Vokietija nedalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Siriją


Print

Retai Vokietijos politikai būna tokie vieningi. Svarstydami galimą ginkluotą JAV įsikišimą į Siriją, visų partijų atstovai buvo santūrūs. Jų poziciją šiuo klausimu taikliai apibūdinta portalo www.sueddeutsche.de politikos skiltyje: jeigu JAV pultų Siriją, tai veikiausiai be vokiečių pagalbos. Nepasirašyto komentaro autorius pažymi, jog buvo politikų, kurie griežtai ir net labai griežtai pasisakė prieš bet kokį dalyvavimą konflikte.

Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija Bundestage  pareiškė, jog karinėje intervencijoje prieš Sirijos režimą nedalyvautų dėl politinių ir karinių priežasčių. Philippas Mißfelderis, už užsienio klausimus atsakingas koalicijos atstovas, pasakė, jog „šiuo metu Bundesveras yra pasiekęs savo dalyvavimo taraptautinėse operacijose galimybių ribas“. Dėl to jis nematąs galimybės Vokietijai kištis į konfliktą.

Mißfelderio nuomone, karinis įsikišimas iš šalies automatiškai galėtų sukelti smurto eskalaciją. Iranas jėgos panaudojimui dar stipriau pasitelktų Hezbollah judėjimą“. Tai sustiprintų pavojų, kad į konfliktą būtų įtrauktas Libanas. Be to, veiksmai galėtų persimesti ir į Jordaniją. Politikas sakė, jog sunku įsivaizduoti karinį įsikišimą „humanitariniais sumetimais“  be Jungtinių Tautų mandato, bet reikia konstatuoti, jog dėl blokadinės situacijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje „tautų teisė priartėjo prie savo ribų“.

Mißfelderis atkreipė dėmesį į tai, kad „stengiantis apeiti tautų teisę, atitinkamą mandatą sau pačiai galėtų suteikti paklusniųjų koalicija arba pati NATO“. Bet po žinomos patirties Irake ir Afganistane tai esą beveik neįmanoma.

Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ruprechtas Polenzas (Krikščionių demokratų sąjunga) radijo laidoje taip pat perspėjo dėl įvykių eskalacijos. Ekonominio bendradarbiavimo ir raidos komiteto pirmininkas Dirkas Niebelis (Laisvoji demokratų partija) pasakė: „Bundesveras šiame regione kariniuose veiksmuose nedalyvaus“.

Vyriausybės viešųjų ryšių atstovas Steffenas Seibertas kanclerės Angelos Merkel vardu kalbėjo gana aptakiai: „Labai didelė tikimybė, jog buvo panaudotas cheminis ginklas. Tai neturi likti be pasekmių“.

Bet federalinė vyriausybė nepasakė, kaip tos pasekmės galėtų atrodyti. Esą ji taip pat dės pastangų, kad būtų rastas politinis Sirijos konflikto sprendimas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, kalbėdamas Berlyne vykusioje Ambasadorių konferencijoje, dar kartą perspėjo, jog karinis įsikišimas Artimuosiuose rytuose galėtų sukelti „didelį gaisrą“.

Santūri liko ir opozicija. Socialdemokratų kandidatas į kanclerio postą Peteris Steinbriukas (Steinbrück): „Patarčiau laikytis kiek galima santūriau ir nepasiduoti karinei logikai.“

Žaliųjų frakcijos saugumo politikos komiteto viešųjų ryšių atstovas Omidas Nouripouras teigė, jog gali atsitikti ir taip, kad Vokietija, nors vargu ar tikėtina, vis dėlto įsikiš į konfliktą.

Kairiųjų partijos pirmininkas Berndas Riexingeris vienareikšmiškai yra prieš karinę intervenciją. Jis reikalavo, kad iš Turkijos būtų atšaukti Vokietijos kareiviai ir Patriot raketos. Politiko nuomone, jeigu Sirijos puolimas prasidėtų iš Turkijos, išeitų, jog Vokietija dalyvauja kare.

Rugpjūčio  30 d. nt-v portalas paskelbė pranešimą, jog po to, kai ir Didžioji Britanija kategoriškai atsisakė dalyvauti karinėje operacijoje Sirijoje, Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pareiškė, jog Bundesveras taip pat nedalyvaus.

Po to Steffenas Seibertas išreiškė viltį, jog Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje bus pasiekta vieninga pozicija. Turėdamas galvoje Maskvą ir Pekiną, kurie Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje blokuoja griežtesnio sprendimo priėmimą, jis pasakė: „Tikimės, kad Jungtinių Tautų saugumo taryba neliks abejinga tokiam nusikaltimui.“

Stebina Vokietijos gyventojų nuomonė:  54 proc. pasisako už karinį sikišimą į „pilietinį karą“ Sirijoje, iš jų 42 proc. mano, jog karinis smūgis turi būti nukreiptas prieš Sirijos vadovybę, tačiau tik tuo atveju,  jeigu Jungtinės Tautos tam suteiktų mandatą.

Pagal vokiečių spaudą parengė Irena Tumavičiūtė.

2013.08.31


Prisijunkite prie diskusijos