Zelimchanas Changošvilis

2019 m. balandžio mėnesį įtariamasis rusas buvo atvykęs į FSB mokymo centrą, esantį netoli Maskvos. Šioje bazėje, esančioje prie Averkievo kaimo, įrengtos kelios šaudyklos, skirtos apmokyti FSB pareigūnus šaudymo technikos. Ne pelno siekianti žurnalistų organizacija „Bellingcat“ nustatė, kas tas asmuo, kuris buvo atvykęs į FSB šaudyklą prie Maskvos. Tai – Vadimas Krasikovas.

Remdamasis mobiliųjų pokalbių duomenimis, šis vyras praleido keturias paras minėtoje Rusijos Federalinės saugumo tarnybos šaudykloje. Ir tai – svarbi užuomina, kas 2019-ųjų metų rugpjūčio mėnesį Berlyne nušovė Rusijai nepalankų čečėnų kovotoją. Taip rašo „The Washington Post “ redakcija.

Taigi „Bellingcat“ įtaria, kad V.Krasikovas, kuris keliavo prisidengęs svetimu vardu į Vokietiją, ir yra būtent tas vyras, kurį Vokietijos federaliniai prokurorai apkaltino rugpjūčio 23 dieną Berlyne nužudžius Zelimkhaną Khangoshvili, buvusį Čečėnijos karo lauko vadą, kovojusį prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas Antrajame Čečėnijos kare.

Rusija neigia bet kokią savo atsakomybę. Tačiau „Bellingcat“ ir partneriai iš „Der Spiegel“ bei „The Insider“ dabar surado informacijos, kuri tiesiogiai pirštu beda į FSB. Pasak žurnalistų, nustatymas, jog V.Krasikovas prieš atvykdamas į Vokietiją treniravosi FSB šaudykloje, tik sutvirtina įtarimus, kad būtent Rusijos Federalinė saugumo tarnyba organizavo ir įvykdė žmogžudystę Berlyne.

„Tyrimas, paremtas mobiliaisiais duomenimis ir informacija apie prisijungimą prie mobiliųjų bokštų, fiksuoja būtent V.Krasikovo skambučius ir judesius. Jis dažnai kalbėdavo su Eduardu Benderskiu, kuris vadovauja FSB veteranų asociacijai ir privačioms saugos agentūroms, teikiančioms paslaugas valstybinėms įmonėms. Duomenys rodo, kad V.Krasikovas aštuonis kartus lankėsi ir FSB specialiųjų operacijų centre Balašihoje netoli Maskvos, įskaitant ir paskutiniąsias dienas prieš pat išvykstant iš Rusijos…“, – skelbia minėtas leidinys.

„Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus, bausdama Kremlių už tai, kad šis nepadeda ištirti nusikaltimo. Tačiau tokio atsako Maskvai akivaizdžiai neužtenka. per daug švelnus atsakas. Tyrimas, kurį atliko Bellingcat ir partneriai, byloja apie valstybės remiamų žmogžudysčių Vokietijos žemėje vaizdą, nepanašų į bandymą nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą Didžiojoje Britanijoje, o prieš tai – dar ir Aleksandro Litvinenko nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu. Vokietija turėjo pasielgti žymiai griežčiau, demonstruodama Kremliui, kad nesitaikstys su jos išpuoliais. Taip mano „The Washington Post“ redakcija.

Informacijos šaltinis – „ The Washington Post“

2020.02.25; 08:53

Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirminkas R. Kaminskas, pavaduotojai A. Malinauskas ir Z. Tamakauskas apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi  Madalovu.

Viešojo saugumo tarnyba yra specialiosios parengties valstybės įstaiga. Ji turi atkurti ir užtikrinti viešėją tvarką ypatingų situacijų atvejais, turi slopinti riaušes, grupinius nelegalius veiksmus, masinius neramumus, priešinamasi teisėsaugos pareigūnams. Į šią tarnybą taip pat įeina konvojavimo, apsaugos padaliniai ir judriosios specialios paskirties kuopos.

Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai aktyviai dalyvauja ir stiprinant valstybės sienos apsaugą, vyksta į užsienį dalyvauti taikdarių veiksmuose įgyvendinant paliaubų susitarimus, saugant Jungtinių Tautų personalą ir taikius gyventojus. Šios tarnybos atstovai  taip pat dalyvauja Europos Sąjungos policijos pajėgų pratybose.

Ypatingos Lietuvos žmonių  pagarbos bei pripažinimo yra susilaukęs minėtos tarnybos kūrėjas, pradžioje vadintos Vidaus tarnybos 1-ju pulku – tuometinis pulkininkas Sergejus Madalovas. Jo vadovaujamas pulkas mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pirmuosiuose žingsniuose daug  prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos piliečių saugumo užtikrinimo: neleido sovietiniam okupantui įvykdyti klastingą sumanymą – paleisti iš kalėjimo tūkstančius įkalintų recidyvistų.

Continue reading „Susitikimas su generolu Sergejumi Madalovu“