JAV prezidentas Donaldas Trumpas išėjo iš trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su demokratų mažumos Kongreso Senate lyderiu Chucku Schumeriu ir Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi, kai šie neigiamai atsakė į jo prašymą skirti lėšų sienai Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti, jeigu jis atnaujins federalinės vyriausybės darbą.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Tai papasakojo pats D. Trumpas tviteryje, taip pat kiti susitikimo dalyviai, kalbėdamiesi su žurnalistais.
„Ką tik išėjau iš susitikimo su Chucku ir Nancy, tai tik laiko gaišimas“, – parašė D. Trumpas. Prezidentas pasiteiravo demokratų lyderių, ar jie patvirtins „sienos arba plieno tvoros“ statybos pasienyje finansavimą, jeigu jis atnaujins vyriausybės darbą. „Nancy pasakė: „Ne“. Aš atsisveikinau, kol kas niekas nedirba!“ – pasakojo Baltųjų rūmų šeimininkas.
Anot Ch. Schumerio, D. Trumpas po neigiamo N. Pelosi atsakymo trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Tada mums nėra apie ką su jumis kalbėti“. „Mes vėl tapome (prezidento) įniršio liudininkais, nes jis negavo, ko norėjo, ir tiesiog išėjo iš susitikimo… Prezidentas tiesiog atsistojo ir išėjo“, – atskleidė derybų detales senatorius.
Jungtinėse Valstijose nuo gruodžio 22 d. nedirba dalis federalinės vyriausybės institucijų, nes respublikonams ir demokratams kol kas nepavyko susitarti dėl valstybės biudžeto, į kurį D. Trumpas nori įtraukti daugiau kaip 5 milijardus dolerių sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti.
Italijos valdžia paskutinėmis valandomis vis tik pritarė 2019 m. biudžeto projektui, dėl kurio kilo konfliktas su Europos Sąjunga, skelbia naujienų agentūra dpa.
Italijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.
Biudžetas buvo pataisytas pagal susitarimus, pasiektus su Briuseliu, ir jau anksčiau šią savaitę jam pritarė Senatas. Šeštadienį 327 parlamentarai balsavo už projektą, o 228 – prieš.
Galutinis balsavimas turėtų įvykti sekmadienį.
Pirminiai biudžeto planai, kuriuos parengė valdančioji koalicija, susidedanti iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“, būtų žymiai padidinę Italijos deficitą.
Teikiamame kitų metų biudžeto projekte žadama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų sieks 430 eurų, o vidutines pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai „į rankas“ didės 40-50 eurų. Pasak ekonomistų, kol kas sudėtinga pasakyti, ar didėjantys atlyginimai smarkiai paveiks prekių ir paslaugų kainas, tačiau tikimasi išvysti skurdo lygio mažėjimą ir vartojimo augimą.
Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sakė, kad kainų augimas kitąmet labai priklausys nuo rinkos, tačiau planuojama, kad skurdas dėl naujojo biudžeto turėtų mažėti.
„Pagrindinis šio biudžeto tikslas būtų didinti socialinį jautrumą, suteikiant galimybę žmonėms labiau tenkinti savo poreikius. Realiai planuojama, kad infliacija to nesuvalgys, ir skurdas vienaip ar kitaip turėtų mažėti, o žmonių galimybės patenkinti savo poreikius – padidėti“, – Eltai teigė B. Gruževskis.
Ekonomisto manymu, MMA didinimas vienaip ar kitaip turės įtakos ir kitų atlyginimų didėjimui, ir tai turėtų mažinti nelygybę ir didinti mažiau pasiturinčių žmonių vartojimą, nors statistikoje tai gali taip ryškiai ir neatsispindėti.
„Kita problema, kad darbo užmokesčio augimas labiau pasiturinčių žmonių grupių yra spartesnis, todėl dažnai mes nematome tokių didesnių teigiamų pokyčių matuojant santykinį skurdą arba nelygybę. Iš vienos pusės, daug išleidžiame ir stengiamės dėl mažiau aprūpintų žmonių, o iš kitos, – makroekonominių rodiklių lygyje neturime teigiamų pokyčių“, – Eltai sakė B. Gruževskis.
„Žinoma, mokesčių sistema galėtų būti ir labiau progresyvi, bet ji yra tokia, kokia yra. Man gaila, kad neišnaudojame šio momento. Turėjome paskubėti su progresyvumu, kadangi dabar yra laikas iki 2021-2022 m., kuomet turėtume sustiprinti biudžetą, didinti socialinio draudimo fondo pajamas“, – pridūrė B. Gruževskis.
Ekonomisto manymu, kuo toliau, tuo bus sunkiau išlaikyti tokį ekonominį stabilumą, kokį turime šiandien.
ELTA primena, kad Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.
2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos – 11 mlrd. 682 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos – 4 mlrd. 43 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.
2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui – 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai – 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai – 1 mlrd. 026 mln. eurų.
Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys. Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.
Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, – 2 mlrd. 917 mln. eurų.
Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma pratęsti PVM lengvatą filmų gamybai iki 2023 m.
Be to, pritarta papildomai skirti 1,2 mln. eurų kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.
Pritarta ir MMA didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.
Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.
Priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.
Istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas Kęstutis Eidukonis. Kęstučio Kazlausko nuotr.
Siūlome pranešimą, kurį šių metų balandžio 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje perskaitė šios komisijos ilgametis narys, istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas, plk. lt. Kęstutis Eidukonis.
Gerbiami Kolegos, pirmiausia noriu padėkoti komisijos nariams už progą sąžiningai ir atvirai išsakyti savo nuomonę, nepaisant to, kad labai dažnai mano nuomonė būna nepopuliari. Mano tikslas nėra kritikuoti, nei ką nors užgauti. Mūsų Tautos priešai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida šio tikslo siekia kas dieną. Deja, kaip ir gerai parengtoje dezinformacijoje, šių dienų žiniasklaidoje tarp melo būna įterpta ir gana daug teisingų pastabų ir skundų. Aš tai suprantu, manau, kad ir jūs mokate atskirti melagingus žodžius nuo tiesos.
Mano pranešimo tikslas – padėti mums visiems atpažinti emigracijos priežastis ir bandyti bendromis jėgomis jas spręsti. Kaip mes visi žinome, mūsų komisija turi tik patariamąją galią. Seimas ir Vyriausybė turi teisę ir pareigą priimti ir vykdyti įstatymus, kurie galėtų pakeisti emigracijos kryptį.
Tris kartus perskaičiau LR Strategiją dėl Emigracijos. Joje radau nemažai geros statistikos ir emigracijos priežasčių analizės. Nors plane labai teisingai įvardytos daugelis emigracijos priežasčių, deja, jam trūksta konkrečių pasiūlymų, kaip tas problemas išspręsti. Planas negali būti vykdomas, nes jame trūksta: KAS atsako, iki KADA bus padaryta ir KAIP MATUOSIME PASISEKIMĄ. Atminkime, kad emigracija, kaip ir savižudybė, alkoholizmas, smurtas, yra tik SIMPTOMAS. Šis planas nepaviešina pačios svarbiausios priežasties, to, ką aš vadinčiau – VILTIES PRARADIMU.
Dokumentas parašytas gražiai, vartojant gražius žodžius. Deja, negalime sakyti, kad tai – „STRATEGINIS PLANAS“, negalime jo pradėti vykdyti, nes jame trūksta pagrindinių elementų. Tai planas be rezultatų pamatavimo, be įpareigojimų, be atsakomybės. Dokumente pateikta daug principų, nurodyta daug valstybės įsikišimo atvejų, daug marksizmo elementų, nurodant, kad valstybė sugebės visą šį reikalą išspręsti, pavyzdžiui, parūpinti būstus, užtikrinti šeimos gerovę ir t. t. Valstybės pareiga nėra emigracijos stabdymas. Valstybės pareiga yra tokias sąlygas Lietuvoje sukurti, kad žmonės ne tik kad nenorėtų emigruoti, bet norėtų sugrįžti iš emigracijos. Kitaip tariant, dokumente yra klaidų, jis nėra užbaigtas, o kai kurios jame daromos išvados netgi klaidingos.
Kritikuoti lengva. Kaip vienas Generolas man kažkada yra pasakęs: „Niekada neateik pas mane su problema be pasiūlymų, kaip tą problemą išspręsti.“ Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės, kurie emigravo, prarado geresnės ateities VILTĮ, o tai reiškia, kad jie prarado pasitikėjimą Savo Valstybe ir tautos išrinkta valdžia. Nors mums nemalonu tai pripažinti, turime suprasti, kad jei dabartinė padėtis nepasikeis, problemų sprendimas bus sunkesnis arba išvis neįmanomas. Prašau nepriimti to asmeniškai ir neužsigauti, tačiau toks įspūdis susidaro iš žiniasklaidos ir pokalbių ne tik su emigrantais, bet ir su vietiniais gyventojais. Dėl to jokiu būdu nekaltinu nei Seimo, nei dabartinės, nei buvusios valdžios. Dalyvavęs valstybių ir verslo bendrovių restruktūrizacijoje, seniai žinau, kad didžiausia organizacijas slėgusi našta buvo arba žmonės, arba organizacijos struktūra. Arba misijos siekimas, neturint arba autoriteto, arba lėšų, arba teisės, ką nors pakeisti.
Lietuvos medikų sąjūdžio kvietimas į mitingą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Didžiausia priežastis – tai mūsų pačių ginčai ir pešimasis tarpusavy. Visa tai, ką mes vadiname tik politika, ir normalūs „ginčai“ yra skleidžiami kaip pavyzdys, kad toks chaosas egzistuoja kaip žmonės priima „demokratiją“ ir kad tada problemos tampa neišsprendžiamomis. Tai labai gražiai tarnauja „DEZINFORMACIJOS“ šaltiniams. Taip griaunami mūsų valstybės pamatai, ir, deja, mes visi prie to prisidedame. Būdamas karininku ir verslo konsultantu, labai dažnai gaudavau uždavinį „Ką nors sutvarkyti“.
Pirmas dalykas, ką turime padaryti, tai sukurti Lietuvos VIZIJĄ – kokią savo šalį norime matyti. Labai svarbu, kad tauta matytų, kur mes einame, žinotų, kokia yra mūsų misija, dėl ko jie dirbs ir aukosis. Neturint kilnaus ir aukštesnio tikslo Lietuvos Valstybei, emigracijos tendencijos nepasikeis.
Prieš daugelį metų, būdamas 12 metų, įstojau į Lietuvių Jūrų skautus, duodamas priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Šitas šūkis, manau, veda ne tik mane, bet ir visus mūsų šios komisijos narius.
Manau, kad Seimo nariai tikrai galėtų ramiau gyventi be amžinos kritikos, asmeninių puolimų, šmeižto ir neapykantos. O PLB nariai tikrai galėtų rasti malonesnį būdą ir vietą leisti savo laiką ir pinigus. Tad net neabejoju visų mūsų noru vesti tauta į geresnę ateitį.
VILTĮ ir PASITIKĖJIMĄ mums reikia atgauti kartu ir sutarti drauge, kaip tai padaryti. O norint tai padaryti, svarbu turėti tikrai įgyvendinamą planą. Toliau noriu išvardyti problemas ir pasiūlyti, kaip tai atlikti. Aišku, tai nebus pilnas planas – kas ką turėtų daryti ir kada, gali pasakyti tik Seimas ir Vyriausybė. Žinoma, būtų naudinga, jeigu ir išeivija galėtų prisidėti prie šio plano. Seniai esu išmokęs pamoką, kad jei prie plano prisideda tie, su kuriais tas planas yra susijęs, plano sėkmė būna garantuota.
Tad pradėkime nuo svarbiausių problemų, kaip tautiečiams sugrąžinti VILTĮ ir atgauti pasitikėjimą Valdžia.
Begaliniai mokesčiai
Neseniai teko girdėti Izraelio premjero Benjamin Netenyahu pasisakymą dėl ekonomikos. Jo paklausė: Izraeliui taip gerai sekasi, kur jis mokėsi ekonomikos? Izraelio premjeras atsakė, kad ekonomikos pagrindų jis išmoko pačią pirmą dieną būdamas desantininku: „Mus išrikiavo po du ir liepė užsimesti savo kaimyną ant pečių ir su juo nubėgti 100 metrų pirmyn ir 100 metrų atgal. Pasižiūrėjau į savo kaimyną – milžinas. Pabėgau metrą ir sugriuvom abu. Kitoje poroje nešikas šiek tiek didesnis, bet jo partneris už jį gerokai didesnis ir sunkesnis. Jie nubėgo kiek toliau, bet irgi sugriuvo. Trečioje poroje nešikas buvo didelis vyras, o jo partneris – mažas. Ta pora ne tik kad nubėgo tuos 100 metrų, bet ir apsisukusi parbėgo atgal.“ Premjero paklausė, ką jo pavyzdys turi bendro su ekonomika? Benjamin Netenyahu atsakė: „Na, nešikas – tai tautos verslas, o tas, kurį jis turi nešti, yra valdžia.“ Pažiūrėkime į Lietuvos atvejį.
Dėl per didelio valstybės tarnautojų kiekio mūsų šalis kenčia nuo pernelyg didelių mokesčių. 21% pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis įmonėms ir pajamų mokestis asmenims, kapitalo prieaugio mokestis, „Sodra“ ir kiti užslėpti mokesčiai bei vyriausybinės subsidijos smarkiai kelia prekių bei paslaugų kainas. Priešingai nei dauguma mano, visi mokesčiai ateina iš vartotojo kišenės, NES FIRMOS MOKESČIŲ NEMOKA, O TIK SURENKA MOKESČIUS VALSTYBEI. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, apie 60–70% bet kokio produkto ar paslaugos kainos valstybei sumoka vartotojas. Šis veiksnys slopina kapitalo formavimąsi, darbų kūrimą ir alina valstybę, o tai Lietuvą daro nekonkurencinga pasaulyje. Mūsų siekiamybė yra turėti rinkos ekonomiką, deja, šiuo metu turime kapitalizmo ir socializmo mišinį. Todėl būtina užtikrinti laisvę rinkos ekonomikai. Valstybinė ekonomikos kontrolė yra naudinga tik iki tam tikro taško, kurį peržengus gaunamas priešingas efektas – žmonės stumiami į šešėlinę ekonomiką bei emigraciją.
Užburtas melo ratas
Dideli mokesčiai verčia mažesnes įmones bei individus sukčiauti bei meluoti, ypač mokant mokesčius bei atsiskaitant už paslaugas. Mano skaičiavimais, nuo 50 iki 60% Lietuvos ekonomikos sudaro šešėlinė ekonomika. Tai ne tik neišvengiamai padaro didžiąją dalį gyventojų sukčiais, bet kartu ir naikina pagarbą valdžios institucijoms. Yra plačiai paplitęs požiūris, kad sąžininga veikla šias įmones bei individus vestų į pražūtį. Vyriausybė negali areštuoti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50–60% savo gyventojų, tad korupcija bei papirkinėjimai tampa priimta norma. Tačiau politikai, siekdami pritraukti kuo daugiau pajamų šio nepasotinamo monstro išlaikymui, lieka tam abejingi.
Prieš šiek tiek daugiau nei metus vienas europarlamentaras siūlė pataisą, kuria visas nekilnojamasis turtas bei automobiliai būtų apmokestinti. Jis teigė, jog „visos kitos EU narės tai jau yra įgyvendinusios, tad ir Lietuvai būtina neatsilikti”. Prancūzai tuo tarpu siūlė „finansinių sandorių mokestį“. Pažiūrėkime, juk šiai dienai jau apmokestintos cigaretės, alkoholis, finansiniai sandoriai, produktai, paslaugos, nekilnojamasis turtas, automobiliai, pajamos bei kapitalo prieaugis. Mano tėvynainiai tyliai tarpusavyje šnibždasi, kad valstybė, jei tik galėtų, apmokestintų ir tuštinimąsi ir kad vienintelė priežastis, kodėl nėra mokesčio už lytinius santykius yra ta, kad valdžiai labiausiai reikia kuo daugiau mokesčių mokėtojų. Tačiau nežadinkime jų apetito!
Ant moralinės bedugnės krašto
Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ir ši bus švari. „Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei ir aš elgiuosi ne kitaip?“ Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniu lygmeniu, o tai veda prie visuomenės moralinio nuosmukio bei piliečių demoralizavimo. Negana to, ir toliau einame link begėdiškumo ir amoralumo. „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Tai menkina meilę tėvynei ir pagarbą savo tautiečiams. Kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais. Anksčiau ar vėliau tai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.
Noriu pagirti dabartinę vyriausybę, kad pradėjo kalbėti apie mokesčių reformą ir amnestiją dėl šešėlinės ekonomikos. Bet kiek esu tų planų matęs spaudoje, manau, jog dar toli iki tobulo plano.
Lietuviškoji emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos pinigai atkeliavo su tam tikrais reikalavimais, kurie dar labiau nustekeno šalies ekonomiką bei susilpnino tautos moralę. Mes paralyžiavome savo ūkius bei miškus subsidijomis, dirbtine ekonomika, biurokratine raudona juosta ir socialistine politika, kurios yra palankesnės prancūzų bei vokiečių, o ne lietuvių ūkiams. Vokietija su Rusija sudarė mums nepalankų sandorį dėl Baltijos jūros naftotiekio. Negana to, mes uždarėme savo atominę jėgainę neužsitikrinę, jog bus kuo ją pakeisti, o tai užtikrino didelę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Kaip Lietuvos ekonominio bei politinio renesanso stebėtojas buvau maloniai nustebintas kai kurių žingsnių, kurių vyriausybė ėmėsi, siekdama pagerinti verslo klimatą Lietuvoje. Per pastaruosius 28 metus padarytas nežmoniškas progresas, deja, to negana norint ištraukti Lietuvą iš ekonominio nuosmukio. Su tuo susidūrė ne tik Lietuva, bet ir didelė Europos Sąjungos dalis bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes turime pastebėti sėkmingus sprendimus, jais pasinaudoti bei pritaikyti savo unikaliai situacijai. Noriu pabrėžti, kad GOOGLE, MICROSOFT, AMAZON, APPLE, FACEBOOK – 3 iš tų penkių firmų buvo sukurtos po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Norėčiau, kad visi apie tai pagalvotų.
Verslo valdymo konsultacijų srityje turėjome posakį, kad yra beprotystė daryti vis tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų. Ta pati taisyklė galioja ir vyriausybėms bei kitokioms organizacijoms. Lietuva yra unikali valstybė, kuri neišnaudoja viso savo potencialo. To priežasčių yra daug. Gal mes aklai bandome kopijuoti kitų valstybių ekonominę politiką? O gal stengiamės tapti tokiais kaip kiti, ignoruodami šimtus metų, kurie turėjo praeiti kuriant skalsą ir darną? Ar lietuviai tokie patys žmonės kaip norvegai ar švedai? Ar mes galime pasigirti turintys Šiaurės jūros išteklius? Ar kontroliuojame „Saab“ ar „Nokia“? Ar turime sukaupę kapitalo? Ar, kaip vokiečiai, išgyvenome pramonės perversmą? Ar galime klestėti skolindamiesi? Renkamės nebūtinai tarp skandinaviško socialistinio modelio ir kai kurių vadinamo „laukinio kapitalizmo“, nors manau, kad ekonomikos šešėlis gal ir yra to laukinio kapitalizmo modelis.
Kinija yra įdomus pavyzdys: nors kinams kol kas tokia sistema veikia, Lietuvai jos nerekomenduoju. Mano manymu, Lietuvai reikalingas unikalus ekonomikos modelis. Esminis klausimas yra, ar atsiras politinė valia ar frakcija, galėsianti išspręsti tikrąsias ekonomines bei su valiuta susijusias mokesčių problemas, kurios trukdo Lietuvai tapti Baltijos ekonomikos galiūne (tigru).
Jeigu mes iš tikrųjų siekiame tapti Europos Sąjungos, o gal net ir pasaulio ekonomine lydere, turime susitelkti ir išanalizuoti priežastis, neleidžiančias mūsų šaliai ekonomiškai vystytis. Juk tai ir stumia jaunus žmones link emigracijos, kur jie tikisi rasti darbą ir pabėgti nuo „vietinių marazmų“, kurie veikia demotyvuojančiai.
Lietuvos gyventojai yra nepajėgūs išlaikyti didelės vyriausybės bei socialinės apsaugos tinklo, kuris jai per didelis. Būtina reaguoti į faktą, jog maždaug 35% BVP išleidžiama išlaikant vyriausybę. Visi sutinka, kad valstybinių departamentų per daug, tačiau kivirčai kyla, kai reikia nutarti, kurių atsisakyti. Tiesa, jog yra daug atsidavusių valstybės tarnautojų, tačiau tiesa ir tai, kad yra ir nereikalingų departamentų, kuriuose dirba kažkieno giminės, nesugebėję įsidarbinti privačiame sektoriuje. Lietuva gyventojų turi tiek, kiek ir didelis miestas. Ji taip pat turi išlaikyti kariuomenę, vyriausybę, krūvelę mažų miestukų, regioninę valdžią, mokslo institucijas, istorines vietas, greitkelius, socialinę apsaugą, medicinos įstaigas, kultūrinį paveldą, pensininkus ir kita, neturėdama jokių natūralių išteklių, kuriuos turi kitos valstybės. Lietuva bando būti Norvegija be Šiaurės jūros naftos. Visgi Lietuva turi savo išteklių: žmones ir jų darbštumą, bei lietuvišką žemę. Bėda ta, kad mes negebame tinkamai šių išteklių panaudoti. Todėl būtina atrasti būdą sumažinti valstybinio aparato išlaikymą. Žinau, jog tai ne kartą buvo bandyta daryti, tačiau nesėkmingai. Nepaisant nesėkmių, šis sektorius privalo būti sumažintas. Visos politinės partijos turėtų susėsti ir nutarti, kaip tai padaryti veiksmingai.
Glaudžiai su tuo susijusi ir Lietuvos gyventojams tenkanti mokesčių našta. Siekdama pasotinti sistemą, mūsų valdžia su stebėtinu entuziazmu priėmė Europos Sąjungos mokesčių kodus: PVM, pajamų, įplaukų, socialinės apsaugos, kuro, alkoholio bei cigarečių mokesčius. Netrukus apmokestinsime turtą, automobilius, finansinius sandorius ir dar daug kitų šiuo metu tik košmaruose įsivaizduojamų dalykų. Tuo tarpu lyg atgalinė reakcija į visa tai, nepaisydama nei įstatymų, nei vyriausybės, šalyje sparčiai auga šešėlinė ekonomika, kartu su ja auga ir korupcija.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
Bendras mokesčių kiekis, tenkantis Lietuvos gyventojams, yra neproporcingai didelis. Suprantu, kad palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje mokesčiai toli gražu nėra patys didžiausi, tačiau verta turėti omeny, kad geriausias ekonominis stimulas yra paskatinti įmones investuoti, o individus pirkti ar taupyti. Valstybinis aparatas suryja beveik 35% šalies BVP, tačiau valdžia vis skundžiasi, kad jai trūksta lėšų. Tuo tarpu nacionalinis biudžeto deficitas didėja, o su juo auga ir skolų grąžinimo kaina. Į aukščiau paminėtus skaičius neįeina mokesčiai už socialinę apsaugą, kuriuos tenka mokėti įmonėms. Jei įtrauktume juos, našta, tenkanti Lietuvos gyventojams, dar labiau išaugtų. Lietuvos korporacijos valstybei sumoka daugiau mokesčių pavidalu nei išdalina algų savo darbuotojams. Kai kurie žmonės nesuvokia, jog korporacijos nemoka mokesčių, o tik juos surenka valstybei.
Visi mokesčiai, įskaitant ir už socialinę apsaugą, tenka vartotojo pečiams – kainos už produktą ar paslaugą pavidalu. Ši mokesčių našta sulėtina pinigų pagreitį ir be jokio reikalo sumažina BVP, taip lėtindama ir ekonominį augimą. Įdomu, kad grupelė menkai informuotų politikų kaip tik ragina mokesčius didinti ir apmokestinti automobilius bei nekilnojamąjį turtą. Tokios kalbos atbaido investuotojus, kurie žiūri į ateitį ir kuriems reikia politinio bei ekonominio stabilumo. Toks politikų noras išspausti dar bent vieną kiaušinį iš „auksinės žąsies“ beveik visada atsisuka prieš juos pačius. Užtenka pažiūrėti į šešėlinę ekonomiką, kuri oficialiais duomenimis siekia 30%, tačiau kai kurių ekspertų nuomone sudaro net 50%. Paradoksalu, kad sumažėjus mokesčiams, valstybinės pajamos staigiai išauga, o mokesčių didinimas sukelia atvirkštinį efektą. Negana to, dideli mokesčiai labai neigiamai veikia žmonių pasitikėjimą vyriausybe.
Prieš keletą metų Lietuvos žmonės bei valdžia patyrė gimimo ir augimo skausmus, tačiau dabar, sulaukus 28-erių metų, jau turėtume būti pajėgūs pamiršti savo homo sovieticus praeitį. Turėtume gebėti susivienyti ir drauge tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasidalinti keletu idėjų, kurias įgyvendinus, esu įsitikinęs, Lietuvos ekonomika sparčiai ūgteltų.
Labai ciniška apmokestinti maisto produktus 21% PVM. Manau, visa tauta būtų dėkinga, jei PVM būtų visiškai panaikintas arba sumažintas VISOMS MAISTO PREKĖMS. Tai būtų naudinga ne tik pensininkams, bet ir visoms Lietuvos šeimoms. Sutaupyti pinigai būtų naudojami papildomo maisto arba kitų prekių pirkimui, taip Valstybė nenustotų mokesčių.
Taip pat reikia apkarpyti mokesčius, taikomus kurui, alkoholiui ir cigaretėms, kad šie galėtų konkuruoti su kaimyninių šalių prekėmis. Nesu sutikęs nė vieno rūkančiojo, kuris nepapildytų savo cigarečių išteklių kontrabandinėmis prekėmis. Nemaža dalis žmonių tokiu pat būdu ir kurą gauna. Tai ne tik sumažina valstybės pajamas, bet ir reikalauja papildomų investicijų, norint įstatymų pažeidėjus sugaudyti. Esu girdėjęs posakį, kad 50% kažko yra geriau nei 100% nieko. Manau, kad, priėmus šią pataisą, įstatymų pažeidėjų skaičius smarkiai sumažėtų. Suprantu, kad šie įstatymai mums yra primesti Europos Sąjungos, tačiau tvirtai tikiu, jog Lietuvos parlamentarai gebėtų įtikinti Europos Sąjungą, jog tokia skurdi šalis kaip Lietuva negali sau leisti turėti tokių pat mokesčių kaip Vokietija ar Prancūzija. Šių šalių BVP, tenkantis vienam gyventojui, viršija 120 000 eurų, kai mūsiškis tesiekia 15 000 eurų. Uždirbdamas 120 000 eurų per metus, aš nesielvartaučiau, jei turėčiau susimokėti 70 eurų už pilną baką kuro, tačiau žmogui, kuris gauna 500 eurų per mėnesį ir kasdien važinėja į darbą, tokia suma akivaizdžiai yra per didelė.
Valdžia aiškina negalinti mažinti mokesčių, nes valdžios aparatas didelis ir jo išlaidos didelės. Sumažinus mokesčius, bus „skylė“. Valdžią būtina mažinti, jei norime mažinti mokesčius. Tai sudėtingas darbas, nes visi yra įpratę ką nors iš valdžios gauti. Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos valdžia turi daryti, bet, manau, kad sumažinus vyriausybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičių, panaikinus kai kurias nereikalingas funkcijas, pardavus Vilniaus senamiestyje turimus gražius, prabangius pastatus ir t. t., galėtume sumažinti valdžios išlaidas ir net pakelti gerai dirbančiųjų algas. Tačiau tai nedaroma, nes per daug suinteresuotų šalių melžia valdžią. Ir ką padarysime, jei koks nors nevykėlis giminaitis praras darbą? Ėmus kalbėti apie valdžios sumažinimą, tai pasigirsta toks šaukimas ir bliovimas, kokį išgirsti galima tik skerdykloje. Niekas nenori imtis tokios nepopuliarios užduoties.
Vyriausybė turėtų paskatinti žemės ūkio sektorių kooperuotis, kuriant bendrą prekybos strategiją ir plečiant rinką bei pardavinėjant lietuviškus ūkio produktus svetur. Esu įsitikinęs, kad tinkamas indėlis tikrai atsipirktų, ir lietuviška prekė būtų konkurencinga.
Reikia pakeisti mokesčių sistemą, kuri skatintų vidaus ir užsienio investicijas bei būtų palanki besikuriančioms įmonėms.
Reikia rimčiau susitelkti naikinant korupciją vyriausybėje. Suprantu, kad tai yra ilgalaikis procesas, tačiau dabartinių pastangų negana, nes vis dar yra apstu atvejų, kai aukšto rango veikėjai lieka nenubausti. Korupcija yra viena pagrindinių priežasčių, kurią įvardija išeiviją pasirenkantys asmenys. Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ši bus švari. Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei aš pats elgiuosi ne kitaip? Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniame lygmenyje, o tai skatina visuomeninį moralinį nuosmukį bei piliečių demoralizavimą. Negana to, keliaujame link begėdiškumo ir tolimesnio amoralumo: „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Savo ruožtu toks požiūris silpnina meilę ir pagarbą tėvynei bei savo tautiečiams. Juk kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais, kas galiausiai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.
Galiausiai, reikia pakeisti piliečių bei jaunimo suvokimą apie pilietybę ir patriotizmą. Būtina keisti gyventojų ir jaunimo suvokimą apie tai, kas yra pilietybė, patriotizmas ir moralinės normos. Lietuvai derėtų pasiskelbti tolerantiška judeo-krikščioniška šalimi. Europos Sąjunga tapo pasaulietine institucija be jokios religinės ar moralinės krypties. Kalbu iš patirties, sakydamas, kad laimės paieškos materialiuose dalykuose veda tik tuštybės link. Žiniasklaida bei švietimo sistema turi pabrėžti pagrindines vertybes, tokias kaip Dievas, Šeima ir Tėvynė.
Mano pasiūlymai yra įgyvendinami sąlyginai greitai. Yra ir daug kitų žingsnių, kurių būtina imtis, tačiau tai galima būtų atlikti vėliau. Tolimesnį planą mielai aptarsiu su kiekvienu susidomėjusiu.
Baigdamas noriu pabrėžti: jeigu esame pasiryžę sustabdyti masinę emigraciją, privalome keisti dabartinę ekonominę santvarką. Tikrasis klausimas, ar atsiras gebančių ir norinčių tai padaryti? REIKIA NEDAUG: TIK LYDERIAVIMO ir SUTELKTINIO DARBO, GERBIANT VIENAM KITĄ.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento rudens sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus valstybei ir žmonėms. Tai paskutinis Prezidentės susitikimas su šios kadencijos Seimo valdyba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su Seimo valdyba metu.
Pasak Prezidentės, bendradarbiavimas su šios kadencijos Seimu buvo darbingas – priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos stiprinimo, šauktinių grąžinimo, pensijų kompensavimo, euro įvedimo. Prezidentė pabrėžia, kad ir šiam, ir kitam Seimui būtina koncentruotis į socialinio saugumo didinimą, korupcijos naikinimą, sąžiningų rinkimų užtikrinimą.
Šiam Seimui dar teks tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą, todėl jis turi atspindėti socialinius poreikius ir nebūti švaistomas rinkiminiams pažadams.
Taip pat Prezidentė pabrėžė, kad socialinei atskirčiai skirti pinigai turi būti panaudoti tikslingai ir pasiekti pagalbos stokojančius žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus. Pernai savivaldybės sutaupė net 125 mln. eurų lėšų, skirtų socialinei paramai.
Kalbėdama apie Darbo kodeksą Prezidentė akcentavo, kad reformos būtinos ir paragino Seimą priimti Prezidentės pasiūlytą variantą, kuris yra kompromisas tarp verslo interesų ir žmonių socialinio saugumo.
Siekiant įgyvendinti tikslą – Lietuva be vaikų globos namų, būtina didesnė valstybės pagalba žmonėms, norintiems įsivaikinti. Taip pat būtina skubiai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris jau pusantrų metų yra užstrigęs Seime.
Korupcijos naikinimas ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Prezidentė akcentuoja, kad būtina užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, kuriuose per metus cirkuliuoja 4 mlrd. eurų – tai yra 13 proc. BVP.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su šia Seimo valdyba – jau paskutinis.
Siekiant sumažinti mokesčių vengimą ir pažaboti neteisėtą praturtėjimą, Prezidentė Seimo rudens sesijoje inicijuos įstatymų pataisas. Teisines iniciatyvas Prezidentė teiks ir dėl realios rotacijos valstybės institucijose. Dabar 14 ministerijų turi per 300 pavaldžių institucijų, kai kurių vadovai nėra keitęsi dar nuo sovietmečio.
Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai sąžiningai ruoštis rinkimams – jausti atsakomybę Lietuvos žmonėms už žodžius ir pažadus bei garbingai pabaigti kadenciją.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, devynis mėnesius paeiliui nuosekliai viršyti valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per visus 2015 metus pajamų gavo 2,3 proc. (160,9 mln. eurų) daugiau nei patvirtinta ir 7,1 proc. (470,6 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais. Bendros metų biudžetų pajamos – 6,947 mlrd eurų, faktinės – 7,108 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto pajamų planas taip pat viršytas 1,1 proc., gauta 62,2 mln. eurų daugiau nei patvirtinta. Į valstybės biudžetą 2015 metais planuota gauti 5,666 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5,728 mlrd. eurų. Palyginti su 2014 metais, gauta 5,4 proc. arba 294,3 mln. eurų daugiau.
Vilnius, gruodžio 14 d. Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per šių metų sausį-lapkritį pajamų gavo 2,5proc. (155,4 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 8,7 proc. (514,9 mln. eurų) daugiau nei tą patį laikotarpį pernai. Prognozuotos bendros vienuolikos mėnesių biudžetų pajamos – 6 270,7 mln. eurų, faktinės – 6 426,1 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamų planas sausį-lapkritį įvykdytas 101,3 proc. Planuota gauti 5 146,1 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 215,1 mln. eurų – 356,3 mln. eurų (7,3proc.) daugiau nei 2014 m. sausį-lapkritį ir 68,9 mln. eurų (1,3proc.) daugiau nei planuota šiemet.
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per šių metų sausį-spalį pajamų gavo 2,3 proc. (133,2 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 7,0 proc. (381 mln. eurų) daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.
Prognozuotos bendros dešimties mėnesių biudžetų pajamos – 5 672,8 mln. eurų, faktinės – 5 806 mln. eurų.
Seimas atmetė Andriaus Kubiliaus, Irenos Degutienės ir Jurgio Razmos pasiūlymą vieneriems metams pratęsti Seimo narių ir kitų politikų algų sumažinimą. Seimas sprendimą priėmė remdamasis Teisės ir teisėtvarkos komitete valdančiųjų balsais patvirtinta nuomone, kad Seimo narių algų įšaldymas prieštarautų Konstitucijai. Pagal šį sprendimą Seimo narių ir kitų politikų nuo sausio 1 d. padidės 30 proc.
„Jau 20 metų esu Seimo nariu, tačiau niekada nemaniau, kad sulauksiu tokio laiko, kai Seimas paprastą Seimo narių gobšumą pripažins konstitucine vertybe“, – teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Lietuvos parlamentarai pradėjo Seimo rudens Sesiją. Kreipdamasi į kadenciją baigiančius parlamentarus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė linkėjo jiems susikaupimo ir susitelkimo. Pasak parlamento vadovės, ši sesija išskirtinė todėl, kad trumpa, mat Seimas dirbs tik pusantro mėnesio. Manoma, kad naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 14 – 15 dienomis.
Seimo pirmininkė I.Degutienė perskaitė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Prezidentės sveikinime sakoma, kad liko vos keli mėnesiai įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Politiniame ringe tai, Prezidentės teigimu, sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Prezidentė pabrėžė, jog finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems kitų metų biudžetą.
Gruodžio 17-ąją Vilniuje buvusiame “Lietuvos” viešbutyje tautininkai rengia atkuriamąjį suvažiavimą.
Ar ši politinė partija taps rimta jėga būsimuosiuose Seimo rinkimuose? Ar tautininkai nepatiria trukdymų, atkurdami savo partiją? Ar tautininkai nesusiduria su pastangomis nutylėti jų poziciją, rengiant, pavyzdžiui, prasmingus, turiningus renginius, organizuojant mokslines konferencijas? Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Ne, tai nebus komentaras apie homoseksualų teises į šeimą. Manau, turime daug didesnių problemų. Sako, visa Europa stovi ties žlugimo riba, o euras beveik pasmerktas. Jei ne išnykimui, tai bent jau ženkliam nuvertėjimui.
Apokaliptinės pranašystės greičiausiai neišsipildys. Tačiau Europa ir galbūt visas pasaulis akivaizdžiai klimpsta į ekonominio sąstingio fazę. Bent jau tokia tikimybė šiuo metu yra pati didžiausia. Taigi Lietuvai reikia būti pasirengusiai atlaikyti dar vieną smūgį iš išorės. Po 2008-2009 metų krizės visą laiką augęs eksportas, nuo kurio esame labai priklausomi, traukiantis rinkoms, vėl ims mažėti. Sunkiau bus pasiskolinti ir pinigų.
Aš taip ir maniau: pensinikų jie nepasigailės, nenuskriaustų nepaliks. Savaitgalį buvau susitikęs su giminėmis. Šnekučiuojantis nuolat grįždavome prie hamletiško klausimo: pensijas atstatys ar neatstatys?
Sakiau ir dabar sakau: ką besakytų kubiliai ir šimonytės, iki paskutinio momento jais netikėkime. Apgaus, kaip ne kartą apgavo. Pameluos, kaip ne kartą pamelavo.
Iki gruodžio pabaigos dar daug laiko, dar jie ne kartą svarstys, ką čia padarius, kad turtuoliai liktų nenuskriausti, o pensininkai nė nepajustų esą vėl apgauti. Juk melavo, kad pensijos nebus sumažintos, paskui – bus sumažintos tik vidutiniškai 5 procentais. Sumažintos žymiai daugiau. Ir dabar pameluos, kad atstatys 50 procentų, kad kitus “procentus” gal atgausime kitų metų antroje pusėje.
Mūsų valdžia nusprendė kovoti su šešėliais. O šešėlių daugiausia ten, kur daug žmonių. Labiausiai lankoma vieta yra turgus. Kiekvienas prekeivis turi šešėlį, pirkėjas taip pat.
Todėl ten ir nuspręsta mesti visas pajėgas ir techniką, kad visi tamsumai būtų pašalinti, kaip Lietuvos himne liepiama…
Tiesą pasakius, galima buvo ir be tokių išlaidų apsieiti, nes žmonių, sakykime, sveikatos apsaugos sistemoje daug daugiau nei turguje. Ir be specialių aparatų žurnalistai ten atkapstė 700 milijonų litų. Ligonių kasos į banką “taupiai” pasidėjo… O tuo metu ligoniai buvo priversti pirkti tvarsliavą, vaistus ir daktarams siūlyti “padėkos” vokelius. Jei taip tiksliau, tai Sveikatos apsaugos ministerija yra tapusi “vsio zakonno” Klondaiku.
Artėja svarbi diena – gruodžio 10-oji. Virvės ant kaklo diena. Suprantu, kaip neramu pasidarė Seimo nariams, vyriausybės vyrams ir moterims po spalio 31-osios televizijos laidos, kai senjorai buvo pakviesti tą dieną važiuoti, kulniuoti prie Seimo, kurį prieš dvidešimt metų taip gynėme, kurio dabar taip nekenčiame, kad kartais net langus daužome. Iškart noriu pasakyti, kad aš langų nedaužiau, nors mačiau, kaip jie buvo daužomi. Aš teigiamas, aš – A.Kubiliaus žmogus. Suprantu, kaip sunku, pasak fotomenininko Antano Sutkaus, valdžios vyrams ir moterims, uždirbantiems (ar gaunantiems?) po dvidešimt, penkiolika, mažiausiai – po aštuonis, devynis tūkstančius litukų per mėnesį į rankas, mažinti pensijas. Sunku dėl to, kad visi, ypač opozicija, šaiposi arba piktinasi. Kaip jums ne gėda kelti ranką prieš jūsų tėvus! Atimti varganą uždirbtą litą! Kur tai matyta! “Solidariai” varyti senukus į kapus! Mes, kai buvom valdžioje, jiems didinom pensijas, iš paskutiniųjų stengėmės, o jūs ką darot! Tiesiog žodžių trūksta opozicijai, visi argumentai pensininkų naudai išsakyti, bet kaip kėsintasi į pensijas, taip ir kėsinamasi iki paskutinio momento. Tiesą sakant, ir tai opozicijai pensininkai reikalingi tik prieš rinkimus, o rinkimai dar toli, jeigu, žinoma, nebus paleistas Seimas.
Vyriausybės išvadose dėl Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos ir Seimo frakcijos “Viena Lietuva” parengtos “Antikrizinės ekonomikos skatinimo programos” iš esmės pritariama daugeliui joje pateiktų mokesčių pertvarkymo ir ekonomikos gaivinimo priemonių. Tačiau Vyriausybės kanclerio vardu paskelbtame programos vertinime neišvengta politikavimo ir piliečių klaidinimo, kuriuo siekiama pateisinti Vyriausybės klaidas ir neveiklumą, lėmusį šalies ekonominį ir finansinį smukimą.
Mūsų pateikta Antikrizinė programa remiasi Europos Sąjungos valstybėms įprastais ekonomikos skatinimo metodais, kurie, beje, 1998 metais Lietuvai padėjo atlaikyti Rusijos finansų krizę.
Artėjant kitų metų biudžeto svarstymui premjeras Andrius Kubilius, ieškodamas „aukso vidurio“ (tik šiuo atveju tikrai ne „aukso“), derasi su Seimo frakcijomis, verslininkais ir net su nevyriausybinėmis organizacijomis. Viešai jau ne kartą pasigyrė, kad dėl pensijų pavyko susitarti su pensininkų nevyriausybinėmis organizacijomis. Bet kažkodėl prie Seimo piketuojantys pensininkai aiškiai pasakė: „Vyriausybė derasi tik su jai palankiomis organizacijomis, o į likusių žmonių nuomonę neatsižvelgiama“.
Kadangi premjeras „deryboms“ pasikvietė ir neįgaliųjų organizacijas, kurių nariai tesudaro tik nedidelę dalį visų neįgaliųjų, todėl, manau, ir vėl (gal ir prie Seimo) išgirsime, kad premjeras ne su tais derasi arba tik imituoja derybas.
Bet, šiuo atveju, norėčiau kalbėti ne apie derybininkus, o apie tai, ko iš neįgaliųjų norėjo A.Kubilius.
Tai kaip yra iš tiesų: pasiekėme dugną ar vis dar leidžiamės žemyn? Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad jau esame dugne. Kurį laiką ten dar pakiurksosime, o paskui ropšimės aukštyn. Bet A.Kubiliaus žodžiai į dangų neina. Gerai prisimename jo melą, kad “pensijų neliesime”, nes mes ne latviai.
Meluoji – save vaduoji. A.Kubilius bijo, kad žmonės nesumanytų patikrinti ar nauji Seimo langų stiklai nedūžta. Vakar Nepriklausomybės akto signataras B. Rupeika sakė, kad taip gali atsitikti. O jis žino, ką sako, jis arčiau tų, kurie neturi ko prarasti.
Dugno dar nepasiekėme, bet jis jau netoli. Dar mėnesėlis kitas – ir būsime ne dugne, o bedugnėje. Tada, kai Seimas patvirtins pensijų mažinimo programą. Ryškiausias jos bruožas, esmė – “solidarumas”, apie kurį nepavargdamas vis kalba ir kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministras.Donatas Jankauskas. “Solidariai” bus rėžiamos visos socialinės išmokos. Tiesa, tas “solidarumas” specifinis, lietuviškas.
