Laikraščio “The Guardian” žurnalistui pavyko susipažinti su itin slaptu dokumentu, kuris leidžia susidaryti išsamią nuomonę, kaip Didžiosios Britanijos žvalgyboms MI 5 ir MI 6 buvo leista elgtis su ne šalies teritorijoje laikomais pavojingais kaliniais. Ogi britų žvalgybos agentai turėjo teisę patys spręsti, kokias poveikio priemones taikyti svetur sučiuptiems ir kalinamiems įtariamiesiems. Jei britų žvalgybininkas manydavo, jog suimtasis turi svarbios arba labai svarbios informacijos, jam leista taikyti grubias, didelį skausmą sukeliančias priemones. Jei agentas būdavo įsitikinęs, jog įtariamasis neturi svarbių, aktualių, reikšmingų žinių, kankinimai galėdavo būti švelnesni arba jų iš viso galėjo nebūti.
britų žvalgyba
Baronienę Mariją Benkendorf ne veltui vadino “žvalgybos karaliene”
Šios moters gyvenimas – unikalus. Daug kuo panašus į garsiosios Matos Hari gyvenimą. Tik ne toks tragiškas. Janedos baronienės Marijos Benkendorf niekas oficialiai neapkaltino šnipinėjimu. Juo labiau už tarnavimą priešo žvalgybai jos niekas nenuteisė mirties bausme.
Tiesa, tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos dėjo dideles pastangas, kad išsiaiškintų, kam ji iš tikrųjų tarnauja. Štai Didžiosios Britanijos žavlgyba Mariją Benkendorf akylai sekė kelis dešimtmečius iš eilės. M.Benkendorf – unikalus atvejis britų žvalgybos istorijoje. Vienu metu ją sekė ir MI 5, ir MI 6 – dvi pagrindinės Didžiosios Britanijos žvalgybos. Britams ramybės nedavė vienas vienintelis klausimas: sovietams ar vokiečiams talkina gražuolė.
Britų agentas Briusas Lokartas, vėliau tapęs žvalgybos legenda ir nenugalimo agento Džeimso Bondo prototipu, ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Apie Mariją Benkendorf štai ką jis yra pasakęs: “Marija – tikroji savo gyvenimo šeimininkė. Niekas kitas nepajėgus jai diktuoti, tik ji pati. Ji tikra aristokratė. Galėjo tapti ir komuniste. Tik ne buržua”.
Continue reading „Baronienę Mariją Benkendorf ne veltui vadino “žvalgybos karaliene””
Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje?
Ar skaitėte internetiniame portale Agentura.ru pasirodžiusį interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener – Harvi? Verta susipažinti. Žinoma, jokių sensacijų ponas Glenmoras Trener – Harvi neatskeidė. Ir vis dėlto keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.
Jei tai, ką sako ponas G.Trener – Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų “džeimsai bondai” turi, mūsų terminais tariant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis.
Didžiuoju Isseru praminto žvalgybininko klaidos
1948 metais Izraelio karinės žvalgybos vadovu tapo Didysis Isseras (Isseras Beeri). Naujasis šefas iš karto (1948 metų birželio mėnesį) palaimino Izraelio kariuomenės kapitono Meiro Tubianskio suėmimą. Teismas vyko karo lauko sąlygomis ir labiau priminė susidorojimą, nei teismą. Teisiamąjam nebuvo leista parašyti laiško nei tuometiniam Izraelio premjerui Davidui Ben-Gurionui, nei savo sūnui.
Teisiamasis negalėjo tarti net paskutiniojo žodžio. M.Tubianskis apkaltintas bendravęs su Didžiosios Britanijos žvalgybomis (laisvai kalbėjo angliškai, o tuo metu tai buvo retas dalykas). Britai iš jo gautą informaciją neva perduodavo Jordanijos armijai, kuri 1948 metais itin tiksliai apšaudydavo Izraelio karinius objektus. Izraelio armijos majoras Vinjaminas Džibli, neapsikentęs kasdien patiriamų nuostolių, nusprendė, kad žydų tarpe esama išdaviko.
Continue reading „Didžiuoju Isseru praminto žvalgybininko klaidos”