Iranas pristatė kovinį droną „Mohajer 10“. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Iranas pristatė modernų kovinį droną. Bepiločio „Mohajer 10“ veikimo nuotolis yra maždaug 2 000 km, jis daugiau kaip 7 000 metrų aukštyje gali skrieti apie 24 valandas, antradienį pranešė prezidentūra. Dronas gali nešti ne daugiau kaip 300 kg krovinį, pavyzdžiui, bombas ir raketas.
Drono dizainas, remiantis prezidentūros paskelbtomis nuotraukomis, labai panašus į JAV karinio drono „MQ-9 Reaper“. Ekspertai ne kartą teigė, kad Irano karinė pramonė mėgina atkartoti jau esamas ginklų sistemas. Ankstesnį modelį „Mohajer 6“ Rusija, anot pranešimų, jau naudoja kare prieš Ukrainą. Iranietiškas kovinis dronas „Mohajer 10“. EPA-ELTA nuotr.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis antradienį gyrė Islamo Respublikos ginklų pramonę. Vienas svarbiausių nacionalinės galios ramsčių yra gebėjimas gaminti karinę įrangą, citavo jį valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Iranas vis praneša apie naujus karinius pasiekimus. Pastaraisiais metais valstybinė žiniasklaida, be kita ko, skelbė apie Revoliucinės gvardijos požeminę dronų bazę, taip pat raketų saugyklas. Dauguma karinių objektų laikoma paslaptyje, duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kyjivas, kovo 17 d. (ELTA). JAV svarsto tolesnių žvalgybos operacijų naudojant dronus virš Juodosios jūros tikslingumą. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.
Rusams numušus bepilotę skraidyklę „MQ-9 Reaper“, amerikiečiai nenutraukė dronų skrydžių virš Juodosios jūros, bet dabar kruopščiai parenka jų maršrutus ir stengiasi sumažinti eskalacijos su Rusija riziką, sakoma pranešime.
JAV kariškiai lygina misijų naudojant bepiločius orlaivius pliusus ir minusus. Be to, pažymima pranešime, Jungtinės Valstijos turi ir alternatyvių priemonių žvalgybos duomenims rinkti, pavyzdžiui, palydovų šnipų.
Antradienį Rusijos naikintuvas „Su-27“ numušė JAV droną „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.
Rusai teigia neturį nieko bendra su bepilotės skraidyklės kritimu.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, kovo 15 d. (ELTA). Praėjus dienai po JAV drono sudužimo virš Juodosios jūros, Rusijai parūpo jo nuolaužos. Bus mėginama ištraukti nuolaužas, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Nežinau, ar mums pavyks, ar ne“, – kalbėjo pareigūnas. Bet Rusija esą bet kokiu atveju mėgins. JAV prieš tai pareiškė, kad drono galimai nebus įmanoma ištraukti.
Rusijos pareiškimas gali dar labiau padidinti įtampą tarp JAV ir Rusijos.
Sudužęs dronas yra „MQ-9 Reaper“ tipo bepilotė skraidyklė. JAV duomenimis, ji skrido tarptautinėje oro erdvėje. Antradienį droną perėmė du rusų naikintuvai. Vienas jų kliudė žvalgybinio drono propelerį. Po susidūrimo droną teko numušti, pareiškė JAV kariškiai.
Vašingtonas kalbėjo apie „nesaugius ir neprofesionalius Rusijos pusės veiksmus“.
Ant Zagrebe nukritusio drono nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. EPA-ELTA nuotr.
Zagrebas, kovo 13 d. (ELTA). Ant Zagrebe nukritusios bepilotės skraidyklės nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. Tai sekmadienį pranešė šalies gynybos ministras Mario Banožičius.
„Aptikta sprogmenų pėdsakų ir požymių, jog tai nebuvo žvalgybinis dronas. Mes radome aviacinės bombos dalių“, – pabrėžė žinybos vadovas.
Pasak M. Banožičiaus, nustatyta, kad bepilotė skraidyklė buvo pagaminta dar Sovietų Sąjungoje. „Po analizės galėsime pasakyti, koks buvo jos tikslas“, – pridūrė ministras.
Kroatijos pareigūnų duomenimis, skraidyklė iš pradžių buvo užfiksuota Rumunijos oro erdvėje, paskui apie 40 minučių ji buvo Vengrijos padangėje. Per šį laiką Kroatija nebuvo informuota apie artėjantį objektą.
Naktį į penktadienį viename iš Zagrebo priemiesčių sudužo nežinomas objektas, vėliau jis buvo identifikuotas kaip sovietų gamybos dronas „Tu-141 Striž“. Incidento vietoje buvo girdėti sprogimas. Žmonės nenukentėjo, apgadinti keli automobiliai. Taip pat buvo rasti du parašiutai. Objekto kritimo zona buvo atitverta, vyksta tyrimas.
Skraidantys dronas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Zagrebas, kovo 13 d. (ELTA). Kroatijos sostinėje nukritusi bepilotė skraidyklė nešė 120 kg aviacinę bombą, kuri sprogo nuo smūgio į žemę atsiradusioje duobėje. Tai sekmadienį pranešė nacionalinė televizija HRT, remdamasi šaltiniu šalies Gynybos ministerijoje.
Pasak šaltinio, ant drono nuolaužų aptikti pėdsakai rodo, kad bomba galėjo sverti iki 120 kg. „Bepilotei skraidyklei įsirėžus į minkštą žemę, sprogimas įvyko išmuštoje duobėje. Jeigu ji (bomba) būtų atsitrenkusi į asfaltą ar betoną, padariniai būtų buvę katastrofiški“, – teigė ji
Naktį į penktadienį viename iš Zagrebo priemiesčių sudužo nežinomas objektas, vėliau jis buvo identifikuotas kaip sovietų gamybos dronas „Tu-141 Striž“. Incidento vietoje buvo girdėti sprogimas. Žmonės nenukentėjo, apgadinti keli automobiliai. Taip pat buvo rasti du parašiutai. Objekto kritimo zona buvo atitverta, vyksta tyrimas.
Kroatijos pareigūnų duomenimis, skraidyklė iš pradžių buvo užfiksuota Rumunijos oro erdvėje, paskui apie 40 minučių ji buvo Vengrijos padangėje. Per šį laiką Kroatija nebuvo informuota apie artėjantį objektą.
Trečiadienį su Azerbaidžanu besiribojančiame Sakartvelo Kachetijos regione nukrito mažiausiai du nežinomos kilmės bepiločiai skraidymo aparatai. Tai pranešė Sakartvelo vidaus reikalų ministerija.
„Spalio 7 d. maždaug 18 val. 35 min. ir 18 val. 45 min. Sakartvelo vidaus reikalų ministerijai buvo pranešta, kad Kachetijos regiono Sanavardo ir Udabno kaimuose nukrito dvi bepilotės skraidyklės. Per incidentą žmonės nenukentėjo“, – sakoma žinybos pranešime.
Anot ministerijos atstovų, dronų kritimo vietose dirba ekspertai kriminalistai, kurie aiškinasi incidento aplinkybes.
Udabno kaimas yra už maždaug 50 kilometrų nuo sienos su Azerbaidžanu, o Sanavardas – Kachetijos teritorijos gilumoje.
Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Baku teigia, kad jo armija užėmė kelis Kalnų Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas šią informaciją neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
