Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas, vertindamas daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo paketus, teigia, kad Lietuva tapo pernelyg priklausoma nuo ES šaliai skiriamų lėšų.
 
„Tai, kad daugiametis biudžetas turėjo kažkiek modifikuotis ir kisti, – tai buvo laukiama. (…) Ką aš teigiau jau daug metų, ir būdamas Lietuvoje, Seime dirbdamas, kad Lietuva tapo pernelyg priklausoma nuo tam tikrų finansavimo šaltinių būtent iš daugiamečio biudžeto.
 
Tam tikri sektoriai, ar statybų, ar informacinių technologijų, buvo per daug pririšti prie tų pinigų. Tai tos problemos buvo matomos ir buvo ruošiamasi, kad pinigų kažkiek mažės“, – LRT radijui sakė S. Jakeliūnas.
 
Anot jo, nors Europos ekonomikos gaivinimo fondas kompensuos dalį ES daugiamečio biudžeto, kuris Lietuvai galimai sumažės, papildomų lėšų srautas gali iškraipyti efektyvų lėšų panaudojimą.
 
„Gaivinimo fondas visa apimtimi ir dargi su kaupu kompensuos tuos galimus netekimus iš daugiamečio biudžeto. Ir čia yra ir privalumų, ir minusų, kadangi (…) pinigai gali padėti, bet jie gali ir iškraipyti tuos procesus.
 
Nes matėme, kad vyko tam tikras pseudosocialistinis lenktyniavimas tarp ministerijų, kas daugiau tų pinigų pasisavins arba įsisavins, panaudos. Tai nesinori, kad tai kartotųsi. Galbūt verta galvoti, kad geriau efektyviai panaudoti pinigus, negu visus juos panaudoti“, – teigė europarlamentaras.
 
S. Jakeliūnas priduria, kad nemano esant teisinga mėtytis pinigais neišsiaiškinus konkrečių pandemijos valdymo aplinkybių. Visgi jis priduria, kad bendro ES skolinimosi mechanizmas yra žingsnis didesnės finansinės integracijos link.
 
„Vėlgi dėl gaivinimo fondo kai diskusijos parlamente vyko, ar dėl rezoliucijos konkrečiai, aš susilaikiau, kadangi neišsiaiškinus tos pandemijos valdymo aplinkybių, netgi viruso kilmės, manau nėra pilnai pagrįsta mėtytis (…) pinigais. Nors yra teigiamų dalykų, kadangi bendro skolinimo mechanizmas atsiras, ir tai yra tikrai didesnės finansinės integracijos žingsniai, ką aš sveikinu“, – teigė S. Jakeliūnas.
 
ELTA primena, kad Lietuvai iš ES gaivinimo ir atsparumo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
 
Aukšto rango ES politikai liepos pabaigoje pradėjo raginti Europos Parlamentą (EP) priimti Europos Vadovų Taryboje (EVT) sutartą 1,8 trln. eurų dydžio ES Daugiametę finansinę perspektyvą ir Gaivinimo fondą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 09:00

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė sako, kad dabartinis biudžetas yra pats neskaidriausias istorijoje.
 
„Vyriausybė nusprendė, kad jeigu Seimas jai leido skolintis, kas yra savaime suprantama, kadangi biudžeto pajamos nėra surenkamos, išlaidos nėra mažinamos, vadinasi, reikia skolintis toms išlaidoms kompensuoti. Tai Vyriausybė šalia to susikūrė sau tokį užbiudžetinį biudžetą, kur savo sprendimais, pasitarimų protokolais ir panašiais dokumentais skiria pinigus keliams, išmokoms ar kažkokioms kitoms priemonėms, netikslindama atitinkamų biudžeto straipsnių.
 
Tai mes turime turbūt patį neskaidriausią biudžetą istorijoje. Aš dabar sunkiai galiu sugalvoti, nuo kokių skaičių finansų ministras projektuoja: ar nuo šių metų plano, kuris nieko bendro su realybe neturi, ar nuo šių metų fakto, kurio mes dabar net nematom“, – interviu LRT Radijuj sakė TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį sakė, kad kitų metų biudžetas „privalo būti saugus“, nes reikia turėti aiškią kryptį, kaip mažinti skolą.
 
Ministro teigimu, kalbėti apie išlaidų didinimą, kuris keliautų vartojimui, būtų nesaugu.
 
Tuo metu naujų mokesčių įvedimą jis vertino atsargiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:02

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį didžia dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta padaryti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto projekte, dėl kurio sutarė 27 valstybės narės.
 
Europarlamentarai ketvirtadienį 465 balsais prieš 150 priėmė rezoliuciją, kuria įspėjama, kad per vėliau šiais metais vyksiantį balsavimą EP nariai nepatvirtins projekto, ir ragino derėtis, kad „pasiūlymas būtų pagerintas“.
 
ES šalių lyderiai antradienį sutarė dėl 1,1 trln. eurų dydžio ES biudžeto 2021–2027 metams ir 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo fondo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:35

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.
 
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
 
„Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų sanglaudos ir žemės ūkio politikų, tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento“, – sakė prezidentas.
 
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos. „Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį“, – sakė G. Nausėda.
 
Derybose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė Sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimui. Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. „Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai“, – teigė prezidentas.
 
Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų. Prezidentas pabrėžė, kad gera žinia yra tai, kad, palyginti su ankstesne finansine perspektyva, skirta daugiau kaip 400 mln. eurų tiesioginėms išmokoms. Tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.
 
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES biudžete „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
 
Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žaliosios Lietuvos kursui. Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 mln. eurų tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
 
Prezidentas teigė, kad pasibaigus deryboms laukia naujas svarbus etapas – ES lėšų skaidrus ir efektyvus investavimas, kuris kurtų aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvos žmonėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 08:15

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

Pasakyti, kad gyvename kapitalizmo sąlygomis – tai nieko nepasakyti apie šių dienų ekonomiką, kurioje klasikiniai dėsniai jau seniai nebegalioja. Įvyko  fundamentalių sąvokų transformacija, kuri verčia mūsų ekonominę sistemą apibrėžti kitaip.

Tačiau aš šiandien ne apie tai. Pateiksiu tik kelis pastebėjimus iš šių dienų aktualijų.

Dar metų pradžioje niekas negalėjo patikėti, kad pasaulinė pandemija išauks, ir staigiai, tokio masto ekonomikos nuosmukį. Sunku būti teisėju ir spręsti, kaip reikėjo teisingiau ar moraliau elgtis. Pirmas scenarijus, kuris ateina į galvą – reikėjo bandyti saugoti gyvybes, įvedant itin griežtas saugumo priemones, galinčias pristabdyti koronaviruso plitimą. Antras scenarijus – bijantis pakenkti ekonomikai, viską riboti labai saikingai ir tiesiog leisti įvykti natūraliai atrankai, t.y. leisti išlikti stipriausiems, o silpnesniems netrukdyti išmirti. Skamba ciniškai, bet ne tokia jau maža dalis populiacijos pasisako būtent už antrąjį, socialinio darvinizmo scenarijų.

Man džiugu, kad Lietuvoje vis tik turime tokią valdančiąją daugumą, kuri pasirinko pirmąją galimybę. Taip, pradžioje ji buvo pasimetusi, nes, visų pirma, to nesitikėjo ir neturėjo atitinkamos patirties. Antra, tam nė viena valdžia nesiruošė. Ir dėl nepasiruošimo negalima kaltinti tik dabartinės valdžios, nes kalti visi. Bet juk taip pat nepasiruošusios buvo ir už Lietuvą žymiai turtingesnės valstybės. Ir vis tik po pirminių nesklandumų valdantieji sugebėjo susitelkti ir veikti gan sklandžiai.

Čia būtina pastebėti, kad opozicija nesitikėjo, jog valdantiesiems pasiseks susidoroti su dar neturėta užduotimi. Mūsų laimei, viskas ko gero pasisekė. Nežinau, ar dėl to opozicija liūdi, ar ne, bet bent jau džiaugiantis ar padrąsinant valdžioje esančius, kai reikėjo priimti atsakingus ir rizikingus sprendimus, aš negirdėjau. Girdėjosi tik argumentais nepagrįstos priekabės. Ką bedarysi, jei opozicijoje  yra tik tokio intelektinio ir moralinio lygio politikai, kuriems svarbiau – ne prisidėti prie žmonių gyvybių gelbėjimo, o rūpintis reitingais. Liūdna ir tiek. Viena paguoda, kad gal gi didesnė dalis Lietuvos žmonių, atėjus laikui, tai teisingai įvertins.

Tačiau nebegaliu nutylėti, kai valdantieji, matydami, kokias žiaurias pasekmes sukėlė pandemija ekonomikai ir žmonių gyvenimams, imasi šią situaciją švelninti. Nes visiškai ją suvaldyti, apsieiti be neigiamų pasekmių tiesiog neįmanoma. Iš anksto turiu pasakyti, kad matau labai daug spragų šiose valstybės pastangose. Lenda mūsų valstybės bėdos, susiformavusios per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Pagrindinė iš jų – silpna, nepaslanki ar net netoliaregiška valstybės tarnyba, sugebanti ir gerus norus apipinti tokiomis biurokratinėmis kliūtimis, kad iš principo gera idėja tarp tų kliūčių tiesiog išnyksta. Būtent dėl to ir vėluojama su ekonomikos gelbėjimo priemonėmis. Ir bijau, kad net ne visi ministrai adekvačiai suvokia, koks pavojus iškilo – jau nekalbant apie tai, ar tą pavojų jie sugebės suvaldyti. Bet dar keisčiau atrodo opozicijos klyksmas dėl pagalbos patiems pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Opozicija, kritikuodama valdančiuosius dėl vienkartinių išmokų pensininkams ir neįgaliesiems, ne tik pasirašė sau moralinį nuosprendį, bet ir pademonstravo visiškai neišmananti šiuolaikinės ekonomikos pagrindų.

Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kuo daugiau gyventojai išlaidauja, tuo ekonomikai geriau. O vos tik gyventojai pradeda nebegalėti pirkti, ekonomika kolapsuoja.Tie 200 € labai greitai sugrįš atgal, jau vien per 21% PVM (kurį, beje, būtina mažinti nedelsiant). Manau, kad ko gero ekonomikai ir žmonėms būtų naudingiau, jeigu ši suma būtų ne 200, o ne mažiau 500 €. Kodėl JAV D.Trumpo administracija išmokėjo kiekvienam amerikiečiui po 1200 $? Atsakymas paprastas: tam, kad žmonės turėtų už ką pirkti ir grąžintų pinigus į apyvartą. Išvis pandemijos padariniams ekonomikoje gelbėti JAV paskyrė virš 3 trilijonų $, tai beveik 80% šalies biudžeto, kai JAV valstybės skola iki to jau buvo virš 17 trilijonų $. O mūsų opozicija tai vadina dar ir politine korupcija, įsivaizduojate? Tada pagal jų logiką net ir pandemijos suvaldymą reikėtų laikyti korupcijos atveju.

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

O kalbant apie ekonomiką, tai nors man asmeniškai ši sistema, pagrįsta besaikiu vartojimu, ir yra atgrasi ir todėl ją būtina keisti, aš pripažįstu, kad šito greitai niekas nepadarys. Tada belieka vienintelis kelias skatinti ekonomikos gyvastį, o tai galima padaryti tik skatinant vartojimą. Juk tai, ką padarė TS-LKD premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybė 2009 m., sumažindama pensijas ir padidindama mokesčius, nepasiteisino. To pasekmė – didžiulė socialinė atskirtis, emigracija ir mažiausios algos ES. Niekaip nesuprantu to meto finansų ministrės Ingridos Šimonytės kritikos. Juk ji pati padidino valstybės skolą dvigubai, negana to, pasiskolino už tiesiog fantastiškas palūkanas, kurios siekia beveik 2 milijardus eurų. Ir dabar ji kritikuoja vyriausybę, padedančią išgyventi darbo netekusiems ir skurdžiausiai gyvenantiems. Jei dabar ji būtų premjerė, tai tikriausiai ir vėl pensininkams pensijas nurėžtų ir dar ir mokesčius padidintų – kad nepasirodytų maža. O jos šnekos apie 2008 metus, švelniai sakant, yra netiesos sakymas. Tuo metu premjero G.Kirkilo Vyriausybė buvo mažumos ir laikėsi tik konservatorių balsais. Ir būtent konservatoriai prieš rinkimus prisiūlė padidinti pensijas, o paskui, jų net nespėję padidinti, gavo valdžią ir apkarpė esamas. Be to, ponia Ingrida Šimonytė tuo metu buvo finansų viceministrė, bet man neteko girdėti jos atskiros nuomonės apie būtinybę ruoštis krizei. Nors tai detalės, bet, manau, svarbios.

Pervesti pinigus – labai paprasta. Slaptai.lt nuotr.

Esminis dalykas, kurį turime suprasti net ir artėjant rinkimams, yra tas, kad be vartojimo skatinimo ekonomika neatsigaus. Taip pat ir be skolinimosi. Šiandien didelėje pasaulio dalyje veikia skolų sistema. Šią sistemą maitina taip vadinamos išvestinės finansinės priemonės. Formuluojant labiau tiesmukiškai – maitina ne realūs, o virtualūs pinigai. Pačių grynųjų pinigų apyvartoje viso labo tėra apie 10-12%. Dabartiniai pinigai kaip mokėjimo priemonė nėra padengti nei auksu, nei kokiu kitu turtu. Todėl kol šiuos virtualius pinigus žmonės ir verslas pripažįsta, naudokimės jais ir mes. Tokios yra žaidimo taisyklės. Manau, tai gerai supranta ir opozicija, tik jai reikia kaip nors save parodyti. Ir viskas, net blefavimas, daroma tik dėl reitingų. O jie reikalingi tam, kad išrinktų, nes valdžia – kaip narkotikas. Neatspariems  dažnai išsivysto priklausomybė, kuri kaip ir tas virusas sunkiai gydoma.

Nors labai norėtųsi, kad šiuo mums visiems sunkiu laikotarpiu sugebėtume pakilti nors trupučiuką aukščiau už savo žemiausius instinktus – godumą, norą kitam perkąsti gerklę, pasiglemžti viską – net ir tai, kas nepriklauso. Suraskime savyje jėgų atjautos ir solidarumo jausmams sužadinti ir jiems puoselėti! Būkime nors šiek tiek verti tų gydytojų, savanorių, kurie šiandien pasaulyje, o ir mūsų Tėvynėje aukojasi dėl kitų.

Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Poltikos ir verslo ekspertas

2020.05.07; 06:00

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir lydinčiuosius jo įstatymus.
 
2020 m. šalies biudžetas, G. Nausėdos vertinimu, atitinka jam keltus bazinius lūkesčius: atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, yra labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitais metais.
 
Pasirašytame biudžeto projekte yra įtraukti ir šalies vadovo pasiūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimą bei spartesnį pensijų indeksavimą, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Vis dėlto G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas vis dar yra lyg daug metų lopomas kelias – stengiantis užkamšyti didžiausias duobes, atsiveria vis naujos. Taip pat, prezidento manymu, yra neišnaudojamos galimybės įgyvendinti būtinas reformas bei užtikrinti nuoseklią ilgalaikę šalies raidą.
 
„Šalies biudžetas visų pirma turėtų būti vienas esminių instrumentų, nustatantis šalies raidos prioritetus, sudarantis prielaidas ilgalaikėms struktūrinėms reformoms, telkiantis visuomenę mažinant socialinę atskirtį. Tačiau svarstant šį biudžetą, deja, daugiausiai dėmesio buvo skirta trumpalaikiams tikslams. Galime tik pasidžiaugti, kad chaotiškų diskusijų aplinkoje pavyko žengti nedidelį žingsnį tinkama linkme ir mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje“, – teigė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 00:01

Konservatoriai prie savo darbo vietų plenarinių posėdžių salėje pasikabino lapelius su raginimu valdantiesiems „Nelaužykit žodžio“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad siūlomas kitų metų biudžetas netesi pažadų ir reikšmingai padėties nepagerina nė vienai visuomenės grupei.
 
„Mes turime partijos tarybos patvirtintą poziciją, kad tai yra netesybų biudžetas, kuris labiausiai pasižymi, kad yra užkelti lūkesčiai, tai patys valdantieji patvirtino. Ir tie lūkesčiai yra neištesėti. (…) Turime neveikiantį, nepatenkintą viešąjį sektorių“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
 
Pasak jo, praėjusiais metais priimta mokesčių reforma neleido įgyvendinti tolimesnių žingsnių.
 
Tuo metu biudžeto perteklius, pasak G. Landsbergio, yra tik teorinis.
 
„Perteklius atsiranda tokiuose sprendimuose kaip iki 600 mln. eurų padidinamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, atidedant visų mūsų sumokėtus mokesčius už sveikatą juodai dienai, neleidžiant išmokėti išmokoms už vaistus, neleidžiant išmokėti medikų atlyginimų. Tokiu būdu subalansuojamas biudžetas“, – tikino G. Landsbergis.
 
Jo teigimu, trečiadienį konservatoriai prezidentui Gitanai Nausėdai pateiks surinktus parašus dėl biudžeto.
 
„Rytoj teikiame surinktus parašus visuomenės grupių, organizacijų, profsąjungų, kuriuo atkreipiamas dėmesys, kad pažadai yra neišpildyti. Prezidentas kalbėjo apie vetavimą. Tai vienas iš argumentų jam vetuoti“, – sakė G. Landsbergis.
 
Pasak jo, prezidentui vetavus biudžetą, Seimas dar turės laiko jį pataisyti.
 
„Seimas susitelkęs, turi pakankamai dienų, netgi tarp švenčių, kada gali pataisyti biudžetą. Stabdyti mokesčių pertvarką ir kažkokius įsipareigojimus išpildyti“, – sakė konservatorių lyderis.
 
Jis teigė, kad, priimant biudžetą, konservatoriai palaikys lėšų didinimą ugniagesiams ir kultūros sektoriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 14:22

Socialdemokratai nepalaiko kitų metų biudžeto, nes ištisoms visuomenės grupėms valstybės vardu duotų įsipareigojimų valdantieji neįgyvendino ir taip sukėlė pasitikėjimo krizę, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
 
„Biudžetui nepritariam, nes per daug džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujų mokesčių, kurie įsigalios po dviejų savaičių, „prikepta“ daug, ir tai negali džiuginti. Žmonės ir įmonės turėjo teisę pasiruošti tiems mokesčiams. O biudžeto svarstymą lydėję piketai ir protestai rodo, kad nepamatuoti pažadai sukėlė ir pasitikėjimo krizę“, – teigia G. Paluckas.
 
Politikas kitų metų biudžetą vadina „rekordiniu“, tačiau pabrėžia, kad augančios ekonomikos vaisiai dalies Lietuvos žmonių kitąmet nepasieks.
 
„Ekonomika auga, sukuriama vis daugiau prekių ir paslaugų, tačiau tuo pačiu šis biudžetas yra rekordinis ir savo pažadų nesilaikymu. Vyko daugybė protestų, piketų, įspėjamieji streikai. Nepaisant to, kad biudžete yra daugiau pinigų, jame tik iš dalies atsispindi tie pažadai, kuriuos Vyriausybė išdalino medikams, mokytojams, kultūrininkams, dėstytojams“, – pabrėžia G. Paluckas.
 
Jis primena, kad jau nebe vienus metus prieš biudžeto priėmimą nepasitenkinimą reiškia daugybė visuomenės grupių.
 
„Išdalintų įsipareigojimų vykdymą reikia išsimušinėti gatvėse, protestuose, teatralizuotose akcijose, galiausiai stabdant Vilniaus universiteto darbą. Štai toks tas dialogas. Nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo tik daugiau, nes valdantieji sužadino nerealius lūkesčius. Tai mažina pasitikėjimą visuomenėje ir turės pasekmių ateityje“, – prognozuoja G. Paluckas.
 
Chaotiškas valdančiųjų barstymas po truputį pinigų atskiroms grupėms ir nevykdymas netgi raštiškai patvirtintų įsipareigojimų viešojo sektoriaus darbuotojams, socialdemokratų manymu, tik atspindi valdančiųjų negebėjimą tvarkytis ir sistemiškai spręsti finansines ir socialines problemas.
 
„Biudžeto projektas taip chaotiškai buvo sudarinėjamas ir keičiamas, kad žmonės net nespėja susigaudyti, kaip tai atsilieps jų gyvenime – kur bus pridėta, o kur atimta. Aišku dabar viena – biudžete pakabinti keli blizgučiai ant kalėdinės eglutės – priedai prie pensijų ir vaiko pinigų, tuo metu svarbiausi įsipareigojimai mokytojams, mokslo darbuotojams, policininkams, ugniagesiams pakelti algas yra nevykdomi iki galo.
 
Nors viešojo sektoriaus darbuotojų streikai, piketai vyko net ne vienerius metus – valdantieji pridalijo jiems parašais patvirtintų įsipareigojimų ir netgi paskutiniais valdymo metais nusisuko nuo šių žmonių, nors ekonomika per visus jų valdymo metus augo“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
 
Blogiausia, Socialdemokratų frakcijos teigimu, kad žmonės net nespėja suprasti, kad viena ranka dalindami smulkias dovanėles, kita ranka valdantieji atima arba kone baudžia. Taršos mokestį, jų nuomone, sunku pavadinti kitaip negu bauda automobilį perkantiems gyventojams.
 
„Valdantieji pridėjo daugiau vaiko pinigų, kuriuos gaus šeimos, bet iš tų pačių vaikų atėmė, įšaldydami Klimato kaitos programos lėšas, tai yra stabdydami ir taip stringančią daugiabučių namų, vaikų darželių renovaciją, kuro katilų keitimą į mažiau taršius, net miškų atsodinimą.
 
Nenormalu, kad šeimos lyg ir gaus daugiau vaiko pinigų, bet dėl dar sulėtintos renovacijos ir toliau mokės vis didėjančias sąskaitas už šilumą. Atimta lėšų skylėms lopyti ir iš Kelių fondo. Ar tai reiškia, kad svarbiausius kelius šie valdantieji sau jau nusitiesė, o kiti žmonės palauks?“ – biudžeto projektą vertina Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.
 
Socialdemokratų teigimu, su šiuo biudžetu Lietuvos žmonės bus ir toliau verčiami gyventi su nemažėjančia pajamų nelygybe ir nevienodomis galimybėmis mokytis, gydytis, gauti geresnes socialines paslaugas.
 
„Apmaudu, kad ekonomikos augimo metais valdantieji neišnaudojo galimybių. Viešajam sektoriui taip ir liko net iki 2008 metų lygio neatstatytas darbo užmokesčio bazinis dydis ir finansavimas, neįgyvendinti pažadai viešojo sektoriaus darbuotojams – nei mokytojams, nei statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams, nei kitiems“, – sako Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Socialdemokratų frakcija teikė kitų metų biudžeto projektui siūlymus dėl medikų, ugniagesių, pedagogų, dėstytojų, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, nurodydami šaltinius. „Deja, valdantieji nei tokių priminimų, nei savo įsipareigojimų šiems darbuotojams neįvykdė“, – apgailestauja Seimo socialdemokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 13:26

Seimas antradienį ketina galutinai balsuoti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto patvirtinimo.
 
Praėjusią savaitę po svarstymo už patobulintą kitų metų biudžeto projektą balsavo 70 parlamentarų, prieš – 11, susilaikė – 27.
Pirmadienį Vyriausybė pateikė išvadą dėl papildomų Prezidento ir Seimo narių siūlymų.
 
Vyriausybė pritarė Prezidento siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų. Bendrai Seimui tam pritarus, vidutinė senatvės pensija kitais metais didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų).
 
Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. „Vaiko pinigai“ padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o „Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų). Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
 
Vyriausybės posėdžio metu taip pat pritarta nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui. Tam 2020 m. skiriama 4 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų skiriama kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ir finansinėms paskatoms, siekiant optimizuoti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičių, sukurti.
 
Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstant Stambios prekybos mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių mokesčių įstatymų projektus buvo nuspręsta padaryti pertrauką, taip pat priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, papildomai apmokestinantys kredito įstaigų pelną, o motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įsigaliojimo terminas numatomas nukelti į 2020 m. liepos 1 d., Vyriausybė pritarė siūlymui patikslinti 2020 m. biudžete numatytas pajamas jas sumažinant 30 mln. eurų.
 
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 00:30

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
 
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000″ įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
 
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000“ įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
 
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
 
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
 
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
 
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
 
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
 
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
 
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
 
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
 
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
 
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
 
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
 
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
 
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
 
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.14; 00:30

Vizito Briuselyje metu prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu, atsakingu už daugiametę finansinę programą ir biudžeto planavimą. Šalies vadovas per susitikimą su J. Hahnu aptarė Suomijos, pirmininkaujančios ES, pateiktą naujos ES Daugiametės finansinės perspektyvos projektą.
 
Prezidentas pabrėžė, kad naujasis biudžeto projektas Lietuvai nėra priimtinas, o numatytas drastiškas finansavimo mažinimas sanglaudos politikai (Lietuvos atveju – 27 proc.) gali turėti neigiamų pasekmių, įgyvendinant kovos su klimato kaita tikslus, skelbia Prezidentūra.
 
Šalies vadovas atskirai nurodė, kad Lietuva neigiamai vertina numatomą lėtesnį negu žadėta tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimą, ypač turint omenyje tai, kad kai kurių kitų valstybių narių ūkininkai gauna net tris kartus didesnes išmokas. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva siekia pilnos tiesioginių išmokų konvergencijos 2027 m., pradedant ją nuo dar 2013 m. Europos vadovų sutarto minimalaus išmokų lygio – 196 eurų už hektarą.
 
Prezidentas atkreipė Europos Komisijos nario J. Hahno dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos AE ir Kaliningrado specialiajai tranzito programai. Diskutuojant apie inovacijų finansavimo programą „Horizon“, G. Nausėda išsakė lūkestį, kad vienodos galimybės būtų garantuojamos visoms ES šalims.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 00:30

Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį ketina svarstyti Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą.
 
Finansų ministerijos duomenimis, pagal patobulintą projektą po pirmojo svarstymo 2020 m. biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 m. sausio 1 d., o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai augs 10 proc., lyginant su 2019 m. pabaiga.
 
Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
 
Medikų atlyginimams didinti papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 7,3 mln. eurų).
 
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 m. sausio 1 d. padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), lyginant su šiais metais. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 m. liepos 1 d. papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,16 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
 
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
 
Ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
 
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
 
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 06:00

Seimas pirmadienį svarstė kitų metų biudžeto projektą. Po svarstymo projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Kiek vėliau patobulintas variantas Seime bus svarstomas antrą kartą.
 
Kitų metų valstybės biudžete Finansų ministerija planuoja gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
 
„Sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln. eurų. Komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų. Išskirtinai išsiskyrė opozicijos Matulo (Antano. – ELTA) ir Martinėlio (Raimundo. – ELTA) (pasiūlymai. – ELTA), kad reikėtų padidinti (išlaidas. – ELTA) 1 mlrd. 126 mln. eurų. Jei nevertintume šio pasiūlymo, situacija būtų panaši, kaip ir kiekvienais metais“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas.
 
BFK taip pat siūlo Vyriausybei apsvarstyti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas ir pasiūlymus.
 
Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teikiamam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei šiuo metu Vyriausybės numatyta suma.
 
„Argumentai, kodėl nepritarta (biudžeto projektui. – ELTA), Lietuvai ir Seimui yra puikiai žinomi. Neužtenka lėšų, skirtų mokytojų, dėstytojų atlyginimams pakelti. Šiame variante nėra net neformalaus krepšelio, nėra net 10,3 mln. eurų, kurie buvo numatyti pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimui“, – Seime sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
 
Biudžeto projektas daug kritikos susilaukė iš opozicijos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė svarstomą biudžeto projektą apibūdino „melagių biudžetu“.
 
„Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krinta, kaip ir „valstiečių“ reitingai. (…) Šiandien, žvelgiant į pažadus, akivaizdu – tai tebuvo rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų. (…) Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis biudžetas, kokį kada nors turėjote (valdantieji. – ELTA). Jis ne tik nuviliantis, bet jis tiesiog „melagių biudžetas“, – teigė G. Skaistė.
 
Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigė negalintis pritarti dabartiniam biudžeto variantui.
 
„Siūlome įvertinti, kodėl net Lietuvos prezidentas, daugelį metų dirbęs tikrai nevalstybiniame sektoriuje, pasisako už tolygesnį darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimą, solidarumą. (…) Tokiam biudžetui, kuris dabar pristatytas Seimui, mes pritarti tikrai negalime“, – sakė jis.
TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad, kol yra svarstomas biudžeto projektas, dar nėra aišku, kokie mokesčiai įsigalios kitąmet.
 
„Valstybėje biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalaurinį darbą – paskutinę naktį. Liko kiek daugiau nei mėnuo, o iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys. Kaip atrodys automobilių, NT mokesčiai, siūlomi nauji bankų, prekybos centrų mokesčiai. (…) Visame chaose turime maždaug 100-150 mln. eurų skylę biudžete. Finansų ministras turės ištraukti kiškį iš kepurės ir užlopyti skylę“, – teigė M. Majauskas.
 
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė siūlomus mokesčius, kurių pajamomis būtų galima papildyti biudžeto lėšas, pavadino „be galvos“.
 
„Seime kaip per sviestą eina mokestis bankams, prekybininkams, o Vyriausybė tik skėsčioja rankomis ir sako, kad reikia diskutuoti. NT mokestis sukėlė sumaištį, chaosą, dar nežinome, kaip atrodys, o biudžetui efektas bus viso labo keli milijonai eurų. Biudžete toliau neliečiamieji stambūs ūkininkai ir žemvaldžiai. Panašu, kad jie toliau pildys pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir šeimų automobilius, ir mes visi už tai mokėsime“, – sakė A. Armonaitė.
 
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kitų metų biudžeto projekto formavimas nereikalauja papildomo galvojimo.
„Finansų ministras (Vilius Šapoka. – ELTA) vis dar sprendžia vištos ir kiaušinio dilemą, kad negali duoti pinigų nereformuotiems sektoriams, nors dar jokia reforma be pinigų neįvyko. (…) Geriausia daryti tai, kas nereikalauja papildomo galvojimo. Yra išteklių, yra formulė – ir darome“, – teigė I. Šimonytė.
 
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis mano, kad Lietuva per daug lėšų skiria gynybos biudžetui.
 
„2 proc. nuo BVP, o nuo biudžeto tai yra 10 proc. Konservatoriai puikiai sugalvojo taktiką. Iš vienos pusės, ragina didinti gynybos biudžetą, iš kitos pusės, priešinasi. Bankų apmokestinimui – ne, prekybos centrų apmokestinimui – ne, kitiems mokesčiams – ne. Puiki taktika išprovokuoti žmonių nepasitenkinimą“, – sakė Z. Jedinskis.
 
Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė sakė, kad biudžeto pajamų yra tik tiek, kad tik užtektų sudurti galą su galu.
 
„Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas pačios Vyriausybės jau pateikimo stadijoje buvo įvardintas kaip realistinis ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Mano manymu, tai tik skambūs žodžiai ir tiek. Pajamos ir išlaidos subalansuotos, kaip įprastai, su fantazija, nes būsimos pajamos yra suplanuotos per daug optimistiškai, o Vyriausybės vadinamos nuosaikios priemonės įsipareigojimams vykdyti, kitaip tariant, mokestiniai pakeitimai, baigia ištirpti Seimo salėje“, – teigė R. Budbergytė.
 
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad tai yra mokesčių didinimo biudžetas.
 
„Tai yra mokesčių didinimo biudžetas, kai atsisakoma mokestinių lengvatų. Vidurinioji klasė, vietoje neapmokestinimo, bus labiau apmokestinta, nei buvo kalbama prieš pusmetį. Šis biudžetas yra fiktyvi gerovės valstybės kūrėja. (…)
20 eurų papildomi vaiko pinigai yra kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų susimokės, nes jiems NPD bus nepadidintas, kaip jiems žadėta. Šis biudžetas yra profesionalų valstybės fiasko. (…) Valstybė turi tris kartus pasižiūrėti į veidrodį, ar visos išlaidos pagrįstos, turi pasižiūrėti, visų pirma, į šešėlį, kuris yra milžiniškas ir chroniškas, ir nieko nedarome, kad jį nugalėtume. Tik tada galime kalbėti apie naujus mokesčius“, – Seime kalbėjo S. Gentvilas.
 
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas Seime priminė praeities klaidas.
 
„Reikėtų atsisukti atgal. Atrodo, kad visi pasisakiusieji pirmą kadenciją Seime dirba. Tik dabar atėjo pirmą kartą, net nežino, kas vyko anksčiau. Pažiūrėkime, dėl kokių sprendimų mes šiandien turime mokėti. Prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome – 2 mlrd. eurų. Po 200 mln. eurų kasmet turime permokėti vien už dideles palūkanas. Ką darytume šiandien, jei turėtume 200 mln. eurų papildomų pajamų? Turbūt niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų. Neišgirdau nė iš vieno, kad „mūsų valdymo laikotarpiu socialinę atskirtį sutvarkėme, visiems atlyginimus padidinome“, – teigė V. Ąžuolas.
 
Kitas „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė parlamentarams pasižiūrėti realybei į akis bei teigė, kad nėra jokių konfliktų.
 
„Mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų. Prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą, mes tam pritarsime. Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, nes mes vykdome nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią didėja atlyginimai visiems biudžetininkams.
Jums vaidenasi streikai, bet tikiuosi, kad jų nebus, nes sprendimai jau yra rasti. Toliau biudžetas keliaus į Vyriausybę ir bus ieškoma kitų sprendimų. Mes esame surišę minimalią algą, kuri augs iki neregėtų aukštumų kitais metais, su vidutine alga. (…) Laikomės įsipareigojimų ir darome socialiai teisingus sprendimus“, – sakė jis.
 
Parlamentaras šį biudžeto projektą pavadino „tikrosios gerosios valstybės pradžia“.
 
„Aš neatsimenu, kada tiek mokestinių šaltinių būtų siūloma Seime. Pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip didinsime svarbiausią rodiklį – mūsų BVP perskirstymą. Pasiūlyti progresiniai mokesčiai sektoriuose“, – pridūrė jis.
 
Pagal Finansų ministerijos pateiktą projektą, planuojama, kad išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
 
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybos srityse – 76 mln. eurų.
 
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų. ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų.
 
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
 
Atsižvelgdamas į Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymus, BFK siūlo skirti papildomai 9,2 mln. eurų asignavimų kultūrai, 34,7 mln. eurų – švietimui, 11,7 mln. eurų – ekonomikai, 3,6 mln. eurų – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.
 
Kultūrai siūloma skirti 300 tūkst. eurų Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti, 6,4 mln. eurų – kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, 2,5 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Kultūros paso priemonei įgyvendinti.
 
Švietimui norima papildomai suteikti 6,2 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, 10,3 mln. eurų – švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui, 6 mln. eurų – mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui, 12 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 185 tūkst. eurų – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.
 
Taip pat numatomi papildomi 9,2 mln. eurų Žemės ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti, 631 tūkst. eurų – Žemės ūkio ministerijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti.
 
1,9 mln. eurų ketinama skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: 650 tūkst. eurų – investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“, 1,2 mln. eurų – užtikrinti tarnybos gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje.
 
Tarp siūlymų yra ir siekti papildomų 800 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis, 2,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti.
 
Papildomi 300 tūkst. eurų numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prevencinei veiklai finansinių technologijų sektoriuje vykdyti.
Nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūloma perskirstyti asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: 50 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus (darbo užmokesčiui skirti 721 tūkst. eurų), taip pat skirti 62 tūkst. eurų Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkamai sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus.
 
Vyriausybė taip pat iš esmės yra pritarusi siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Nutarta Seimui siūlyti rengti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio ekonomikai.
 
Seimas yra priėmęs svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektus dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio bei nekilnojamo turto mokesčio išplėtimo.
 
Lietuvos banko skaičiavimais, kitų metų biudžetas turės 0,2 proc. BVP deficitą, palyginti su 0,2 proc. pertekliumi, kuris yra prognozuojamas.
Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 00:01

Dabartinis metas naujiems mokesčiams nėra palankus, o jų nauda šalies biudžetui bus minimali, teigia „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
 
„Socialiniai aspektai yra svarbu, bet, žiūrint grynai pragmatiškai į skaičius ir tų mokesčių poveikį valstybės biudžeto pajamoms, labai abejočiau jų realia nauda. (…) Be to, iš planuojamų pajamų visada reikia atimti administracinius kaštus tam, kad pamatytume realią tų mokesčių naudą biudžetui. Pavyzdžiui, surinksime daugiau mokesčių iš transporto priemonių apmokestinimo, bet tam reikės IT sistemos, žmonių valstybės sektoriuje, kurie tą mokestį administruos. Galiausiai, atėmus išlaidas, pamatysime, kad mokesčių nauda biudžetui yra minimali“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
 
Kaip pavyzdį, jis pateikė prognozę, kad iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžetas kitais metais surinks maždaug 4 mlrd. eurų pajamų, kai tuo tarpu finansų ministerijos prezentacijoje nurodyta, kad iš transporto priemonių taršos mokesčio tikimasi 29 mln. eurų, iš NT – 8 mln. eurų įplaukų į biudžetą. Anot jo, palyginti su tuo, kiek žadama surinkti iš PVM mokesčio, automobilių taršos ir NT mokestis sudarytų tik lašą jūroje.
 
A. Izgorodino teigimu, apskritai dabartinis metas nėra tinkamas laikas naujų mokesčių įvedimui, vietoj jų ekonomistas pateikė tris alternatyvius pasiūlymus.
 
„Vyriausybės vietoje pirmiausia gerinčiau jau esamų mokesčių administravimą. Antra, siūlyčiau atsakingiau elgtis su valstybės išlaidomis. Kartais taip atsitinka, kad planuojamos išlaidos ir investicijos nėra efektyvios. Tad prieš planuojant jas reikėtų padaryti kaštų ir naudos analizę. Trečia, rekomenduočiau apsvarstyti galimybę šiais metais avansu pasiskolinti finansų rinkose. Šiuo metu finansų rinkos labai pozityviai vertina Lietuvą, nes turime pakankamai gerus makroekonominius rodiklius. Tad vietoje to, kad įvedinėtume naujus mokesčius, kurie neatneša daug naudos, paprasčiausias kelias būtų tiesiog pasiskolinti rinkose ir tuos pinigus pakaupti“, – Eltai komentavo ekonomistas.
 
Vertindamas Vyriausybės pateiktą valstybės biudžeto projektą, ekonomistas teigė įžvelgiąs daugiau neigiamų nei teigiamų aspektų.
 
„Pagrindinę problemą matau tame, kad mūsų ekonomika, ypač eksportuojantis sektorius, jau pradėjo jausti lėtėjimą dėl pasaulio ekonomikos problemų. (…) Apskritai biudžeto projektas yra labai ambicingas, bet (kalbant apie. – ELTA) biudžeto pajamų pusę, jis kiek per daug optimistiškas. Manau, kad visgi rizikų yra gerokai daugiau nei teigiamų aspektų“, – teigė A. Izgorodinas.
 
Jo manymu, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais augs kiek lėčiau, atitinkamai šalis pajus lėtesnį augimą per biudžeto pajamas, o tuo metu sumažinti išlaidas būtų gana sunku, nes Vyriausybė ir ministerijos turėtų priimti nemažai biurokratinių sprendimų.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam valstybės biudžeto įstatymo projektui. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
 
Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc. iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc. iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc. iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc. iki 339 mln. eurų.
 
Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc. iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc. iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc. iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc. iki 350 mln. eurų.
 
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
 
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų, pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų.
 
Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
 
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.
 
Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymams nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.
 
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
 
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
 
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
 
Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.
 
Siūloma didinti dienpinigių atlyginimo koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA). Skaičiuojama, kad tai įneštų į valstybės biudžetą bendrai papildomai iki 66,1 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.19; 07:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išėjo iš trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo su demokratų mažumos Kongreso Senate lyderiu Chucku Schumeriu ir Atstovų Rūmų pirmininke demokrate Nancy Pelosi, kai šie neigiamai atsakė į jo prašymą skirti lėšų sienai Amerikos ir Meksikos pasienyje statyti, jeigu jis atnaujins federalinės vyriausybės darbą. 

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Tai papasakojo pats D. Trumpas tviteryje, taip pat kiti susitikimo dalyviai, kalbėdamiesi su žurnalistais.

„Ką tik išėjau iš susitikimo su Chucku ir Nancy, tai tik laiko gaišimas“, – parašė D. Trumpas. Prezidentas pasiteiravo demokratų lyderių, ar jie patvirtins „sienos arba plieno tvoros“ statybos pasienyje finansavimą, jeigu jis atnaujins vyriausybės darbą. „Nancy pasakė: „Ne“. Aš atsisveikinau, kol kas niekas nedirba!“ – pasakojo Baltųjų rūmų šeimininkas.

Anot Ch. Schumerio, D. Trumpas po neigiamo N. Pelosi atsakymo trenkė kumščiu į stalą ir pareiškė: „Tada mums nėra apie ką su jumis kalbėti“. „Mes vėl tapome (prezidento) įniršio liudininkais, nes jis negavo, ko norėjo, ir tiesiog išėjo iš susitikimo… Prezidentas tiesiog atsistojo ir išėjo“, – atskleidė derybų detales senatorius.

Jungtinėse Valstijose nuo gruodžio 22 d. nedirba dalis federalinės vyriausybės institucijų, nes respublikonams ir demokratams kol kas nepavyko susitarti dėl valstybės biudžeto, į kurį D. Trumpas nori įtraukti daugiau kaip 5 milijardus dolerių sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.10; 10:06

Italijos valdžia paskutinėmis valandomis vis tik pritarė 2019 m. biudžeto projektui, dėl kurio kilo konfliktas su Europos Sąjunga, skelbia naujienų agentūra dpa.

Italijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.

Biudžetas buvo pataisytas pagal susitarimus, pasiektus su Briuseliu, ir jau anksčiau šią savaitę jam pritarė Senatas. Šeštadienį 327 parlamentarai balsavo už projektą, o 228 – prieš.

Galutinis balsavimas turėtų įvykti sekmadienį.

Pirminiai biudžeto planai, kuriuos parengė valdančioji koalicija, susidedanti iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“, būtų žymiai padidinę Italijos deficitą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 07:11

Prof. Boguslavas Gruževskis. Slaptai.lt nuotr.

Teikiamame kitų metų biudžeto projekte žadama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų sieks 430 eurų, o vidutines pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai „į rankas“ didės 40-50 eurų. Pasak ekonomistų, kol kas sudėtinga pasakyti, ar didėjantys atlyginimai smarkiai paveiks prekių ir paslaugų kainas, tačiau tikimasi išvysti skurdo lygio mažėjimą ir vartojimo augimą.

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sakė, kad kainų augimas kitąmet labai priklausys nuo rinkos, tačiau planuojama, kad skurdas dėl naujojo biudžeto turėtų mažėti.

„Pagrindinis šio biudžeto tikslas būtų didinti socialinį jautrumą, suteikiant galimybę žmonėms labiau tenkinti savo poreikius. Realiai planuojama, kad infliacija to nesuvalgys, ir skurdas vienaip ar kitaip turėtų mažėti, o žmonių galimybės patenkinti savo poreikius – padidėti“, – Eltai teigė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, MMA didinimas vienaip ar kitaip turės įtakos ir kitų atlyginimų didėjimui, ir tai turėtų mažinti nelygybę ir didinti mažiau pasiturinčių žmonių vartojimą, nors statistikoje tai gali taip ryškiai ir neatsispindėti. 

„Kita problema, kad darbo užmokesčio augimas labiau pasiturinčių žmonių grupių yra spartesnis, todėl dažnai mes nematome tokių didesnių teigiamų pokyčių matuojant santykinį skurdą arba nelygybę. Iš vienos pusės, daug išleidžiame ir stengiamės dėl mažiau aprūpintų žmonių, o iš kitos, – makroekonominių rodiklių lygyje neturime teigiamų pokyčių“, – Eltai sakė B. Gruževskis.

„Žinoma, mokesčių sistema galėtų būti ir labiau progresyvi, bet ji yra tokia, kokia yra. Man gaila, kad neišnaudojame šio momento. Turėjome paskubėti su progresyvumu, kadangi dabar yra laikas iki 2021-2022 m., kuomet turėtume sustiprinti biudžetą, didinti socialinio draudimo fondo pajamas“, – pridūrė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, kuo toliau, tuo bus sunkiau išlaikyti tokį ekonominį stabilumą, kokį turime šiandien.

ELTA primena, kad Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos – 11 mlrd. 682 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos – 4 mlrd. 43 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui – 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai – 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai – 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys. Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, – 2 mlrd. 917 mln. eurų. 

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma pratęsti PVM lengvatą filmų gamybai iki 2023 m.

Be to, pritarta papildomai skirti 1,2 mln. eurų kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.

Pritarta ir MMA didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.

Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.

Priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas Kęstutis Eidukonis. Kęstučio Kazlausko nuotr.

Siūlome pranešimą, kurį šių metų balandžio 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje perskaitė šios komisijos ilgametis narys, istorikas, visuomenės veikėjas, karininkas, plk. lt. Kęstutis Eidukonis.

Gerbiami Kolegos, pirmiausia noriu padėkoti komisijos nariams už progą sąžiningai ir atvirai išsakyti savo nuomonę, nepaisant to, kad labai dažnai mano nuomonė būna nepopuliari. Mano tikslas nėra kritikuoti, nei ką nors užgauti. Mūsų Tautos priešai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida šio tikslo siekia kas dieną. Deja, kaip ir gerai parengtoje dezinformacijoje, šių dienų žiniasklaidoje tarp melo būna įterpta ir gana daug teisingų pastabų ir skundų. Aš tai suprantu, manau, kad ir jūs mokate atskirti melagingus žodžius nuo tiesos.

Mano pranešimo tikslas – padėti mums visiems atpažinti emigracijos priežastis ir bandyti bendromis jėgomis jas spręsti. Kaip mes visi žinome, mūsų komisija turi tik patariamąją galią. Seimas ir Vyriausybė turi teisę ir pareigą priimti ir vykdyti įstatymus, kurie galėtų pakeisti emigracijos kryptį.

Tris kartus perskaičiau LR Strategiją dėl Emigracijos. Joje radau nemažai geros statistikos ir emigracijos priežasčių analizės. Nors plane labai teisingai įvardytos daugelis emigracijos priežasčių, deja, jam trūksta konkrečių pasiūlymų, kaip tas problemas išspręsti. Planas negali būti vykdomas, nes jame trūksta: KAS atsako, iki KADA bus padaryta ir KAIP MATUOSIME PASISEKIMĄ. Atminkime, kad emigracija, kaip ir savižudybė, alkoholizmas, smurtas, yra tik SIMPTOMAS. Šis planas nepaviešina pačios svarbiausios priežasties, to, ką aš vadinčiau – VILTIES PRARADIMU.

Dokumentas parašytas gražiai, vartojant gražius žodžius. Deja, negalime sakyti, kad tai – „STRATEGINIS PLANAS“, negalime jo pradėti vykdyti, nes jame trūksta pagrindinių elementų. Tai planas be rezultatų pamatavimo, be įpareigojimų, be atsakomybės. Dokumente pateikta daug principų, nurodyta daug valstybės įsikišimo atvejų, daug marksizmo elementų, nurodant, kad valstybė sugebės visą šį reikalą išspręsti, pavyzdžiui, parūpinti būstus, užtikrinti šeimos gerovę ir t. t. Valstybės pareiga nėra emigracijos stabdymas. Valstybės pareiga yra tokias sąlygas Lietuvoje sukurti, kad žmonės ne tik kad nenorėtų emigruoti, bet norėtų sugrįžti iš emigracijos. Kitaip tariant, dokumente yra klaidų, jis nėra užbaigtas, o kai kurios jame daromos išvados netgi klaidingos.

Kritikuoti lengva. Kaip vienas Generolas man kažkada yra pasakęs: „Niekada neateik pas mane su problema be pasiūlymų, kaip tą problemą išspręsti.“ Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės, kurie emigravo, prarado geresnės ateities VILTĮ, o tai reiškia, kad jie prarado pasitikėjimą Savo Valstybe ir tautos išrinkta valdžia. Nors mums nemalonu tai pripažinti, turime suprasti, kad jei dabartinė padėtis nepasikeis, problemų sprendimas bus sunkesnis arba išvis neįmanomas. Prašau nepriimti to asmeniškai ir neužsigauti, tačiau toks įspūdis susidaro iš žiniasklaidos ir pokalbių ne tik su emigrantais, bet ir su vietiniais gyventojais. Dėl to jokiu būdu nekaltinu nei Seimo, nei dabartinės, nei buvusios valdžios. Dalyvavęs valstybių ir verslo bendrovių restruktūrizacijoje, seniai žinau, kad didžiausia organizacijas slėgusi našta buvo arba žmonės, arba organizacijos struktūra. Arba misijos siekimas, neturint arba autoriteto, arba lėšų, arba teisės, ką nors pakeisti.

Lietuvos medikų sąjūdžio kvietimas į mitingą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Didžiausia priežastis – tai mūsų pačių ginčai ir pešimasis tarpusavy. Visa tai, ką mes vadiname tik politika, ir normalūs „ginčai“ yra skleidžiami kaip pavyzdys, kad toks chaosas egzistuoja kaip žmonės priima „demokratiją“ ir kad tada problemos tampa neišsprendžiamomis. Tai labai gražiai tarnauja „DEZINFORMACIJOS“ šaltiniams. Taip  griaunami mūsų valstybės pamatai, ir, deja, mes visi prie to prisidedame. Būdamas karininku ir verslo konsultantu, labai dažnai gaudavau uždavinį „Ką nors sutvarkyti“.

Pirmas dalykas, ką turime padaryti, tai sukurti Lietuvos VIZIJĄ – kokią savo šalį norime matyti. Labai svarbu, kad tauta matytų, kur mes einame, žinotų, kokia yra mūsų misija, dėl ko jie dirbs ir aukosis. Neturint kilnaus ir aukštesnio tikslo Lietuvos Valstybei, emigracijos tendencijos nepasikeis.

Prieš daugelį metų, būdamas 12 metų, įstojau į Lietuvių Jūrų skautus, duodamas priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Šitas šūkis, manau, veda ne tik mane, bet ir visus mūsų šios komisijos narius.

Manau, kad Seimo nariai tikrai galėtų ramiau gyventi be amžinos kritikos, asmeninių puolimų, šmeižto ir neapykantos. O PLB nariai tikrai galėtų rasti malonesnį būdą ir vietą leisti savo laiką ir pinigus. Tad net neabejoju visų mūsų noru vesti tauta į geresnę ateitį.

VILTĮ ir PASITIKĖJIMĄ mums reikia atgauti kartu ir sutarti drauge, kaip tai padaryti. O norint tai padaryti, svarbu turėti tikrai įgyvendinamą planą. Toliau noriu išvardyti problemas ir pasiūlyti, kaip tai atlikti. Aišku, tai nebus pilnas planas – kas ką turėtų daryti ir kada, gali pasakyti tik Seimas ir Vyriausybė. Žinoma, būtų naudinga, jeigu ir išeivija galėtų prisidėti prie šio plano. Seniai esu išmokęs pamoką, kad jei prie plano prisideda tie, su kuriais tas planas yra susijęs, plano sėkmė būna garantuota.

Tad pradėkime nuo svarbiausių problemų, kaip tautiečiams sugrąžinti VILTĮ ir atgauti pasitikėjimą Valdžia.

Begaliniai mokesčiai

Neseniai teko girdėti Izraelio premjero Benjamin Netenyahu pasisakymą dėl ekonomikos. Jo paklausė: Izraeliui taip gerai sekasi, kur jis mokėsi ekonomikos? Izraelio premjeras atsakė, kad ekonomikos pagrindų jis išmoko pačią pirmą dieną būdamas desantininku: „Mus išrikiavo po du ir liepė užsimesti savo kaimyną ant pečių ir su juo nubėgti 100 metrų pirmyn ir 100 metrų atgal. Pasižiūrėjau į savo kaimyną – milžinas. Pabėgau metrą ir sugriuvom abu. Kitoje poroje nešikas šiek tiek didesnis, bet jo partneris už jį gerokai didesnis ir sunkesnis. Jie nubėgo kiek toliau, bet irgi sugriuvo. Trečioje poroje nešikas buvo didelis vyras, o jo partneris – mažas. Ta pora ne tik kad nubėgo tuos 100 metrų, bet ir apsisukusi parbėgo atgal.“ Premjero paklausė, ką jo pavyzdys turi bendro su ekonomika? Benjamin Netenyahu atsakė: „Na, nešikas – tai tautos verslas, o tas, kurį jis turi nešti, yra valdžia.“ Pažiūrėkime į Lietuvos atvejį.

Dėl per didelio valstybės tarnautojų kiekio mūsų šalis kenčia nuo pernelyg didelių mokesčių. 21% pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis įmonėms ir pajamų mokestis asmenims, kapitalo prieaugio mokestis, „Sodra“ ir kiti užslėpti mokesčiai bei vyriausybinės subsidijos smarkiai kelia prekių bei paslaugų kainas. Priešingai nei dauguma mano, visi mokesčiai ateina iš vartotojo kišenės, NES FIRMOS MOKESČIŲ NEMOKA, O TIK SURENKA MOKESČIUS VALSTYBEI. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, apie 60–70% bet kokio produkto ar paslaugos kainos valstybei sumoka vartotojas. Šis veiksnys slopina kapitalo formavimąsi, darbų kūrimą ir alina valstybę, o tai Lietuvą daro nekonkurencinga pasaulyje. Mūsų siekiamybė yra turėti rinkos ekonomiką, deja, šiuo metu turime kapitalizmo ir socializmo mišinį. Todėl būtina užtikrinti laisvę rinkos ekonomikai. Valstybinė ekonomikos kontrolė yra naudinga tik iki tam tikro taško, kurį peržengus gaunamas priešingas efektas – žmonės stumiami į šešėlinę ekonomiką bei emigraciją.

Užburtas melo ratas

Dideli mokesčiai verčia mažesnes įmones bei individus sukčiauti bei meluoti, ypač mokant mokesčius bei atsiskaitant už paslaugas. Mano skaičiavimais, nuo 50 iki 60% Lietuvos ekonomikos sudaro šešėlinė ekonomika. Tai ne tik neišvengiamai padaro didžiąją dalį gyventojų sukčiais, bet kartu ir naikina pagarbą valdžios institucijoms. Yra plačiai paplitęs požiūris, kad sąžininga veikla šias įmones bei individus vestų į pražūtį. Vyriausybė negali areštuoti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50–60% savo gyventojų, tad korupcija bei papirkinėjimai tampa priimta norma. Tačiau politikai, siekdami pritraukti kuo daugiau pajamų šio nepasotinamo monstro išlaikymui, lieka tam abejingi.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus vienas europarlamentaras siūlė pataisą, kuria visas nekilnojamasis turtas bei automobiliai būtų apmokestinti. Jis teigė, jog „visos kitos EU narės tai jau yra įgyvendinusios, tad ir Lietuvai būtina neatsilikti”. Prancūzai tuo tarpu siūlė „finansinių sandorių mokestį“. Pažiūrėkime, juk šiai dienai jau apmokestintos cigaretės, alkoholis, finansiniai sandoriai, produktai, paslaugos, nekilnojamasis turtas, automobiliai, pajamos bei kapitalo prieaugis. Mano tėvynainiai tyliai tarpusavyje šnibždasi, kad valstybė, jei tik galėtų, apmokestintų ir tuštinimąsi ir kad vienintelė priežastis, kodėl nėra mokesčio už lytinius santykius yra ta, kad valdžiai labiausiai reikia kuo daugiau mokesčių mokėtojų. Tačiau nežadinkime jų apetito!

Ant moralinės bedugnės krašto

Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ir ši bus švari. „Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei ir aš elgiuosi ne kitaip?“ Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniu lygmeniu, o tai veda prie visuomenės moralinio nuosmukio bei piliečių demoralizavimo. Negana to, ir toliau einame link begėdiškumo ir amoralumo. „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Tai menkina meilę tėvynei ir pagarbą savo tautiečiams. Kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais. Anksčiau ar vėliau tai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.

Noriu pagirti dabartinę vyriausybę, kad pradėjo kalbėti apie mokesčių reformą ir amnestiją dėl šešėlinės ekonomikos. Bet kiek esu tų planų matęs spaudoje, manau, jog dar toli iki tobulo plano.

Lietuviškoji emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungos pinigai atkeliavo su tam tikrais reikalavimais, kurie dar labiau nustekeno šalies ekonomiką bei susilpnino tautos moralę. Mes paralyžiavome savo ūkius bei miškus subsidijomis, dirbtine ekonomika, biurokratine raudona juosta ir socialistine politika, kurios yra palankesnės prancūzų bei vokiečių, o ne lietuvių ūkiams. Vokietija su Rusija sudarė mums nepalankų sandorį dėl Baltijos jūros naftotiekio. Negana to, mes uždarėme savo atominę jėgainę neužsitikrinę, jog bus kuo ją pakeisti, o tai užtikrino didelę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Kaip Lietuvos ekonominio bei politinio renesanso stebėtojas buvau maloniai nustebintas kai kurių žingsnių, kurių vyriausybė ėmėsi, siekdama pagerinti verslo klimatą Lietuvoje. Per pastaruosius 28 metus padarytas nežmoniškas progresas, deja, to negana norint ištraukti Lietuvą iš ekonominio nuosmukio. Su tuo susidūrė ne tik Lietuva, bet ir didelė Europos Sąjungos dalis bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes turime pastebėti sėkmingus sprendimus, jais pasinaudoti bei pritaikyti savo unikaliai situacijai. Noriu pabrėžti, kad GOOGLE, MICROSOFT, AMAZON, APPLE, FACEBOOK – 3 iš tų penkių firmų buvo sukurtos po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Norėčiau, kad visi apie tai pagalvotų.

Verslo valdymo konsultacijų srityje turėjome posakį, kad yra beprotystė daryti vis tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų. Ta pati taisyklė galioja ir vyriausybėms bei kitokioms organizacijoms. Lietuva yra unikali valstybė, kuri neišnaudoja viso savo potencialo. To priežasčių yra daug. Gal mes aklai bandome kopijuoti kitų valstybių ekonominę politiką? O gal stengiamės tapti tokiais kaip kiti, ignoruodami šimtus metų, kurie turėjo praeiti kuriant skalsą ir darną? Ar lietuviai tokie patys žmonės kaip norvegai ar švedai? Ar mes galime pasigirti turintys Šiaurės jūros išteklius? Ar kontroliuojame „Saab“ ar „Nokia“? Ar turime sukaupę kapitalo? Ar, kaip vokiečiai, išgyvenome pramonės perversmą? Ar galime klestėti skolindamiesi? Renkamės nebūtinai tarp skandinaviško socialistinio modelio ir kai kurių vadinamo „laukinio kapitalizmo“, nors manau, kad ekonomikos šešėlis gal ir yra to laukinio kapitalizmo modelis.

Kinija yra įdomus pavyzdys: nors kinams kol kas tokia sistema veikia, Lietuvai jos nerekomenduoju. Mano manymu, Lietuvai reikalingas unikalus ekonomikos modelis. Esminis klausimas yra, ar atsiras politinė valia ar frakcija, galėsianti išspręsti tikrąsias ekonomines bei su valiuta susijusias mokesčių problemas, kurios trukdo Lietuvai tapti Baltijos ekonomikos galiūne (tigru).

Jeigu mes iš tikrųjų siekiame tapti Europos Sąjungos, o gal net ir pasaulio ekonomine lydere, turime susitelkti ir išanalizuoti priežastis, neleidžiančias mūsų šaliai ekonomiškai vystytis. Juk tai ir stumia jaunus žmones link emigracijos, kur jie tikisi rasti darbą ir pabėgti nuo „vietinių marazmų“, kurie veikia demotyvuojančiai.

Lietuvos gyventojai yra nepajėgūs išlaikyti didelės vyriausybės bei socialinės apsaugos tinklo, kuris jai per didelis. Būtina reaguoti į faktą, jog maždaug 35% BVP išleidžiama išlaikant vyriausybę. Visi sutinka, kad valstybinių departamentų per daug, tačiau kivirčai kyla, kai reikia nutarti, kurių atsisakyti. Tiesa, jog yra daug atsidavusių valstybės tarnautojų, tačiau tiesa ir tai, kad yra ir nereikalingų departamentų, kuriuose dirba kažkieno giminės, nesugebėję įsidarbinti privačiame sektoriuje. Lietuva gyventojų turi tiek, kiek ir didelis miestas. Ji taip pat turi išlaikyti kariuomenę, vyriausybę, krūvelę mažų miestukų, regioninę valdžią, mokslo institucijas, istorines vietas, greitkelius, socialinę apsaugą, medicinos įstaigas, kultūrinį paveldą, pensininkus ir kita, neturėdama jokių natūralių išteklių, kuriuos turi kitos valstybės. Lietuva bando būti Norvegija be Šiaurės jūros naftos. Visgi Lietuva turi savo išteklių: žmones ir jų darbštumą, bei lietuvišką žemę. Bėda ta, kad mes negebame tinkamai šių išteklių panaudoti. Todėl būtina atrasti būdą sumažinti valstybinio aparato išlaikymą. Žinau, jog tai ne kartą buvo bandyta daryti, tačiau nesėkmingai. Nepaisant nesėkmių, šis sektorius privalo būti sumažintas. Visos politinės partijos turėtų susėsti ir nutarti, kaip tai padaryti veiksmingai.

Glaudžiai su tuo susijusi ir Lietuvos gyventojams tenkanti mokesčių našta. Siekdama pasotinti sistemą, mūsų valdžia su stebėtinu entuziazmu priėmė Europos Sąjungos mokesčių kodus: PVM, pajamų, įplaukų, socialinės apsaugos, kuro, alkoholio bei cigarečių mokesčius. Netrukus apmokestinsime turtą, automobilius, finansinius sandorius ir dar daug kitų šiuo metu tik košmaruose įsivaizduojamų dalykų. Tuo tarpu lyg atgalinė reakcija į visa tai, nepaisydama nei įstatymų, nei vyriausybės, šalyje sparčiai auga šešėlinė ekonomika, kartu su ja auga ir korupcija.

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Bendras mokesčių kiekis, tenkantis Lietuvos gyventojams, yra neproporcingai didelis. Suprantu, kad palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje mokesčiai toli gražu nėra patys didžiausi, tačiau verta turėti omeny, kad geriausias ekonominis stimulas yra paskatinti įmones investuoti, o individus pirkti ar taupyti. Valstybinis aparatas suryja beveik 35% šalies BVP, tačiau valdžia vis skundžiasi, kad jai trūksta lėšų. Tuo tarpu nacionalinis biudžeto deficitas didėja, o su juo auga ir skolų grąžinimo kaina. Į aukščiau paminėtus skaičius neįeina mokesčiai už socialinę apsaugą, kuriuos tenka mokėti įmonėms. Jei įtrauktume juos, našta, tenkanti Lietuvos gyventojams, dar labiau išaugtų. Lietuvos korporacijos valstybei sumoka daugiau mokesčių pavidalu nei išdalina algų savo darbuotojams. Kai kurie žmonės nesuvokia, jog korporacijos nemoka mokesčių, o tik juos surenka valstybei.

Visi mokesčiai, įskaitant ir už socialinę apsaugą, tenka vartotojo pečiams – kainos už produktą ar paslaugą pavidalu. Ši mokesčių našta sulėtina pinigų pagreitį ir be jokio reikalo sumažina BVP, taip lėtindama ir ekonominį augimą. Įdomu, kad grupelė menkai informuotų politikų kaip tik ragina mokesčius didinti ir apmokestinti automobilius bei nekilnojamąjį turtą. Tokios kalbos atbaido investuotojus, kurie žiūri į ateitį ir kuriems reikia politinio bei ekonominio stabilumo. Toks politikų noras išspausti dar bent vieną kiaušinį iš „auksinės žąsies“ beveik visada atsisuka prieš juos pačius. Užtenka pažiūrėti į šešėlinę ekonomiką, kuri oficialiais duomenimis siekia 30%, tačiau kai kurių ekspertų nuomone sudaro net 50%. Paradoksalu, kad sumažėjus mokesčiams, valstybinės pajamos staigiai išauga, o mokesčių didinimas sukelia atvirkštinį efektą. Negana to, dideli mokesčiai labai neigiamai veikia žmonių pasitikėjimą vyriausybe.

Prieš keletą metų Lietuvos žmonės bei valdžia patyrė gimimo ir augimo skausmus, tačiau dabar, sulaukus 28-erių metų, jau turėtume būti pajėgūs pamiršti savo homo sovieticus praeitį. Turėtume gebėti susivienyti ir drauge tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasidalinti keletu idėjų, kurias įgyvendinus, esu įsitikinęs, Lietuvos ekonomika sparčiai ūgteltų.

  1. Labai ciniška apmokestinti maisto produktus 21% PVM. Manau, visa tauta būtų dėkinga, jei PVM būtų visiškai panaikintas arba sumažintas VISOMS MAISTO PREKĖMS. Tai būtų naudinga ne tik pensininkams, bet ir visoms Lietuvos šeimoms. Sutaupyti pinigai būtų naudojami papildomo maisto arba kitų prekių pirkimui, taip Valstybė nenustotų mokesčių.
  2. Taip pat reikia apkarpyti mokesčius, taikomus kurui, alkoholiui ir cigaretėms, kad šie galėtų konkuruoti su kaimyninių šalių prekėmis. Nesu sutikęs nė vieno rūkančiojo, kuris nepapildytų savo cigarečių išteklių kontrabandinėmis prekėmis. Nemaža dalis žmonių tokiu pat būdu ir kurą gauna. Tai ne tik sumažina valstybės pajamas, bet ir reikalauja papildomų investicijų, norint įstatymų pažeidėjus sugaudyti. Esu girdėjęs posakį, kad 50% kažko yra geriau nei 100% nieko. Manau, kad, priėmus šią pataisą, įstatymų pažeidėjų skaičius smarkiai sumažėtų. Suprantu, kad šie įstatymai mums yra primesti Europos Sąjungos, tačiau tvirtai tikiu, jog Lietuvos parlamentarai gebėtų įtikinti Europos Sąjungą, jog tokia skurdi šalis kaip Lietuva negali sau leisti turėti tokių pat mokesčių kaip Vokietija ar Prancūzija. Šių šalių BVP, tenkantis vienam gyventojui, viršija 120 000 eurų, kai mūsiškis tesiekia 15 000 eurų. Uždirbdamas 120 000 eurų per metus, aš nesielvartaučiau, jei turėčiau susimokėti 70 eurų už pilną baką kuro, tačiau žmogui, kuris gauna 500 eurų per mėnesį ir kasdien važinėja į darbą, tokia suma akivaizdžiai yra per didelė.
  3. Valdžia aiškina negalinti mažinti mokesčių, nes valdžios aparatas didelis ir jo išlaidos didelės. Sumažinus mokesčius, bus „skylė“. Valdžią būtina mažinti, jei norime mažinti mokesčius. Tai sudėtingas darbas, nes visi yra įpratę ką nors iš valdžios gauti. Žinoma, yra daug dalykų, kuriuos valdžia turi daryti, bet, manau, kad sumažinus vyriausybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičių, panaikinus kai kurias nereikalingas funkcijas, pardavus Vilniaus senamiestyje turimus gražius, prabangius pastatus ir t. t., galėtume sumažinti valdžios išlaidas ir net pakelti gerai dirbančiųjų algas. Tačiau tai nedaroma, nes per daug suinteresuotų šalių melžia valdžią. Ir ką padarysime, jei koks nors nevykėlis giminaitis praras darbą? Ėmus kalbėti apie valdžios sumažinimą, tai pasigirsta toks šaukimas ir bliovimas, kokį išgirsti galima tik skerdykloje. Niekas nenori imtis tokios nepopuliarios užduoties.
  4. Vyriausybė turėtų paskatinti žemės ūkio sektorių kooperuotis, kuriant bendrą prekybos strategiją ir plečiant rinką bei pardavinėjant lietuviškus ūkio produktus svetur. Esu įsitikinęs, kad tinkamas indėlis tikrai atsipirktų, ir lietuviška prekė būtų konkurencinga.
  5. Reikia pakeisti mokesčių sistemą, kuri skatintų vidaus ir užsienio investicijas bei būtų palanki besikuriančioms įmonėms.
  6. Reikia rimčiau susitelkti naikinant korupciją vyriausybėje. Suprantu, kad tai yra ilgalaikis procesas, tačiau dabartinių pastangų negana, nes vis dar yra apstu atvejų, kai aukšto rango veikėjai lieka nenubausti. Korupcija yra viena pagrindinių priežasčių, kurią įvardija išeiviją pasirenkantys asmenys. Atsidūrėme užburtame rate, kur gyventojai slepia pajamas nuo vyriausybės ir sukčiauja, todėl negali tikėtis, jog ši bus švari. Kaip galima skųstis, kad kažkas vagia pinigus iš biudžeto, jei aš pats elgiuosi ne kitaip? Todėl mes esame linkę priimti bei toleruoti korupciją valstybiniame lygmenyje, o tai skatina visuomeninį moralinį nuosmukį bei piliečių demoralizavimą. Negana to, keliaujame link begėdiškumo ir tolimesnio amoralumo: „Tai negali būti nedora, jei visi taip elgiasi!“ Savo ruožtu toks požiūris silpnina meilę ir pagarbą tėvynei bei savo tautiečiams. Juk kaip galima mylėti sukčių ir apgavikų kraštą? Sąžiningi piliečiai, laikui bėgant, praranda viltį ir ima jaustis bejėgiais, kas galiausiai sukelia apatiją. Būtent šie žmonės yra labiausiai linkę emigruoti, o tai tik dar labiau sekina šalį.
  7. Galiausiai, reikia pakeisti piliečių bei jaunimo suvokimą apie pilietybę ir patriotizmą. Būtina keisti gyventojų ir jaunimo suvokimą apie tai, kas yra pilietybė, patriotizmas ir moralinės normos. Lietuvai derėtų pasiskelbti tolerantiška judeo-krikščioniška šalimi. Europos Sąjunga tapo pasaulietine institucija be jokios religinės ar moralinės krypties. Kalbu iš patirties, sakydamas, kad laimės paieškos materialiuose dalykuose veda tik tuštybės link. Žiniasklaida bei švietimo sistema turi pabrėžti pagrindines vertybes, tokias kaip Dievas, Šeima ir Tėvynė.

Mano pasiūlymai yra įgyvendinami sąlyginai greitai. Yra ir daug kitų žingsnių, kurių būtina imtis, tačiau tai galima būtų atlikti vėliau. Tolimesnį planą mielai aptarsiu su kiekvienu susidomėjusiu.

Baigdamas noriu pabrėžti: jeigu esame pasiryžę sustabdyti masinę emigraciją, privalome keisti dabartinę ekonominę santvarką. Tikrasis klausimas, ar atsiras gebančių ir norinčių tai padaryti? REIKIA NEDAUG: TIK LYDERIAVIMO ir SUTELKTINIO DARBO, GERBIANT VIENAM KITĄ.

2018.05.03; 06:40

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento rudens sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus valstybei ir žmonėms. Tai paskutinis Prezidentės susitikimas su šios kadencijos Seimo valdyba. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su Seimo valdyba metu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su Seimo valdyba metu.

Pasak Prezidentės, bendradarbiavimas su šios kadencijos Seimu buvo darbingas – priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos stiprinimo, šauktinių grąžinimo, pensijų kompensavimo, euro įvedimo. Prezidentė pabrėžia, kad ir šiam, ir kitam Seimui būtina koncentruotis į socialinio saugumo didinimą, korupcijos naikinimą, sąžiningų rinkimų užtikrinimą. 

Šiam Seimui dar teks tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą, todėl jis turi atspindėti socialinius poreikius ir nebūti švaistomas rinkiminiams pažadams.

Taip pat Prezidentė pabrėžė, kad socialinei atskirčiai skirti pinigai turi būti panaudoti tikslingai ir pasiekti pagalbos stokojančius žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus. Pernai savivaldybės sutaupė net 125 mln. eurų lėšų, skirtų socialinei paramai.

Kalbėdama apie Darbo kodeksą Prezidentė akcentavo, kad reformos būtinos ir paragino Seimą priimti Prezidentės pasiūlytą variantą, kuris yra kompromisas tarp verslo interesų ir žmonių socialinio saugumo.

Siekiant įgyvendinti tikslą – Lietuva be vaikų globos namų, būtina didesnė valstybės pagalba žmonėms, norintiems įsivaikinti. Taip pat būtina skubiai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris jau pusantrų metų yra užstrigęs Seime.

Korupcijos naikinimas ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Prezidentė akcentuoja, kad būtina užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, kuriuose per metus cirkuliuoja 4 mlrd. eurų – tai yra 13 proc. BVP. 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su šia Seimo valdyba - paskutinis.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su šia Seimo valdyba – jau paskutinis. 

Siekiant sumažinti mokesčių vengimą ir pažaboti neteisėtą praturtėjimą, Prezidentė Seimo rudens sesijoje inicijuos įstatymų pataisas. Teisines iniciatyvas Prezidentė teiks ir dėl realios rotacijos valstybės institucijose. Dabar 14 ministerijų turi per 300 pavaldžių institucijų, kai kurių vadovai nėra keitęsi dar nuo sovietmečio.

Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai sąžiningai ruoštis rinkimams – jausti atsakomybę Lietuvos žmonėms už žodžius ir pažadus bei garbingai pabaigti kadenciją.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2016.09.07; 05:49

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, devynis mėnesius paeiliui nuosekliai viršyti valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per visus 2015 metus pajamų gavo 2,3 proc. (160,9 mln. eurų) daugiau nei patvirtinta ir 7,1 proc. (470,6 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais. Bendros metų biudžetų pajamos – 6,947 mlrd eurų, faktinės – 7,108 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas taip pat viršytas 1,1 proc., gauta 62,2 mln. eurų daugiau nei patvirtinta. Į valstybės biudžetą 2015 metais planuota gauti 5,666 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5,728 mlrd. eurų. Palyginti su 2014 metais, gauta 5,4 proc. arba 294,3 mln. eurų daugiau.

Continue reading „Viršytas 2015 metų biudžetas sugriovė pesimistines kritikų pranašystes“