Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Dronų ir raketų atakų akivaizdoje Rusijos oro pajėgų vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš vakarinės Rusijos dalies.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai savo naujausioje, sekmadienį platformoje X (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
„Rusijos oro pajėgų (VKS) vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš Vakarų Rusijos. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pavojų, kurie skverbiasi giliai į Rusijos vidų“, – sakoma suvestinėje.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Spaudimas veikiausiai tenka VKS štabo viršininkui generolui pulkininkui Viktorui Afzalovui; VKS vyriausiasis vadas generolas Sergejus Surovikinas tebėra nuošalyje, įtariama, kad jis buvo sulaikytas dėl grupuotės „Wagner“ maišto, surengto 2023 m. birželį“, – priduria ministerija. Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suvestinėje taip pat tvirtinama, kad smūgiai Rusijos gilumoje turi strateginę svarbą, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai įsiveržė į Ukrainą manydamas, kad tai neturės praktiškai jokio tiesioginio poveikio rusams.
„Bepilotės skraidyklės reguliariai smogia Maskvai. Negana to, daugėja pranešimų apie „SA-5 GAMMON“ raketų smūgius Rusijai. Šis sovietinis 7,5 tonos sveriantis, 11 metrų ilgio ginklas nebevaidina su oro gynyba susijusio vaidmens Ukrainos inventoriuje. Tačiau dabar jis, regis, pasitelkiamas kaip antžeminė puolamoji balistinė raketa“, – pažymima suvestinėje.
Jevgenijaus Prigožino samdiniai juda Maskvos link. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje žvalgybos informacijos suvestinėje sakoma, kad birželio 24-osios rytą samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos priešiškumas peraugo į atvirą karinę konfrontaciją, privačios karinės bendrovės daliniai ketina pasiekti Maskvą.
„Rostove prie Dono „Vagner“ beveik neabejotinai užėmė svarbius saugumo objektus, įskaitant štabą, vykdantį Rusijos karines operacijas Ukrainoje“, – nurodė ministerija.
Žvalgybos duomenimis, kiti karinės bendrovės daliniai juda į šiaurę per Voronežo sritį, jų tikslas – pasiekti Maskvą.
„Yra labai mažai įrodymų apie „Vagner“ ir Rusijos saugumo pajėgų kovas, panašu, kad jos daugiausia itin pasyviai pasitiko „Vagner“, – sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Manoma, kad artimiausiomis valandomis Rusijos saugumo pajėgų, o ypač Rusijos nacionalinės gvardijos lojalumas bus „svarbiausias veiksnys, lemsiantis įvykių raidą“.
„Tai didžiausias pastarojo meto iššūkis Rusijos valstybei“, – sakoma ministerijos suvestinėje.
Anksčiau pranešta, kad samdinių grupuotės „Vagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui pareiškus grasinimus Rusijos karinei vadovybei padėtį Rusijoje stebi ir Baltieji rūmai.
Sprogus Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės užtvankai. EPA – ELTA foto
Londonas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Kachovkos užtvankos susprogdinimas Ukrainos pietuose, pasak britų žvalgybos, gali atsiliepti geriamojo vandens tiekimui į Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Ukrainiečių gelbėtojai. EPA – ELTA foto
Beveik nėra abejonių, kad užtvankos griūtis smarkiai paveikė svarbiausią Krymo gėlo vandens šaltinį – Šiaurės Krymo kanalą, sekmadienį pranešė britų gynybos ministerija. Vanduo iš Kachovkos rezervuaro esą netrukus nustos tekėti kanalu Krymo kryptimi. Dėl to sumažės gėlo vandens prieinamumas Chersono srities pietuose ir Krymo šiaurėje, rašo britai savo kasdieninėje ataskaitoje.
Tačiau Rusija esą neatidėliotiną gyventojų vandens poreikį, be kita ko, tikriausiai patenkins pasitelkusi rezervuarus, normuodama vandenį ir tiekdama į butelius išpilstytą vandenį.
Britų žvalgybos būstinė
Londonas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos karių Ukrainoje miršta dėl per didelio alkoholio vartojimo, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, pristatydama savo reguliariai atnaujinamą ataskaitą apie karą.
„Nors Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą neteko iki 200 000 karių, nemaža dalis jų žuvo ne dėl kovinių priežasčių“, – teigiama ataskaitoje.
Britų gynybos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas pranešė apie „itin didelį“ incidentų, nusikaltimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu Rusijos pajėgose, skaičių.
„Atsižvelgiant į tai, kad girtavimas paplitęs didelėje Rusijos visuomenės dalyje, jau seniai jis laikomas ir tyliai pripažįstamas karinio gyvenimo dalimi, net ir kovinių operacijų metu“, – rašoma ataskaitoje.
Ministerija įvardijo kitas pagrindines su kariniais veiksmais nesusijusių mirčių priežastis: netinkamas elgesys su ginklais, nelaimingi atsitikimai keliuose ir hipotermija. Pasak jos, tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadai mato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ypač kenkia koviniam veiksmingumui.
Nuo invazijos pradžios Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdien skelbia naujausią informaciją, kurioje remiasi šalies žvalgybos tarnybų duomenimis. Maskva šiuos pranešimus laiko dezinformacija.
Britų žvalgyba
Londonas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Rusijos valdžia rengiasi padidinti šaukimo į kariuomenę amžių, kad papildytų karių rezervą karui Ukrainoje, šeštadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Kovo 13 dieną Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose buvo pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų šaukiami ne 18-27 metų, o 21-30 metų amžiaus vyrai, sakoma tviteryje skelbiamoje žvalgybos apžvalgoje. Tikėtina, kad įstatymas bus priimtas ir įsigalios 2024 metų sausį.
Atskirai nuo tūkstančių veteranų mobilizacijos, vykdytos nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio karui Ukrainoje, Rusija nuo sovietmečio laikų tebešaukia vyrus į kariuomenę dukart per metus. Prieš 15 metų karinės tarnybos trukmė buvo sutrumpinta nuo dvejų iki vienų metų, nes buvo pereinama prie profesionalios, kontraktais paremtos kariuomenės.
„Rusija ir toliau oficialiai draudžia šauktiniams dalyvauti operacijose Ukrainoje, nors bent šimtai jų tikriausiai tarnavo dėl administracinių nesusipratimų arba po to, kai buvo priversti pasirašyti kontraktus“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.
Daugelis 18-21 metų amžiaus jaunuolių šiuo metu prašosi būti atleisti nuo privalomosios karinės tarnybos, nes mokosi aukštojoje mokykloje. Tačiau dabar valdžios institucijos greičiausiai pakeis šį amžiaus intervalą norėdamos priversti studentus vis dėlto atlikti karinę tarnybą vėliau ir kartu padidinti karių skaičių, sakoma pranešime.
„Net jei Rusija ir toliau susilaikys nuo šauktinių siuntimo į karą, papildomi šauktiniai atlaisvins didesnę profesionalių karių dalį kovai“, – teigia ministerija.
Rusijos karo laivai. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 14 d. (ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija praneša, kad sausio 11 d. iš Rusijos Novorosijsko uosto išplaukė mažiausiai 10 laivų, priklausančių šios šalies Juodosios jūros kariniam laivynui.
Kaip teigiama naujausioje ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, Maskva mano nustačiusi konkrečią grėsmę Novorosijskui, dėl kurios įsakė išsklaidyti ten iki šiol bazuotus laivus.
Anot ministerijos, tokią išvadą leidžia daryti į jūrą vienu metu išplaukusių laivų skaičius ir jų tipas. Ministerija nemano, kad šie judesiai gali rodyti Rusijos rengimąsi prieš Ukrainą organizuoti neįprastas iš laivų paleidžiamų sparnuotųjų raketų atakas ar šių laivų ruošimą puolamosioms operacijoms.
Suvestinėje pažymima, kad Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas dėl numanomos Ukrainos atakų rizikos pirmenybę teikia apsisaugojimui, o ne galimam puolimui ar patruliavimo misijoms.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Londonas, sausio 8 d. (ELTA). Rusijos karinė vadovybė tikisi didelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo dviem kryptimis – arba Luhansko regiono šiaurėje, arba Zaporižios regione, teigiama naujausiame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos karinės žvalgybos pranešime, sekmadienį paskelbtame tviteryje.
Pastarosiomis savaitėmis rusai stengėsi stiprinti gynybą Zaporižios regione, ypač tarp Vasylivkos ir Orechovo miestų. Šiame fronto ruože Rusija tebeturi didelę karių grupuotę.
Didelis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržis Zaporižios regione būtų rimtas iššūkis dėl Rusijos „sausumos tilto“, jungiančio Rostovo sritį ir Krymą, gyvybingumo. O sėkmingas Ukrainos karinis kontrpuolimas Luhanske pakenktų Donbaso „išlaisvinimui“ – Rusijos paskelbtam karo tikslui.
Kurią iš šių grėsmių reikėtų bandyti atremti pirmiausia, dabar turbūt yra viena iš pagrindinių Rusijos operatyvinės veiklos planuotojų dilemų, rašoma žvalgybos pranešime.
Britų žvalgyba
Londonas, rugsėjo 17 d. (dpa-ELTA). Rusijos kariai stiprina savo pozicijas rytų Ukrainoje, kad galėtų atremti ukrainiečių išpuolius, teigia Jungtinės Karalystės žvalgyba.
Rusai suformavo gynybinę liniją tarp Oskilo upės ir nedidelio Svatovės miestelio Luhansko regione, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybos pranešimais.
Ukrainiečiai tęsia puolimą regione. Tačiau Rusija yra pasiryžusi išlaikyti kontrolę, nes per šią teritoriją eina vienas iš nedaugelio Rusijos dalinių vis dar kontroliuojamų tiekimo kelių, sakoma pranešime.
Be to, gynybinė linija eina palei Luhansko regiono, kurio „išlaisvinimas“ yra vienas svarbiausių Rusijos paskelbtų karo tikslų, sieną.
„Bet koks didelės teritorijos Luhanske praradimas vienareikšmiškai pakenks Rusijos strategijai, – pažymėjo ministerija. – Tikėtina, kad Rusija bandys atkakliai ginti šį regioną, tačiau neaišku, ar Rusijos pajėgos šalia fronto linijos turi pakankamai rezervų ir atitinkamą moralę, kad atlaikytų dar vieną koordinuotą Ukrainos puolimą“.
JK gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, kasdien skelbia naujausią informaciją apie karo prieš Ukrainą eigą nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.
Taip JK vyriausybė stengiasi ir pasipriešinti Rusijos pateikiamoms versijoms, ir informuoti savo sąjungininkus. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.
Britų žvalgyba
Londonas, rugpjūčio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainai apšaudžius strategiškai svarbius tiltus per Dnipro upę, Rusija, anot britų žvalgybos, ketina statyti laikiną tiltą. Rusų daliniai savaitgalį tikriausiai pradėjo plukdyti baržas, kad prie pat apgadinto Antonivkos tilto pastatytų pontoninį tiltą, antradienį pranešė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybine informacija. Tiltas yra labai svarbus rusų dalinių aprūpinimui okupuotame Pietų Ukrainos Chersono mieste.
Pastarosiomis savaitėmis ir rusų kariai, ir vietos gyventojai per upę keliasi keltais. „Jei Rusija pastatys improvizuotą tiltą, tai beveik neabejotinai padidins perėjos pralaidumą, lyginant su keltu“, – sakoma pranešime. Tačiau pontoninis tiltas bus labai pažeidžiamas Ukrainos atakų, pabrėžė ministerija.
Per Ukrainos atakas apgadintas daugiau nei 1,3 km ilgio Antonivkos tiltas nuo liepos pabaigos praktiškai nenaudojamas. Tai apsunkina atsargų rusų daliniams pristatymą į Chersoną.
Britų žvalgyba
Londonas, rugpjūčio 5 d. (dpa-ELTA). Rusijos pajėgų veiksmai, tikėtina, kelia pavojų Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje saugumui, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi JK žvalgybos tarnybų informacija.
„Po penkis mėnesius trukusios okupacijos Rusijos ketinimai dėl Zaporižios AE lieka neaiškūs, – teigė ministerija. – Tačiau veiksmai, kurių jie ėmėsi objekte, greičiausiai pakenkė įprastinės elektrinės veiklos saugumui“.
Rusijos pajėgos naudojo artilerijos įrenginius, įkurdintus vietovėse netoli elektrinės siekdami taikytis į Ukrainos teritoriją vakariniame Dniepro upės krante, sakoma pranešime.
Jame taip pat priduriama, kad rusai naudojosi teritorija aplink elektrinę, ypač greta esančiu Enerhodaro miestu, savo karių poilsiui, „naudodamiesi atominės elektrinės kaip saugomo objekto statusu, kad sumažintų savo įrangai ir personalui gresiantį pavojų dėl naktinių ukrainiečių atakų“.
Britų žvalgyba
Londonas, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Ir Rusijos, ir Ukrainos pajėgos tikriausiai susiduria su „kintančia“ morale ir dezertyravimu, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybų informacija.
„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašo ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.
„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.
„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašo ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.
Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.
JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.
Britų žvalgyba
Londonas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Rusija kuria išgalvotus pasakojimus apie karą Ukrainoje, kad sudrumstų protą visuomenei ir neleistų jai teisingai suvokti, kas vyksta, aiškina britų žvalgyba.
Maskva „pademonstravo, kad yra pasirengusi pasinaudoti pasauline aprūpinimo maistu problema, kad pasiektų savo politinių tikslų, o tada pateikti save kaip racionalią veikėją ir kaltinti Vakarus dėl bet kokios nesėkmės“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainą sekmadienį teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Ministerija kaip pavyzdį pateikė incidentą, kai Rusija prieš kelias dienas paragino Ukrainą išminuoti Odesos uostą Juodojoje jūroje, kad galėtų saugiai praplaukti maistą gabenantys laivai. Tačiau grūdų eksportą iš Ukrainos uostų blokuoja pati Rusija.
Pasak Londono, šis incidentas vyko pagal „kertinį šiuolaikinės Rusijos informacinės strategijos principą: pateikti alternatyvius pasakojimus, kad ir neįtikinamus, siekiant apsunkinti auditorijos supratimą“.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JK gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslinę dezinformacijos kampaniją.
Londonas/Kyjivas, kovo 24 d. (dpa-ELTA). Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.
Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra „reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine“, – sakoma toliau pranešime.
Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Vasario 16 d. į Lietuvą atvyko britų žvalgybos ir stebėjimo (angl. Intelligence, Surveillance and Reconnaisance) karių grupė, kuri rems Lietuvos kariuomenės žvalgybos pajėgumus, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Jungtinė Karalystė – viena iš svarbiausių mūsų sąjungininkių. Britų buvimas Baltijos regione turi stiprų atgrasymo elementą, kurį būtina toliau stiprinti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Britai priėmė sprendimą siųsti savo karius į Lietuvą, reaguojant į besitęsiančią migrantų krizę prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų.
Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityje. Šalys glaudžiai bendradarbiauja tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose – NATO, Šiaurės šalių – formatuose. Vienas jų – JK vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. Joint Expeditionary Force, JEF), kurioms pajėgumus skiria dešimt Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva.
JEF yra brigados dydžio aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų: pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis. JEF pajėgos, visų pirma, yra skirtos greito reagavimo operacijoms, vykdomoms po Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų vėliava. JEF padaliniai galėtų būti panaudojami ir NATO 5 str. operacijoms. Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje.
Johnas le Carre. Šnipų palikimas. Slaptai.lt nuotr.
Būdamas 89 metų amžiaus mirė britų rašytojas Johnas le Carre, „šnipų romano“ žanro klasikas, sekmadienį pranešė jo agentas ir šeima.
Daugiausiai rašytojo knygų priskiriamos šnipų trilerio žanrui, jose vaizduojamas Šaltojo karo laikotarpis. J. de Carre – buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnas, kurio tikrasis vardas yra Davidas Cornwellis, geriausiai žinomas už romanus „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“ ( The Spy Who Came In From The Cold) ir „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ (Tinker Tailor Soldier Spy).
Per šešis dešimtmečius trukusią karjerą J. le Carre parašė 25 romanus ir vienus memuarus, visame pasaulyje parduota 60 mln. jo knygų.
Jo žmona Jane ir sūnūs Nicholas, Timothy’is, Stephenas bei Simonas paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad rašytojas mirė šeštadienio naktį po trumpos kovos su plaučių uždegimu.
Rašytojas gimė 1931 metais Anglijoje, Dorseto mieste. Jo motina buvo aktorė, kuri paliko šeimą, kai J. le Carre buvo vos penkeri metai.
Didžiojoje Britanijoje – svarbus įvykis. Keičiasi britų žvalgybos vadovai.
Nuo šiol britų žvalgybai MI-6 nurodinės Ričardas Muras, buvęs Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos politinių klausimų skyriaus direktorius.
Ką praverstų žinoti apie naująjį britų Secret Intelligence Service (SIS) direktorių? Jam – 57 metai. Visų britų „džeimsų bondų“ veiklą koordinuoti pradėjęs ponas R.Muras laisvai kalba turkiškai, jo žmona, beje, taip pat šneka turkiškai be akcento.
R.Muras turi filosofjos ir politinės ekonomijos bakalauro laipsnį. Jis studijavo Oksforde, vėliau mokslus krimto Harvardo universitete, 2007-aisiais – studijavo aukštojoje verso mokykloje Stenforde.
R.Murą pažinoję kolegos tvirtina, kad šis sugeba valdyti savo jausmus, išlieka šaltakraujiškas net pakliuvęs į nemalonias situacijas. Moka kęsti alkį, šaltį bei visus kitus nepriteklius. Meistriškai slepia savo simpatijas ir antipatijas. Britų aukštuomenė tokius bruožus labai vertina – jei žmogus sugeba išlikti ramus net didžiausios nelaimės akivaizdoje.
Šaltakraujiško džeimso bondo bruožai Londonui labai pravers, nes laikai – tikrai neramūs. Įtemti Londono santykiai su JAV ir Europa, kinų ekspansijos keliamos problemos, Rusijos intrigos, rusiškos diversijos, po pasaulį pasklidęs terorizmas, koronavirusas, Artimųjų Rytų galvosūkiai, – štai kokias temas gvildenti teks naująjam Didžiosios Britanijos žvalgybos bosui.
Britų žvalgybos būstinė
Be kita ko, R.Muras britų žvalgyboje dirba nuo 1987 metų ir niekad iš jos nebuvo pasitraukęs. Tiesiog žvalgybininko veiklą kartais derino su diplomato, ambasadoriaus pareigomis. Nūnai sunku perprasti, kas jam labiau prie širdies – žvalgyba ar diplomatija. Greičiausiai – ir viena, ir kita. Juk R.Muras diplomatu yra dirbęs Vietname, Pakistane, Malaizijoje, Turkijoje, kur, be jokios abejonės, atlikdavo tiek žvalgybines, tiek diplomatines funkcijas.
Ypatingai draugiški satykiai jį sieja su Turkija. Bent jau šitaip buvo iki šiol. Jis ne tik geba laisvai turkiškai kalbėti pačiomis sudėtingiausiomis temomis. Jis palaiko draugiškus, abipusiai pagarbius santykius su šiandieniniu Turkijos prezidentu Redžepu Erdoganu. Jis talkino šiam Turkijos prezidentui keliaujant po Europą, rūpinosi, kad Europos spaudoje pasirodytų Turkiją objektyviai vertinančių publikacijų.
Beje, britai nuo seno bičiuliavosi su Turkija – dar nuo Osmanų imperijos laikų. Pavyzdžiui, abi šalys talkino viena kitai iš regiono išstumiant Vokietiją.
R.Muras niekad neslėpė įsitikinimų, jog Turkija yra itin svarbus žaidėjas regione, pajėgus priešintis Rusijos ir Kinijos įtakoms.
R.Muras taip pat yra svečiavęsis Azerbaidžane, puikiai susipažinęs su Šiaurės Kaukazo skauduliais.
Taigi šis vyras nuo šiol formuos ne tik JK politines, bet ir britų žvalgybines operacijas.
„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
Britų žvalgyba nusprendė, kad grėsmės saugumui, kylančios naudojant Kinijos „Huawei“ įrangą, yra suvaldomos, praneša „Financial Times“.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) mato būdų suvaldyti grėsmes, kylančias naudojant „Huawei“ įrangą 5G mobiliojo ryšio tinkluose, „Financial Times“ sakė du informuoti šaltiniai.
„Kitos šalys gali sakyti, kad, jei britai yra tikri dėl grėsmių nacionaliniam saugumui suvaldymo, jie gali dėl saugumo įtikinti ir visuomenę, ir Jungtinių Valstijų administraciją. Institucijos gali įtikinti kitus, kad, leisdamos ryšio operatoriams naudoti „Huawei“ įrangą, veikia apdairiai“, – sakė vienas iš „Financial Times“ šaltinių.
Atsakydamas į „Financial Times“ informaciją, NCSC atstovas spaudai tikino, kad „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įsipareigojęs užtikrinti Jungtinės Karalystės (JK) tinklų saugumą“. Atstovas taip pat pridūrė, kad NCSC „atidžiai prižiūri ir yra susipažinęs su „Huawei“ įranga ir jos kibernetine sauga“.
Tuo tarpu Pekine Kinijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Geng Shuangas teigė, kad Kinija tikisi, jog JK „išlaikys savo atvirumą ir priims išmintingus sprendimus, paremtus savo pačios interesais“.
Nerimas dėl saugumo privertė Jungtines Valstijas, Australiją ir Naująją Zelandiją uždrausti „Huawei“ įrangą diegiant 5G mobilųjį ryšį. Gruodį didžiausias Jungtinės Karalystės ryšio operatorius BT pranešė išimantis „Huawei“ įrangą iš 4G ryšio tinklų.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtų itin sunku bendradarbiauti su valstybėmis, kurios įdiegia „Huawei“ įrangą šalia svarbių Amerikos sistemų. Pekinas tokius JAV pareigūno kaltinimus vadina nepagrįstais.
Apie Christine Granville nužudymą daug rašyta to meto spaudoje
Kristina Granvil (Christine Granville, 1908 – 1952) – viena iš sėkmingai veikusių Didžiosios Britanijos slaptųjų agentų moterų Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkijos grafaitė Christine Skarbek, graži, įspūdinga moteris, jaunystėje buvo laimėjusi svarbų ir prestižinį „Miss Lenkija” titulą.
1939-ųjų metų rugsėjį, kai prasidėjo karas, ji gyveno Adis Abeboje (Etiopija). Tuomet Kristina Skarbek metė vyrą ir iškeliavo į Didžiąją Britaniją, kur pasiūlė savo paslaugas „Secret Intelligence Service” (MI 6) tarnybai.
Anglai pasiuntė ją į Budapeštą kaip žurnalistę. Kristina ne kartą prasiskverbdavo iš Vengrijos į Lenkiją ir slapta iš ten išgabendavo savo tėvynainius. Kai kuriais duomenimis, per vieną iš tokių „vizitų“ Kristiną vokiečiai areštavo. Tačiau ji buvo sumani, gudri, ir ji sugebėjo pabėgti.
Grafaitė taip pat tvirtino, kad ją kartą sulaikė Jugoslavijos pasienyje (slapta gabeno į neutralias šalis numuštus sąjungininkų armijos lakūnus, dažnai sužeistus), bet apsuko galvą tiems, kas ją areštavo. Ji įkalbėjo ją suėmusius pasielgti draugiškai – ją paleisti.
Paskui ji buvo permesta į Viduriniuosius Rytus, o dar vėliau, jau dirbant Britanijos Specialiųjų operacijų valdybai, buvo nusiųsta į Prancūzijos pietus kaip Prancūzijos pasipriešinimo kurjerė. Karo pabaigoje Kristina iškilmingai apdovanota Georgo medaliu ir Britanijos imperijos ordinu.
Po karo, neturėdama lėšų pragyvenimui, buvo priversta dirbti stiuardese vandenynų laineryje.
Jos gyvenimo pabaiga – liūdna. Grafaitę nužudė pavydus meilužis kilus kivirčui. Apie tai gausiai rašyta to meto britų spaudoje.
Nuotraukoje: grafaitė Kristina Granvil – Skarbek, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusi britų žvalgybai MI 6.
O juk tik pradžia, reikia pasakyti, gana santūri, belieka įsivaizduoti, kas bus toliau.
Gegužės 17-ąją paskirtas JAV teisingumo ministerijos specialusis prokuroras Robertas Muelleris rugpjūtį sušaukė didžiąją priesiekusiųjų žiuri, kas nurodė, jog tyrimas bus ilgas ir gali baigtis kaltinimais kriminaliniais nusikaltimais. Išsiuntinėjęs krūvą šaukimų į apklausas ryšium su Donaldo Trumpo jaunesniojo susitikimu su rusų teisininke Natalija Veselnicakja, lyg ir žadėjusia parūpinti kompromituojančios medžiagos apie milijardieriaus prezidento konkurentę prezidento rinkimuose nuo demokratų partijos Hillary Clinton, prokuroras spalio 30-ąją paskelbė pirmą baudžiamąjį kaltinimą buvusiam D.Trumpo rinkimų štabo šefui politiniam technologui Paului Manafortui (susitikime su N.Veselnickaja dalyvavusiam) bei jo verslo partneriui Rickui Gatesui.
Tiesa, šįkart ne dėl vadinamojo „Russia gate”, nors P.Manaforto kaip ir kito „herojaus“ Michaelo Flynno (buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais) pavardės dėl to virš metų nesitraukia iš Amerikos spaudos puslapių. Tarkime, toks siužetas – televizijos kanalo „NBC News“ atskleista istorija apie „slaptingus“ P.Manaforto ir rusų verslo oligarcho Olego Deripaskos santykius: iš pastarojo amerikietis per tris kartus gavo 60 milijonų dolerių kreditų ir likus mažiau nei dviems savaitėms iki respublikonų galutinio sprendimo dėl savo kandidato prezidento rinkimuose per tarpininką siūlėsi rusų oligarchą privačiai informuoti apie prezidentinės kampanijos eigą. Ši istorija privertė D.Trumpo rinkimų štabo šefą atsistatydinti vos po trejų mėnesių.
Savo veiklos nei žiniasklaidos prielaidų niekaip nekomentuojantis santūrusis prokuroras ėmėsi kruopščiai tirti politinio technologo piniginius reikalus, pasitelkęs JAV mokesčių tarnybą, Finansų ministerijos finansinių nusikaltimų tyrimo padalinį bei Niujorko Manheteno prokuratūrą. Birželio 26-osios ankstyvą rytą, P.Manafortui tebesivartant pataluose, į jo namus su kratos orderiu prisistatė Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, po kratos apklausus liudininkus gauta informacija suteikė galimybę pateikti P.Manafortui bei R.Gatesui 12 punktų kaltinimų sąvadą, kol kas dėl bendradarbiavimo su į Rusiją bėgusio Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovauta prokremliškos Regionų partija. P.Manafortas bei R.Gatesas iš Regionų partijos pelnė 75 milijonus dolerių, iš kurių pirmasis pinigų „plovyklų“ reputaciją turinčiuose Kipre, Sent Vinsente ir Grenadinuose ofšoruose „paslėpė“ 18 milijonų, jo partneris – 3 milijonus dolerių ir vėliau šias sumas „išplovė“ per nekilnojamojo turto (tarp jų butas „Trump-Tower“ Niujorke) bei kitokio gėrio (brangios mašinos, antikvariniai kilimai, drabužiai etc.) sandorius jau Amerikoje.
JAV šį turtą įsigydavo fiktyvios kompanijos ir parduodavo jį P.Manafortui už iš Amerikos bankų paimtus kreditus. Jei kaltinimai bus įrodyti, politiniam technologui gresia iki 20 metų kalėjimo.
Tos pačios sausio 30-osios ankstyvą rytą pakilęs prezidentas D.Trumpas Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete įprastu laiku nepasirodė, užtat 10.25 val. jo „Twitteryje“ pasirodė užrašas: „Atleiskite, bet tai įvyko daugybę metų prieš tai, kai P.Manafortas prisijungė prie D.Trumpo kampnanijos. Kodėl nekreipiamas dėmesys į vagišę Hillary ir demokratus?????“
Dar po trijų minučių: „Be to, čia JOKIO SĄMOKSLO!“ Iš tiesų, kaltinimuose nėra nė žodžio apie Rusiją, vis dėlto beveik akivaizdu, kad tai tik veikiausiai netrumpo proceso pradžia, tikėtina, kad specialusis prokuroras tikisi palenkti politinį technologą bedradarbiauti su tyrimu mainais už atsisakymą jį persekioti pagal, pavadinkime, grėsmingesnius kaltinimus.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, tą patį pirmadienį JAV teisingumo ministerija išlaikiusi deramą pauzę informavo apie dar vieno buvusio D.Trumpo patarėjo Georgo Papadopouloso sutikimą sudaryti ikiteisminį sandorį spalio 5-ąją (grėsė 5-eri metai kalėjimo) dėl to, kad jis FTB melavo neturėjęs rysių su Rusijos atstovais, nors iš tiesų vyrukas šia kryptimi (mėgindamas organizuoti D.Trumpo štabo atstovų susitikimus su Maskvos valdininkais) padirbėti spėjo.
Tiesa, istorijos apie ryšius su Londone gyvenančiu rusų profesoriumi, kuris esą parodė susidomėjimą G.Papadopouloso iniciatyva regzti ryšius tarp dar kandidato į prezidentus milijardieriaus bei Rusijos atstovų atrodo ne ypač rimtai, vis dėlto ilgainiui tyrėjams dėliojant šį kol kas painokai atrodantį „puzlą“ ir šis fragmentas gali tapti prezidento D.Trumpo „vežimą“ apversiančiu „akmenėliu“.
Be abejo, pikantiška, kai Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders žiniasklaidą informavo, jog jos šefas į kaltinimus reagavo abejingai. Kad tyrimo prisibijoma, patvirtina žurnale „Vanity Fair“ lapkričio 2-ąją šmėkštelėjusi informacija, jog JAV prezidentas kaltina savo teisininkų komandą bei patarėju įdarbintą žentą Jaredą Kushnerį, kad šie jį skatinę netinkamiems sprendimams. Pasak žurnalo šaltinių, D.Trumpas spalio 31-ąją pokalbyje su buvusiu patarėju Stephenu K. Bannonu apkaltino J.Kushnerį prisidėjus prie irgi buvusio jo patarėjo Michaelo Flynno ir buvusio FTB šefo Jameso Comey atleidimo, kas galų gale lėmė specialaus prokuroro skyrimą. Spalio viduryje prezidentas D.Trumpas lyg ir mėgindamas „amortizuoti“ situaciją pareiškė, kad specialiojo prokuroro tyrimą dera pagaliau „rišti“, mat jis amerikiečiams įkyrėjo.
Panašu, siužetas klostosi kaip tik atvirkščiai, kaip „eilinis“ perkūnas iš ir taip jau gerokai negiedro dangaus lapkričio 2-ąją „The Wall Street Journal“ informavo, kad JAV teisingumo ministerija rengia oficialų kaltinimą mažiausiai 6-iems aukštiems Rusijos valdininkams dėl kišimoasi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją, bylą planuojama pradėti nagrinėti kitais metais.
Prezidentas D.Trumpas knygų neskaito ir todėl nežino, kaip pavojinga yra Amerikos prezidentams pyktis su FTB vadovais. Broliai Kenedžiai tiesiog bijojo galingojo Edgaro Hooverio, kuris turėjo dosjė apie visus tris. Vienintelis FTB šefą anksčiau laiko po penkerių su puse metų tarnybos (kadencija siekia10 metų) atleidęs prezidentas iki šiol buvo Billas Clintonas, tačiau tuometinis direktorius Williamas Sessionsas dar iki jo išrinkimo valdišku lėktuvu skraidė pas draugus bei giminaičius ir už mokesčių mokėtojų pinigus nuosavus namus aprūpino saugumo sistema. Prezidentas B.Clintonas pusę metų įkalbinėjo pareigūną atsistatydinti savanoriškai ir tik nepavykus jį atleido 1993-ųjų liepą.
Baracko Obamos skirtasis J.Comey buvo atleistas už nelojalumą prezidentui (atleistojo versija), esą buvęs FTB vadovas sugriovė žinybą ir užuot užsiėmęs „rimtais reikalais“ koncentravosi ties žurnalistų sukurpta istorija apie jo esą su Maskva koordinuotą rinkimų kampaniją. Beje, prezidentiniame Ovaliniame kabinete priimdamas Rusijos užsienio ministrą Sergejų Lavrovą ir jau buvusį Rusijos ambasadorių JAV Sergejų Kisliaką prezidentas pareiškė, kad Rusijos tema stipriai spaudė ir atleidus J.Comey jam palengvėję.
Kol kas turbūt dera konstatuoti D.Trumpo politinį (ne vertelgos) trumparegiškumą, pasamdžius prieštaringos reputacijos Vašingtono lobistą. Kaip radijui „Svoboda“ nurodė Amerikos užsienijo politikos tarybos bedradarbis Stephenas Blankas (1031), tyrėjai parengė galingą įrodyminę bazę, todėl nauji kaltinimai labai tikėtini net iki rimtos politinės krizės imtinai, nes jei kontaktai su rusais išvirto į suokalbį, kaip įtaria prezidento kritikai, tai nusikaltimas, baudžiamas prezidento nušalinimu. „Svoboda“ citavo „The New York Times“, pranešusį, jog tyrėjai tikrina ne vien P.Manaforto, bet ir kitų prezidento D.Trumpo ryšius.
Britų slaptųjų tarnybų būstinė Londone
Kitas radijo pašnekovas, teisininkas, Vašingtono Katono instituto bendradarbis Ilya Shapiro nurodė, kad akivaizdu, jog Kremlius į JAV prezidento rinkimus kišosi, vis dėlto įstatymdaviai nepalaikys prezidento nušalinimo, kol D.Trumpas turės reikšmingą rinkėjų respublikonų paramą. Kol kas demokratai ir kai kurie respublikonai Kongrese perspėja prezidentą netrukdyti R.Muelleriui. Pavyzdžiui, D.Trumpo kritikas senatorius respublikonas Bobas Corkeris pareiškė neįsivaizduojąs, kad prezidentas išdrįstų atleisti specialųjį prokurorą.
Kai taip, kažkuriame tyrimo etape (žiniasklaida to niekada nepamiršo) gali vėl būti aktualizuota dar rinkimų kampanijos metu iš pradžių D.Trumpo oponentų respublikonų, o vėliau demokratų užsakyta buvusio britų žvalgybos Mi-6 karininko Christopherio Steelo sudaryta pažyma apie milijardieriaus organizuoto konkurso „Mis Visata“ finalo Maskvoje 2013-ųjų lapkritį užkulisius (pavyzdžiui, kas buvo partneriai, sumokėję jam 20 milijonų dolerių už konkurso organizavimą) bei D.Trumpo rezidavimo Maskvos viešbutyje „Ritz-Carlton“ detales tais metais (juk tebėra atviras klausimas, ar rusai jo slapta nefilmavo), juo labiau, kad ši istorija rūpi ir prokurui R.Mueleriui, ir trims rinkimų peripetijas tebetiriančioms Senato komisijoms.
Lapkričio 3-osios „The Washington Post“ numeryje buvęs republikonų kongresmenas Joe Scarborough priminė kai kuriuos faktus – 2015 metų spalį – 2016-ųjų sausį D.Trumpo patikėtinis Michaelis Cohenas mėgino sudaryti sandėrį su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovu Dmitrijumi Peskovu dėl „Trump-Tower“ statybos Maskvoje, 2015 metų gruodžio 10-ąją vienas artimiausių milijardieriaus patarėjų M.Flynnas buvo pasodintas greta V.Putino per Kremliaus propagandinei televizijai „Rusia Today“ skirtą vakarėlį. Ir retoriškai paklausė, iš kur tas prezidento nenumaldomas potraukis V.Putino Rusijai.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Grįžtant prie Ch. Steelo pažymos sudarymo aplinkybių, jau niekas nebeginčija, kad D.Trumpo išrinkimas prezidentu nebuvo Rusijos tikslas, Kremlius tiesiog siekė supriešinti Amerikos politinę klasę bei pasėti abejones dėl JAV demokratinių insititutų veikimo. Atsakymai išplaukia sunkiai ir lėtai, pagal visus konspirologijos kanonus, vis dėlto, pasak J.Scarborough, finalinis šou neabejotinai įvyks ir bus ypač efektingas.
Kol kas tenka kalbėti apie banalų godumą – siekiant tikslų, nesiskaitant su priemonėmis bei ignoruojant bet kokius vertybinius principus. Todėl labai tinkama tęsti šią temą (kas bus padaryta kitame tekste) siužetu apie tai, kaip pinigai korumpuoja ir kas iš šios korupcijos bent taktinėje perspektyvoje pasipelno šiuolaikiniame neramiame pasaulyje.
