Bundestagas

Žvalgyba

Zelimchanas Changošvili

Šių metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos sostinėje Berlyne netoli Reichstago buvo nužudytas Zelimchanas Changošvili. Šis Sakartvelo (Gruzija) pilietybę turėjęs čečėnas nužudymo dieną buvo paprašęs politinio prieglobsčio. Jo prašymą Vokietijos valdžia labai atidžiai nagrinėjo, nes baiminosi, ar jis neturi ryšių su teroristais – islamistais.

Nūnai metu vis daugiau įtarimų, kad šį čečėną likvidavo ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptosios tarnybos arba jų prižiūrimas liūdnai pagarsėjęs šiandieninis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Kad tai gali būti Rusijos slaptosios tarnybos GRU rankų darbas (o gal – FST?), ypač daug rašo vokiški leidiniai, sakykim, Der Tagesspiegel ir Der Spiegel. Tačiau šios versijos neatmeta ir tokie tiriamosios žiniasklaidos leidiniai kaip Bellingcat ir The Insider, tokiais įtarimais dalinasi ir rusiški leidiniai svoboda.org bei Radio Svoboda.

Pirmiausia, nužudytasis kadaise buvo Čečėnijos nepriklausomybės šalininko, šios Šiaurės Kaukazo respublikos prezidento Aslano Maschadovo patikėtinis. Taigi tiek Rusija, tiek Kremliui pataikaujantis R.Kadyrovas jį būtinai traktuoja esant mirtinu priešu. Antra, Zelimchanas Changošvili yra gyvenęs Gruzijoje, kur, įtariama, talkino tuometiniam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, 2008-aisiais pralaimėjusiam Rusijai karą dėl Pietų Osetijos vadinamąjame penkių dienų kare. Tad Kremlius šio čečėno turėtų nekęsti dar ir dėl to, kad šis palaikė Gruzijos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Tačiau kai Gruzijoje pasikeitė valdžios, Zelimchanui ten tapo nesaugu, ir jis persikėkė į Ukrainą, pas Odesos srities gubernatoriumi tapusį tą patį M.Sakašvilį. Tad Zelimchanas galėjo būti Kremliaus įtrauktas į juoduosius sąrašus ir dėl požiūrio į Maskvos – Kijevo konfliktą.

Zelimchanas Changošvili

2016-aisiais metais šis čečėnas, baimindamasis grasinimų, persikėlė gyventi į Vokietiją, kur paprašė politinio prieglobsčio, bet Vokietija suteikti neskubėjo: maždaug dvejis metus aiškinosi, ar jis nepalaiko ryšių su teroristais – islamistais, kai paaiškėjo, jog čečėnas – švarus, tapo palankesnė.

Twitter paskyroje dėl nužudymo užuojautą suskubo pareikšti pats M.Saakašvilis, pridurdamas, esą žudiką užsakė Rusijos slaptosios tarnybos.

Kad šūvius paleido Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, mano ir Zelimchano brolis Zurabas. O teigimu, Zelimchanas turėjo daug priešų. Isi jo priešai – Rusijos imperialistai.

Ir tai – panašu į tiesą, nes į šį čečėną jau buvo keletą kartų pasikėsinta. Jis buvo sužeistas į petį ir ranką. Pavyzdžiui, vienas pasikėsinimas surengtas 2015 metais Tbilisyje. Paskutiniuoju metu Z.Changošvili dangstėsi svetima pavarde.

Vokietijos policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį. Įtariamasis žudikas sulaikytas netrukus po žmogžudystės. Vyras bandė pasprukti dviračiu, turėjo peruką. Šiuos daiktus išmetė į upę, o pats slapstėsi krūmuose. Mažytį pistoletą, iš kurio paleido keletą šūvių, taip pat išmetė į upę.

Įtariamasis – 49 metų Vadimas Sokolovas. Nors vyras neprisipažįsta esąs kaltas, įtarimus sustiprina kelios aplinkybės: prašydamas vizos prancūzų konsulate Maskvoje jis nurodė, kad gyvena Irkutske Alpių gatvėje, nors ten tėra Alpių skresgatvis. Be to, prašydamas vizos, nenurodė nei namo, nei buto numerio, nors tai – privalu. Vėliau, patikrinus, ar toks vyriškis kada nors gyveno nurodytu adresu, sulaukta neigiamo atsakymo.

Į Vokietiją pateko per Prancūziją. Keista, kad įvažiavęs į Prancūziją iškart pradingo. Į Maskvą turėjo grįžti po žmogžudystės praėjus parai.

Tėra viena švelninanti aplinkybė – įtariamasis turi keletą tatuiruočių. Vargu ar profesioaliam GRU žudikui būtų leista turėti tatuiruočių – juk jos krenta į akis, jas lengva atpažinti. Bet gal tos tauiruotės byloja buvus gudrų sumanymą – nukreipti dėmesį nuo įtariamojo. Arba suimtasis nėra tikras GRU daruotojas – jį galėjo pasamdyti tik šiam konkrečiam išpuoliui…

Jei paaiškės, kad čečėną Berlyne prie Bundestago vidurdienį nušovė pagal Rusijos slaptųjų tarybų užsakymą, turėsime įspūdingą Europoje GRU atliktų žmogžudysčių sąrašą – Aleksandras Litvinenka, Sergejus SKripalius, dabar – Zelimchanas Changošvili.

O Vokietija lyg niekur nieko ir toliau tiesia dujotiekį Nord Stream II. Ironiškai paklauskime: kas čia nuostabaus – juk šaudo dar ne Bundestage, šaudo dar tik šalia Bundestago…

2019.09.02; 11:00

Aktualijos

Lietuvoje viešintis daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. Karlas A. Lamersas susitikimo su Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertais metu pasveikino naujai išrinktą valstybės vadovą bei į Europos Parlamentą deleguojamus politikus ir, kalbėdamas apie NATO svarbą Lietuvai ir visai Europai, teigė, kad Vokietija, pasak jo, turi rasti kompromisą valstybės viduje ir padidinti gynybai skiriamas išlaidas.
 
Mykolo Romerio universitete vykusio susitikimo pradžioje dr. K. Lamersas pasveikino naujai išrinktą Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir, palinkėjęs jam sėkmės, pridūrė, kad abu kandidatai į prezidentus buvo, anot jo, kompetentingi.
 
„Jie abu yra (…) europiečiai su puikiomis ekspertinėmis žiniomis, tad belieka pasveikinti G. Nausėda bei palinkėti jam sėkmės, ypač užsienio politikoje“, – sakė dr. K. Lamersas.
 
Vienas iš svarbiausių NATO šalių narių uždavinių, anot jo, yra gynybos išlaidų didinimas. Pasak Bundestago gynybos komiteto nario, Vokietija taip pat privalo sekti Lietuvos pavyzdžiu ir, radusi šalies viduje kompromisą, išlaidas, skirtas gynybai, didinti bent iki 1,5 proc. nuo šalies BVP.
 
Pasak dr. K. Lamerso, rimtas NATO šalių požiūris į saugumą yra paskatinimas jaunimui geriau suprasti esamą geopolitinę  situaciją.
 
„Jauni žmonės turi suprasti taikos svarbą konstruojant ateitį”, – teigė jis.
Daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. K. Lamersas, viešėdamas Lietuvoje, gegužės 28 d. sukvietė Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertus į susitikimą Mykolo Romerio universitete, kurio tema buvo „NATO ruošiasi Londono vadovų susitikimui: ko galima tikėtis?”.
 
Vokietijos 2019 metų numatytos išlaidos gynybai siekia apie 1,2 proc. nuo šalies BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 00:30
Aktualijos

Spaudos konferencija „Globalios migracijos skatinimo pavojai“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.

A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.

„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.

Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.

AfD bičiulių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Algis Avižienius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.

Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.

Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.

Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.

B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.

„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.

Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.

„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.

Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.

„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.

„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.

„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:00

Trumposios naujienos

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sekmadienio popietę balsavo šalies parlamento rinkimuose, kurie, pasak prognozių, turėtų pasibaigti jos pergale.

Tačiau A. Merkel ir jos partijos triumfą nežymiai aptemdyti gali kraštutinių dešiniųjų sėkmė – manoma, kad partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmą kartą istorijoje pateks į Bundestagą.

Į rinkimų apygardą netoli savo buto Berlyno centre kanclerė atvyko su vyru Joachimu Zaueriu (Joachim Sauer).

Gerokai anksčiau, dar ryte, savo balsą atidavė ir socialdemokratų partijos kandidatas į Vokietijos kanclerio poziciją Martinas Šulcas (Martin Schultz). Jis balsavo netoli sienos su Nyderlandais esančiame gimtajame mieste Viurselene.

Į balsavimo apygardą pagrindinis A. Merkel varžovas atvyko su žmona Inge. Jis pareiškė viltį, kad dėl gero oro rinkimų dieną aktyvumas bus didelis.

„Tikiuosi, kad šiandien kaip įmanoma daugiau žmonių pasinaudos savo teise balsuoti bei sustiprins Vokietijos demokratinę ateitį, balsuodami už demokratines vertybes puoselėjančias partijas“, – atidavęs balsą kalbėjo M. Šulcas.

Jo šansai triumfuoti rinkimuose ir tapti kancleriu yra vertinami minimaliai – politologai iš esmės neabejoja, kad A. Merkel ir jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gaus daugiausiai balsų, o kanclerė iškovos jau ketvirtąją kadenciją.

Pasak priešrinkiminių apklausų, CDU gali tikėtis suformuoti nežymią daugumą kartu su Vokietijos laisvųjų demokratų partija, žaliaisiais, arba koaliciją su abiem partijomis. Tikėtina, kad CDU taip pat turės galimybę su socialdemokratais tęsti ir vadinamąją „didžiąją koaliciją“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.25; 02:30

Žvalgyba

Wolfgang Gast / Tageszeitung

„Nieko negirdžiu, nieko nematau, nieko niekam nepasakysiu“, – publikacijos leidinyje Tageszeitung autoriaus nuomone, toks kanclerės Angelos Merkel devizas ryšium su skandalu JAV specialioji tarnyba NSA, kuris kilo prieš trejus su puse metų, po to, kai buvęs agentūros bendradarbis Edvardas Snoudenas paskelbė informaciją (apie pasiklausymus, – red.).

Atitinkamai pagal tą devizą federalinės vyriausybės vadovė elgėsi kalbėdama ir parlamento komisijoje, tiriančioje NSA veiklą, rašo straipsnio autorius Volfgangas Gastas.

Kai išaiškėjo, kad NSA klausydavo ir jos mobilųjį telefoną, Merkel pareiškė, kad „šnipinėti draugus nepriimtina“. „Bet štai ko nepasakė Merkel prieš trejus su puse metų ir ko, pasak jos pareiškimų komisijai, ji tada nežinojo: tiesiogiai federalinio kanclerio žinybos kontroliuojama Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) sistemingai plačiu mastu sekė ne tik piktybinius vyriausybės autokratus, bet ir draugiškas ES šalių vyriausybes; maža to, BND daug duomenų perduodavo NSA“, – praneša autorius.

Iki parlamento rinkimų, kurie Vokietijoje vyks šiemet rugsėjį, Bundestago komisija pateiks galutinį pranešimą apie atliktą tyrimą, o opozicinės frakcijos, kaip tikimasi, parengs savo pastabas, sakoma straipsnyje.

Kaip pabrėžia publikacijos autorius, plačiau žiūrint, komisijos darbas „neatskleidė ko nors naujo ar skirtingo nuo to, apie ką buvo pranešta Snoudeno paviešintuose dokumentuose, tačiau jos veikla bus negirdėtas atvejis per visą Bundestago istoriją: būtent jos dėka išaiškėjo, kaip vyriausybė apgaudinėjo visuomenę ir deputatus ir kaip federalinio kanclerio žinyba tyčia iškraipydavo užsienio žvalgybos veiklą. O taipogi ir tai, kaip artimiausi Merkel bendradarbiai išvengė politinės atsakomybės, nuolat akcentuodami BND veiklą šnipinėjimo aferoje“.

„Man centre visada būdavo ir tebėra visų piliečių interesai vertinant kartu su laisve ir saugumu“, – pareiškė kanclerė komisijos nariams.

„Puikus politinis lozungas“, – rašo autorius. Pernai spalio pabaigoje Bundestagas pritarė BND reformos įstatymui, kuriame buvo legalizuoti daugelis ankstesnių neteisėtų metodų.

Informacijos šaltinis: Tageszeitung leidinys.

2017.03.17; 08:45

Politinės intrigos

Zulfugaras Ibrahimovas

Vokietija padarė klaidą. Labai didelę ir labai rimtą. Deja, viltys, dėtos į vokiečių politikų protą, nepasiteisino – šiandien Budestagas pripažino apgaulingą (suklastotą) „armėnų genocidą“.

Vadinamasis civilizuotasis pasaulis nieko nepasimoko ir nenori mokytis. Darydama klaidą po klaidos, Vakarų civilizacija nepastebi, kaip nenumaldomai stumia visą žmonijos civilizaciją į bedugnę. Ir kuo isteriškesnės darosi pastangos neva tai apginti „krikščioniškąsias vertybes“, tuo daugiau problemų Vakarai patys sau prisidaro.

Dabartinė migracijos krizė tai patvirtina. Gal europiečiai dar ne iki galo suvokia, į ką įsipainiojo, neteisingai supratę savo „civilizacinį vaidmenį“. Bet jie įsipainiojo į labai rimtą problemą, kurios visą kainą jiems dar teks pajusti. Viskas dar tik prasideda. Buvo galimybė nukreipti nuo savęs pavojų, bet tam reikėjo laikinai užmiršti savo „civilizacinį“ vaidmenį ir pamėginti kalbėtis su tais, į kuriuos įpratę žvelgti iš aukšto,paniekinančiai. Turkija buvo vienintelė viltis apsaugoti europiečius nuo migaricinės katastrofos. Tereikėjo apriboti ambicijas, apmokėtas armėnų pinigais. Bet Europa Vokietijos asmenyje nesugebėjo sutramdyti savo puikybės.

Nugalėjo fašizmas, rasizmas, išankstinis nusistatymas kitos religijos žmonių atžvilgiu. Turkija nenusipelnė tokio požiūrio, tokio smūgio į nugarą iš savo lyg ir sąjungininkės. Tarp Turkijos ir Vokietijos istoriškai susiklostė geri santykiai. Ir iki šiol Berlynas laikėsi, nepaisant visų armėnų lobistų atakų. Prasimanyto „genocido“ pripažinimo klausimas ne kartą buvo keliamas Vokietijos įstatymo leidėjams, ir vis subyrėdavo, atsitrenkęs į šalies vadovybės pozicijos tvirtovę. Tos pačios Merkel.

Kas gi staiga nutiko, kad armėnams pavyko įtikinti vokiečius tuo, ko jie nedarė ir ko liudytojais nebuvo? Kodėl staiga Vokietija nusprendė imtis atsakomybės už kažkokius šimtmečio senumo įvykius, kurių realiai nebuvo ir kurie egzistuoja tik armėnų mitų kūrėjų interpretacijose?

Viskas labai paprasta. Beje, ir armėnams visai neverta triumfuoti ir rengti fejerverkus. Nes jais, kaip paprastai, pasinaudota kaip negyvus daiktu, kurį galima savo nuožiūra kilnoti iš vietos į vietą. Kad ir kaip armėnai stengėsi, kiek išlaidavo, nieko nesigavo, kol poniai Merkel neprireikė ginklo prieš Turkiją.

Ir čia kaip tik po ranka pakliuvo užsigulėjusi ir iš terminų išėjusi prekė – armėnų klausimas. Jis pritiko pačiu laiku, kad galima būtų paspausti Ankarą ir priversti prisiimti visą migrantų iš Artimųjų Rytų krūvį, už tai nieko nereikalaujant.  Migracinio sprogimo kaltininkai buvo Vakarai, bet kažkodėl tą krūvį turi nešti Turkija. Kodėl? Tik todėl, kad to nori „civilizuotasis pasaulis“? Tai tas pats pasaulis, kuriame klesti ksenofobija ir neonacizmas ir kuriame prie viso šito daugiausia tauškiama apie demokratiją ir teises.

Dabar Vakarų civilizacija jau šiurpsta, nosis prieš nosį susidūrusi su musulmonų civilizacija jau savoje teritorijoje. Norėtųsi sakyti „taip jiems ir reikia“, jeigu visa tai nebūtų pavojinga visam pasauliui.

Europos Sąjunga Vokietijos asmenyje sumanė laikyti Turkiją už „trumpo pavadėlio“, pripažindama apgaulingą „armėnų genocidą“. Bet tai pati kvailiausia, pati pavojingiausia ir labiausiai griaunanti idėja, kuri tegalėjo ateiti į galvą Angelai Merkel ir jos proarmėniškiems patarėjams. Išsikapstyti iš migracinių spąstų Europa galėjo tik susitarusi su Ankara.

O gąsdinti Turkiją ir spausti ją – tai nerimta, tuo labiau, turint omenyje, kiek toje šalyje gyvena turkų. Pakanka paprasčiausiai pasidomėti turkų tautos istorija, kad suprastum, kokia pražūtinga tokia idėja. Viskas, ko pasieks Bundestagas, tai tik atstums Ankarą.

Galima sakyti, kad dabartiniu sprendimu Vokietija prarado Turkiją. O juk galėjo, priešingai, įgyti dar ištikimesnę ir patikimesnę partnerę, jeigu nebūtų šiandieninio balsavimo. Stipri musulmoniška, bet ištikima vakarietiškoms vertybėms valstybė galėjo tapti tvirta užtvara Europai, jeigu ši būtų atsisakiusi savo puikybės ir priešiškumo viskam, kas „nekrikščionišką“ ir nepakankamai „balta“…

Ką gi, dėl šiandienio Bundestago sprendimo pralaimės visi. Žinoma, tai smūgis Turkijai, bet ir pati Europa smarkiai pralaimėjo. O Armėnija? Apie ją apskritai neverta kalbėti – armėnai nieko neišpeš iš savo intrigėlės, išskyrus dar labiau apgailėtiną gyvenimą ir gyvenimą be prošvaistės.

O juk viskas galėjo būti kitaip, jeigu… Beje, istorija nežino tariamosios nuosakos.

Nuotraukoje: Turkijos armija, viena iš galingiausių ne tik Europoje, bet ir NATO aljanse.

Informacijos šaltinis: Day.az

2016.06.06; 12:02

Aktualijos

Retai Vokietijos politikai būna tokie vieningi. Svarstydami galimą ginkluotą JAV įsikišimą į Siriją, visų partijų atstovai buvo santūrūs. Jų poziciją šiuo klausimu taikliai apibūdinta portalo www.sueddeutsche.de politikos skiltyje: jeigu JAV pultų Siriją, tai veikiausiai be vokiečių pagalbos. Nepasirašyto komentaro autorius pažymi, jog buvo politikų, kurie griežtai ir net labai griežtai pasisakė prieš bet kokį dalyvavimą konflikte.

Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija Bundestage  pareiškė, jog karinėje intervencijoje prieš Sirijos režimą nedalyvautų dėl politinių ir karinių priežasčių. Philippas Mißfelderis, už užsienio klausimus atsakingas koalicijos atstovas, pasakė, jog „šiuo metu Bundesveras yra pasiekęs savo dalyvavimo taraptautinėse operacijose galimybių ribas“. Dėl to jis nematąs galimybės Vokietijai kištis į konfliktą.

Continue reading „Vokietija nedalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Siriją” →

Politinės intrigos

„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.

Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.

Continue reading „Už ką Azerbaidžanas mokėjo Vokietijos deputatui” →

katja_kiping
Žvalgyba

Vokiečių specialiosios tarnybos seka Bundestago “Kairiųjų” partijos deputatus. Apie trečdalis frakcijos, remiantis “Spiegel” informacija, yra Konstitucijos apsaugos tarnybos akiratyje: 27 bundestago deputatai ir dar 11 partijos narių iš įvairių federalinių žemių.

Tai, kad specialiosios tarnybos seka “kairiuosius”, buvo žinoma ir anksčiau, tačiau manyta, kad stebimi tik radikaliojo sparno atstovai. Konstitucijos apsaugos tarnyba atsisakė paminėti sekamųjų pavardes. Dabar paaiškėjo, kad sekimo apimtis žymiai didesnė nei buvo teigiama anksčiau.

Continue reading „Vokiečių specialiosios tarnybos seka kairiojo sparno deputatus” →