Čekijoje atrasti M. Dobužinskio archyviniai dokumentai perduoti Lietuvai. Kultūros min. nuotr.

Tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai, atrasti Čekijoje, penktadienį oficialiai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui. M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Kultūros ministerijoje perdavė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša.
 
Pasak pranešimo, apie aptiktus M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová. Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą, tarp asmeninių velionio daiktų A. Kopřivová rado ir šį M. Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį.
 
Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, – Lietuvos valstybei.
 
„Mstislavas Dobužinskis sukūrė netikėtumo efektą, palikęs voką su savo darbais Prahoje, voką, kuris, pergyvenęs kelis sudėtingus dešimtmečius, atsidūrė ponios Anastazijos rankose. Ji pati negalėjo patikėti, kokį grožį prieš save išvydo. Nors suprato šių dokumentų ir piešinių vertę, pirmiausia – komercinę, tačiau grąžino juos Lietuvos valstybei. Tokių žmonių dėka kultūros paveldas išlieka. Džiaugiuosi, kad Mstislavo Dobužinskio čekiškasis puslapis grįžta“, – sakė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje L. Talat-Kelpša.
 
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad į Lietuvą grąžinami M. Dobužinskio archyvai yra graži proga prisiminti ryškų menininką, kuris Lietuvą vadino savo antrąja tėvyne, savo protėvių žeme.
 
„Gera matyti, kad į M. Dobužinskio, per savo gyvenimą aplankiusio daugybę šalių ir miestų, protėvių žemę parkeliauja tikrai vertingi archyviniai dokumentai. Ne mažiau nuostabi ir jų atradimo bei perdavimo Lietuvai istorija. Šis gražus įvykis gimė dėl vieno žmogaus supratingumo ir nesavanaudiškumo. Todėl pasinaudodamas proga noriu ypač padėkoti poniai A. Kopřivová. Jos poelgis ne tik atveria mums naujus M. Dobužinskio istorijos puslapius, bet ir apskritai yra tikras geranoriškumo pavyzdys“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.
 
Pasak Lietuvos vyriausiosios archyvarės Kristinos Ramonienės, visi nauji atradimai nepaprastai džiugina, o šiemet minint Archyvų metus tai yra viena didesnių progų pasidžiaugti, kad mes stiprėjame, kad turime, ką parodyti, ką pristatyti, atrasti, tyrinėti.
 
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus doc. dr. Juozapo Blažiūno teigimu, tam tikros nuotraukos ir dokumentai užminė labai daug mįslių, tad bus siekiama jas išnarplioti.
 
Lietuvos literatūros ir meno archyvui iš viso perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
 
Iš senos LDK bajorų giminės kilęs M. Dobužinskis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku-scenografu. 1936 m. į Prahą menininką pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė ir piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 07:37

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekija ketina pareikalauti iš Rusijos mažiausiai 1 mlrd. kronų (apie 39 mln. eurų) materialinės žalos atlyginimo už sprogimus 2014 metais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose, dėl kurių ji įtaria Rusijos specialiąsias tarnyba.  
 
Tai sekmadienio vakarą pranešė Čekijos televizija, remdamasi šalies vicepremjere ir finansų ministre Alena Šillerova.
 
„Paprasčiausias kelias – gauti kompensaciją taikant tarptautinės teisės normas. Jeigu mes pasirinktume, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kelią, tai gali labai ilgai užtrukti“, – sakė politikė.
 
Apie tai, kad Finansų ministerija rengia ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo prieš asmenis, įtariamus prisidėjus prie sprogimų Vrbeticėje, balandžio 20 d. pranešė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kalbėdamas šalies parlamento žemuosiuose rūmuose.
 
Balandžio 19 d. Čekijos valdžia pranešė, kad sprogimai padarė daugiau kaip 1 mlrd. kronų žalos. Į šią sumą įeina sandėliuose sunaikinto turto vertė, taip pat nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbų, kurie buvo atliekami nuo 2014 metų pabaigos iki 2020 metų rudens, kaina. Be to, kaltininkai turi sumokėti kompensaciją dviejų per sprogimus žuvusių Čekijos piliečių šeimoms.
 
Balandžio 17 d. Čekijos pareigūnai pareiškė, kad Maskva susijusi su sprogimais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais, kur žuvo du žmonės, ir išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kurie buvo įvardyti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 09:11

Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.

Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
 
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
 
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
 
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
 
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
 
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 06:00

Lietuva, solidarizuodamasi su Čekija, priėmė sprendimą iš šalies išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus.
 
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – spaudos konferencijoje informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuodamasi su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijos Respublikai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių.
 
Pasak G. Landsbergio, sprendimas priimtas koordinuojantis su Latvijos ir Estijos partneriais.
 
„Mano žiniomis, Latvijos ir Estijos kolegos išsiuntė po vieną su diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – informavo jis.
 
„Mano politinė pozicija yra tokia, kad apskritai Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau su priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar, manau, kad Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į tikrai beprecedenčius atvejus ir veiksmus, kuriuos tie žvalgybos darbuotojai vykdė“, – akcentavo jis.
 
Ministras teigia, kad solidarizuotis su Baltijos šalimis svarsto ir kai kurios kitos valstybės.
 
„Aš pats kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas, kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti taip pat prie šių Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – teigė jis.
 
G. Landsbergio teigimu, abu išsiučiami Rusijos ambasados darbuotojai turėjo diplomatinį rangą. Ministras mano, kad reaguodama į Lietuvos sprendimą, Rusija galimai imsis analogiškų veiksmų.
 
„Yra priimta, ir Maskva yra tai anksčiau dariusi, kad yra išsiunčiamas atitinkamas skaičius darbuotojų. Nors mes nepritariame tokiam veiksmui, nes turime aiškių argumentų, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu Rusija prisiimtų atsaką griežtesnį, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, neproporcingai išsiųsti daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Čekijos vyriausybė pastarąją savaitę paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Praha analogiško veiksmo paprašė ir euroatlantinių partnerių. Šis čekų sprendimas priimtas po to, kai Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01

Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas penktadienį telefonu su kolega iš Didžiosios Britanijos Dominicu Raabu aptarė savo šalies ir Jungtinės Karalystės santykius su Rusija, taip pat padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už parodytą solidarumą.
 
Anksčiau penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija, reikšdamos solidarumą su Čekija, paskelbė, kad iš Baltijos šalių bus išsiųsti keturi Rusijos diplomatai.
 
„Baltijos šalys visada buvo labai artimos Čekijos bičiulės. Jos tai patvirtino, rodydamos solidarumą su Čekija. Ačiū jums, Lietuva, Latvija ir Estija, už jūsų tvirtą solidarumą ir už tai, kad jūs su mumis“, – parašė tviteryje J. Kulhánekas.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 07:01

Zacharova Marija. EPA – ELTA nuotr.

Čekija stojo į santykių su Rusija griovimo kelią, Maskvos atsakymo nereikės ilgai laukti. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
 
Ji priminė „raudonąsias linijas“, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardintas trečiadienį metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui, ir pabrėžė, kad Maskva niekam neleis jų peržengti. „Mes labai ilgai kentėme. Mes dabar atsakome jau be jokio romantiško šydo tikintis sveiko proto. Mes atsakome taip, kaip, viena vertus, priklauso pagal tarptautinę teisę, kita vertus, kaip numato diplomatijos tradicija, ir trečia, taip, kaip mums naudinga. Bet kartu mes tikrai vadovaujamės taikingu požiūriu, orientuotu į bendradarbiavimą“, – teigė Rusijos diplomatė.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021..04.23; 00:30

Sustiprinta Rusijos ambasados Prahoje apsauga. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos policija sustiprino Rusijos ambasados Prahoje apsaugą. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė policijos atstovė Eva Kropáčova.
 
„Policija sustiprino RF ambasados teritorijos apsaugą“, – sakė ji. Anot pareigūnės, šis sprendimas buvo priimtas pablogėjus Čekijos ir Rusijos santykiams.
 
Pastarosiomis dienomis prie RF ambasados Prahoje įvyko kelios protesto akcijos, kurių dalyviai pasmerkė Rusijos valdžios veiksmus. Pirmadienį surengtame mitinge prie diplomatinės atstovybės dalyvavo apie 100 žmonių.
 
Rusijos ambasados atstovai patvirtino, kad pastato apsauga sustiprinta. Čia budi kur kas daugiau Čekijos policininkų negu anksčiau, pastatyta atitvarų, situaciją stebi automobiliai su vaizdo kameromis.
 
Policijos duomenimis, kitos Rusijos įstaigos Čekijoje saugomos įprastu režimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 07:00

Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
 
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
 
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30

Čekijos vyriausybė pirmadienį pranešė neleisianti Rusijos valstybinei atominės energijos agentūrai „Rosatom“ dalyvauti milijardų vertės viešajame pirkime dėl branduolinės elektrinės statybų.
 
Šis sprendimas priimtas, kilus diplomatiniam ginčui su Maskva. Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas gyvybių pareikalavusio 2014 m. Čekijoje įvykusio sprogimo organizavimu, iš šalies buvo išsiųsti diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 06:17

Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.

Čekija išsiųs 18 Rusijos ambasados darbuotojų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Apie tai šeštadienį pranešė šalies premjeras, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai. Tai patvirtino Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas. Rusams nurodyta iš šalies išvykti per 48 valandas.
 
„Čekijos Respublika yra suvereni valstybė ir privalo tinkamai reaguoti į šiuos precedento neturinčius faktus“, – sakė premjeras Andrejus Babišas.
 
Sprogimai amunicijos sandėlyje Vrbetice, už 110 km į rytus nuo Prahos, įvyko 2014 m. spalį ir gruodį. Jų metu du žmonės žuvo ir buvo padaryta didelė žala.
 
Toje vietoje veikė komercinės gynybos sektoriaus bendrovės ir buvo laikoma šimtai sprogmenų.
 
Specialus policijos dalinys, tiriantis organizuotus nusikaltimus, išplatino dviejų įtariamųjų nuotraukas. Abu vyrai panašūs į tuos, kurie buvo ieškomi Jungtinėje Karalystėje dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo 2018 m.
 
Įtariamieji GRU nariai 2014 m. spalio viduryje šešias dienas lankėsi Čekijos regione, kuriame yra amunicijos sandėlis.
 
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Teigiama, kad jie keliavo su rusiškais pasais, kuriuose įrašyti vardai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas.
 
Po sprogimų tūkstančiams čekų karių prireikė dvejų metų, kad išminuotų nesprogusius sprogmenis ir vietovė vėl būtų saugi.
 
Kremlius į žinias apie rusų išsiuntimą atsakė greitai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Praha puikiai žino, kas nutinka po „tokių triukų“.
 
Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas mano, kad atsakas į diplomatų išsiuntimą turėtų būti proporcingas.
 
Tuo metu J. Hamačekas pranešė atšaukiąs pirmadienį planuotą vizitą į Maskvą. Kiti vyriausybės nariai ir opozicija jį itin kritikavo dėl rengtos kelionės, kurios metu turėjo būti aptarta galimybė įsigyti „Sputnik V“ vakciną nuo COVID-19. Šeštadienį ministras pareiškė negalėsiąs vykti į Rusiją dėl vyriausybės posėdžio.
 
Premjeras A. Babišas jam priminė, kad vidaus reikalų ministras neatsakingas už vakcinų įsigijimo klausimus, ir pagrasino, kad kelionės metu jis negalės naudotis vyriausybiniu lėktuvu. Premjeras pridūrė, kad, prieš svarstant „Sputnik V“ įsigijimą, šią vakciną turėtų patvirtinti atsakingos ES institucijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00

Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
 
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
 
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
 
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
 
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
 
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00

Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė šalyje dėl koronaviruso 2020 metų spalio 5 d. įvestą nepaprastąją padėtį iki balandžio 27 d. ir prašys parlamento žemuosius rūmus patvirtinti šį sprendimą.
 
Tai pranešė laikraščio „Mlada fronta Dnes“ tinklalapis, remdamasis Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu.
 
Čekijoje nepaprastosios padėties režimas turėjo baigtis kovo 28 d. Vyriausybė nusprendė, jog jį reikia pratęsti dar 30 dienų dėl vis dar įtemptos epidemiologinės situacijos šalyje, kurios teritorijoje plinta naujos koronaviruso atmainos.
 
Vyriausybė pabrėžia, kad griežtos priemonės, tarp jų – komendanto valanda ir gyventojų judėjimo iš vieno administracinio rajono į kitą apribojimai, duoda norimą rezultatą – naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus paros prieaugio rodikliai po truputį mažėja. Vis dėlto kol kas dar anksti svarstyti ribojamųjų priemonių švelninimo klausimą.
 
Nuo pandemijos pradžios apie 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nustatyti 1 467 333 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 24 810 infekuotųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30

Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Protestas prasidėjo šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).
 
Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelių nuostolių patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.
 
Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją“, o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.
 
Čekijoje šiuo metu restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Šalyje praėjusių metų spalio 5 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.
 
10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 11:53

Čekijos sveikatos apsaugos ministras R. Prymula. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula penktadienį pareiškė neketinąs savo noru atsistatydinti, nors šalies premjeras Andrejus Babišas paragino jį tai padaryti, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ministerijos vadovas pažeidė griežtus karantino reikalavimus.
 
„Visiškai atsakingai pareiškiu, kad aš nieko nepažeidžiau. Todėl aš neketinu atsistatydinti. Žinoma, ponas premjeras turi galimybę atleisti mane iš pareigų“, – sakė žurnalistams politikas.
 
R. Prymula atsidūrė skandalo centre, kai anksčiau penktadienį laikraštis „Blesk“ paskelbė informaciją, jog jis šiurkščiai pažeidė jo paties inicijuotus griežtus socialinius apribojimus, įvestus šalyje dėl koronaviruso plitimo. Leidinio duomenimis, ministras trečiadienį vėlai vakare apsilankė viename brangiausių Prahos restoranų. Šalyje galioja laikinas visuomeninio maitinimo įstaigų darbo draudimas. Parduoti maistą ir gėrimus leidžiama tik per specialiai įrengtą langą ir tik iki 20 val. vietos laiku. Bet, nepaisant draudimo, restoranas, kuriame apsilankė ministras, buvo atidarytas, teigė laikraštis.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas kategoriškai atmetė leidinio tvirtinimus. Anot R. Prymulos, jis per restorano, kuris nedirbo, patalpas pateko į gretimą istorinį priestatą, kadangi kito įėjimo į jį nėra. Ten įvyko jo susitikimas su vienos iš Čekijos klinikų direktoriumi, per kurį buvo svarstomos kovos su koronavirusu problemos. Šį susitikimą surengė Jaroslavas Faltynekas – A. Babišo vadovaujamo politinio judėjimo ANO pirmininko pirmasis pavaduotojas.
 
Kaip pripažino ministras, vienintelis nustatytų apribojimų pažeidimas buvo tai, kad jis po susitikimo „kelias sekundes be medicininės kaukės buvo šalia savo vairuotojo“. Anot R. Prymulos, jis ją užsidėjo, atsisėdęs į automobilį.
 
Pranešama, kad A. Babišas penktadienį ketina aptarti su šalies prezidentu Milošu Zemanu R. Prymulos atsistatydinimo klausimą. Kaip teigia vietos žiniasklaida, valstybės vadovas kažin ar sutiks priimti sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimą.
 
Čekijoje, kur pastarosiomis savaitėmis epidemiologinė situacija sparčiai blogėja, dėl koronaviruso imtasi griežtų priemonių. Uždarytos mokyklos, restoranai, barai, klubai, sporto ir kultūros objektai, dauguma parduotuvių. Nedirba didžioji dalis įmonių, teikiančių paslaugas gyventojams. Policininkams suteikta teisė skirti kaukių režimo pažeidėjams baudas iki 10 tūkst. kronų (apie 400 eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:48

Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos vyriausybė imsis kuo griežčiausių priemonių, susijusių su nacionalinės ekonomikos stabdymu, jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
 
„Čekijoje vis sparčiau plinta koronavirusas, – sakė premjeras. – Šalies gyventojai turi nenukrypstamai laikytis higienos taisyklių ir sanitarijos normų, nepažeisti įvestų apribojimų. Kitaip mes turėsime imtis griežtų priemonių, susijusių su ekonomikos stabdymu“.
 
Anot A. Babišo, septyni procentai šalies gyventojų nepaiso reikalavimo dėvėti medicinines kaukes viešose vietose ir taip prisideda prie Covid-19 plitimo.
 
Jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės, Čekijos valdžia gali atnaujinti nacionalinį karantiną, galiojusį pavasarį per pirmąją pandemijos bangą. Piliečiams bus leidžiama išeiti iš namų tik prireikus nusipirkti maisto produktų, nuvykti į darbą ir pas gydytoją. Kol kas, pasak premjero, šio klausimo dar nėra darbotvarkėje, bet jis gali joje atsirasti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
 
Čekijoje didžiausias nuo pandemijos pradžios užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius buvo nustatytas praėjusią parą – 5 394. Rekordinis infekcijos atvejų paros prieaugis fiksuojamas šalyje trečią dieną paeiliui. Pagal Covid-19 plitimo tempus Čekija atsidūrė pirmoje vietoje Europos Sąjungoje.
 
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis paros prieaugio rodiklis viršys 8 tūkst.
 
Nuo pandemijos pradžios maždaug 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje infekuotųjų skaičius pasiekė 100 757.
 
Per praėjusius septynis mėnesius nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų Čekijoje mirė 869 žmonės. Ketvirtadienio rytą šalies Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 829 infekcijos aukas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 00:30

Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metų ataskaitoje pažymi, jog prieš šalies valstybinės struktūros strateginius objektus buvo rengiamos programišių atakos iš Rusijos. Tai trečiadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Pasak ataskaitos autorių, programišiai siuntė Čekijos organizacijoms elektroninius laiškus, kuriuos atidarius piktadariai gaudavo prieigą prie slaptos informacijos. Bet dokumente nenurodoma, kurie konkrečiai šalies objektai 2019 metais tapo kibernetinių atakų taikiniais.
 
Valdybos nuomone, tikėtina, kad 85 proc. atakų surengė grupuotė „Sofacy“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba GRU.
 
Čekijos specialioji tarnyba taip pat įspėjo, kad šalies pramonės objektus gali atakuoti programišių grupuotės, susijusios su Kinija.
 
Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metais užfiksavo 217 kibernetinių atakų prieš šalies objektus – 53 daugiau negu 2018 metais.
 
Rusija atkakliai neigia Čekijos pareigūnų pranešimus apie jos rengiamas kibernetines atakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 14:33

Šių metų birželį Čekijos policija sulaikė Rusijos diplomatą už neteisėtą šaudmenų pirkimo sandėrį. Tai penktadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Diplomatas buvo sulaikytas Ržičanų mieste netoli Prahos. Pasak policininkų, jis neteisėtai pirko šovinių snaiperio šautuvui ir kitų šaudmenų. Kadangi Rusijos ambasados darbuotojas turėjo diplomatinį imunitetą, jis netrukus buvo paleistas.
 
Radijo žiniomis, buvo sulaikytas vienas iš Rusijos ambasados karo atašė skyriaus darbuotojų. Diplomatas po incidento išvyko iš Čekijos.
Rusijos ambasada Prahoje šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 10:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Advokatas, atstovaujantis buvusiam Rusijos žurnalistui ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjui Ivanui Safronovui, kuris antradienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų šnipinėjus NATO valstybės narės naudai, teigia, kad panašu, jog jo byla yra išgalvota.
 
„I. Safronovo teisininkams nebuvo pateikta jokių įrodymų“, – interviu radijo stočiai „Ekho Moskvy“ sakė advokatas Ivanas Pavlovas.
 
„Tyrėjai nieko mums nepaaiškino“, – pridūrė jis.
 
I. Safronovas apkaltintas valstybės išdavyste. Kaip teigiama, jis perdavė Čekijai slaptą informaciją apie Rusijos karinį bendradarbiavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau advokatas mano, kad I. Safronovas yra persekiojamas dėl ankstesnės savo žurnalistinės veiklos.
 
Rusijos žiniasklaida taip pat spėja, kad byla gali būti grindžiama I. Safronovo straipsniais apie Rusijos ginklų siuntas, ypač straipsniu apie karinio orlaivio pristatymą į Egiptą.
 
„Pateiktų įrodymų trūkumas kelia susirūpinimą, kad tyrėjai bando nuslėpti savo ketinimus. Mums akivaizdu, kad tai tiesiogiai susiję su jo žurnalistine veikla“, – teigė I. Pavlovas.
 
I. Safronovas, buvęs Rusijos laikraščių „Kommersant“ ir „Vedomosti“ žurnalistas, vos prieš du mėnesius tapo „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino viešųjų ryšių patarėju. Kai dirbo žurnalistu, I. Safronovas rašė politinius ir karinius straipsnius.
 
I. Safronovui už valstybės išdavystę gresia iki 20 metų kalėjimo. Jis sulaikytas antradienį prie savo namų Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 00:30

Čekijoje pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 55. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Žinyba gegužės mėnesį kasdien fiksuoja mažiau kaip 100 teigiamos koronaviruso diagnostikos atvejų. Per du su puse mėnesio Čekijoje nustatyti 8 406 užsikrėtimo atvejai. Iki šiol mirė 295 infekuotieji, pasveiko 5 381 pacientas.
 
Daugiausia užsikrėtusiųjų išaiškinta Prahoje – 1 927. Sostinėje nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų mirė 94 gyventojai.
 
Nuo kovo 1 d., kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį šalyje, testai dėl koronaviruso buvo atlikti daugiau kaip 335 tūkstančiams jos gyventojų.
 
Čekijoje jau daugiau kaip du mėnesius galioja nepaprastoji padėtis, kuri, kaip pranešė valdžia, sekmadienį turėtų būti atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 00:30

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.

Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.

Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.

Parengta pagala Respekt publikacijas.

2020.04.28; 12:00