Čekijoje pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 55. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Žinyba gegužės mėnesį kasdien fiksuoja mažiau kaip 100 teigiamos koronaviruso diagnostikos atvejų. Per du su puse mėnesio Čekijoje nustatyti 8 406 užsikrėtimo atvejai. Iki šiol mirė 295 infekuotieji, pasveiko 5 381 pacientas.
 
Daugiausia užsikrėtusiųjų išaiškinta Prahoje – 1 927. Sostinėje nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų mirė 94 gyventojai.
 
Nuo kovo 1 d., kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį šalyje, testai dėl koronaviruso buvo atlikti daugiau kaip 335 tūkstančiams jos gyventojų.
 
Čekijoje jau daugiau kaip du mėnesius galioja nepaprastoji padėtis, kuri, kaip pranešė valdžia, sekmadienį turėtų būti atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 00:30

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.

Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.

Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.

Parengta pagala Respekt publikacijas.

2020.04.28; 12:00

Pastarosiomis dienomis Vaclavo Havelo tarptautinio oro uosto techninės tarnybos atrėmė kelias kibernetines atakas. Tai penktadienį pranešė oficiali Čekijos sostinės oro uosto atstovė Kateřina Pavlikova.
 
„Programišių atakas, su kuriomis mes susidūrėme pastarosiomis dienomis, pavyko atremti, – sakė ji Čekijos radijui. – Piktadariai mėgino sužinoti prisijungimo prie oro uosto kompiuterių sistemos slaptažodžius. Jiems nepavyko įsilaužti“.
 
Anksčiau penktadienį Čekijos žiniasklaida pranešė, kad programišių atakų taikiniais tapo didžiausių Ostravos ir Olomouco miestų ligoninių kompiuterių sistemos. Klinikų techninėms tarnyboms pavyko jas atremti.
 
Neseniai Čekijos specialiosios tarnybos įspėjo, kad padidėjo kibernetinių atakų prieš šalies strateginius objektus, taip pat ir prieš ligonines, grėsmė. Jos nepatikslino, iš kur šie išpuoliai gali būti vykdomi.
 
Pasak kai kurių šaltinių, programišių atakos gali būti susijusios su Prahos miesto vadovų sprendimu demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui, sulaukusiu griežtos Rusijos reakcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 05:00

Praha. Čekijos sostinė

Saulius Kizelavičius

Šių metų balandžio 3 dieną Čekijos sostinėje Prahoje buvo demontuotas paminklas sovietų maršalui Ivanui Konevui (маршал Иван Конев).

Regis, kas čia nesuprantamo? Savo žemėje čekai turi teisę elgtis kaip panorėję. Norės – pastatys paminklą, nenorės – nukels. Jei kas ir turi teisę Čekijai nurodinėti, kokius paminklus jai savo teritorijoje privalu saugoti, globoti, gerbti, – tai tik čekų tauta. Tačiau oficiali Rusijos valdžia pagrasino iškelti baudžiamąją bylą visiems tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai rūpinosi, kad 2020 metų balandžio 3 dieną viename iš Prahos rajonų nebeliktų maršalo I.Konevo statulos.

Rusijos valdžios pozicija – nesuprantama. Maršalui I.Konevui paminklo neturėtų būti Čekijoje. Niekad niekada. Taip, Antrojo pasaulino karo metais šis karininkas dalyvavo išlaisvinant šią šalį nuo vokiškosios okupacijos. Bet juk vokiškąją okupaciją iškart lydėjo sovietinė okupacija. Taigi I.Konevas – ir vaduotojas, ir tuo pačiu – okupantas, nes išvadavus iš vokiečių įtakos sovietinė kariauna pasiliko šiame regione. Nei čekai, nei slovakai tokios teisės – pasilikti Prahoje – sovietų armijai nedavė.

Be kita ko, maršalas I.Konevas dukart dalyvavo operacijose okupuojant Čekiją. Pirmą sykį – 1945-aisiais, kai, jau minėjome, išlaisvinę čekus ir slovakus sovietai „pamiršo“ pasitraukti iš Prahos. Antrą sykį – 1968-aisiais, kai Kremlius paskandino kraujo jūroje Čekoslovakijos viltis tvarkytis demokratiškai, laisvai, be Kremliaus priežiūros.

Tad kas, vadovaujantis sveika nuovoka, galėtų čekams priekaištauti, kad šie dabar, būdami laisvi, nuo pjedestalo nuėmė sovietinės okupacijos metais primestą  paminklą … okupacinės kariuomenės karininkui?!

Ir vis tik tokių „gudruolių“ šiandien atsiranda. Rusijoje. Būtent Rusijos valdžia bando pamokyti Prahą, esą ši neturi teisės be Maskvos pritarimo spręsti, kokie paminklais leidžiama puošti Prahą. Maskva įsitikinusi, kad Praha savo veiksmus privalo derinti su ja, Rusija.

Įdomu dar ir tai, kad čekai paminklo maršalui I.Konevui nesudaužė ir neišmetė į šiukšlyną. Jį išgabeno į specialų XX amžiaus istorijos muziejų. Pažymėtina, kad čekai iki šiol labai kruopščiai prižiūri jų žemėje žuvusių rusų kapus. Tokių kapų – 4224. Visi jie – suregistruoti, gėlytėmis papuošti. O va Rusija nė kiek nesirūpina jos platybėse palaidotų čekoslovakų legionierių karių kapais Samaroje, Novokuibyševe ir kai kuriose kitose srityse. Jie ten apleisti. Kai kurie – tarsi specialiai paversti šiukšlynais.

Tad jei kas ir turi teisę piktintis, tai tik Čekijos valdžia – Rusijos valdžia, kadaise pompastiškai pasirašiusia specialius abipusius Prahos – Maskvos susitarimus dėl palaidojimo vietų tvarkymo ir priežiūros, iki šiol demonstratyviai negloboja čekų ir slovakų karių kapų.

2020.04.13; 08:51

Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė dėl koronaviruso plitimo šalyje paskelbtą nacionalinį karantiną iki balandžio 1 d. Tai žurnalistams pranešė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas.
 
„Vyriausybė nusprendė pratęsti iki balandžio 1 d. visas ribojamąsias priemones, kurių buvo imtasi paskelbus nepaprastąją padėti (dėl koronaviruso)“, – pabrėžė J. Hamačekas. Ministro veidą dengė medicininė kaukė. Pasak jo, vyriausybės nariai per posėdžius naudoja tokias pat kaukes.
 
Čekijoje nuo kovo 12 d. galioja nepaprastoji padėtis, o kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas. Iš pradžių valdžia ketino jį atšaukti kovo 24 d. Eidami iš namų piliečiai turi dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius ar pačių pasigamintus raiščius. Bendraujant privalu laikytis dviejų metrų atstumo. Karantino pažeidėjams policija skiria 10 tūkstančių kronų (apie 400 eurų) baudas.
 
Čekijoje iki šiol koronavirusas nustatytas 1165 žmonėms. Prahoje sekmadienį mirė 95 metų vyras, kuriam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami. Pirmasis infekuotasis šalyje buvo rastas kovo 1 d.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 00:50

Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Čekijos sostinėje atsirado Boriso Nemcovo aikštė ir Anos Politkovskajos alėja. Tai žurnalistams pranešė Prahos meras Zdeněkas Hřibas.
 
B. Nemcovo garbei buvo pervadinta Aikštė po kaštonais, kur įsikūrusi Rusijos ambasada Čekijoje. O A. Politkovskajos alėja atsirado už kelių žingsnių nuo įėjimo į pastatą. Ji yra Stromovkos parke, su kuriuo ribojasi Rusijos diplomatinės atstovybės teritorija.
 
Čekijos prezidento atstovas spaudai Jiřís Ovčáčekas pavadino Prahos valdžios iniciatyvą „akivaizdžiai politiniu žingsniu“.
 
Vienas griežčiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų 55 metų B. Nemcovas buvo nušautas 2015 metų vasario 27 d. vėlai vakare Maskvoje netoli Kremliaus, kai jis kartu su drauge Ana Durickaja ėjo per Didįjį Moskvorečės tiltą.
 
2017 metų birželio 29 d. Rusijos teismas, nagrinėjęs B. Nemcovo nužudymo bylą, pripažino kaltais penkis čečėnus, kuriems paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Bet tikrieji nužudymo užsakovai liko nežinomi.
Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja
 
Žurnalistė A. Politkovskaja, kurios aštrios kritikos bijojo korumpuoti valdininkai, generolai ir net, manoma, prezidentas Vladimiras Putinas, buvo nužudyta per Kremliaus šeimininko gimtadienį 2006 metų spalio 7 dieną. Spekuliuojama, esą A. Politkovskajos nužudymas buvo „dovana“ Rusijos vadovui. Moteris buvo nušauta savo namo laiptinėje Maskvoje.
 
Tiriant A. Politkovskajos nužudymo bylą iš pradžių buvo sulaikyta net 11 įtariamųjų. 2014 metais du įtariamieji buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, o dar trims skirti ilgos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kas užsakė moters egzekuciją, taip ir nebuvo išaiškinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.28; 06:12

Čekijos sostinėje Prahoje siautėja nežinomas asmuo, moterims nurėžiantis jų ilgus plaukus. Iki šiol policijai pranešta apie penkis tokius atvejus, antradienį informavo atstovas. Tyrėjai mano, kad yra daugiau nukentėjusiųjų ir paprašė jų atsiliepti. Chuligano motyvas nežinomas.
 
Viena moteris pasakojo ryte važiavusi tramvajumi, kai staiga pajuto, kad kažkas sugriebė ją už plaukų, pasakojo policijos atstovas Janas Danekas. Tada ji suprato, kad nebeturi kasos.
 
Policija paskelbė nuotrauką, darytą iš vaizdo kameros įrašo, kurioje matyti vyras, kuris kol kas ieškomas kaip liudininkas. Tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurį gresia iki dviejų metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 02:00

Čekijoje paminėtos 50-osios sovietinės invazijos metinės. EPA-ELTA nuotr.

Ši čekiška istorija – dar vienas įrodymas, kaip Kremlius stengiasi daryti įtaką Europai.

Viename Prahos rajone iki šiol stūkso paminklas sovietų generolui Ivanui Konevui. Galima tik nusistebėti tokiu čekų kantrumu, pakantumu. Atvirai kalbant, tą „baidyklę“ seniai reikėjo iškelt kur nors kitur – arba į šiukšlyną, arba, jei jau smulkmeniškai branginama visa sovietinė praeitis, į muziejų. Juolab kad pastaruoju metu monumentą nuolat apipildavo tai dažais, tai pamazgomis, tai ant postamento užrašydavo šlykščių žodžių. Vienas iš vandališkų išpuolių buvo surengtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

Tokie išpuoliai – nepateisinami. Ir vis dėlto Praha neprivalo gerbti sovietų generolų.

Prahos rajonui, kuriame iki šiol stūksto I.Konevo biustas, vadovauja Ondržei Kolarž. Šis čekų pareigūnas nuolat dergiamą paminklą nusprendė iškelti saugesnėn vieton. Jis nutarė, kad generolo biustui labiausiai tiktų tapti muziejaus eksponatu. Išmintingas sprendimas. Dauguma čekų paminklo sovietų generolui nemėgsta. Nors esama ir tokių, kurie jam dėkingi už neva išvaduotą Prahą nuo fašistų, kiti kaip kontrargumentą primena generolo veiklą slopinant Prahos revoliuciją 1968 metais.

Tačiau nukelti paminklą sovietų okupantui, pasirodo, – ne taip paprasta. Šis sumanymas labai nepatiko Rusijos ambasados Čekijoje diplomatams. Jie parašė Čekijos valdžiai priekaištų kupiną laišką. Maždaug tuo pat metu paminklą išvežti į muziejų sumanęs O.Kolarž sulaukė grasinančių laiškų. Šlykščių grasinimų būta tiek daug, jie buvo tokie bjaurūs, kad Čekijos slaptosios tarnybos dėl šventos ramybės nutarė saugoti šį pareigūną, įskaitant ir jo šeimą.

Dar viena iškalbinga detalė: tuoj po Rusijos diplomatų protestų prie administracijos pastato, kuriame dirbo O.Kolarž, buvo surengta prorusiška demonstracija, į kurią susirinko apie šimtas protestuotojų. Kai kurie iš protestuotojų rankose laikė nepripažintos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliavas, į atlapus buvo įsisegę Georgijaus juostelių.

Generolo I.Konevo paminklo gerbėjų išpuoliai Čekijos sostinėje Prahoje primena 2007-uosius įvykius Taline, kai prorusiški vandalai surengė riaušes pačiame Estijos sostinės centre, tokiu drastišku būdu mėgindami sutrukdyti sovietų kario paminklo perkėlimui iš miesto centro į kapines.

Parengta pagal „Die Welt“ (Filipas Fritcas)

2019.11.26; 06:30

Rusijos ambasada Prahoje neturi nieko bendra su Čekijos pareigūnų išaiškintu neva Rusijos specialiosioms tarnyboms dirbusių agentų tinklu. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai.
 
„Tai visiškai neatitinka tikrovės, – tvirtino jie. – Ambasada neturi nieko bendra su kažkokiu agentų tinklu“.
 
Anksčiau pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka per konferenciją saugumo klausimais šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnybos dirbusių agentų tinklą.
 
„Išaiškinti ir likviduoti tinklą padėjo puikus bendradarbiavimas su Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu centru, – cituoja pareigūną laikraštis „Mlada Fronta dnes“. – Jo veiklos tyrimas tęsiamas. Mes užkirtome kelią žvalgybinei veiklai Čekijos teritorijoje. Jis (agentų tinklas) buvo dalis ilgesnės grandinės, kurią rusai naudojo Čekijoje ir ketino panaudoti kitose Europos šalyse“.
 
Pasak M. Koudelkos, agentų tinklą Čekijoje sukūrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Jam priklausė asmenys, turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jį finansavo Rusija ir šios šalies ambasada Čekijoje“, – pareiškė BIS vadovas.
 
Išsamesnių detalių pareigūnas nepateikė. Anot jo, ši informacija bus įtraukta į metinę ataskaitą apie tarnybos veiklą, kurios dalis, skirta visuomenei, bus paskelbta iki šių metų pabaigos.
 
Savo ruožtu Prahos savaitraštis „Respekt“ praneša, kad agentų tinklas rengė kibernetines atakas prieš taikinius Čekijoje, jį sudarė Rusijos piliečiai ir rusai, gavę Čekijos pilietybę. Leidinio žiniomis, šnipai veikė dviejų kompanijų, įregistruotų Prahoje ir pardavinėjusių kompiuterius bei programinę įrangą, priedangoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 06:40

Čekijos saugumo informacijos tarnybos (BIS) direktorius Michalas Koudelka pirmadienį šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnybos dirbusių agentų tinklą.
 
„Išaiškinti ir likviduoti tinklą padėjo puikus bendradarbiavimas su Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu centru, – cituoja pareigūną laikraštis „Mlada Fronta dnes“. – Jo veiklos tyrimas tęsiamas. Mes užkirtome kelią žvalgybinei veiklai Čekijos teritorijoje. Jis (agentų tinklas) buvo dalis ilgesnės grandinės, kurią rusai naudojo Čekijoje ir ketino panaudoti kitose Europos šalyse“.
 
Pasak M. Koudelkos, agentų tinklą Čekijoje sukūrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). „Jam priklausė asmenys, turintys ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jį finansavo Rusija ir šios šalies ambasada Čekijoje“, – pareiškė BIS vadovas.
 
Išsamesnių detalių pareigūnas nepateikė. Anot jo, ši informacija bus įtraukta į metinę ataskaitą apie tarnybos veiklą, kurios dalis, skirta visuomenei, bus paskelbta iki šių metų pabaigos.
 
Savo ruožtu Prahos savaitraštis „Respekt“ praneša, kad agentų tinklas rengė kibernetines atakas prieš taikinius Čekijoje, jį sudarė Rusijos piliečiai ir rusai, gavę Čekijos pilietybę.
 
Leidinio žiniomis, šnipai veikė dviejų kompanijų, įregistruotų Prahoje ir pardavinėjusių kompiuterius bei programinę įrangą, priedangoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 16:41

Čekijos žvalgybos BIS emblema
Atsakomybė už birželio mėnesį surengtą Čekijos URM kompiuterių tinklo ataką tenka vienos užsienio valstybės žvalgybai. Kaip pranešė Čekijos radijas, tokią išvadą priėjo Nacionalinės kibernetinio ir informacinio saugumo valdybos ekspertai.
 
Valdyba pateikė DDoS (Distributed Denial of Service) atakos tyrimo rezultatus Čekijos parlamento Gynybos ir saugumo komitetui. Kaip pažymėjo radijas, senatoriai paragino vyriausybę stiprinti nacionalinį kibernetinį saugumą, skirti šiems tikslams papildomą finansavimą.
 
Čekijos interneto leidinys „Denik N“ teigia, kad Čekijos URM kompiuterių tinklo ataką surengė Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
 
Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro atstovė spaudai Iva Klonova anksčiau informavo, kad dėl šios kibernetinės atakos iškelta baudžiamoji byla. Pasak jos, programišiams nepavyko gauti slaptos informacijos. Jie įsigavo tik į kelias ministerijos darbuotojų elektroninio pašto dėžutes, bet neįstengė įsilaužti į serverį, per kurį vyksta tarnybinis susirašinėjimas.
 
Kaip pareiškė I. Klonova, Čekijos policija ir specialiosios tarnybos turės nustatyti galimą ryšį tarp šios kibernetinės atakos ir 2016 bei 2017 metais surengtų programišių išpuolių prieš URM. Nacionalinė kontržvalgyba dėl vieno iš jų apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 09:30

Nekontroliuojama musulmonų bendruomenių plėtra kelia potencialią grėsmę nacionaliniam Čekijos saugumui. Tai sakoma trečiadienį paskelbtoje Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro ataskaitoje.

„Galimos teroristinės veiklos organizavimo požiūriu pavojų kelia nekontroliuojamas musulmonų įvažiavimas (į Čekiją), – pažymima dokumente. – Šalyje veikia bendrovės, kurių savininkai yra atvykėliai iš arabų šalių. Jie parūpina musulmonams dokumentų, reikalingų leidimams nuolat gyventi Čekijoje gauti“.

Centras konstatuoja, kad tokios bendrovės aktyvėja, o musulmonų, įforminusių su jų pagalba įvažiavimo dokumentus, daugėja. Be to, išaugo fiktyvių santuokų tarp Čekijos piliečių ir užsieniečių, norinčių legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, skaičius.

Elitinio Čekijos policijos padalinio ekspertai taip pat pažymėjo, kad į šalį gali patekti radikalių islamistų – Vakarų Europos valstybių piliečių, dalyvavusių karo veiksmuose Sirijoje. Jie tranzitu mėgina per Čekiją grįžti į ES šalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:47

A. Babišas – Čekijos ministras pirmininkas. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareikalavo griežtesnės ES pabėgėlių politikos. „Mes pirmiausiai turime pasiųsti aiškų signalą, kad Europa (pabėgėliams) uždaryta ir daugiau niekas čia negali atvykti“, – interviu Prahos dienraščiui „Pravo“ sakė dešiniojo populistinio judėjimo ANO įkūrėjas.

Kartu Europos žinia, anot A. Babišo, turi skambėti taip: „Likite namuose, tada mes padėsime jums ten!“ Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu kalbėti aiškiai. „Jei aš pasakiau, kad mes nepriimsime nė vieno nelegalaus migranto, tai taip ir bus“, – aiškino A. Babišas.

Čekijos premjeras dar kartą atmetė pabėgėlių padalijimą ES šalims pagal kvotas. „Aš savo europiečiams pokalbių partneriams nuolat sakau savo nuomonę, kad niekas negali priversti mūsų ką nors priimti. Tik Čekija sprendžia, kas pas mus gali gyventi“, – sakė jis.

Iš Slovakijos kilęs verslininkas A. Babišas Čekijoje tapo multimilijardieriumi. Jis Čekijoje mėgstamas ne tik dėl savo prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, bet ir dėl to, kad pateikia save kaip kovotoją su „korumpuotu elitu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:47

Tūkstančiai žmonių antradienį Čekijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš pirmosios komunistų remiamos vyriausybės sudarymą nuo demokratinių permainų 1989-aisiais. Demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Nereikia daugiau komunizmo“ ir „Sustabdykite nusikalstamą komunistinę ideologiją“. Be to, jie turėjo su savimi komunistinio valdymo Čekoslovakijoje aukų nuotraukas.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas trečiadienį premjeru vėl ketina paskirti populistą milijardierių Andrejų Babišą. Abu politikai yra buvę komunistai.

A. Babišo partija „Ano“ spalį aiškia persvara laimėjo parlamento rinkimus. Tačiau milijardierius, be kita ko, dėl kaltinimų korupcija, kuriuos jis kategoriškai neigia, yra vertinamas prieštaringai. Jis dabar ketina sudaryti valdantįjį aljansą su socialdemokratine partija CSSD, kurį rems ir komunistų KSCM. Pirmasis A. Babišo mėginimas sudaryti vyriausybę sausį žlugo pralaimėjus balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo.

Būsimas A. Babišo paskyrimas yra „tragiška diena Čekijos demokratijai“, – demonstrantams Prahoje sakė dešinės pakraipos partijos „TOP 09“ lyderis Jiris Pospisilis. Protestai antradienį vyko ir dar maždaug 200 kitų šalies vietų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-06

 

Buvęs Rusijos GRU pulkininkas Sergejus Skripalis 2016 metais lankėsi Estijoje ir ten slapta susitiko su šios šalies specialiųjų tarnybų darbuotojais. Tai pirmadienį pranešė JAV laikraštis „The New York Times“, remdamasis aukštu vienos iš ES šalių pareigūnu.

„Vienas iš aukštų ES atstovų, kuriam žinoma apie kelionę, patvirtino, kad buvęs Rusijos agentas 2016 metų birželį slapta susitiko su grupe žvalgybos darbuotojų. Bet tebėra neaišku, ką jie svarstė“, – rašo leidinys. Jis taip pat pažymi, jog šaltiniai žinias apie S. Skripalio kelionę į Estiją pavadino „labai konfidencialia informacija“.

Pasak leidinio, surengti susitikimą padėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos.

Sekmadienį Čekijos interneto leidinys „Respekt“ pranešė, kad buvęs Rusijos GRU pulkininkas 2012 metais slapta lankėsi Prahoje ir ten susitiko su Čekijos specialiųjų tarnybų atstovais, o paskui jie patys mažiausiai vieną kartą susitiko su juo Didžiojoje Britanijoje.

Kovo 4 d. S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.

Didžioji Britanija apkaltino Rusiją prisidėjus prie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo. Maskva neigia turinti ką nors bendra su šiuo incidentu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 12:07

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį paneigė neseniai prezidento Milošo Zemano paskelbtą informaciją, kad šalyje buvo gaminama ir kuriama nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“.

Kaip pranešė Čekijos radijas, vyriausybės vadovas tai pareiškė po susitikimo su nacionalinių specialiųjų tarnybų vadovais.

„Čekijoje (nervus paralyžiuojanti medžiaga) „Novičiok“ nebuvo gaminama, kuriama ir sandėliuojama“, – pabrėžė jis.

Pasak premjero, tokią išvadą priėjo Čekijos saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos vadovai. Tačiau vyriausybės vadovas patvirtino, kad šalyje „Novočiok“ „mažais kiekiais buvo bandoma“.

Jo manymu, M. Zemano pareiškimas interviu Prahos televizijos kanalui „Barrandov“, grindžiamas karinės žvalgybos duomenimis, buvo nesusipratimas. Prezidentas papasakojo, kad praėjusių metų lapkritį Čekijos ginkluotųjų pajėgų karinių tyrimų institute Brno mieste „Novičiok“ nedideliais kiekiais buvo gaminama ir bandoma. A. Babišas pabrėžė, kad ši medžiaga ten buvo tik bandoma ir po bandymų iškart sunaikinta.

Prezidento spaudos sekretorius Jiržis Ovčačekas, komentuodamas A. Babišo žodžius, tvirtino, kad valstybės vadovo ir premjero pareiškimai neprieštarauja vienas kitam. Jis kategoriškai atmetė visus kaltinimus, kad esą Čekija yra susijusi su buvusio Rusijos GRU pulkininku Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu Didžiojoje Britanijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.07; 17:13

Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Informacijos srautas jau „nuplovė“ apgailėtiną Čekijos prezidento Milosho Zemano siūlymą spalio 12-ąją iš Europos Tarybos tribūnos pinigais kompensuoti Ukrainai Krymo praradimą, mat ukrainiečiai savo teritorijos nebeatgaus, klausimas jau išspręstas. Stebėtojai iškart konstatavo, kad M.Zemano pasisakymas buvo skirtas ne tiek europietiškai publikai, kiek žmonėms, laikytiniems jo elektoratu, mat pasisakyta kaip tik prieš rinkimų Čekijoje „dupleto“ pirmą dalį, spalio 20-21 dienomis vykusius parlamento rinkimus.

Strategiškai M.Zemanas orientuojasi į antrąją, sausį vyksiančius prezidento rinkimus, mat, nepaisant garbaus 73-ejų metų amžiaus, neslepia ambicijų pretenduoti antrai kadencijai. Kita vertus, kodėl nepradėjus „tikrintis“ gerokai iš anksto, juo labiau, kad politinė atsakomybė už panašų turinį jos autoriui negrėsė, pagal Čekijos konstituciją už užsienio politiką šioje šalyje prieš parlamentą atskaitinga vyriausybė. Žodžiu, pašnekėjo žmogus „bet ką“, na, ir kas, kad jis – demokratinės valstybės lyderis, turįs suprasti, gerbti ir ginti demokratiją ir teisę. Nekalbant apie tai, kad vidurio ir rytų europietis įžeidė ukrainiečius, kurie irgi iš ten pat.

Kad populizmo „grūdas“ krito į gana dėkingą dirvą, patvirtino tai, jog populistinis pasisakymas Čekijoje turėjo tęsinį, kurį tinkamai diagnozavo radijo „Svoboda“ antraštė „Į pergalę Čekijoje pretenduoja populisto-milijardieriaus judėjimas“ (10 20), po kuria esantis tekstas informavo, kad parlamento rinkimus pelnęs virš 29 proc. balsų laimėjo 63-ejų milijardieriaus Andrejaus Babišo judėjimas ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“), reikšmingai aplenkęs antrą vietą užėmusią centro dešinės Pilietinės demokratijos partiją. Šįkart į Čekijos parlamentą prasiveržė ypač gausus (devynios) bei margas partijų būrys – pradedant proeuropietiškais judėjimais ir baigiant piratų partija bei japonų-moravų kilmės Tomio Okamuros vadovaujamais dar kraštutinesniais už ANO populistais. Taigi dar vienas tradicinių europinių partijų pralaimėjimas.

Prezidentas M. Zemanas vyriausybės sudarymą pavedė A.Babišui, pavadinęs milijardierių pragmatiku. Rinkimų kampanijoje šis augino savo populiarumą tradicinių partijų kritika bei pažadu čekams sėkmės atveju valdyti šalį kaip nuosavą kompaniją. Čekų Donaldu Trumpu pramintas būsimasis premjeras pasisako prieš euro įvedimą, yra kritikavęs ir ES sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos bei agresijos Ukrainos rytuose – taigi štai tokia čekiška pragmatikų pora (todėl tekstas ir pradėtas Čekijos prezidento pragmatiška „paguoda“ Ukrainai). Pragmatizmą nurodo ir aplinkybė, kad nuo 2014-ųju ANO valdė šalį koalicijose ir su socialdemokratais, ir jų oponentais krikščionimis demokratais. Nieko asmeniško…

Gal todėl regėdamas „reikalus“ etnogenetiškai artimiausioje kaimynėje (iki 1993 metų buvo viena valstybė) Slovakijos premjeras Robertas Ficospalio 24-ąją matė reikalą nurodyti, kad jo šalis išlieka proeuropietiška sala, paaiškinęs, kad paprastai nelinkęs komentuoti užsienyje vykstančių rinkimų rezultatų, tačiau šį kartą padarė išimtį. Jo žodžiai nuskambėjo po bendro Slovakijos premjero, prezidento Andrejaus Kiskos ir parlamento vadovo Andrejaus Danko pareiškimo, kuriame jie sakė sieksiantys Slovakijos Respublikos aiškios ir atsakingos proeuropietiškos bei proatlantinės orientacijos komunikacijos. Nebūtų ugnies, nebūtų ir tokių beprecedenčių pareiškimų. Slovakų politikos apžvalgininkas Grigorijus Mesežnikovas ryšium su tuo pastebėjo, kad po socialdemokratų pralaimėjimo Čekijoje R. Fico prarado partnerį regione.

O čia dar irgi vidurio Europos regionui priskirtinoje lyg ir senos demokratijos Austrijoje spalio viduryje įvykusius pirmalaikius rinkimus išlošusios konservatyvios Liaudies partijos (pelnė 31,5 proc., balsų) lyderis Sebastianas Kurzas deryboms dėl vyriausybinės koalicijos pakvietė kraštutinę dešiniąją Laisvės partiją (trečias rezultatas su 26 proc. balsų). Viena vertus, konservatoriai laimėjo, nukopijavę radikalų retoriką apie didesnę migracijos kontrolę bei mokesčių mažinimą, iš kitos pusės, kvietimas į koaliciją suteikia galimybę radikalams grįžti į valdžią po dešimtmečio pertraukos. Būsimasis kancleris matė reikalą perspėti potencialius partnerius, kad jo vadovaujama vyriausybė, skirtingai nei jie, ryžtingai pasisako už Austrijos vystymąsi ES sudėtyje. Grėsmių, reikia suprasti, yra, jei perspėjo. Ir pagaliau tas pats įkyrus Rusijos leitmotyvas – S.Kurzo konservatoriai pasisako prieš sankcijas Rusijai bei yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“. Situacija bet kuriuo atveju šizofreniška. 

Čekijos parlamento rinkimuose pirmauja milijardieriaus Andrejaus Babišo partija. EPA-ELTA nuotr.

„The Washington Post“ straipsnyje „Europos centre politika ima panėšėti į trumpiškąją“ (10 18) primenama, kad Čekiją kaip nuosavą verslą pasirengęs valdyti A. Babišas pozicionuoja save kaip tiesmukišką, „savą“ vaikiną, kuris esą rūpinsis apleistais visuomenės sluoksniais (galvoje veikiausiai turimos ir viduriniosios klasės baimės), per rinkimų kampaniją iš „sportinio intereso“ puolė ES ir skelbė, jog NATO kaip struktūra atgyveno. Kuo ne D.Trumpo čekiška versija? A. Babišas stiliumi bei akiračiu tiek primena JAV statybų magnatą, kad mato reikalą pats paaiškinti, kuo vis dėlto nuo jo skiriasi. „Niekada nebuvau bankrutavęs.“ – kandžiai pastebėjo viename interviu.

Kaip nurodo politologas, buvęs prezidento Vaclavo Havelo patarėjas, šiuo metu Niujorko universiteto Prahos padalinio direktorius Jiris Pege, žmonėms gali nepatikti D.Trumpas, tačiau jiems patinka „trumpiškos“ politikos A. Babišo versija. Kadangi nėra demokratas, čekų milijardierius gali diktatorišką valdymo stilių perkelti arčiau Europos centro, ir tai kels ES vienybei papildomų įtampų. Čekijai gresia kartu su ES atžagareiviškumą bet kuria proga demonstruojančiomis Vengrija bei Lenkija nuslysti į Europos periferiją.

Čekijos posūkis vis dėlto stebina – iš „geležinės uždangos“ ištrūkusi valstybė su laisvo pasaulio iššūkiais susidorojo palyginti neblogai. Kadangi disponuoja stipria pramonine baze, bedarbystė šalyje mažiausia ES, čekų biudžeto pertekliaus bei aukštų pozicijų gyvenimo kokybės reitinguose galėtų pavydėti kokie italai ar ispanai. Skirtingai nuo Lenkijos ar Lietuvos, šalis nenukraujavo nuo jaunų, darbingų žmonių emigracijos, skirtingai nuo Vengrijos, per ją neplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių per migrantų krizės įkarštį 2015-aisiais. Tiesa, Čekijoje maži atlyginimai, politinė klasė iš tiesų garsėja korupcija, vyresnės kartos čekai svajoja apie stabilią jaunystę komunizmo „rojuje“ – galbūt ši aplinkybių kombinacija ir šastelėjo 10 milijonų naciją į populizmo glėbį, ir vietos turtuolis, kaip ir jo amerikietis „dvynys“, šansu pasinaudojo.

Kokio tvarumo pasekmių tai turės Čekijos Respublikai ir visai vidurio bei rytų Europai – kitas klausimas. Rinkimų kampanijos stilius prezidentą D.Trumpą „tebesiveja“ ir praėįus beveik metams po pergalės juose. Viena paskutinių žinių iš šio „fronto“ – CNN spalio 26-ąją paskelbta informacija, kad milijardieriui dirbusi analitinė kompanija „Cambridge Analytica” mėgino prisikalbinti bendradarbiauti „WikiLeaks” šefą Julianą Assangeą. Prašyta perduoti demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninę korespondenciją, „Cambridge Analytica“ jos pagrindu būtų sukūrusi duomenų bazę, kuria būtų naudojęsis milijardieriaus rinkimų štabas. Na, ir kas, kad elektroninę demokratų partijos bei jos rinkimų štabo vadovo (ne H. Clinton) korespondenciją skandalingasis demaskuotojas, įtariama, gavo iš ją išvogusių su Kremliumi susijusių interneto įsilaužėlių. Beje, ir milijardierius viešai prašė Rusijos paskelbti demokratų kandidatės laiškus, jei tokių turi, bei gyrė „WikiLeaks“ už šios veiklą. Žodžiu, duokit man valdžią bet kuria kaina.

Publicistas Thomasas Schmidtas dienraščio „Die Welt“ spalio 23-osios numeryje prabilo apie rytų Europos „nedemokratijų“ žalą visai ES. Bet po rugsėjį vykusių rinkimų su net 12,6 proc. balsų ksenofobišką ir net rasistinę „Alternatyvą Vokietijai“  į Bundestagą įsileidusi Vokietija šia prasme irgi nukentėjo, savaitraštis „Die Zeit“ tai net įvardijos įspėjančiu šūviu tradicinių partijų politikams. Vis dėlto vokiečių publicisto nerimas dėl grėsmės europietiškiems teisinės valstybės principams veikiausiai pagrįsti, Th.Schmidtas net įvardija ES plėtrą į rytus kaip pernelyg skubotą, kai per lengvai patikėta vidurio bei rytų europiečių žodiniais pažadais ir nepakankamai atsižvelgta į jų realų gebėjimą suprasti europietiškus principus.

Be abejo, tikėtina, kad euroskepticizmą politinėje praktikoje „pasibalnoję“ Vengrijos, Lenkijos, dabar veikiausiai ir Čekijos lyderiai taip „dekoruoja“ savo tikslus vidaus politikoje. Deja, esama požymių jau tendencijos, kad vidurio bei rytų Europos išimtys iš ES taisyklių gresia virsti vidurio bei rytų Europos taisyklėmis ir beveik neabejotinai  rasis pagundų jas bandyti „pakelti“ iki europinių. Taip pat labai abejotina, kad vien „business as usual” naudai paaukota valdžios bei įstatymo viršenybė už radikalus balsuojantiems piliečiams užtikrins bent kiek tvarią sėkmę. Neatrodo perspektyvu, kai banaliu verslo planu „išplaunama“ tai, kas iš tiesų yra politika.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Vietos politikai-ūkininkai bent parlamentinėje praktikoje į kraštutinumus blaškytis nelinkę (išskyrus, aišku, socialdemokratų „ieškojimus“, bet tai labai kita tema), radikalai Seime beveik neatstovaujami. Vis dėlto negalima sakyti, kad mūsų šalies viešajame gyvenime radikali dešinė politinės nišos neturi ir įtakos nedaro. Turi ir daro, taip pat  politinę, nebūtinai tiesiogiai, kai kada, atrodytų, gana netikėtose vietose. Tarkime, viešėjam gyvenimui reikšmingam bei įtakingam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui vadovauja ekstautininkas Gintaras Songaila (pirmininkavo tautininkams 2005–2008 m.), kuris buvo aktyvus Visagino AE priešininkas. Jei šis projektas dėl Rusijos intrigų nebūtų buvęs palaidotas, šiandien tikrai netektų kalbėti apie rusų Baltarusijos Astrave statomą AE kaip grėsmę Lietuvai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovu paskirtas Audrys Antanaitis, redaktorius interneto puslapio „Alkas.lt“, kuriame tautininkiškos idėjos atstovaujamos solidžiai, nors A.Antanaitis formaliai tautininkams nepriklauso. Tautininkai garsėja Kovo 11-osios ir Vasario 16 -osios eitynėmis, kuriose netrūksta rasistinę potekstę turintys šūkių. „Alkas.lt“ paskelbė „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikų“ sąrašą (http://alkas.lt/valstybines-lietuviu-kalbos-isdavikai/) – Seimo narių, kurie palaikė iniciatyvą leisti Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Anot konservatoriaus Manto Adomėno, A.Antanaitis pirmininku ir pasirinktas dėl kategoriško požiūrio šiuo klausimu. Politiškai tai jautrus ir kompleksinis klausimas, Lietuvai siekiant atkurti su Lenkija partnerystės ryšius geopolitiškai ypač nestabiliame pasaulyje. Bet jei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neatsisakys kovos su „išdavikais”, labai neaišku, kuo ir kaip čia viskas baigsis. Lygiai taip pat nenustebintų, jei Lietuva sulauktų nuosavos D.Trumpo-A. Babišo versijos.

2017-10-31

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Įsisiūbuojančios 755-ių JAV diplomatų išsiuntimo iš Rusijos istorijos „akis už akį“ stiliumi (pasak Kremliaus versijos, kad Vašingtone ir Maskvoje būtų diplomatinio personalo paritetas) turbūt vis dėlto komiškiausia detalė yra Jungtinių Valstijų ambasados Gruzijoje pareiškimas rugpjūčio 25-ąją, kad ji pasirengusi priimti ne imigracines vizas norinčių gauti rusų pareiškimus savo konsuliniame skyriuje Tbilisyje.

Na, ir kas, kad kalbama tik apie procedūrinį pragmatizmą – Gruzija yra vienašališkai atšaukusi vizų režimą šią šalį norintiems aplankyti rusams, tad šis pareiškimas aktualus šiaurės Kaukaze, Krasnodaro bei Stavropolio srityse gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie į Tbilisį gali nukakti per kelias valandas. Vis dėlto irgi faktas: panorėję Amerikos vizos, rusai dabar priversti dairytis ir į šalį, kurią 2007-aisiais užpuolė.

Kažkas panašaus nutiko 1986-aisiais, kuomet Amerika išprašė kelias dešimtis šnipinėjimu įtartų Sovietų Sąjungos diplomatų ir nustatė palyginti žemą sovietų diplomatinių atstovybių Vašingtone, Niujorke ir San Franciske darbuotojų kiekio ribą. Atsakydama Sovietų Sąjunga uždraudė JAV atstovybėms Maskvoje bei tuometiniame Leningrade priimti į darbą savo piliečius, veikiausiai tikėdamasi, jog ryškus personalo sumažėjimas pakirs jų visavertį darbą, ir Vašingtonas grąžins buvusį status quo. Amerikos diplomatams teko užsiimti ambasadų teritorijos valymo ir kitais pagalbiniais darbais, bet jos toliau funkcionavo, o Maskva prarado galimybę stebėti, kas dedasi už atstovybių sienų.

Ką tik atpasakota situacija šiek tiek simboliška, mat iš tiesų diplomatinis paritetas yra problema, nes tai susiję su šnipinėjimu. Čekija ir Slovakija rugpjūčio 21 dieną minėjo 49-erių metų sukaktį nuo tragiškų 1968-ųjų, kuomet Sovietų Sąjungos ir kai kurių kitų Varšuvos sutarties bloko šalių karines pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją ir jėga užgniaužė Prahos pavasario reformas.

Metinių išvakarėse Čekijos respublikos viešojoje erdvėje vėl iškilo Rusijos buvimo (diplomatinio ir žvalgybinio) šioje šalyje tema. Čekijos parlamento deputatas Ivanas Gabalas nusiuntė laišką užsienio reikalų ministrui Lubomírui Zaorálekui su siūlymu siekti, kad Maskva sumažintų savo diplomatinės atstovybės Prahoje personalą. Interviu „Aktualne.cz“ politikas pareiškė, jog šis yra nepamatuotai išpūstas bei turi būti sumažintas apie 60 proc.

Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.

Nėra reikalo spėlioti, kuo užsiima nemaža Rusijos diplomatinės atstovybės personalo dalis – čekų kontržvalgyba BIS savo ataskaitose reguliariai nurodo rusų ambasadą Prahoje veikiant kaip žvalgybinės veiklos centrą ne tik šioje šalyje, bet ir visame vidurio bei rytų Europos regione. Tiesa, garsių, su diplomatų išsiuntimais susijusių skandalų nuosaikioje Čekijoje yra nutikę senokai. Kalbos apie pernelyg didelį rusų diplomatų „tankį“ Vidurio ir Rytų Europoje gana reguliarios, šios šalies diplomatai jų paprastai nekomentuoja, remdamiesi teise kiekvienai valstybei skirti tiek diplomatinių darbuotojų, kiek ši mano esant reikalinga, jei nėra kitų susitarimų.

Prahos tyrimų centro „European Values“ direktoriaus pavaduotojas bei programos „Kremlin Watch“ vadovas Jakubas Janda savo skiltyje žurnale „Newsweek“ (08 07) nurodė, jog statistika pakankamai vienareikšmiška – Čekijos atstovybėje Maskvoje dirba 65 diplomatai, rusai savo ambasadoje Prahoje įdarbinę 140 žmonių. Suomijoje šis santykis sudaro maždaug 60-30 suomių nenaudai. Įprasta, kad Rusijos diplomatų skaičiaus „perviršis“ sukasi apie du kartus.

Rusų diplomatai kelia įtarimus ne vien Čekijoje, tarkime, švedų kontržvalgybos SIPO vertinimu, žvalgybine veikla užsiima maždaug trečdalis Švedijoje dirbančių Rusijos diplomatų.

J.Jandos vertinimu (interviu „svoboda.org“ 08 21), Vašingtono ir Maskvos „diplomatinio pariteto“ konfliktas yra tinkama proga bent iš dalies spręsti pernelyg didelio po diplomatine priedanga dirbančių rusų aktyvumo problemą. Įprasta praktika, kad žvalgybinė veikla įeina į bet kurios šalies diplomatinės atstovybės darbų sąrašą, bet šįkart problema yra ne vien paprasta aritmetika. Pasak J.Jandos, Europos šalių kontržvalgybų ataskaitos fiksuoja nepaliaujamą rusų žvalgybinės veiklos aktyvumo augimą, kurio lygis artėja prie to, kuris buvo Šaltojo karo metais. Be to, bent Čekijos respublikoje Rusijos pusė apskritai nesivargina deklaruoti žvalgybos pareigūnų savo atstovybėje, ir tai diplomatiniuose santykiuose yra mažiausiai nedraugiška.

Esama įtakingos tezės, jog santykiai tarp Vakarų ir Rusijos dabar turbūt prasčiausi po Šaltojo Karo pabaigos. Tokios padėties vertinimai tarp Europos politikų bei diplomatų yra įvairūs, netrūksta manančių (ypač Europos Sąjungos (ES) Vakaruose), kad papildomo santykių paaštrėjimo ES šiuo metu reikia mažiausiai. Tačiau kalbama juk apie Europos šalių nacionalinį saugumą, kuriam Rusijos žvalgybų aktyvumas grėsmę kelia. Kadangi požiūrių ES esama įvairių, o vidurio bei rytų europiečiai objektyviai jautresni tokioms grėsmėms, būtent jie šiuo klausimu galėtų veikti koordinuodami veiksmus, beje, tuo pačių pademontruodami sąjunginę paramą Jungtinėms Valstijoms, nes prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, turi tam tikrų abejonių dėl sąjungininkų Europoje. Susidariusi šalių grupė pelnytų diplomatinių taškų, jei koordinuotai pareikalautų Maskvą sumažinti savo diplomatų skaičių pariteto pagrindais.

J.Jandos manymu, Čekijos užsienio reikalų ministerija pati viena į savo politiko demaršą vargu ar reaguos, šiaip jau pagrįstai argumentuodama tai savo ambasados Maskvoje darbo paralyžiumi, jei principingai leisis tik į dvišalį diplomatinio personalo pariteto siekį su Maskva. Rusams užtektų išsiųsti, tarkime, 20 čekų diplomatų, ir Čekijos ambasada Maskvoje taptų neveiksni. Todėl reikia koordinuotų kelių šalių pastangų. Rusams gana paprasta „nubausti“ vieną nedidelę šalį, tačiau jei tokių rasis 5 ar 10, padaryti tą bus kur kas sunkiau.

Nors Rusijos žvalgybinės veiklos intensyvėjimo grėsmė Vidurio bei Rytų Europos regione apskritai artikuliuojama, politinių reakcijų bei iniciatyvų aukščiausiame politiniame lygmenyje kol kas nėra. Banalu, bet veikiausiai dera laukti politikų atostogų pabaigos ir dar kažkiek laiko, kol į inerciją linkusio politinio gyvenimo rutina įgys įprastą ritmą.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Tuo tarpu rusai gaišti nelinkę, pasak prokremliška propagandos monitoringu užsiimančios „Kremlin Watch“, vadinamasis Visų slavų komitetas kitų metų birželį Prahoje planuoja surengti Tarptautinį slavų kongresą, kuriame bus siūloma steigti nepriklausomų slavų valstybių tarpparlamentinę struktūrą, turėsiančią parengti vieningą politiką visoms gyvenimo sritims (pavyzdžiui, kultūrai ir ekonomikai). Nors tos „politikos“ bent kiek konkretesnių gairių kol kas nėra, nesunku numanyti, jog tai bus dar viena geopolitika persunkta iniciatyva, kai humanitariniu poreikiu geriau pažinti vieniems kitus ir mėginti ieškoti bendro veikimo galimybių bus dangstomas banalus siekis pateisinti geopolitinius Kremliaus veiksmus – kol kas Gruzijoje bei Ukrainoje.

Beje, Rusijoje prieš daugiau nei porą mėnesių vykusiame Visų slavų suvažiavime dalyvavusią maždaug 10 narių čekų delegaciją, pasak Čekijos žiniasklaidos, privačiai priėmė šios šalies ambasadorius Rusijoje, pirmas (dar) čekoslovakų kosmonautas Vladimíras Remekas.

J.Jandos vertinimu, ir apklausos patvirtina, jog provakarietiškas vektorius čekų visuomenėje dominuoja, tarkime, Rusijos veiksmus Ukrainoje atvirai palaikančiųjų Čekijoje yra gal kelios dešimtys, ne daugiau. Vis dėlto irgi faktas, jog prokremliškos pažiūros šioje šalyje dabar pasklidusios labiausiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus, ir propaganda čia vaidina (greta atvirai prorusiško prezidento Milošo Zemano institucinio poveikio) tikrai nepaskutinį vaidmenį.

Todėl pavojinga yra dar viena čekų specialiųjų tarnybų ataskaitų pabrėžiama aplinkybė: Čekijos Respubliką rusai išnaudoja kaip saugią regioninio masto akcijų aikštelę, Rusijos ambasada Prahoje veikia kaip visoje Vidurio Europoje vykdomų akcijų koordinacijos centras. Taigi kalbama ne apie nedidelę Čekijos Respubliką, o apie platesnio masto „poveikio“ operacijas. Todėl čekų nerimas atrodo logiškas ir suprantamas.

Be abejo, įdomu, ką šia tema mano (jei apskritai ką nors mano) ir veikia dažniausiai savo parapinėse problemose besimurkdantys Lietuvos politikai. Kuomet kalbama apie propagandą, tarkime, nežinia kiek metų trunkanti, seniausiai farsą primenanti mėginimų kažkaip „reglamentuoti“ rusiškai transliuojančius televizijos kanalus istorija ypatingo optimizmo nesuteikia, nors tai yra visiškai atviri labai konkretaus mentaliteto propapagandos kanalai.

Todėl ir atviras yra klausimas, kaip iš Lietuvos valstybės perspektyvos atrodo Rusijos ambasados Vilniuje veikla ir kaip mūsų šalis reaguotų į tokias ar panašias kaip čekų politiko iniciatyvas.

2017.09.04; 06:00

Europos Komisija (EK) antradienį įspėjo, kad gali sankcionuoti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių kvotų.
 
EK įspėjo galinti jau kitą savaitę pradėti prieš nares pažeidimo nagrinėjimo procedūras, informuoja „Euronews“.
Durys užragintos
 
Toks įspėjimas pareikštas Čekijai paskelbus, kad šalis saugumo sumetimais daugiau nebepriims migrantų. Šalis nuo pat pradžių priešinosi privalomoms ES kvotoms.
 
„Mes patikslinsime savo poziciją dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš valstybes nares, kurios išvis neperkėlė nė vieno migranto arba nuo to laiko, kai mes kartu nusprendėme tai daryti, beveik vienerius metus nepasiūlė jokių vietų“, – reporteriams sakė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitri Avramopoulos).

Čekijos vyriausybė pirmadienį nusprendė nebepriimti pabėgėlių iš Graikijos ar Italijos pagal ES kvotas. Tai po kabineto posėdžio pranešė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas.

Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1 600 pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika. ES pabėgėlių perkėlimo schemoje dalyvauti taip pat atsisakė Lenkija, Vengrija ir Slovakija.

Informacijos šaltinis – ELTA

 
2017.06.07; 04:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Čekijos Respublikos Prezidentą Milošą Zemaną Čekijos Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Čekijos abipusiu pasitikėjimu grindžiami ryšiai ir visapusiškas bendradarbiavimas nuosekliai stiprėja. Abi šalys yra artimos partnerės ir sąjungininkės Europos Sąjungoje bei NATO.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva vertina glaudų bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Bendri darbai, kartu įgyvendinamos pratybos rodo, kad gerai suprantame šiuo metu mūsų regiono ir globaliam saugumui kylančius iššūkius.

Continue reading „Prezidentė pasveikino Čekiją nacionalinės šventės proga“