Joe Biden. EPA – ELTA nuotr.
Ginče dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio aukšti respublikonų užsienio politikos atstovai sukritikavo JAV vyriausybės sprendimą atsisakyti sankcijų dujotiekio operatorei. Užsienio reikalų komitetuose Senate ir Atstovų Rūmuose dirbantys Jimas Rischas ir Michaelis McCaulis teigė esantys „labai sunerimę ir nusivylę“ demokrato prezidento Joe Bideno vyriausybės sprendimu.
Trečiadienį paskelbtame laiške JAV valstybės sekretoriui Antony‘iui Blinkenui jie reikalauja iki birželio 8 d. pateikti detalų paaiškinimą, kodėl nebuvo paskelbtos sankcijos „Nord Stream 2 AG“ įmonei.
JAV valstybės departamento laiške Kongresui praėjusią savaitę teigiama, kad baudžiamųjų priemonių atsisakymas dujotiekio operatorei, jos vadovui Matthiasui Warnigui bei dar keturiems darbuotojams atitinka „nacionalinius interesus“.
J. Bidenas antradienio vakarą sakė, kad nuo pat pradžių buvo prieš „Nord Stream 2“. Tačiau dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos esą jau jo kadencijos pradžioje buvo beveik baigtas. „Dabar skelbti sankcijas, mano nuomone, būtų kontrproduktyvu mūsų santykių su Europa atžvilgiu“, – sakė J. Bidenas.
J. Rischas ir M. McCaulis valstybės sekretoriui R. Blinkenui rašė tikrai nemanantys, kad sankcijų atsisakymas atitinka nacionalinius interesus, nes šis žingsnis „dar labiau sustiprins Rusijos įtaką europiečių sąjungininkų energijos tiekimui“.
Abu respublikonai teigė, kad JAV prezidentas tam tikromis sąlygomis yra įpareigotas skelbti sankcijas. Jie mano, kad tokios sąlygos yra.
J. Bideno ir V. Putino susitikimas įvyks Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas viršūnių susitikimas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu įvyks birželio 16 dieną Ženevoje. Tai beveik vienu metu antradienį pranešė Baltieji rūmai ir Kremlius.
V. Putinas ilgai nesakė, ar priims J. Bideno pasiūlymą asmeniškai susitikti. Tikslas yra Rusijos ir JAV santykių plėtra, teigiama Kremliaus pranešime. Taip pat turėtų būti aptarti tarptautiniai klausimai, įskaitant kovą su pandemiją ir regioninių konfliktų sprendimą.
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas ir V. Putinas aptars „visą skubių klausimų paletę“. Tikslas esą yra atkurti „nuspėjamumą ir stabilumą“ dvišaliuose santykiuose. J. Bidenas balandį pasiūlė V. Putinui viršūnių susitikimą trečiojoje šalyje.
Vašingtono ir Maskvos santykiai laikomi labai įtemptais. J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios sausį aiškiai sugriežtino toną Maskvos atžvilgiu. Kovo viduryje jis interviu televizijai teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
JAV kaltina Rusiją, be kita ko, kišimusi į jų rinkimus ir plataus masto kibernetine ataka praėjusiais metais. Vašingtonas kritikuoja ir Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte bei elgesį su kalinamu opozicijos politiku Aleksejumi Navalnu. Balandžio viduryje JAV išsiuntė iš šalies dešimt rusų diplomatų ir paskelbė naujas sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė dešimt JAV diplomatų.
J. Bidenas birželį vyks pirmojo savo užsienio vizito – į G7 viršūnių susitikimą Didžiojoje Britanijoje (birželio 11-13) ir NATO viršūnių konferenciją Belgijoje (birželio 14 d.). Briuselyje tą pačią dieną planuojamas JAV ir ES viršūnių susitikimas. Tada J. Bidenas vyks toliau į Ženevą. Per pokalbius bus diskutuojama ir apie ginkluotės kontrolę bei strateginį stabilumą pasaulyje. Tačiau darbotvarkės dar nėra, prieš tai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Pasirengimas viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, atrodo, įgauna formą.
Po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo susitikimo Vašingtonas ir Maskva paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama: „Susitikimas buvo svarbus žingsnis rengiantis planuojamam viršūnių susitikimui tarp JAV ir Rusijos, kurio data ir laikas bus paskelbti vėliau“.
J. Sullivanas ir N. Patruševas pirmadienį susitiko Ženevoje.
Pokalbiai vyko konstruktyviai ir, nepaisant nuomonių skirtumų, leido geriau suprasti vieni kitų pozicijas, sakoma toliau pareiškime. Abi pusės pareiškė įsitikinimą, kad virtinėje sričių įmanoma rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Būta vieningos nuomonės, kad „ JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir prisidėtų prie globalaus nuspėjamumo ir stabilumo“.
Praėjusį trečiadienį Islandijos sotinėje Reikjavike susitiko JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
J. Bidenas yra pasiūlęs V. Putinui susitikti birželį Europoje. Kremlius iki šiol nepasakė, ar V. Putinas susitiks su J. Bidenu.
Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“, remdamasis „patikimais šaltiniais“, pirmadienį rašo, kad viršūnių susitikimas greičiausiai įvyks Ženevoje. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė tik tiek, kad Šveicarija pasirengusi „pasiūlyti savo paslaugas, jei jos naudingos ir pageidaujamos“. Konkrečiau ministerija nieko nekomentavo.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas negali kardinaliai pakeisti Ukrainos situacijos. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, – manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.
Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.
Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui atšaukimas būtų pergalingas Rusijai.
„Tai bus didžiulė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį paskelbus, kad atsisako sankcijų dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
Šalis tokiu žingsniu siekė sumažinti įtampą su Berlynu dėl 10 mlrd. eurų vertės projekto, kurį Vokietija ir kai kurios Europos šalys laiko itin svarbiu užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas teigė, kad J. Bideno administracija „toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, argumentuodama, kad jis susilpnins Europos energetinį saugumą.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.
Ketvirtadienį kalbėdamasis su reporteriais V. Zelenskis teigė esąs sunerimęs, kad Vašingtonas gali visiškai atšaukti dujotiekiui taikomas sankcijas. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad yra didelė rizika, jog jie (Rusija) gali daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms… atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“, – teigė V. Zelenskis.
„Tai būtų pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir Joe Bidenui asmeniškai“, – pridūrė prezidentas.
Apie JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą paskelbta Maskvai ir Vašingtonui mėginant sušvelninti didžiausią dvišalių santykių krizę per daugybę metų.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir A. Blinkenas susitiko Reikjavike vykusio Arkties tarybos susitikimo kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo J. Bideno kadencijos pradžios.
Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono siūlymą birželį suorganizuoti J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
„Tai yra teigiamas signalas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas dar kartą pasiūlė galimą Rusijos ir JAV prezidentų viršūnių susitikimą surengti Vienoje. Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.
Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.
Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.
Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkija toliau gins savo poziciją vadinamojo armėnų genocido Osmanų imperijoje klausimu. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kanceliarijos pranešime.
„Ponas prezidentas informavo, kad Turkija ir ateityje gins tiesą nuo tų, kurie meluoja apie vadinamąjį armėnų genocidą ir pritaria šiam šmeižtui dėl politinių priežasčių“, – sakoma pranešime.
Anksčiau laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV administracijoje, pranešė, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas ketina oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
Leidinio duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Laikraščio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas sveikina Amerikos prezidento Joe Bideno ketinimą oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo pareiškime.
Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.
„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.
„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas ruošiasi pripažinti Pirmojo pasaulio karo metu Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu, paskelbė JAV žiniasklaida.
1915 metų balandžio 24-oji laikoma armėnų genocido pradžia. Istorikai laiko šias žudynes pirmuoju XX amžiaus genocidu, buvo nužudyta apytikriai 1,5 mln. armėnų. Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija įnirtingai neigia, kad šios žudynės prilygsta genocidui.
Tikėtina, kad šis JAV žingsnis dar labiau padidins įtampą su NATO sąjungininke Turkija, kuri griežtai atmeta genocido pavadinimą, nors dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, vartoja šį terminą armėnų žudynėms.
Kaip teigia „The New York Times“ ir „Wall Street Journal“, J. Bidenas genocidą turi pripažinti šeštadienį, minint 106-ąsias šių masinių žudynių metines. Žudynės prasidėjo 1915 metais, kai Osmanų imperija kovojo su carine Rusija per Pirmąjį pasaulinį karą dabartinės Armėnijos teritorijoje.
J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, atvirai pavadinusiu žudynes genocidu. Nors tai neturėtų jokių teisinių pasekmių, jis supykdytų Ankarą, kuri tvirtina, kad genocido nebuvo ir abi pusės karo metu vykdė žiaurumus.
Kiek anksčiau daugiau kaip 100 JAV Kongreso narių parašė prezidentui laišką, ragindami jį laikytis rinkimų kampanijos pažadų ir pripažinti genocidą. JAV Kongresas dar 2019-ųjų gruodį pripažino žudynes genocidu.
„Dešimtmečius, kol pasaulio lyderiai pripažįsta pirmąjį XX amžiaus genocidą, JAV prezidentas tyli“, – laiške rašė Kongreso nariai.
Ukrainiečių internetinis portalas gordonua.com atliko apklausą, ar Rusija išties ketina šiais metais pulti Ukrainą? O jei neketina, tai dėl kokių priežasčių pasienyje su Ukraina telkia skaitlingą karinę grupuotę?
Keletas atsakymų įsiminė. Pavyzdžiui, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas nėra itin tikras, kad, telkdamas karinę armadą prie Ukrainos sienų, Kremlius tikrai ruošiasi pulti. Garsaus šachmatininko prognozės:50 ir 50 proc. Jis neatmeta versijos, jog žvangindamas ginklais Vladimiras Putinas teturi vieną tikslą – Vakarų dėmesį atitraukti nuo įkalinimo įstaigoje netoli Maskvos badaujančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno. V.Putinas nebijo kraujo, aukų. Jam nusispjauti, kiek žūtų rusų karių. Tačiau jis puikiai supranta, kad kiekviena karinė operacija – tai galimybė ne tik laimėti, bet ir prarasti valdžią. Valdžios prarasti jis tikrai nenorįs.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, ilgokai dirbęs ir politikavęs Ukrainoje, tvirtina, kad kol kas tegirdi daug propagandinio triukšmo. Tačiau realybė tokia, kad realių žingsnių karo link bent kol kas nemato. Tiesiog V.Putinas labai supyko, kad naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) pavadino jį žudiku. Taip pat mirtinai įsižeidė, kai Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis išdrįso taikyti sankcijas jo numylėtiniui Viktorui Medvedčukui, Ukrainos parlamentinės partijos „Opozicinė platforma“ nariui. O jei kalbant dar konkrečiau, V.Putinas dar nežino, kaip pasielgs. V.Putinas įsitikinęs, kad tai Vašingtonas liepė V.Zelenskiui nubausti ir pažeminti V.Medvedčuką, kurio iki šiol niekas nedrįso skriausti, nes laikė artimu Kremliaus valdžiai žmogumi.
Rusijos pupblicistas, rašytojas Viktoras Čenderovičius mano, kad rusiškos kariaunos telkimas prie Ukrainos sienų – tai provokacija ir šantažas. V.Šenderovičius pabrėžia: jei Kremlius pradeda karą, tai tyliai ir visiems netikėtai. Jokio triukšmo, jokio žvanginimo ginklais. Užpuola taip, kad visi iš netikėtumo net amą praranda. Dabartinis triukšmingas kariškių permetimas prie Ukrainos greičiau byloja, jog karo nebūsią. V.Putinas tik aštrina situaciją, tenorėdamas išsiaiškinti, kokia būsianti Vakarų, įskaitant naująjį JAV prezidentą, reakcija. V.Šenderovičius tvirtina nežinąs, bus ar nebus 2021-aisiais didelis Rusijos – Ukrainos susidūrimas. Jis vis tik viliasi, kad karo pavyks išvengti. Telkiant ginklus prie Ukrainos dar, be kita ko, bandoma nustumti į antrąjį planą badaujančo A.Navalno temą.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos žuralistas Sergejus Garmašas mano, kad V.Putinas pirmasis nesivels į muštynes. Nebent pirmoji pradėtų Ukraina. Taip, V.Putinas norėjęs į Donbasą įvesti savo karius pridengdamas juos „taikdarių“ vėliava. Neva jie reikalingi, kad nuo neva sužvėrėjusių ukrainiečių apsaugotų rusus. Tačiau šio triuko atlikt nepavyko. Dabar, po stiprios NATO reakcijos, V.Putnui dar sunkiau veltis į tikrą karinę konfrontaciją. Jis puikiai supanta, kad dabar – ne 2008-ieji, kai buvo teriojama Gruzija (Sakartvelas).
Rusijos politologė, istorijos mokslų daktarė Lidija Ševcova mano, kad konfrontacija, kokio masto ji bebūtų, – neišvengiama. Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų valstybingumo. Ukraina valstybingumo tikrai neatsisakys.
Ukrainos analitinio portalo „Chvilias“ žurnalistas ir blogeris Juris Romanenko įsitikinęs, jog Rusija tikrai puls, o Ukraina palikta vienui viena. Vakarai jai nepadės.
Rusijos analitikas ir publicistas Andrėjus Piontkovskis svarsto, jog agresyviais veiksmais V.Putinas tikrina, kuri pusė – silpnesnė, kas pirmas išsigąs. Silpnesnis turįs atsitraukti. Situacija labai panaši, kai vienas prieš kitą kaktomuša švilpia du automobiliai: žiūrovai stebi, kuris vairuotojas išsigąs pirmasis ir pasuks vairą šonan. V.Putinas turi aiškų tikslą: oficialusis Kijevas privalo žaisti pagal Donbaso ir Luhansko separatistų užsakytą muziką. Beje, V.Putinas puikiai supranta jam asmeniškai kilsiančius pavojus, jei pradėtų didelį puolimą prieš Ukrainą. Rusijos intervencijos atveju amerikiečiai tikrai nesiųs savo karių į Ukrainos – Rusijos frontą. Tačiau Vašingtonas prieš Maskvą pradėtų rimtą ekonominį karą.
Iš Rusijos į JAV prieš 40 metų pasitraukęs istorikas Jurijus Felštinskis viliasi, jog karinės galios demonstravimas – noras pažiūrėti, kaip elgsis naujoji JAV administracija. Naujasis JAV prezidentas Dž. Baidenas (Joe Biden) labai pakenkė V.Putinui: pavadino jį žudiku, į Rusiją konsultacijoms sugrįžo JAV rezidavęs Rusijos ambasadorius, JAV įveda naujų ekonominių sankcijų Rusijai. V.Putinui nelieka nieko kito, kaip parodyti, esą jis nepabūgo, neišsigando. J.Felštinskis mano, kad V.Putinas nedrįs plataus mąsto karinei kampanijai, nes suvokia, jog ukrainiečiai aršiai priešinsis, nes supranta, kad pradėjęs rimtą karą gali pats netekti valdžios.
Tačau įdomiausiai apie galimą Rusijos – Ukrainos santykių scenarijų papasakojo ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino patarėjas Andrėjus Ilarionovas, gyvenantis JAV. Tik jo komentarą šia tema paskelbė ne gordonua.com (šis leidinys kažkodėl liovėsi jį publikavęs; A.Ilarionovas Amerikoje atleistas iš Katono instituto dėl prie Kapitolijaus neramumus sukėlusių Donaldo Trampo šalininkų teisinimo ir Joe Bideno pergale prezidento rinkimuose suabejojimo), o „Ukraina 24 televizijos“ laida „Vremia Golovanova“.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Taigi šis analitikas lygina Baideno ir Putino administracijų pranešimus. Jis susidaręs spūdį, jog naujasis Amerikos prezidentas Dž.Baidenas tiesiog skatina Kremlių elgtis dar įžūliau. Pavyzdžiui, Dž.Baidenas pasiūlė V.Putinui bendradarbiauti nereikšmingose, su agresija prieš Ukrainą niekaip nesusijusiose 5-iose sferose. Viena iš tų sferų – klimato kaita. V.Putinas mielai sutikęs, nes jam į tas temas – nusispjauti. Jam tos temos nė kiek nerūpi. V.Putinui svarbiausia, kad nėra Ukrainos temos.
Dž.Baideno susitikimas su V.Putinu panašus į Vakarų kapituliaciją, panašią į tas, kaip Europos lyderiai kadaise išsigandę pataikavo Adolfui Hitleriui, manydami patrauksią jį savo pusėn nuolaidomis.
Žodžiu, A.Ilarionovas įsitikinęs, jog dabar JAV silpnina Ukrainą. V.Zelenskis asmeniškai maldavo Dž Baideno pagalbos. Realios pagalbos. Vašingtonas nepadėjo. Ne tik nepažadėjo dislokuoti savų galingų raketų, ne tik nepermetė į Ukrainą savo karių, ne tik kad nepasiūlė Ukrainai tapti strategine JAV partnere, bet net 3,5 karto sumažino finasinę paramą. A.Ilarionovas manąs, jog Ukrainą įmanoma apsaugoti nuo rusiškos agresijos. Tereikai skubiai ten dilsokuoti skaitlingus amerikiečių dalinius. Jei to Vašingtonas nepadarysiąs, Rusija tikrai puls Ukrainą.
Kada prasidės puolimas? Iki gegužės 9-osios, iki karinio parado Maskvoje – tikrai ne. V.Putinas taip pat kantriai lauks, kol NATO baigs savo karines pratybas birželio mėnesį. O birželio antrojoje pusėje – jau galėtų pulti.
Dar viena Vakarų išdavystė, kurią regi A.Ilarionovas. Šių metų vasaros pabaigoje bus baigtas tiesti dujotiekis Nord Stream 2. Beje, JAV prezidentas D.Trampas jį buvo sustabdęs sankcijomis, o Dž.Baidenas atšaukė sankcijas, ir tokiu būdu sudarė galimybę Rusijai sėkmingai užbaigti darbus. Nutiesus Nord Stream 2 visos dujos, patenkančios į Europą, keliaus šiuo dujotiekiu apeidamos Ukainą. O jei per Ukrainą į Vakarus netekės dujos, Ukraina taps Vakarams nereikalinga. Vakarai ją tiesiog pamirš.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Vladimiras Putinas rodo kumštį
Įdomi dar ir tokia apskaita: kol JAV preizidentu buvo D.Trampas, per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas ukrainiečių karys, prezidentauti pradėjus Dž.Baidenui – fronto linijoje kas mėnesį vidutiniškai žūsta dešimt ukrainiečių karių. Žūčių padaugėjo dešimčia kartų.
A.Ilarionovas mano, kad dabar V.Putino apetitas tik auga, V.Putinas perprato, jog Vašingtonas nesiruošia rimtai saugoti Ukrainos, todėl karas – neišvengiamas.
A.Ilarionovas įsitikinęs, jog Rusija pirmiausia skubės okupuoti tas teritorijas, kurias užėmus būtų galima aprūpinti Krymą vandeniu. Omenyje turimas Šiaurės Krymo kanalas, kuriuo iš Ukrainos į Krymą galėtų tekėti vanduo, bet Ukraina jį šiuo metu uždariusi. Beje, tos teritorijas ukainiečiams bus sunku apginti.
Parengta pagal gordonua.com ir „Ukraina 24 televizijos“ pranešimus
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Po JAV prezidento Joe Bideno kritikos Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir Europos Sąjunga (ES) pabrėžia politinę V. Putino atsakomybę už pasikėsinimus Rusijoje.
„Deja, bet yra ilgas sąrašas žlugusių ir sėkmingų pasikėsinimų į kritiškas ir nepriklausomas asmenybes Rusijoje, tarp jų – politikus ir žurnalistus“, – ketvirtadienį sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovė. Daug atvejų esą nebuvo tiriama, jie liko neišaiškinti, o kaltieji nepatraukti atsakomybėn.
Be to, Rusijos tarnybos ėmėsi nelegalių veiksmų prieš Ukrainą ir vaidino vaidmenį kituose konfliktuose. „Jūs žinote, kad Vladimiras Putinas, kaip Rusijos Federacijos prezidentas, galiausiai yra atsakingas už Rusijos institucijas, politiką ir veiksmus“, – kalbėjo atstovė. Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas interviu JAV televizijos stočiai ABC teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“. Tačiau jis aiškiai nepasakė, ką konkrečiai turėjo omenyje. Prezidentas pagrasino V. Putinui padariniais dėl kišimosi į JAV rinkimus praėjusį lapkritį.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainos dalies – Krymo – aneksijos.
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekada nepripažins Rusijos įvykdytos tariamos pusiasalio aneksijos, mes padėsime Ukrainai priešintis Rusijos agresyviems veiksmams“, – pranešime, skirtame paminėti Rusijos įsiveržimo į Krymą metines, teigia J. Bidenas.
„Jungtinės Valstijos ir toliau palaiko Ukrainą ir jos sąjungininkus bei partnerius taip pat, kaip šio konflikto pradžioje. Šios niūrios sukakties proga, mes dar kartą patvirtiname paprastą tiesą: Krymas yra Ukraina“, – tvirtina J. Bidenas.
Rusijos kariai okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį 2014 m., o vėliau pusiasalis buvo neteisėtai įtrauktas į Rusijos Federacijos sudėtį.
Tuo pat metu Kremlius suorganizavo ginkluotų separatistų veiksmus Rytų Ukrainoje, kur prasidėjo karas, o dalis Ukrainos teritorijų vis dar yra kontroliuojamos Rusijos remiamų separatistų.
Trečiadienį Kijevas skelbė apie per susirėmimus Rytų Ukrainoje žuvusius du žmones ir dar du sužeistuosius.
Ukraina kaltina Maskvą ir separatistus naudojant sunkiąją ginkluotę ir rengiant atakas bei taip pažeidžiant pernai liepą pasiektą paliaubų susitarimą.
Policininkai Vašingtone, netoli Baltųjų rūmų, sulaikė moterį, kurios automobilyje buvo rastas užtaisytas pistoletas. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis JAV teisėsaugos institucijomis.
Jų duomenimis, 66 metų moteris mėgino patekti į aptvertą JAV prezidento rezidencijos teritoriją pro kontrolės postą. Ji teigė norinti perduoti Joe Bidenui kažkokį laišką.
Pareigūnai apieškojo jos automobilį, pastatytą netoli Baltųjų rūmų, ir rado jame užtaisytą pistoletą. Moterį, kurios tapatybė neatskleidžiama, lydėjo vyras, ginkluotas pneumatiniu šautuvu. Moteris sulaikyta, kadangi jos pistoletas nebuvo įregistruotas, ir perduota Slaptajai tarnybai, kuri rūpinasi pirmųjų valstybės asmenų apsauga.
Prieš JAV prezidento inauguraciją FTB tikrina karius. EPA-ELTA nuotr.
Nežinomi asmenys pavogė du karinės uniformos komplektus netoli Vašingtono, kur trečiadienį įvyks JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracija. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak jo šaltinių, incidentas kelia nerimą valdžios institucijoms, kadangi anksčiau FTB darbuotojai gavo duomenų, jog kažkokie asmenys internete svarstė galimybę įsigauti į J. Bideno inauguracijos ceremoniją dedantis JAV nacionalinės gvardijos kariais.
Kaip pažymi CNN, du uniformos komplektai buvo pavogti iš JAV armijos kariškio automobilio. Tai įvyko Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Spėjama, kad mašinos durys buvo neužrakintos. Pareigūnų nuomone, vagystė „nebuvo tikslinga“. Atliekamas tyrimas.
Pentagono atstovai antradienį pranešė, jog 12 JAV nacionalinės gvardijos karių buvo nušalinti nuo tarnybos per inauguraciją, kadangi jie gali būti susiję su įtartina veikla.
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas
Jelena POSKANNAJA
V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas
Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.
Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.
J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.
Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.
– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?
– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.
Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.
– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?
– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.
Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.
Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.
Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.
Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.
Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.
Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.
Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.
D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.
Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.
D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.
Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.
Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.
Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.
– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?
– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.
Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.
„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.
FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.
Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.
Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.
Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.
– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.
– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?
– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.
Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.
Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.
Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.
Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.
– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?
– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.
Dėl saugumo priežasčių, anot žiniasklaidos, atidėta išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos repeticija, informuoja agentūra „Reuters“.
Ji nukelta iš sekmadienio į pirmadienį, ketvirtadienio vakarą pranešė „Politico“, remdamasi dviem šaltiniais. Dėl padidėjusių saugumo problemų J. Bideno komanda taip pat atšaukė pirmadienį planuotą kelionę traukiniu iš demokrato gimtojo Vilmingtono į Vašingtoną.
J. Bidenas sausio 20 dieną bus inauguruotas naujuoju šalies prezidentu.
JAV prezidento inauguracija tradiciškai į Vašingtoną pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau šį kartą dėl pandemijos ceremonija vyks siaurame rate.
Saugumo šaltiniai neseniai įspėjo dėl ginkluotų protestų planų Vašingtone ir visose 50 valstijų. Perspėjimas paskelbtas po kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, per kurį praėjusią savaitę žuvo penki žmonės.
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
JAV Kongresas po riaušių Kapitolijuje patvirtino Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose.
Oficialiai J. Bideno pergalė paskelbta, kai Kongreso patvirtintų rinkikų balsų skaičius viršijo 270.
Bendra Kongreso rūmų sesija buvo nutraukta prieš kelias valandas, kai Donaldo Trumpo šalininkai sukėlė riaušes ir įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, o parlamentarai buvo evakuoti.
Atstovų Rūmams ir Senatui atnaujinus darbą, Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas pasmerkė Kapitolijuje surengtas riaušes ir pavadino tai „nepavykusiu sukilimu“.
„Jie bandė sutrikdyti mūsų demokratija. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko. Jiems nepavyko sutrukdyti Kongresui“, – sakė aukšto rango respublikonas.
Tvirtinimo procesą kiek užlaikė ir dalis respublikonų, kurie bandė užginčyti rinkikų balsų tvirtinimą kai kuriose valstijose. Visi tokie bandymai buvo atmesti.
Donaldas Trumpas susitaikė su savo pralaimėjimu prezidento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. įvykusiuose rinkimuose, bet nedaro to viešai, kad sulauktų daugiau dėmesio. Tai antradienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.
Jų žiniomis, Amerikos lyderis taip pat supranta, kad trečiadienį JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai bendrame posėdyje patvirtins išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę. Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas netgi prisipažino „esąs tiesiog nusivylęs“ dėl pralaimėjimo prezidento rinkimuose. Valstybės vadovas, teigia laikraštis, susitaikė su savo pralaimėjimu tik pastarosiomis savaitėmis.
Nors D. Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą, pažymi „Politico“ šaltiniai, jis vis dėlto tvirtina, kad būtų laimėjęs sąžiningus rinkimus. Amerikos lyderis su patarėjais taip pat svarstė planus palikti Vašingtoną ir išvykti į jam priklausantį Mar a Lago dvarą Floridos valstijoje.
D. Trumpas vis dar kalba apie rinkimų klastojimą tik tam, kad sulauktų daugiau dėmesio, rašo leidinys. „Šiais veiksmais siekiama kelti susidomėjimą ir būti svarstomam naujienų laidose“, – sakė laikraščio šaltinis.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras. EPA – ELTA nuotr.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras atmetė respublikonų teiginius, esą per prezidento rinkimus buvo reikšmingai sukčiaujama, taip padidindamas spaudimą Donaldui Trumpui pripažinti akivaizdžią Joe Bideno pergalę.
„Iki šiol nepamatėme sukčiavimo tokiu mastu, kuris galėtų paveikti rinkimų baigtį“, – interviu „Associated Press“ sakė B. Barras.
B. Barro komentarai patvirtina Krašto saugumo departamento, JAV žvalgybininkų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų išvadas, kad, vyriausybės pareigūnų žodžiais, šie rinkimai buvo „saugiausi Amerikos istorijoje“.
Antradienį tviteryje D. Trumpas pabrėžė neva liudytojų parodymus Mičigane, kur jau patvirtinta J. Bideno pergalė, ir dar vieną respublikonų organizuotą renginį Virdžinijoje.
„Žmonės ateina [duoti parodymų] kaip niekad anksčiau. Didelis vilkikas, vežantis šimtus tūkstančių suklastotų (netikrų) rinkimų biuletenių į balsavimo centrą? Siaubinga – apsaugokime Ameriką“, – rašė jis.
Nors D. Trumpo advokatai yra pateikę keliasdešimt ieškinių, beveik visi jie buvo atmesti teismų kaip neturintys jokios pagrindo.
