio intereso, jis turi ir „geostrateginių“ tikslų, – rašė Zagrebo laikraštis Večernij list.

Matyt, „Rusija savo propaganda trimis kalbomis užpildo politinį vakuumą, kurį palieka Briuselis, tuo labiau, kad pastaruoju metu ES užsiėmusi savimi ir kitomis krizėmis kaimynystėje“, sakoma straipsnyje.

Maža to, tas vakuumas gali dar gilėti dėl galimo JAV pasitraukimo iš regiono prie naujojo prezidento Donaldo Trumpo, rašo Focus. Dauguma ekspertų regiono klausimais mano, kad JAV susidomėjimas juo smarkiai susilpnės.

Informacijos šaltinis: Focus leidinys.

2017.03.24; 06:50

Benoit Vitkine / Le Monde

Spalio 16-ąją, parlamento rinkimų dieną, Juodkalnijoje buvo sužlugdytas sąmokslas, turėjęs tikslą pagrobti provakarietišką ministrą pirmininką Milą Džukanovičių.

„Ar serbų ultranacionalistai veikė savarankiškai? Ar buvo įtraukta Maskva? Ar Juodkalnijos valdžios vaidmuo? Praėjus dviem mėnesiams po įvykių keistasis šnipinėjimo prie Adrijos scenarijus taip ir lieka neįmintas“, – rašo Le Monde specialusis korespondentas Podgoricoje ponas Benua Vitkinas.

„Kažkur nežinomame bute Podgoricoje sėdi prie stalo du žmonės, kuriuos slaptoje vietoje laiko Juodkalnijos policija. Tyrėjai jiems suteikė saugomų liudytojų statusą. Ir štai jau keletą savaičių Mirko Velimirovičius ir Aleksandras Sindželičius pasakoja kvapą gniaužiančią istoriją apie sąmokslą, turėjusį nuversti Juodkalnijos valdžią ir pagrobti premjerą toje mažoje šalyje, kuri buvo Jugoslavijos dalis. Tų dviejų serbų ultranacionalistų, pirmosios sąmokslo valandos dalyvių, pasakojimas pristato užsienio valstybę, Rusiją, kaip pagrindinę to keisto šnipinėjimo žaidimo prie Adrijos dalyvę. Tolimajame plane – drovūs bandymai plėsti NATO Balkanuose“, – perduoda autorius.

„Viskas prasidėjo spalio 16-osios rytą, parlamento rinkimų Juodkalnijoje dieną, kai valdžia paskelbė, kad suimta 20-ies sąmokslininkų grupė, visi jie serbai“, – sakoma straipsnyje.

„Aleksandras Sindželičius, pripažintas grupės koordinatoriumi, nepriskaičiuojamas prie spalio 16 dieną suimtų sąmokslininkų. To buvusio įvykių Donbase dalyvio asmenybę po kelių dienų išsiaiškins Serbijos specialiosios tarnybos, stebėdamos grupės komunikacijas. Tarp jo kontaktų Belgrade buvo du žmonės, kurie jam įsakė pereiti prie „plano B“: Juodkalnijos premjero Milo Džukanovičiaus nužudymo. Tie du nauji asmenys – Eduardas Širokovas ir Vladimiras Popovas – bus sąmokslo užsakovai ir organizatoriai. Jie – Rusijos piliečiai“, – komentuoja autorius.

„Skirtingai nuo Podgoricos, Belgradas stengiasi balansuoti tarp europietiškų siekių ir savo draugystės su Rusija“, – sakoma straipsnyje.

„Podgorica elgiasi atsargiai, apibrėždama Maskvos įsitraukimo laipsnį, kai ši neigia bet kokias sąsajas su sąmokslu, – pažymi straipsnio autorius. – Podgoricos prašymai, kad Širokovas ir Popovas būtų apklausti Rusijoje dalyvaujant Juodkalnijos tyrėjams, liko be atsako. „Mums sunku pasakyti, ar kalbama apie rusų savarankiškai veikiančius nacionalistus, ar kalbama apie tiesioginį Maskvos kišimąsi“, – aiškina Juodkalnijos teisingumo ministras Zoranas Pazinas.

„Taip pat įmanoma hipotezė, kad Maskva neoficialiai susijusi, kažkas panašaus į carte blanche, duotą kažkokiai „privačiai iniciatyvai“, – mano Vitkinas.

„Tik spalio 16-osios rinkimai anaiptol nėra paprastas priešiškų politinių jėgų susirėmimas mažoje valstybėlėje Balkanuose. Gegužę NATO pasiūlė Juodkalnijai tapti 29-ąja aljanso nare. Podgorica Maskvai, žinoma ne toks svarbus elementas regioniniame žaidime, kaip Belgradas, tačiau ta nauja NATO plėtra supykdė Rusiją tiek dėl savo simbolinės reikšmės, tiek ir todėl, kad dabar aljansas ima kontroliuoti visą šiaurinę Viduržemio jūros pakrantę. Maskva tada paminėjo „provokaciją“, – tęsia Vitkinas.

„Juodkalnija ir Rusija palaiko labai glaudžius ryšius, Rusijos kapitalai plūstelėjo į Juodkalnijos pakrantę. Milo Džukanovičius, kuris niekada neslėpė savo ambicijų įstoti į NATO ir ES, tuo metu visapusiškai remia tas masines investicijas į nekilnojamąjį turtą ir turizmą, – sakoma straipsnyje. – Jo sprendimą 2014 metais prisidėti prie sankcijų, kurias Europos Sąjunga paskelbė atsižvelgdama į Ukrainos krizę, Maskva įvertino kaip pirmą išdavystę“. Ogi „juodkalniečiai niekada nesiekė atviro konflikto su rusais“, pažymi vienas Vakarų diplomatas.

„Juodkalnijoje dalis gyventojų pasižymi stipria rusofilija, ir stojimo į NATO klausimas anaiptol nėra akivaizdus“, – mano autorius.

„Kremlius vėl suaktyvino savo tradicinius ryšius tame regione, konkrečiai, proserbiškuose ir prorusiškuose sluoksniuose, kaip tik tarp tų, iš kurių buvo užverbuoti spalio 16-osios sąmokslininkai. „Balkanų kazokų kariauną“ spalio pradžioje pašventino Kotoro miesto dvasininkas Adrijos pakrantėje. Tą „kariauną“ sudaro nacionalistai, dalinai buvę Donbaso kovotojai ir baikerių grupės iš viso regiono, konkrečiai „Nakties vilkai“, kurių Rusijos priešakinė įstaiga palaiko labai glaudžius ryšius su Kremliumi“, – nurodo autorius.

„Taip pat pažymėtina Serbijos stačiatikių bažnyčios, kuri dominuoja Juodkalnijoje, yra ultrakonservatyvi ir nuo seno palaiko ryšius su Rusijos diplomatais Podgoricoje, parama. Kai kurių stebėtojų nuomone, toji Bažnyčia, o taip pat daugelis nacionalistinių grupuočių, gauna subsidijų iš atskirų Rusijos oligarchų, konkrečiai, iš Konstantino Malofejevo, kuris teikė finansinę paramą ir Donbaso separatistams“, – rašo autorius.

„Praėjus dviem mėnesiams po įvykių, gruodžio 12 dieną Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas vėl nuvyko į Belgradą, kur jis dar kartą priminė Milo Džukanovičiaus „išdavystę“.

Kaip didžiausią iššūkį Podgoricai ministras Lavrovas nusifotografavo Serbijos sostinėje drauge su nedidele Rusijos reikalo rėmėjų grupe. Tarp jų, už kelių metrų nuo ministro, stovėjo Nemanja Rističius – vienas iš vis dar tebesančių Serbijos teritorijoje įtariamųjų sąmoksle“, – baigia Vitkinas.

Informacijos šaltinis: Le Monde.

2016.12.26; 05:21

zoranas

2003 metų kovo 12 dieną Serbijoje nužudytas premjeras Zoranas Džindžičius. Pasikėsinta į premjero gyvybę Serbijos sostinėje Belgrade, prie buvusios Jugoslavijos armijos vadavietės griuvėsių.

Snaiperis į ministrą pirmininką paleido dvi kulkas. Viena įsmigo į nugarą, kita – į pilvą. Pasikėsinimo metu Zoranas, pasiramščiuodamas ramentais, nes žaisdamas futbolą susižeidė koją, lipo iš šarvuoto limuzino ir ruošėsi eiti į Vyriausybės rūmus.

Manoma, kad snaiperis slėpėsi remontuojamame Statistikos instituto pastate. Premjeras mirė vos tik nuvežtas į ligoninę.

Zoranui buvo sukakę 50 metų. Serbijos žiniasklaida teigė, kad su premjeru susidorojo vadinamoji Zemuno nusikaltėlių grupuotė bei buvęs specialiųjų operacijų junginio vadas bei policijos šefas Miloradas “Legija” Lukovičius. 2003 metų vasario mėnesį ši nusikaltėlių grupuotė jau sykį bandė susidoroti su Zoranu.

Continue reading „Išskirtinis politinių žmogžudysčių Serbijoje braižas – žiaurumas“