Čekija

Trumposios naujienos

Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Protestas prasidėjo šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).
 
Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelių nuostolių patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.
 
Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją“, o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.
 
Čekijoje šiuo metu restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Šalyje praėjusių metų spalio 5 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.
 
10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 11:53
Gordijo mazgas

Čekijos sveikatos apsaugos ministras R. Prymula. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula penktadienį pareiškė neketinąs savo noru atsistatydinti, nors šalies premjeras Andrejus Babišas paragino jį tai padaryti, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ministerijos vadovas pažeidė griežtus karantino reikalavimus.
 
„Visiškai atsakingai pareiškiu, kad aš nieko nepažeidžiau. Todėl aš neketinu atsistatydinti. Žinoma, ponas premjeras turi galimybę atleisti mane iš pareigų“, – sakė žurnalistams politikas.
 
R. Prymula atsidūrė skandalo centre, kai anksčiau penktadienį laikraštis „Blesk“ paskelbė informaciją, jog jis šiurkščiai pažeidė jo paties inicijuotus griežtus socialinius apribojimus, įvestus šalyje dėl koronaviruso plitimo. Leidinio duomenimis, ministras trečiadienį vėlai vakare apsilankė viename brangiausių Prahos restoranų. Šalyje galioja laikinas visuomeninio maitinimo įstaigų darbo draudimas. Parduoti maistą ir gėrimus leidžiama tik per specialiai įrengtą langą ir tik iki 20 val. vietos laiku. Bet, nepaisant draudimo, restoranas, kuriame apsilankė ministras, buvo atidarytas, teigė laikraštis.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas kategoriškai atmetė leidinio tvirtinimus. Anot R. Prymulos, jis per restorano, kuris nedirbo, patalpas pateko į gretimą istorinį priestatą, kadangi kito įėjimo į jį nėra. Ten įvyko jo susitikimas su vienos iš Čekijos klinikų direktoriumi, per kurį buvo svarstomos kovos su koronavirusu problemos. Šį susitikimą surengė Jaroslavas Faltynekas – A. Babišo vadovaujamo politinio judėjimo ANO pirmininko pirmasis pavaduotojas.
 
Kaip pripažino ministras, vienintelis nustatytų apribojimų pažeidimas buvo tai, kad jis po susitikimo „kelias sekundes be medicininės kaukės buvo šalia savo vairuotojo“. Anot R. Prymulos, jis ją užsidėjo, atsisėdęs į automobilį.
 
Pranešama, kad A. Babišas penktadienį ketina aptarti su šalies prezidentu Milošu Zemanu R. Prymulos atsistatydinimo klausimą. Kaip teigia vietos žiniasklaida, valstybės vadovas kažin ar sutiks priimti sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimą.
 
Čekijoje, kur pastarosiomis savaitėmis epidemiologinė situacija sparčiai blogėja, dėl koronaviruso imtasi griežtų priemonių. Uždarytos mokyklos, restoranai, barai, klubai, sporto ir kultūros objektai, dauguma parduotuvių. Nedirba didžioji dalis įmonių, teikiančių paslaugas gyventojams. Policininkams suteikta teisė skirti kaukių režimo pažeidėjams baudas iki 10 tūkst. kronų (apie 400 eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:48
Trumposios naujienos

Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos vyriausybė imsis kuo griežčiausių priemonių, susijusių su nacionalinės ekonomikos stabdymu, jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
 
„Čekijoje vis sparčiau plinta koronavirusas, – sakė premjeras. – Šalies gyventojai turi nenukrypstamai laikytis higienos taisyklių ir sanitarijos normų, nepažeisti įvestų apribojimų. Kitaip mes turėsime imtis griežtų priemonių, susijusių su ekonomikos stabdymu“.
 
Anot A. Babišo, septyni procentai šalies gyventojų nepaiso reikalavimo dėvėti medicinines kaukes viešose vietose ir taip prisideda prie Covid-19 plitimo.
 
Jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės, Čekijos valdžia gali atnaujinti nacionalinį karantiną, galiojusį pavasarį per pirmąją pandemijos bangą. Piliečiams bus leidžiama išeiti iš namų tik prireikus nusipirkti maisto produktų, nuvykti į darbą ir pas gydytoją. Kol kas, pasak premjero, šio klausimo dar nėra darbotvarkėje, bet jis gali joje atsirasti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
 
Čekijoje didžiausias nuo pandemijos pradžios užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius buvo nustatytas praėjusią parą – 5 394. Rekordinis infekcijos atvejų paros prieaugis fiksuojamas šalyje trečią dieną paeiliui. Pagal Covid-19 plitimo tempus Čekija atsidūrė pirmoje vietoje Europos Sąjungoje.
 
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis paros prieaugio rodiklis viršys 8 tūkst.
 
Nuo pandemijos pradžios maždaug 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje infekuotųjų skaičius pasiekė 100 757.
 
Per praėjusius septynis mėnesius nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų Čekijoje mirė 869 žmonės. Ketvirtadienio rytą šalies Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 829 infekcijos aukas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 00:30
Trumposios naujienos

Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metų ataskaitoje pažymi, jog prieš šalies valstybinės struktūros strateginius objektus buvo rengiamos programišių atakos iš Rusijos. Tai trečiadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Pasak ataskaitos autorių, programišiai siuntė Čekijos organizacijoms elektroninius laiškus, kuriuos atidarius piktadariai gaudavo prieigą prie slaptos informacijos. Bet dokumente nenurodoma, kurie konkrečiai šalies objektai 2019 metais tapo kibernetinių atakų taikiniais.
 
Valdybos nuomone, tikėtina, kad 85 proc. atakų surengė grupuotė „Sofacy“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba GRU.
 
Čekijos specialioji tarnyba taip pat įspėjo, kad šalies pramonės objektus gali atakuoti programišių grupuotės, susijusios su Kinija.
 
Čekijos nacionalinė kibernetinio ir informacinio saugumo valdyba 2019 metais užfiksavo 217 kibernetinių atakų prieš šalies objektus – 53 daugiau negu 2018 metais.
 
Rusija atkakliai neigia Čekijos pareigūnų pranešimus apie jos rengiamas kibernetines atakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 14:33
Atsargiai

Šių metų birželį Čekijos policija sulaikė Rusijos diplomatą už neteisėtą šaudmenų pirkimo sandėrį. Tai penktadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Diplomatas buvo sulaikytas Ržičanų mieste netoli Prahos. Pasak policininkų, jis neteisėtai pirko šovinių snaiperio šautuvui ir kitų šaudmenų. Kadangi Rusijos ambasados darbuotojas turėjo diplomatinį imunitetą, jis netrukus buvo paleistas.
 
Radijo žiniomis, buvo sulaikytas vienas iš Rusijos ambasados karo atašė skyriaus darbuotojų. Diplomatas po incidento išvyko iš Čekijos.
Rusijos ambasada Prahoje šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 10:00
Žvalgyba

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Advokatas, atstovaujantis buvusiam Rusijos žurnalistui ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjui Ivanui Safronovui, kuris antradienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų šnipinėjus NATO valstybės narės naudai, teigia, kad panašu, jog jo byla yra išgalvota.
 
„I. Safronovo teisininkams nebuvo pateikta jokių įrodymų“, – interviu radijo stočiai „Ekho Moskvy“ sakė advokatas Ivanas Pavlovas.
 
„Tyrėjai nieko mums nepaaiškino“, – pridūrė jis.
 
I. Safronovas apkaltintas valstybės išdavyste. Kaip teigiama, jis perdavė Čekijai slaptą informaciją apie Rusijos karinį bendradarbiavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau advokatas mano, kad I. Safronovas yra persekiojamas dėl ankstesnės savo žurnalistinės veiklos.
 
Rusijos žiniasklaida taip pat spėja, kad byla gali būti grindžiama I. Safronovo straipsniais apie Rusijos ginklų siuntas, ypač straipsniu apie karinio orlaivio pristatymą į Egiptą.
 
„Pateiktų įrodymų trūkumas kelia susirūpinimą, kad tyrėjai bando nuslėpti savo ketinimus. Mums akivaizdu, kad tai tiesiogiai susiję su jo žurnalistine veikla“, – teigė I. Pavlovas.
 
I. Safronovas, buvęs Rusijos laikraščių „Kommersant“ ir „Vedomosti“ žurnalistas, vos prieš du mėnesius tapo „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino viešųjų ryšių patarėju. Kai dirbo žurnalistu, I. Safronovas rašė politinius ir karinius straipsnius.
 
I. Safronovui už valstybės išdavystę gresia iki 20 metų kalėjimo. Jis sulaikytas antradienį prie savo namų Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 00:30
Trumposios naujienos

Čekijoje pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 55. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Žinyba gegužės mėnesį kasdien fiksuoja mažiau kaip 100 teigiamos koronaviruso diagnostikos atvejų. Per du su puse mėnesio Čekijoje nustatyti 8 406 užsikrėtimo atvejai. Iki šiol mirė 295 infekuotieji, pasveiko 5 381 pacientas.
 
Daugiausia užsikrėtusiųjų išaiškinta Prahoje – 1 927. Sostinėje nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų mirė 94 gyventojai.
 
Nuo kovo 1 d., kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį šalyje, testai dėl koronaviruso buvo atlikti daugiau kaip 335 tūkstančiams jos gyventojų.
 
Čekijoje jau daugiau kaip du mėnesius galioja nepaprastoji padėtis, kuri, kaip pranešė valdžia, sekmadienį turėtų būti atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 00:30
Žvalgyba

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.

Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.

Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.

Parengta pagala Respekt publikacijas.

2020.04.28; 12:00

Trumposios naujienos

Pastarosiomis dienomis Vaclavo Havelo tarptautinio oro uosto techninės tarnybos atrėmė kelias kibernetines atakas. Tai penktadienį pranešė oficiali Čekijos sostinės oro uosto atstovė Kateřina Pavlikova.
 
„Programišių atakas, su kuriomis mes susidūrėme pastarosiomis dienomis, pavyko atremti, – sakė ji Čekijos radijui. – Piktadariai mėgino sužinoti prisijungimo prie oro uosto kompiuterių sistemos slaptažodžius. Jiems nepavyko įsilaužti“.
 
Anksčiau penktadienį Čekijos žiniasklaida pranešė, kad programišių atakų taikiniais tapo didžiausių Ostravos ir Olomouco miestų ligoninių kompiuterių sistemos. Klinikų techninėms tarnyboms pavyko jas atremti.
 
Neseniai Čekijos specialiosios tarnybos įspėjo, kad padidėjo kibernetinių atakų prieš šalies strateginius objektus, taip pat ir prieš ligonines, grėsmė. Jos nepatikslino, iš kur šie išpuoliai gali būti vykdomi.
 
Pasak kai kurių šaltinių, programišių atakos gali būti susijusios su Prahos miesto vadovų sprendimu demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui, sulaukusiu griežtos Rusijos reakcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 05:00
Gordijo mazgas

Praha. Čekijos sostinė

Saulius Kizelavičius

Šių metų balandžio 3 dieną Čekijos sostinėje Prahoje buvo demontuotas paminklas sovietų maršalui Ivanui Konevui (маршал Иван Конев).

Regis, kas čia nesuprantamo? Savo žemėje čekai turi teisę elgtis kaip panorėję. Norės – pastatys paminklą, nenorės – nukels. Jei kas ir turi teisę Čekijai nurodinėti, kokius paminklus jai savo teritorijoje privalu saugoti, globoti, gerbti, – tai tik čekų tauta. Tačiau oficiali Rusijos valdžia pagrasino iškelti baudžiamąją bylą visiems tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai rūpinosi, kad 2020 metų balandžio 3 dieną viename iš Prahos rajonų nebeliktų maršalo I.Konevo statulos.

Rusijos valdžios pozicija – nesuprantama. Maršalui I.Konevui paminklo neturėtų būti Čekijoje. Niekad niekada. Taip, Antrojo pasaulino karo metais šis karininkas dalyvavo išlaisvinant šią šalį nuo vokiškosios okupacijos. Bet juk vokiškąją okupaciją iškart lydėjo sovietinė okupacija. Taigi I.Konevas – ir vaduotojas, ir tuo pačiu – okupantas, nes išvadavus iš vokiečių įtakos sovietinė kariauna pasiliko šiame regione. Nei čekai, nei slovakai tokios teisės – pasilikti Prahoje – sovietų armijai nedavė.

Be kita ko, maršalas I.Konevas dukart dalyvavo operacijose okupuojant Čekiją. Pirmą sykį – 1945-aisiais, kai, jau minėjome, išlaisvinę čekus ir slovakus sovietai „pamiršo“ pasitraukti iš Prahos. Antrą sykį – 1968-aisiais, kai Kremlius paskandino kraujo jūroje Čekoslovakijos viltis tvarkytis demokratiškai, laisvai, be Kremliaus priežiūros.

Tad kas, vadovaujantis sveika nuovoka, galėtų čekams priekaištauti, kad šie dabar, būdami laisvi, nuo pjedestalo nuėmė sovietinės okupacijos metais primestą  paminklą … okupacinės kariuomenės karininkui?!

Ir vis tik tokių „gudruolių“ šiandien atsiranda. Rusijoje. Būtent Rusijos valdžia bando pamokyti Prahą, esą ši neturi teisės be Maskvos pritarimo spręsti, kokie paminklais leidžiama puošti Prahą. Maskva įsitikinusi, kad Praha savo veiksmus privalo derinti su ja, Rusija.

Įdomu dar ir tai, kad čekai paminklo maršalui I.Konevui nesudaužė ir neišmetė į šiukšlyną. Jį išgabeno į specialų XX amžiaus istorijos muziejų. Pažymėtina, kad čekai iki šiol labai kruopščiai prižiūri jų žemėje žuvusių rusų kapus. Tokių kapų – 4224. Visi jie – suregistruoti, gėlytėmis papuošti. O va Rusija nė kiek nesirūpina jos platybėse palaidotų čekoslovakų legionierių karių kapais Samaroje, Novokuibyševe ir kai kuriose kitose srityse. Jie ten apleisti. Kai kurie – tarsi specialiai paversti šiukšlynais.

Tad jei kas ir turi teisę piktintis, tai tik Čekijos valdžia – Rusijos valdžia, kadaise pompastiškai pasirašiusia specialius abipusius Prahos – Maskvos susitarimus dėl palaidojimo vietų tvarkymo ir priežiūros, iki šiol demonstratyviai negloboja čekų ir slovakų karių kapų.

2020.04.13; 08:51

Trumposios naujienos

Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė dėl koronaviruso plitimo šalyje paskelbtą nacionalinį karantiną iki balandžio 1 d. Tai žurnalistams pranešė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas.
 
„Vyriausybė nusprendė pratęsti iki balandžio 1 d. visas ribojamąsias priemones, kurių buvo imtasi paskelbus nepaprastąją padėti (dėl koronaviruso)“, – pabrėžė J. Hamačekas. Ministro veidą dengė medicininė kaukė. Pasak jo, vyriausybės nariai per posėdžius naudoja tokias pat kaukes.
 
Čekijoje nuo kovo 12 d. galioja nepaprastoji padėtis, o kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas. Iš pradžių valdžia ketino jį atšaukti kovo 24 d. Eidami iš namų piliečiai turi dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius ar pačių pasigamintus raiščius. Bendraujant privalu laikytis dviejų metrų atstumo. Karantino pažeidėjams policija skiria 10 tūkstančių kronų (apie 400 eurų) baudas.
 
Čekijoje iki šiol koronavirusas nustatytas 1165 žmonėms. Prahoje sekmadienį mirė 95 metų vyras, kuriam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami. Pirmasis infekuotasis šalyje buvo rastas kovo 1 d.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 00:50
Trumposios naujienos

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Čekijos sostinėje atsirado Boriso Nemcovo aikštė ir Anos Politkovskajos alėja. Tai žurnalistams pranešė Prahos meras Zdeněkas Hřibas.
 
B. Nemcovo garbei buvo pervadinta Aikštė po kaštonais, kur įsikūrusi Rusijos ambasada Čekijoje. O A. Politkovskajos alėja atsirado už kelių žingsnių nuo įėjimo į pastatą. Ji yra Stromovkos parke, su kuriuo ribojasi Rusijos diplomatinės atstovybės teritorija.
 
Čekijos prezidento atstovas spaudai Jiřís Ovčáčekas pavadino Prahos valdžios iniciatyvą „akivaizdžiai politiniu žingsniu“.
 
Vienas griežčiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų 55 metų B. Nemcovas buvo nušautas 2015 metų vasario 27 d. vėlai vakare Maskvoje netoli Kremliaus, kai jis kartu su drauge Ana Durickaja ėjo per Didįjį Moskvorečės tiltą.
 
2017 metų birželio 29 d. Rusijos teismas, nagrinėjęs B. Nemcovo nužudymo bylą, pripažino kaltais penkis čečėnus, kuriems paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Bet tikrieji nužudymo užsakovai liko nežinomi.
Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja
 
Žurnalistė A. Politkovskaja, kurios aštrios kritikos bijojo korumpuoti valdininkai, generolai ir net, manoma, prezidentas Vladimiras Putinas, buvo nužudyta per Kremliaus šeimininko gimtadienį 2006 metų spalio 7 dieną. Spekuliuojama, esą A. Politkovskajos nužudymas buvo „dovana“ Rusijos vadovui. Moteris buvo nušauta savo namo laiptinėje Maskvoje.
 
Tiriant A. Politkovskajos nužudymo bylą iš pradžių buvo sulaikyta net 11 įtariamųjų. 2014 metais du įtariamieji buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, o dar trims skirti ilgos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kas užsakė moters egzekuciją, taip ir nebuvo išaiškinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.28; 06:12
Atsargiai

Čekijos sostinėje Prahoje siautėja nežinomas asmuo, moterims nurėžiantis jų ilgus plaukus. Iki šiol policijai pranešta apie penkis tokius atvejus, antradienį informavo atstovas. Tyrėjai mano, kad yra daugiau nukentėjusiųjų ir paprašė jų atsiliepti. Chuligano motyvas nežinomas.
 
Viena moteris pasakojo ryte važiavusi tramvajumi, kai staiga pajuto, kad kažkas sugriebė ją už plaukų, pasakojo policijos atstovas Janas Danekas. Tada ji suprato, kad nebeturi kasos.
 
Policija paskelbė nuotrauką, darytą iš vaizdo kameros įrašo, kurioje matyti vyras, kuris kol kas ieškomas kaip liudininkas. Tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurį gresia iki dviejų metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 02:00
Gordijo mazgas

Čekijoje paminėtos 50-osios sovietinės invazijos metinės. EPA-ELTA nuotr.

Ši čekiška istorija – dar vienas įrodymas, kaip Kremlius stengiasi daryti įtaką Europai.

Viename Prahos rajone iki šiol stūkso paminklas sovietų generolui Ivanui Konevui. Galima tik nusistebėti tokiu čekų kantrumu, pakantumu. Atvirai kalbant, tą „baidyklę“ seniai reikėjo iškelt kur nors kitur – arba į šiukšlyną, arba, jei jau smulkmeniškai branginama visa sovietinė praeitis, į muziejų. Juolab kad pastaruoju metu monumentą nuolat apipildavo tai dažais, tai pamazgomis, tai ant postamento užrašydavo šlykščių žodžių. Vienas iš vandališkų išpuolių buvo surengtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

Tokie išpuoliai – nepateisinami. Ir vis dėlto Praha neprivalo gerbti sovietų generolų.

Prahos rajonui, kuriame iki šiol stūksto I.Konevo biustas, vadovauja Ondržei Kolarž. Šis čekų pareigūnas nuolat dergiamą paminklą nusprendė iškelti saugesnėn vieton. Jis nutarė, kad generolo biustui labiausiai tiktų tapti muziejaus eksponatu. Išmintingas sprendimas. Dauguma čekų paminklo sovietų generolui nemėgsta. Nors esama ir tokių, kurie jam dėkingi už neva išvaduotą Prahą nuo fašistų, kiti kaip kontrargumentą primena generolo veiklą slopinant Prahos revoliuciją 1968 metais.

Tačiau nukelti paminklą sovietų okupantui, pasirodo, – ne taip paprasta. Šis sumanymas labai nepatiko Rusijos ambasados Čekijoje diplomatams. Jie parašė Čekijos valdžiai priekaištų kupiną laišką. Maždaug tuo pat metu paminklą išvežti į muziejų sumanęs O.Kolarž sulaukė grasinančių laiškų. Šlykščių grasinimų būta tiek daug, jie buvo tokie bjaurūs, kad Čekijos slaptosios tarnybos dėl šventos ramybės nutarė saugoti šį pareigūną, įskaitant ir jo šeimą.

Dar viena iškalbinga detalė: tuoj po Rusijos diplomatų protestų prie administracijos pastato, kuriame dirbo O.Kolarž, buvo surengta prorusiška demonstracija, į kurią susirinko apie šimtas protestuotojų. Kai kurie iš protestuotojų rankose laikė nepripažintos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliavas, į atlapus buvo įsisegę Georgijaus juostelių.

Generolo I.Konevo paminklo gerbėjų išpuoliai Čekijos sostinėje Prahoje primena 2007-uosius įvykius Taline, kai prorusiški vandalai surengė riaušes pačiame Estijos sostinės centre, tokiu drastišku būdu mėgindami sutrukdyti sovietų kario paminklo perkėlimui iš miesto centro į kapines.

Parengta pagal „Die Welt“ (Filipas Fritcas)

2019.11.26; 06:30

Trumposios naujienos

Rusijos ambasada Prahoje neturi nieko bendra su Čekijos pareigūnų išaiškintu neva Rusijos specialiosioms tarnyboms dirbusių agentų tinklu. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai.
 
„Tai visiškai neatitinka tikrovės, – tvirtino jie. – Ambasada neturi nieko bendra su kažkokiu agentų tinklu“.
 
Anksčiau pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka per konferenciją saugumo klausimais šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnybos dirbusių agentų tinklą.
 
„Išaiškinti ir likviduoti tinklą padėjo puikus bendradarbiavimas su Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu centru, – cituoja pareigūną laikraštis „Mlada Fronta dnes“. – Jo veiklos tyrimas tęsiamas. Mes užkirtome kelią žvalgybinei veiklai Čekijos teritorijoje. Jis (agentų tinklas) buvo dalis ilgesnės grandinės, kurią rusai naudojo Čekijoje ir ketino panaudoti kitose Europos šalyse“.
 
Pasak M. Koudelkos, agentų tinklą Čekijoje sukūrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Jam priklausė asmenys, turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jį finansavo Rusija ir šios šalies ambasada Čekijoje“, – pareiškė BIS vadovas.
 
Išsamesnių detalių pareigūnas nepateikė. Anot jo, ši informacija bus įtraukta į metinę ataskaitą apie tarnybos veiklą, kurios dalis, skirta visuomenei, bus paskelbta iki šių metų pabaigos.
 
Savo ruožtu Prahos savaitraštis „Respekt“ praneša, kad agentų tinklas rengė kibernetines atakas prieš taikinius Čekijoje, jį sudarė Rusijos piliečiai ir rusai, gavę Čekijos pilietybę. Leidinio žiniomis, šnipai veikė dviejų kompanijų, įregistruotų Prahoje ir pardavinėjusių kompiuterius bei programinę įrangą, priedangoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 06:40
SkaitomiausiosŽvalgyba

Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka pirmadienį šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnybos dirbusių agentų tinklą.
 
„Išaiškinti ir likviduoti tinklą padėjo puikus bendradarbiavimas su Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu centru, – cituoja pareigūną laikraštis „Mlada Fronta dnes“. – Jo veiklos tyrimas tęsiamas. Mes užkirtome kelią žvalgybinei veiklai Čekijos teritorijoje. Jis (agentų tinklas) buvo dalis ilgesnės grandinės, kurią rusai naudojo Čekijoje ir ketino panaudoti kitose Europos šalyse“.
 
Pasak M. Koudelkos, agentų tinklą Čekijoje sukūrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Jam priklausė asmenys, turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jį finansavo Rusija ir šios šalies ambasada Čekijoje“, – pareiškė BIS vadovas.
 
Išsamesnių detalių pareigūnas nepateikė. Anot jo, ši informacija bus įtraukta į metinę ataskaitą apie tarnybos veiklą, kurios dalis, skirta visuomenei, bus paskelbta iki šių metų pabaigos.
 
Savo ruožtu Prahos savaitraštis „Respekt“ praneša, kad agentų tinklas rengė kibernetines atakas prieš taikinius Čekijoje, jį sudarė Rusijos piliečiai ir rusai, gavę Čekijos pilietybę.
 
Leidinio žiniomis, šnipai veikė dviejų kompanijų, įregistruotų Prahoje ir pardavinėjusių kompiuterius bei programinę įrangą, priedangoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 16:41
Žvalgyba

Čekijos žvalgybos BIS emblema
Atsakomybė už birželio mėnesį surengtą Čekijos URM kompiuterių tinklo ataką tenka vienos užsienio valstybės žvalgybai. Kaip pranešė Čekijos radijas, tokią išvadą priėjo Nacionalinės kibernetinio ir informacinio saugumo valdybos ekspertai.
 
Valdyba pateikė DDoS (Distributed Denial of Service) atakos tyrimo rezultatus Čekijos parlamento Gynybos ir saugumo komitetui. Kaip pažymėjo radijas, senatoriai paragino vyriausybę stiprinti nacionalinį kibernetinį saugumą, skirti šiems tikslams papildomą finansavimą.
 
Čekijos interneto leidinys „Denik N“ teigia, kad Čekijos URM kompiuterių tinklo ataką surengė Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
 
Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro atstovė spaudai Iva Klonova anksčiau informavo, kad dėl šios kibernetinės atakos iškelta baudžiamoji byla. Pasak jos, programišiams nepavyko gauti slaptos informacijos. Jie įsigavo tik į kelias ministerijos darbuotojų elektroninio pašto dėžutes, bet neįstengė įsilaužti į serverį, per kurį vyksta tarnybinis susirašinėjimas.
 
Kaip pareiškė I. Klonova, Čekijos policija ir specialiosios tarnybos turės nustatyti galimą ryšį tarp šios kibernetinės atakos ir 2016 bei 2017 metais surengtų programišių išpuolių prieš URM. Nacionalinė kontržvalgyba dėl vieno iš jų apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 09:30
Trumposios naujienos

Nekontroliuojama musulmonų bendruomenių plėtra kelia potencialią grėsmę nacionaliniam Čekijos saugumui. Tai sakoma trečiadienį paskelbtoje Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro ataskaitoje.

„Galimos teroristinės veiklos organizavimo požiūriu pavojų kelia nekontroliuojamas musulmonų įvažiavimas (į Čekiją), – pažymima dokumente. – Šalyje veikia bendrovės, kurių savininkai yra atvykėliai iš arabų šalių. Jie parūpina musulmonams dokumentų, reikalingų leidimams nuolat gyventi Čekijoje gauti“.

Centras konstatuoja, kad tokios bendrovės aktyvėja, o musulmonų, įforminusių su jų pagalba įvažiavimo dokumentus, daugėja. Be to, išaugo fiktyvių santuokų tarp Čekijos piliečių ir užsieniečių, norinčių legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, skaičius.

Elitinio Čekijos policijos padalinio ekspertai taip pat pažymėjo, kad į šalį gali patekti radikalių islamistų – Vakarų Europos valstybių piliečių, dalyvavusių karo veiksmuose Sirijoje. Jie tranzitu mėgina per Čekiją grįžti į ES šalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:47

Trumposios naujienos

A. Babišas – Čekijos ministras pirmininkas. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareikalavo griežtesnės ES pabėgėlių politikos. „Mes pirmiausiai turime pasiųsti aiškų signalą, kad Europa (pabėgėliams) uždaryta ir daugiau niekas čia negali atvykti“, – interviu Prahos dienraščiui „Pravo“ sakė dešiniojo populistinio judėjimo ANO įkūrėjas.

Kartu Europos žinia, anot A. Babišo, turi skambėti taip: „Likite namuose, tada mes padėsime jums ten!“ Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu kalbėti aiškiai. „Jei aš pasakiau, kad mes nepriimsime nė vieno nelegalaus migranto, tai taip ir bus“, – aiškino A. Babišas.

Čekijos premjeras dar kartą atmetė pabėgėlių padalijimą ES šalims pagal kvotas. „Aš savo europiečiams pokalbių partneriams nuolat sakau savo nuomonę, kad niekas negali priversti mūsų ką nors priimti. Tik Čekija sprendžia, kas pas mus gali gyventi“, – sakė jis.

Iš Slovakijos kilęs verslininkas A. Babišas Čekijoje tapo multimilijardieriumi. Jis Čekijoje mėgstamas ne tik dėl savo prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, bet ir dėl to, kad pateikia save kaip kovotoją su „korumpuotu elitu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:47

Trumposios naujienos

Tūkstančiai žmonių antradienį Čekijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš pirmosios komunistų remiamos vyriausybės sudarymą nuo demokratinių permainų 1989-aisiais. Demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Nereikia daugiau komunizmo“ ir „Sustabdykite nusikalstamą komunistinę ideologiją“. Be to, jie turėjo su savimi komunistinio valdymo Čekoslovakijoje aukų nuotraukas.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas trečiadienį premjeru vėl ketina paskirti populistą milijardierių Andrejų Babišą. Abu politikai yra buvę komunistai.

A. Babišo partija „Ano“ spalį aiškia persvara laimėjo parlamento rinkimus. Tačiau milijardierius, be kita ko, dėl kaltinimų korupcija, kuriuos jis kategoriškai neigia, yra vertinamas prieštaringai. Jis dabar ketina sudaryti valdantįjį aljansą su socialdemokratine partija CSSD, kurį rems ir komunistų KSCM. Pirmasis A. Babišo mėginimas sudaryti vyriausybę sausį žlugo pralaimėjus balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo.

Būsimas A. Babišo paskyrimas yra „tragiška diena Čekijos demokratijai“, – demonstrantams Prahoje sakė dešinės pakraipos partijos „TOP 09“ lyderis Jiris Pospisilis. Protestai antradienį vyko ir dar maždaug 200 kitų šalies vietų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-06