Oslas, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Norvegijos teismas antradienį atmetė neonacio Anderso Behringo Breiviko prašymą paleisti lygtinai praėjus 10 metų po to, kai jis buvo nuteistas už 77 žmonių nužudymą per didžiausią kruviną išpuolį šalyje taikos metu.
„Yra aiški rizika, kad (Breiviko) elgesys bus toks pat, kaip ir tada, kai surengė liepos 22 dienos teroristinius išpuolius“, – pareiškė Norvegijos pietrytinio Telemarko regiono teismas, atmesdamas jo prašymą lygtinai paleisti anksčiau laiko.
A. B. Breivikas niekada nepareiškė jokio apgailestavimo dėl išpuolių, nusinešusių 77 žmonių gyvybes, taigi tokio teismo sprendimo ir buvo tikėtasi.
2011 metų liepos 22 dieną dešiniojo sparno ekstremistas nužudė aštuonis žmones, susprogdinęs sunkvežimyje padėtą bombą netoli vyriausybės institucijų Osle, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kur, persirengęs policijos pareigūnu, nušovė dar 69 žmones, kurių dauguma buvo paaugliai, dalyvavę Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje.
Dabar 42 metų A. B. Breivikas 2012 metais buvo nuteistas kalėti 21 metus – tai griežčiausia bausmė Norvegijoje ir ji gali būti pratęsta iki tol, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
Jis turėjo praleisti mažiausiai 10 metų kalėjime, kol galėjo prašyti lygtinio paleidimo, tą ir padarė praėjusį mėnesį, o jo prašymui svarstyti buvo surengtas trijų dienų posėdis.
Kadangi jo šansai būti paleistam lygtinai nuo pat pradžių buvo minimalūs, A. B. Breivikas pasinaudojo savo pasirodymu teisme ir gautu žiniasklaidos dėmesiu savo ideologinės propagandos skleidimui.
Norvegijoje ketvirtadienį minimos 10-osios teroristinių atakų Osle ir Utiojos saloje metinės.
Per dešiniojo ekstremisto Anderso Behringo Breiviko surengtų atakų metines numatyti keli aukų atminimui skirti renginiai, kuriuose, be kita ko, dalyvaus išgyvenusieji, žuvusiųjų artimieji, šalies premjerė Erna Solberg ir karališkosios šeimos atstovai.
Šią dieną kelis kartus bus skaitomi visų 77 atakų aukų vardai.
Vakare numatomas karaliaus Haraldo V kreipimasis į tautą.
2011 m. liepos 22 d. A. B. Breivikas iš pradžių Osle prie premjero biuro detonavo automobilyje padėtą bombą ir taip pražudė aštuonis žmones, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kurioje vyko Darbo partijos jaunimo stovykla, ir nušovė 69 jos dalyvius.
A. B. Breivikas savo veiksmus pagrindė ekstremistiniais ir islamofobiškais motyvais ir 2012 m. jam buvo skirta maksimali laisvės atėmimo bausmė – 21-eri metai.
Naujosios Zelandijos policija ketvirtadienį baigė mečečių užpuolimo Kraistčerčo mieste aukų identifikavimo procedūrą. Tai pranešė AFP, remdamasi šalies policijos komisaru Mike`u Bushu.
„Galiu paskelbti, kad pastarosiomis minutėmis buvo baigtas visų 50 aukų identifikavimo procesas, visos šeimos gavo pranešimus“, – pareiškė pareigūnas.
Trečiadienį 21 žuvusiojo palaikai buvo atiduoti artimiesiems, kad šie galėtų juos palaidoti.
Kovo 15 d. Naujosios Zelandijos policijai buvo pranešta apie šaudynes dviejose Kraistčerčo mečetėse, kuriose tuo metu buvo šimtai žmonių. Atskubėję pareigūnai sulaikė tris įtariamuosius, bet kaltinimas dėl užpuolimo buvo pateiktas tik vienam iš jų. Teroro akto aukomis tapo 50 žmonių, dar 50 buvo sužeista.
Šiuo metu užpuolikas – 28 metų australas Brantonas Tarrantas – yra suimtas iki balandžio 5 d. Užpuolimo išvakarėse B. Tarrantas socialiniuose tinkluose paskelbė dokumentą, kurį kovos su terorizmu ekspertai lygina su norvegų nacionalisto Anderso Behringo Breiviko, surengusio masines žudynes 2011 metų liepą, „manifestu“.
Pagrindiniu šaudynių Naujosios Zelandijos mečetėse įtariamuoju žiniasklaidoje įvardijamas 28 metų amžiaus Brentonas Tarrantas iš Australijos.
Kaip praneša „The Guardian“, jis tiesiogiai transliavo šaudynes socialiniame tinkle feisbuke, o dar prieš šaudynes socialiniame tinkle tviteryje buvo paskelbęs nuorodą į 74 puslapių apimties manifestą.
Manifeste jis išdėstė savo motyvus, tarp kurių – „sukurti baimės atmosferą“ ir „kurstyti smurtą prieš musulmonus“.
Manoma, kad manifestą parašė pats Australijos pilietis B. Tarrantas. Įtariamasis teigia, kad jį įkvėpė norvegas teroristas Andersas Breivikas. Dokumente pateikiama daug klausimų ir atsakymų.
Pavyzdžiui, klausiama: „kas tu esi?“ ir atsakoma: „paprastas baltaodis vyras, 28 metų amžiaus. Gimęs Australijoje, mažas pajamas gaunančių darbininkų šeimoje“. Be kita ko, jis apibūdino save kaip „etnonacionalistą ir fašistą“.
Įtariamasis taip pat teigė, kad Naujoji Zelandija nebuvo pirminis pasirinkimas išpuoliui, tvirtindamas, kad atvyko į šalį tik laikinam laikotarpiui. Apie išpuolio planavimą jis rašė: „Išpuolį pradėjau planuoti maždaug prieš dvejus metus, o išpuolį Kraistčerče – prieš tris mėnesius“.
Vyras, neva, norėjo pasiųsti žinią, kad „niekur pasaulyje nėra saugu“.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas patvirtino, kad vienas iš suimtų asmenų yra australas.
Per šaudynes, surengtas dviejose mečetėse Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste, žuvo 49 žmonės, dar mažiausiai 20 žmonių buvo sužeisti.
JAV pakrančių apsaugos leitenantas, tarnavęs štabe Vašingtone, sulaikytas įtarus jį teroro akto, kurio aukomis galėjo tapti politikai ir žurnalistai, rengimu. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Jo žiniomis, 49 metų amžiaus Christopherio Paulo Hassono namuose rasta 15 šaunamųjų ginklų ir keli tūkstančiai šovinių. Vyras planavo išpuolius prieš politikus, žurnalistus ir civilius, praneša CNN, remdamasis dokumentais, perduotais federaliniam teismui Merilando valstijoje.
„Įtariamasis ketino žudyti civilius JAV istorijoje beveik neregėtu mastu“, – cituoja kanalas teismui perduotų dokumentų ištrauką. CNN žiniomis, rengti nusikaltimą leitenantą Ch. P. Hassoną paskatino norvegų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko pavyzdys – 2011 metais Norvegijoje jo įvykdyto teroro akto aukomis tapo 77 žmonės.
Su rašytoja Daiva TAMOŠAITYTE apie aktualiausias, skaudžiausias šių dienų politines, moralines bei kultūrines aktualijas kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Tai – jau trečiasis Slaptai.lt interviu su rašytoja Daiva Tamošaityte.
Pirmieji du interviu vadinosi "Avinėlių tylėjimas" – blogiausia taktika iš visų" ir "Mes turime unikalią galimybę tapti stipria Europos Sąjungos nacija".
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.
Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.
Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.