Romualdas Granauskas. laidotuvių akimirka. Vytauto Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos naujojo pastato atidaryme, praneša prezidentūra.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį, kad Romualdo Granausko biblioteka, jau tapusi stiprios bendruomenės pagrindu ir toliau ją stiprins. Pasak prezidento, neabejotiną meilę knygai ir pilietišką pasišventimą pademonstravo gyvą knygų perkėlimo iš senojo bibliotekos pastato grandinę sudarę skuodiškiai, skelbiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
„Labai svarbu, kad tokiuose miesteliuose kaip Skuodas biblioteka būtų vieta ne tik pabūti su knyga, bet ir vieta sutikti kitą žmogų, padiskutuoti, išmokti kažką naujo. Vieta, kur galėtų burtis vietos bendruomenė, nes ji yra mūsų pilietinės galios ramstis. Romualdo Granausko vardas įpareigoja, tačiau kartu brėžia aiškią kryptį – visuomet stengtis pažinti ir prisiminti mūsų esmes, nuo jų nebėgti, jomis gyventi, tuo pačiu nenuilstamai šiais savaisiais pažinimais dalintis su kitais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko bibliotekai – pirmajai iš Lietuvos bibliotekų – įteikė keturis reprintinius „Aušros“ egzempliorius.
Kelias į biblioteką. Slaptai.lt foto
Vilnius, gruodžio 14 d. (ELTA). Kultūros ministerija tęsia diskusinių renginių ciklą „Tarp eilučių“, skirtą pažvelgti į įvairias kultūros sritis bei reiškinius medijų ir informacinio raštingumo aspektu, ir gruodžio 14 d. 15 val. kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į nuotolinį renginį, kuriame bus kalbama apie bibliotekų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.
Pastaruoju metu bibliotekos matomos ne tik kaip knygų erdvė, bet ir kaip visuomenės poreikius atliepiantys informaciniai, technologiniai, kultūriniai ir edukaciniai centrai. Visgi nuolat keičiantis visuomenei su ja turi keistis ir bibliotekos. Renginyje bus diskutuojama, koks yra šiuolaikinės bibliotekos vaidmuo, kaip ji save mato; kaip bibliotekos pritraukia įvairias visuomenės grupes, kaip sužadina smalsumą, kokias problemas padeda spręsti. Bus ieškoma atsakymų į klausimus, kaip bibliotekoms sekasi atliepti visuomenėje kylančius informacinius iššūkius (melaginga informacija, visuomenės susiskaldymą skatinantys socialinių tinklų burbulai ir pan.); kaip turėtų būti formuojama, kokias temas ir priemones apimti 2022 m. Kultūros ministerijos iniciatyva planuojama pradėti įgyvendinti Medijų edukacijos programa bibliotekose ir kaip ją būtų galima padaryti patrauklią visuomenei.
Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro atstovė Auksė Balčytienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas Vincas Grigas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro Žinių vadybos grupės vadovė Aistė Stankevičė. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Diskusijos moderatorius – žurnalistas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovo pavaduotojas Ginas Dabašinskas.
Diskusija bus transliuojama Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos feisbuko paskyrose. Klausimus renginio dalyviams bus galima užduoti Kultūros ministerijos feisbuko paskyroje.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka pažadėjo, kad jo vadovaujama institucija sieks peržiūrėti prieš porą dešimtmečių priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo remiantis bibliotekų darbuotojai, baigę rusų bei lenkų mokyklas, buvo įpareigoti išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Visgi A. Valotka akcentavo, kad šis nutarimas yra nukreiptas ne konkrečiai į bibliotekininkus, o į visus paslaugų sektoriuje dirbančius asmenis.
„Dabartinė situacija su bibliotekininkais, kurie dirba Lietuvoje, yra gimę Lietuvoje, augę Lietuvoje, puikiai kalba lietuviškai, neturi jokių problemų ar keblumų bendravime su savo klientais, bibliotekų lankytojais, skaitytojais. Man tiesiog kyla klausimas apie pačios kontroliuojančios institucijos veiklos principus. Ar ta kontrolė būtent tokia turėtų būti šiandien, po Lietuvos nepriklausomybės praėjus ne vienam dešimtmečiui, ar vis dar matome aktualumą“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų organizuotame susitikime suabejojo konservatorė Monika Navickienė.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka susitikimo metu akcentavo, kad šis Vyriausybės nutarimas nėra skirtas konkrečiai bibliotekininkams.
„Nei šis Vyriausybės nutarimas, nei kuris kitas valstybinės kalbos vartojimą ir taisykles reglamentuojantis teisės aktas Lietuvoje nėra specialiai skirtas bibliotekininkams nei bibliotekoms. Ir mes niekur specialiai jo nekreipiame į bibliotekų sektorių“, – pridūrė A. Valotka.
M. Navickienei pateikus pavyzdį, kad Vilniaus pedagoginiame universitete aukštąjį išsilavinimą gavusiai bibliotekininkei buvo pateiktas prašymas išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą, A. Valotka teigė, kad universitetinis išsilavinimas, įgytas Lietuvoje, dar nieko nereiškia.
„Bet kokia dėstomoji kalba buvo? Nes jeigu ji rusistė ir viskas buvo dėstoma rusų kalba, arba polonistė ir lenkų kalba, tada ne. Visais kitais atvejais visi, kas su aukštuoju išsilavinimu, nepatenka“, – teigė A. Valotka.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė teigė, kad šiame Valstybinės kalbos inspekcijos įpareigojime trūksta logikos. R. Gražienė akcentavo, kad egzaminą įpareigoti laikyti 8 jos vadovaujamos bibliotekos darbuotojai lietuvių kalbos egzamino nelaikys, ir prašė Valstybinės kalbos inspekcijos peržiūrėti nutarimą. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Man jokios absoliučiai logikos nėra, jie nedirbtų bibliotekoje, jei nemokėtų lietuvių kalbos. Man čia tiesiog yra logikos trūkumas, ir mes neisime į egzaminą“, – teigė ji, akcentuodama, kad bibliotekos darbuotojai yra išsilavinę, mokslus baigę asmenys, lietuvių kalbą puikiai mokantys.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas taip pat informavo, kad, remiantis galiojančiu nutarimu, lietuvių egzaminą turės laikyti ir su klientais bendraujantys mechanikai.
„Jeigu mechanikas bendrauja su interesantas, jeigu jis nuvažiuoja į serviso įstaigą, jeigu jūs kreipiatės lietuvių kalba, jis su jumis privalo kalbėti lietuviškai. Ar tai būtu gelžbetonio gamykla, ar smulkusis verslas, deja, bet taisyklės yra tos pačios. Tai yra vartotojų teisių apsauga“, – sakė A. Valotka.
Visgi A. Valotka teigė, kad egzamino siūlys nelaikyti asmenims, iki 1991 metų baigusiems rusiškas arba lenkiškas mokyklas.
„Manau, kad turėtume pradėti svarstyti, ar tikrai turime įtraukti į sąrašą tuos asmenis, kurie baigė lenkiškas, rusiškas mokyklas iki 1991 metų“, – teigė jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas taip pat davė pažadą, kad, atsižvelgiant į bibliotekininkų nepasitenkinimą, nutarimą bus siekiama peržiūrėti.
„Mes imsimės iniciatyvos peržiūrėti šį Vyriausybės nutarimą“, – patikino jis. Visgi A. Valotka akcentavo, kad, siekiant peržiūrėti nutarimą, tam turi būti rastas teisinis pagrindas.
„Domino“ teatras paskelbė vasaros sezoną teatre be stogo. „Domino“ teatro nuotr.
Kokybiško laisvalaikio teatras „Domino“ trečiadienio vakarą žiūrovus sukvietė į „Domino“ teatro be stogo atidarymo renginį. Gausiai susirinkusiems teatro bičiuliams ir žiniasklaidai pristatyta jauki atvira erdvė Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme Vilniuje, kurioje vasarą bus rodomi populiariausi spektakliai.
„Kartu su visa „Domino“ teatro komanda labai džiaugiamės šiandien skelbdami vasaros sezono atidarymą bei galėdami žiūrovus pakviesti į unikalų ir išskirtinį „Domino“ teatrą be stogo. Vasariška nuotaika, juokas, geros emocijos, gyvi susitikimai ir mylimi spektakliai po atviru dangumi – tai, kas šią vasarą lauks mūsų žiūrovų. Tikime, kad neįprasta teatro erdvė visus tiesiog užburs“, – sako „Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė.
Susirinkusių šventės dalyvių laukė ir pirmasis „Domino“ teatro be stogo spektaklis – komedija „Vyrų laiškai“. Šią vasarą teatras žiūrovus taip pat kvies pamatyti ir pačius naujausius bei populiariausius spektaklius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Palangoje: „Testas“, „Tobuli melagiai“, „Pasiklydęs skambutis“, „Vyras po padu“, „Žirklės“, „Psichai“, interaktyvų šou „Alkoholio biblija“, o su mažaisiais žiūrovais susitikti spektaklyje „Kakė Makė ir atversta knyga“.
Kaip skelbiama teatro pranešime, spektakliai liepos ir rugpjūčio mėnesiais bus rodomi „Domino“ teatre be stogo – Adomo Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje, Kaune, Žalgirio arenos pramogų erdvėje „Pakrantė“. Palangoje šiais metais kvies susitikti Palangos koncertų salėje.
Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje kartu su jaunaisiais skaitytojais paskelbė „Knygų Kalėdų“ devintosios akcijos pradžią.
Pasak prezidentės, „Knygų Kalėdų“ iniciatorės, ši akcija tapo ilgamete, visą Lietuvą aprėpiančia ir daugybę žmonių įtraukiančia tradicija, kurią verta išsaugoti bei tęsti.
Akciją globojanti prezidentė kviečia kaip ir kasmet naujomis knygomis pradžiuginti bibliotekas ir ypač vaikų dienos centrus.
Įgyvendinti devintąją „Knygų Kalėdų“ akciją ėmėsi Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“.
Šventiniame akcijos starto renginyje gerą nuotaiką kūrė vienas populiariausių vaikų rašytojų ir LRT radijo laidos vaikams „Domas ir Tomas“ autorius ir vedėjas Tomas Dirgėla, o Z. Kuzmickio biblioteka paminėjo ir savo Žaislotekos pirmąjį gimtadienį.
Prieš aštuonerius metus, 2011-aisiais, pirmąsias „Knygų Kalėdas“ prezidentė inicijavo gavusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos skaitytojų laišką su prašymu padovanoti naujų knygų. Ši akcija, kasmet įtraukdama vis daugiau dalyvių, tapo džiugiu šventiniu judėjimu, suvienijusiu daugybę knygų bičiulių, bendruomenių, organizacijų, leidėjų, rašytojų, spaustuvininkų, užsienio šalių ambasadų.
Per „Knygų Kalėdas“ šalies bibliotekos pasipildė 312 tūkst. naujų knygų, o skaitytojai buvo pakviesti į daugybę šventinių renginių.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Irma Ąžuolė
Kadenciją baigiant prezidentei Daliai Grybauskaitei, didžiąja intriga tampa kitų metų pavasario rinkimai. Ruošdamasi palikti rūmus Daukanto aikštėje, jų šeimininkė investuoja į savo valdą Bajorų gyvenvietėje. Apie prezidentinės bibliotekos-muziejaus kūrimą neužsimenama. Kaune veikiantis Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka ir muziejus, panašu, ir toliau liks vienintelis Lietuvoje.
Tuo tarpu už Atlanto
Tuo tarpu už Atlanto prezidentiniai centrai yra įstatymais įtvirtina tradicija.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Įpusėjus JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai, visuomenėje ta tema apstu pasvarstymų, miklina liežuvį komikai: tai būsianti prezidentinė tviterio (ne knygų) biblioteka, ne tik Los Andžele, bet ir Čikagoje bei Niujorko mieste, su milžiniška suvenyrų parduotuve, o šmaikštūs žurnalistai jau turi pririnkę aibę auksinių prezidento posakių, kurie galėtų puikuotis ant būsimos įstaigos sienų. Jau sukurti ir virtualūs 3D muziejai!
Barakas Obama
Amerikiečiai nekantrauja, kada bus atidaryta 44-ojo JAV prezidento (2009–2017) Barako Obamos prezidentinė biblioteka ir muziejus.
Planuojama, kad jis duris atvers apie 2020–2021 m. Garbę steigti šį centrą pelnė Čikagos universitetas, kuriame dėstytojavo Obama. Laukiama, kad naujoji prezidentinė biblioteka taps lankomiausia JAV. Ji bus naujo modelio, skaitmenizuota. Be to, JAV istorijoje pirmojo prezidento afroamerikiečio centras patrauks daug afroamerikiečių lankytojų.
Mintis kilo Ruzveltui
Franklinas Ruzveltas
Šiuo metu JAV veikia 13 prezidentinių bibliotekų tinklas, administruojamas Prezidentinių bibliotekų biuro. Kiekvienos tokio pobūdžio įstaigos kūrimas yra kontroliuojamas nacionalinės administracijos, o atidarymas tampa reikšmingu įvykiu.
Nepaisant nuo seno visuotinai pripažįstamos šalies prezidentų paveldo istorinės reikšmės, iki XX a. vidurio dokumentai paprastai buvo laikomi privačia nuosavybe.
Mintis, kad archyviniai dokumentai bei įvairūs su prezidento gyvenimu susiję daiktai gali būti įdomūs ne tik studentams, istorikams bei žurnalistams, bei ir plačiajai visuomenei, pirmajam kilo Franklinui Delanui Ruzveltui, 32–ajam prezidentui (1933–1945).
Pastato statybai jis paskyrė savo šeimos žemės sklypą Niujorko valstijoje, o 1941 m. naujo tipo kultūros centras, po vienu stogu vienijantis archyvą, biblioteką ir muziejų, jau atvėrė duris lankytojams.
Tradicijos tęstinumą lėmė 1945 m. priimta nuostata, kad postą palikęs prezidentas steigia savo prezidentinę biblioteką.
Ekspozicijoje net lėktuvas
Iš JAV veikiančių prezidentinių bibliotekų populiariausia yra Ronaldo Reigano.
Ronaldas Reiganas su žmona Nensi
Dvi kadencijas (1981–1989) pareigas ėjusio 40–ojo JAV prezidento centras, įkurtas Kalifornijos valstijoje, yra pats didžiausias ir prabangiausias. Ekspozicija ir biblioteka užima per 14 tūkst. kv. m, be to, yra 8,4 tūkst. kv. m ploto angaras, skirtas prezidentiniams lėktuvams „Boing-707“.
Lankytojai gali po lėktuvo sparnu atsisėdę gurkšnoti kavą, gėrėtis prezidento limuzinų kortežu… Ekspozicijoje yra net Berlyno sienos fragmentas.
Pagal amerikietišką tradiciją – Kaune
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
2016–ųjų pavasarį Kaune atidaryta dvi kadencijas (1998–2003, 2004–2009) prezidento pareigas ėjusio Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Tai vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, trečioji Europoje.
Nieko stebėtino, kad tokia įstaiga įkurta Kaune. 92-ejų Prezidentas Valdas Adamkus šiame mieste gimęs, yra jo patriotas.
Išskirtinis pastatas S.Daukanto g. 25, kuriame įkurta prezidentinė biblioteka. 1922–1934 m. čia veikė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Tai primena ant fasado pritvirtinta memorialinė lenta.
Nutarus steigti prezidentinę biblioteką, iniciatyvos ėmėsi Vytauto Didžiojo universitetas, o Kauno miesto savivaldybė skyrė istorinį pastatą, kurį reikėjo remontuoti bei restauruoti.
Kaip pasakoja prezidentinės bibliotekos vadovas Arūnas Antanaitis, tai, kad V. Adamkus didelę gyvenimo dalį pragyveno JAV, yra svarbi aplinkybė, suformavusi demokratiškas pažiūras, atvirumą. Toli gražu ne kiekvienas galėtų taip atsiverti, atiduoti dalį savęs: šeimos paveikslus, biblioteką (sukaupta unikali disidento Aleksandro Štromo knygų kolekcija), veiklos archyvus, dienoraščius, nuotraukas, apdovanojimus, asmeniškus laiškus…
Kultūrinėje erdvėje rengiamos įvairios parodos, vyksta diskusijos ir kiti renginiai.
Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje lankėsi bent aštuoni užsienio šalių prezidentai: Latvijos – Valdis Zatlers, Lenkijos – Lechas Valensa, Ukrainos – Leonidas Kučma ir kt.
Europoje ir net Afrikoje
Pagal amerikietišką tradiciją pirmoji Europoje prezidentinė biblioteka-muziejus įkurta Rusijoje. Jekaterinburge veikia prezidento Boriso Jelcino centras, apimantis muziejų, parodų sales ir diskusijų centrą, biblioteką.
Borisas Jelcinas
Prahoje įsteigtas Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui dedikuota biblioteka.
Prezidentinę biblioteką sumanė įsteigti ir Nigerijos prezidentas (1976–1979, 1999–2007) Olusegunas Obasandžas. Tiesa, veiklos modelis ganėtinai išplėtotas pramogine kryptimi: tai didžiausias laisvalaikio bei pramogų centras su plaukimo baseinu, viešbučiu ir barais bei kitomis pasilinksminimo vietomis.
