JAV žvalgyba mano, kad pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą ir gali mėginti tai nuslėpti, tuo pačiu metu siekdama nuolaidų derybose dėl branduolinio ginklo su JAV. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

NBC pranešė, kad JAV žvalgybos vertinimas prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo nuomonei, kuris po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu pareiškė, kad „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus“.

Pranešime remtasi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais, kurių teigimu, Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą branduoliniams ginklams, nepaisant to, kad palaikė diplomatinius santykius su JAV.

Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Jongbjone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV“.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:03

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Brennanas

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Brennanas davė suprasti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali turėti skandalingos informacijos apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Atsakydamas į klausimą, kodėl D. Trumpas nekritikuoja V. Putino, J. Brennanas stočiai MSNBC sakė: „Aš manau, kad jis bijo Rusijos prezidento“. Esą galima spėlioti, kad „rusai žino apie jį ką nors asmeniško, ką gali bet kada paskelbti ir kas apsunkintų jo gyvenimą“, kalbėjo J. Brennanas.

Buvęs CŽV vadovas priminė, kad D. Trumpas ignoravo paruoštą raštelį per pastarąjį pokalbį telefonu su V. Putinu. Jame didžiosiomis raidėmis buvo parašyta „NESVEIKINKITE JO“. Omenyje buvo turimi rinkimai Rusijoje, kuriuos laimėjo V. Putinas – ir su kuo D. Trumpas savo kolegą vis dėlto pasveikino.

Žinoma, kad svarbu plėtoti geresnius santykius su Rusija, sakė J. Brennanas. „Tačiau tas faktas, kad jis (Trumpas) užėmė šią pataikūnišką poziciją pono V. Putino atžvilgiu, kad jis nepasakė apie jį nieko neigiamo, tai man sako, kad jis turi pagrindo bijoti – labai rimto pagrindą bijoti“, – pabrėžė buvęs CŽV vadas.

J. Brennanas vadovavo CŽV iki D. Trumpo inauguracijos. „New York Times“ atkreipia dėmesį į tai, kad jis dar buvo poste, kai pasirodė dosjė, kuriame teigiama, jog Rusijos vyriausybė turi intymių ir kompromituojančių duomenų apie D. Trumpą. „Jei yra dabartinių ar buvusių JAV vyriausybės pareigūnų, kurie žino, ar kaltinimai dosjė yra teisingi, tai labai tikėtina, kad J. Brennanas yra vienas jų“, – rašo laikraštis.

Apie tai, kad D. Trumpo patarėjai saugumo klausimais rekomendavo prezidentui nesveikinti V. Putino su pergale rinkimuose, rašė „Washingtono Post“. „Aš manau, kad frustracijos mastas Baltuosiuose rūmuose pasiekė kulminaciją“, – komentavo J. Brennanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.23; 05:41

Kevin Poulsen/ The Daily Beast

„Vladimiro Putino laiškas gali būti daugybės formų. Jis gali būti toks šiurkštus, kaip pora rusų bombonešių, praskrendančių Aliaskos pakrantėse, arba toks pat mirtinas, kai perbėgėlio nužudymas Kijevo gatvėse“, – rašo Kevinas Pulsenas Amerikos leidinyje The Daily Beast.

O dabar Putinas, galimas dalykas, siunčia savo žinią Amerikos vyriausybei įmantresniu kanalu: eskaluodamas Amerikos žvalgybinių duomenų nutekinimą, kai praėjusią savaitę buvo paviešinta Nacionalinio saugumo agentūros operacija Artimuosiuose Rytuose ir joje dalyvavusio agentūros bendradarbio pavardė.

Kaip praneša autorius, „grupės, apsimetančios hakeriais ir pasivadinusios Shadow Brokers, nutekinimai prasidėjo paskutiniaisiais Obamos administracijos mėnesiais ir padažnėjo bei tapo svaresni po to, kai šį mėnesį JAV smogė Sirijos aviacijos bazei, tuo supykdydamos Rusiją“.

Grupės ryšys su Kremliumi ne toks akivaizdus kaip su įsilaužimais per prezidento rinkimus, rašo leidinys, bet „saugumo specialistai sako, kad Shadow Brokers puolimai sutampa su pasikartojančiu Rusijos GRU veiksmų modeliu per įsilaužimus rinkimų laikotarpiu“.

Kaip išsiaiškino Amerikos žvalgyba, per tą operaciją „Rusija sukūrė prasimanytų internetinių personažų, kad išplautų dalį vogtų elektroninių laiškų, pavyzdžiui, netikrą informatorių tinklapį, pavadintą DCLeaks, ir prasimanytą rumunų hakerį vardu Guccifer 2.0″.

Kaip primena autorius, Shadow Brokers pirmąsyk pasirodė scenoje 2016 metų rugpjūty, išspausdinęs NSA slaptus dokumentus įsilaužimui į užsienio kompiuterius siekiant rinkti žvalgybinius duomenis. FTB pradėjo tyrimą, ir rugpjūty agentai suėmė NBA rangovą Haroldą Martiną, aptikę, kad jis sandėliavo agentūros paslaptis savo namuose ištisus 20 metų, sakoma straipsnyje. „Bet kol Martinas laukė savo likimo federaliniame kalėjime, Shadow Brokers toliau publikavo pranešimus ir failus“.

Buvęs NSA rangovas Edvardas Snoudenas, atskleidęs agentūros paslaptis ir pasislėpęs Rusijoje, o taip pat kiti ekspertai padarė prielaidą, kad rusai gavo NSA slaptąjį kodą nedalyvaujant insaideriui, pažymi žurnalistas. „Žvalgybos tarnybos, įskaitant NSA, praktikuoja turėti kaip slaptą nuosavybę, nuomą arba įsilaužimą į vadinamuosius tarpinius viešai prieinamo interneto serverius, kad vykdytų savo atakas anonimiškai, – sakoma straipsnyje. – Į tuos kompiuterius būtinai pakraunami bent jau kai kurie agentūros instrumentai“.

Snoudenas spėja, kad rusai įsiskverbė į vieną iš tokių serverių, kad pavogtų NSA kodą.

Paskutiniai duomenys, Shadow Brokers paskelbti praėjusią savaitę, rodė NSA hakerio instrumentų sudėtingo rinkinio kodą, orientuotą į Windows sandarą, „tuo pačiu atverdami priėjimą prie kai kurių maždaug 2013 metų agentūros įrankių kiekvienam pradedančiam hakeriui, sugebančiam naudotis klaviatūra“.

Tačiau, kaip pažymi autorius, „tąsyk Shadow Brokers nepasiribojo kodu. Pirmą kartą per savo trumpą istoriją jie taip pat paskelbė vidinio naudojimo lenteles, dokumentus bei prezentacijas, kai kurios iš jų buvo su ženklais ar pastabomis „visiškai slaptai“, kurios pažįstamos visiems, kas matė Snoudeno nutekinimus“.

Kaip praneša leidinys, tas nutekinimas „detaliai demaskavo NSA 2013 metų hakerių operaciją, pavadintą Jeep Flea Market, kuri leido giliai įsibrauti į EastNets в Дубае kompaniją, atliekančią bankinius pervedimus daugeliui Artimųjų Rytų bankų – tai klausimas, aiškiai dominantis JAV žvalgybą“.

Tačiau hakeriai demaskavo ne tik operaciją. „Failuose paliktuose metaduomenyse buvo pavardė 35-rių metų NSA bendradarbio San Antonio, kuris, matyt, dalyvavo įsilaužime“. Kaip pažymi autorius, „NSA hakeriai nesusiduria su tokia pat rizika, kaip CŽV bendradarbiai, dirbantys po priedanga užsienyje, bet tikimybė, kad Rusija pradėjo atskleidinėti jų pavardes sąryšy su konkrečia operacija, kelia žvalgybininkų tarifą“.   

Žurnalisto nuomone, Shadow Brokers nutekinimas penktadienį išsyk paneigė vieną teoriją. „NSA niekada netalpintų PowerPoint įslaptintų lentelių bei skaidrių tarpiniame serveryje. Tokie duomenys galėjo ateiti tik iš NSA vidaus, – sakoma straipsnyje. – O tai rengia dirvą šaltojo karo laikų garsiojo žvalgybos ritualo – rusų „kurmio“ medžioklės – atgimimui su iš to išplaukiančiu agentūros moralinės dvasios nuosmukiu. „Aš manau, kad greičiausiai mes ieškome kažko, kas pažeidė taisykles iš vidaus, arba kontraktininko, kuris turėjo priėjimą prie informacijos, – pabrėžė kalbėdamas su autoriumi Carbon Blac kompanijos nacionalinio saugumo strategas Erikas O‘Nilas. – Šiaip ar taip, kažkas žvalgyboje yra aukšto rango šnipas“.

Bet jeigu Rusija ir turėjo „kurmį“ NSA-oje 2013 metais (mums artimiausia paskelbtų dokumentų data), IBM Resilient kompanijos techninis direktorius Briusas Šnajeris mano, kad vargu ar jis tebėra, kitaip nebebūtų Shadow Brokers, sakoma straipsnyje.

„Informacija spausdinama tik tada, kada ji naudingesnė, kad įpykintų, o ne žvalgybos sumetimais, – pabrėžė žymus amerikiečių kompiuterinio saugumo specialistas. – Jeigu jūs turite agentą NSA-oje, jūs nespausdinsite informacijos. Toks agentas pernelyg svarbus“.

„Snoudenas, kuris išsinešė iš NSA atmintinę su paslaptimis, parodė, kad dabar vogti ir slapta išsinešti slaptą informaciją palyginti lengva, – rašo autorius. – Tačiau O‘Nilas pabrėžia, kad FTB kontržvalgybos misija irgi lengvesnė dėl išsikerojančių sisteminių žurnalų ir serverių žurnalų įslaptintuose tinkluose“. „Norėtųsi galvoti, kad toji „kurmio“ medžioklė bus lengvesnė, nei anksčiau“, – pažymėjo ekspertas.

O kol kas laukite naujų Shadow Brokers pasireiškimų, apibendrina autorius. Nutekinimu penktadienį jie užsiminė apie naujus nutekinimus šią savaitę. „Kas žino, kas nutiks toliau?“

Informacijos šaltinis: The Daily Beast.

2017.04.23; 16:47

cia_000

Viljamas BaklisCentrinės žvalgybos valdybos atstovas Beirute ir kovos su terorizmu CŽV vedantysis ekspertas.

1984 metų kovo 16 dieną Viljamas Baklis (William Francis Buckley, 1928–1985) buvo pagrobtas Beirute islamistų, daugiau nei metus buvo be paliovos tardomas ir kankinamas ir 1985 metų birželį nužudytas.

Jo pagrobėjai pareiškė, kad Viljamo Baklio mirtis buvo jų kerštas už tai, kad Izraelis užpuolė Palestinos Išsivadavimo Organizacijos (PIO) objektus Beirute.

V.Baklis du kartus tarnavo Amerikos armijoje. Pirmą kartą jis užsirašė 1945 metų birželį, baigiantis antrajam pasauliniam karui, o antrą – 1951 metų birželį. Buvo pakeltas į antruosius leitenantus, kariavo Korėjoje, buvo du kartus sužeistas ir apdovanotas garbės ženklu „Sidabrinė žvaigždė“ už tai, kad vienas užgrobė Šiaurės Korėjos kulkosvaidžių lizdą.

Continue reading „CŽV eksperto Viljamo Baklio mirtis“

czv_pilka

Vladislavas Kuklinskis – lenkų karininkas, perdavinėjęs Amerikos Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) informaciją apie Sovietų karinius planus 1970–1981 metais (kai jis pabėgo į Vakarus).

1981 metų lapkričio pradžioje amerikiečiai padėjo pervažiuoti į Vakarus Vladislavui Kuklinskiui, jo žmonai ir bent jau vienam iš jo sūnų. Pažymėtina, kad V.Kuklinskis dalyvavo Lenkijos valdžiai rengiant demokratinio profsąjungų judėjimo „Solidarumas“ sutriuškinimą (pati akcija vyko 1981 metų gruodžio 13 dieną).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: lenkų karininkas Vladislavas Kuklinskis“

otis_paik

Paiko komitetas – tai Amerikos Kongreso Atstovų rūmų Tyrimo komisija, nagrinėjusi 1975 metais tarnybinius piktnaudžiavimus Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) ir Nacionalinėje saugumo agentūroje (NSA).

Neoficialiai komitetas buvo pavadintas savo pirmininko, demokrato nuo Niujorko Otiso Paiko (Otis Pike) garbei. Komiteto posėdžiuose per klausymus pirmą kartą buvo paviešinti itin slaptos Nacionalinio saugumo agentūros kai kurie veiklos aspektai.

Prieš prasidedant parlamentiniams klausymams, 1976 metų rugpjūtį komitetas paprašė NSA „įstatų“, kuriuose buvo apibrėžtos šios pagrindinės Amerikos elektroninio stebėjimo ir klausymosi tarnybos bendros funkcijos. Įstatai iš tiesų buvo slapta Nacionalinio saugumo tarybos 1952 metų direktyva apie NSA sukūrimą. Tačiau kongresmenų prašymas atsakymo nesulaukė.

Continue reading „Garsusis Otiso Paiko komitetas“

ccczzzvvv

“Komanda B” – tai nepriklausomų ekspertų grupė, kuri turėjo neribotą priėjimą prie slaptos informacijos ir kuriai buvo iškeltas uždavinys įvertinti CŽV parengtą pranešimą apie Sovietų karinę galią.

Nepriklausomo recenzavimo organizacijos idėja gimė dėl nesutarimų, kilusių žvalgybos bendrijoje po to, kai ten nukeliavo CŽV pranešimas su išklotinėmis apie sovietų 1975 metų strateginę galią. Admirolas Džordžas V. Andersonas – jaunesnysis (George Whelan Anderson), prezidento konsultacinės tarybos išorės žvalgybos klausimais vadovas, pareiškė, kad rusų galia pranešime deramai neįvertinta.

Reaguodamas į tai, prezidentas Fordas nusprendė atlikti nepriklausomą CŽV informacijos recenzavimą, ir tam buvo sudaryta “Komanda B”.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: paslaptingoji Amerikos “Komanda B”“

czv_pilka

Deividas Barnetas (David Barnett, g. 1933 m.) pirmasis Centrinės žvalgybos valdybos bendradarbis, apkaltintas šnipinėjimu prieš Jungtines Amerikos Valstijas.

Mičigano universiteto 1955 metų absolventas, D.Barnetas įsidarbino Centrinėje žvalgybos valdyboje 1958 metais analitiku. Vienu metu buvo komandiruotas prie Armijos žvalgybos padalinių Pietų Korėjoje ir Vašingtone. Ištarnavęs dvejus metus bendradarbio pareigose Operacijų valdyboje, 1967 metais D.Barnetas buvo pasiųstas dirbti diplomatinėje priedangoje į Surabają (Surabaya, Indonezija). Jo uždavinys buvo verbuoti ten buvusius sovietinius tarnautojus.

Continue reading „Pirmasis CŽV bendradarbis, apkaltintas bendradarbiavimu su KGB“