Kasmetinis Prezidentės ir Lietuvos ambasadorių susitikimas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame nubrėžė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.

Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuva užsitikrino patikimas gynybos garantijas ir tvirtą sąjungininkų palaikymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, Lietuvai ir visai Europai susiduriant su vis aršesne propaganda, kibernetinėmis atakomis, šalies saugumui vis svarbesnis tampa ir diplomatų vaidmuo. Atviras dialogas su sąjungininkais ir partneriais, gebėjimas aiškiai įvardinti mums kylančius saugumo iššūkius ir gynybos poreikius svarbus tiek rengiantis artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., tiek siekiant išlaikyti tarptautinį budrumą grėsmių akivaizdoje.

Lietuvai ir visam regionui svarbu užsitikrinti sprendimus dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, nuolat atnaujinamus NATO gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnį sprendimų priėmimą Aljanse, priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vieninga ir tvirta tarptautinė pozicija yra svarbiausias įrankis kovojant su nesaugios Astravo AE statybomis. Todėl kiekvieno Lietuvos diplomato pareiga – užtikrinti, kad apie šios jėgainės keliamą pavojų žinotų visi atsakingi užsienio pareigūnai ir Lietuvos partneriai.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu. Būtina pasirengti ir artėjančioms deryboms dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos, kurioje svarbu užtikrinti finansavimą strateginę reikšmę turintiems projektams. 

Prezidentė taip pat akcentavo, jog šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne. Apie 40 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių domisi galimybėmis grįžti namo. Jiems būtina konkreti ir nuoširdi diplomatų pagalba. Mūsų šalies diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų. Todėl būtina tikslingai išnaudoti turimus resursus ir didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.

Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka kaip pažangi, veržli ir pasauliui atvira valstybė. Pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos CERN nariais, įsitvirtiname ir kaip regiono gyvybės mokslų centras. Lietuvoje pagaminti medicininiai preparatai eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai ES – po 20 proc. kasmet. 2018 Lietuvoje rengiama didžiausia ir svarbiausia regiono gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltic“, į kurią Prezidentė paragino aktyviau kviesti užsienio šalių mokslininkus ir verslininkus. Šalies vadovės teigimu, diplomatų užduotis – stiprinti Lietuvos inovacijų potencialą tarptautinėje erdvėje ir atverti dar daugiau galimybių mūsų šalies pažangai.

Globalizacijos iššūkių akivaizdoje bei augant pasaulinei konkurencijai, Lietuvai itin svarbi ir kokybiška ekonominė diplomatija. Lietuvai reikia ne trumpalaikės naudos, bet investicijų iš patikimų užsienio partnerių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.

2017.07.23; 00:02

Nuo antradienio, liepos 27-osios, Lietuva – asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. 

Lietuva su CERN pasirašė asocijuotos narystės sutartį. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Antradienį Lietuvos asocijuotos narystės CERN sutartį Prezidentūroje pasirašė į Lietuvą atvykusi CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti) ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šį ypatingos reikšmės valstybei įvykį, sakė, kad sutarties su CERN pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, mūsų bendrų pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip toli Lietuva pažengė į priekį per 27-erius Nepriklausomybės metus.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva didžiuojasi šia garbinga naryste ir labai gerai supranta visą atsakomybę. Bendradarbiavimas su CERN – tai reikšmingas impulsas šalies augimui ir pasitikėjimui, atveriantis mūsų mokslui, verslui, o svarbiausia – jaunimui – platų horizontą.

Prezidentė padėkojo visiems, kurie daug nuveikė, kad ši svarbi sutartis taptų tikrove, ir palinkėjo, kad ji subrandintų tokius mokslo, technologijų, pažangaus verslo ir inovacijų vaisius, kuriais visi galėsime džiaugtis ir didžiuotis.

Lietuva kelią į šią svarbią dieną pradėjo prieš trylika metų, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl šalies institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose, bet Lietuvos fizikai į CERN žengė jau prieš ketvirtį amžiaus, parodydami kryptį ir kitiems šalies mokslininkams bei universitetams, lazerius gaminančioms įmonėms.

Ir šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijoje kartu su talentingiausiais planetos mokslininkais darbuojasi Lietuvos fizikai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, kasmet stažuojasi dėstytojai, mokytojai ir studentai.

Nuo šiol Lietuvos atstovai dalyvaus CERN Tarybos posėdžiuose, o Lietuvos įmonės galės dalyvauti šios organizacijos viešųjų pirkimų konkursuose.

Vienas būsimų Lietuvos siekių – per penkerius metus įkurti CERN verslo inkubatorių, kuris pasaulyje būtų septintasis ir pritrauktų verslininkus tiek iš Europos, tiek iš viso pasaulio.

Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.

CERN įkurta 1954 metais netoli Ženevos, Šveicarijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:50

Penktadienis, lapkričio 4 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Vilniuje vykstančią konferenciją „Išmani Lietuva“.

Renginio metu organizuojamoje išmanių sprendimų parodoje vilniečiai ir sostinės svečiai galėjo pajusti, ką reiškia gyventi išmaniuosiuose namuose, pamatyti mūsų šalyje kuriamus dronus, pažaisti kompiuterinius žaidimus, susipažinti su naujausiais vaizdo ir garso sprendimais. 

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Renginio lankytojai taip pat galėjo pasiklausyti sėkmės istorijų bei sužinoti apie ateities įmonėms ir jų darbuotojams reikalingas kompetencijas.

„Išmanioje Lietuvoje“ pranešimus skaitė ir savo idėjas pristatė vienintelis Visatos paslapčių laboratorijoje CERN dirbantis lietuvis fizikas Aurelijus Rinkevičius, į Nobelio premiją pretendavęs mūsų šalies mokslininkas Virginijus Šikšnys, Europą užkariaujančios drabužių mainų ir prekybos bendrovė „Vinted“, kiti ekspertai, savo idėjomis ir žiniomis kuriantys modernią ir pažangią Lietuvą.

„Lietuva – sumanių, darbščių ir kūrybingų žmonių šalis. Jiems rūpi tėvynė ir jos ateitis, o jų idėjos sutelkia ir padeda valstybei judėti išmanios šalies keliu. Šie kūrybingi žmonės – didžiausias mūsų turtas“, – sakė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, Lietuva visada turi būti greita ir kūrybinga. Tik taip mes galime būti veržlūs ir konkurencingi. Šalies vadovė pabrėžė, kad su savo unikaliomis idėjomis mūsų šalis jau yra pasaulio žemėlapyje, todėl labai svarbu nelėtinti tempo ir toliau judėti pirmyn.

Prezidenėts teigimu, renginio iniciatorių kvietimas suburti šalies visuomenę progresyviems pokyčiams šiandien ypač aktualus. Tai – labai svarbus žingsnis skatinant pasididžiavimą savo šalimi ir prisidedant prie veržlios ir pažangios Lietuvos kūrimo.

Leidinio „Verslo žinios“ organizuojamo projekto „Išmani Lietuva“ tikslas – surasti ir įvertinti šalies žmones, kurie bendradarbiauja ir kartu kuria pažangią valstybę.

Planuota, kad renginyje dalyvaus daugiau kaip 600 specialistų iš įvairiausių šalies sektorių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.04; 04:53

Šeštadienis, spalio 8 d. (Vilnius). Didžiausia ir pažangiausia pasaulio mokslo institucija – Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) – kviečia Lietuvą pradėti stojimo procedūrą. Šiandien gauta oficiali CERN Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga  mokslo bei inovacijų srityje ir pateiktas stojimo sutarties projektas.

CERN Tarybos sprendimui didelę įtaką turėjo ir tvirtas Lietuvos vadovės politinis palaikymas skatinant mūsų valstybės bendradarbiavimą su šia organizacija. Šių metų sausį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su CERN generaline direktore Fabiola Gianotti ir aptarė partnerystė sąlygas.

Europos branduolinių tyrimų organizacijoje dirba patys gabiausi planetos mokslininkai. Čia atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį. Narystė CERN Lietuvos mokslininkams suteiktų labai plačias galimybes prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų, o verslui atvertų naujus kelius dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Tai atneš didelę ekonominę naudą Lietuvos žmonėms – paskatins inovacijų plėtrą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą.

Šiuo metu  40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.

Lietuva pateikė paraišką tapti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) asocijuota nare 2016 m. pradžioje. Šiuo metu CERN dirba 15 lietuvių. Pernai CERN  stažavosi 32 mokytojai ir dėstytojai iš Lietuvos. 

Tik nedaugelis valstybių tampa šios mokslo institucijos narėmis. Šiuo metu CERN mokslinių tyrimų organizacija turi 21 narę ir 2 asocijuotas nares. Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms.

Šveicarijoje ir Prancūzijoje veikiančiame branduolinių tyrimų centre yra sukurtas didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, atrasta visatos veikimą paaiškinanti dalelė Higgso bozonas, ieškoma atsakymų į sudėtingiausius fizikos klausimus.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.09; 09:06

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria Saulėtekio slėnyje atidarė pažangiausius Baltijos jūros regione mokslinių tyrimų centrus ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN mokslo parodą.

Continue reading „Mokslas ir pažanga tampa Lietuvos vizitine kortele“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė didžiausią pasaulyje mokslo instituciją – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją „CERN“.

Lietuva teikia oficialią paraišką tapti asocijuota „CERN“ nare, todėl su šios organizacijos generaline direktore Fabiola Gianotti šalies vadovė aptarė tolesnius žingsnius narystei šioje prestižinėje mokslo institucijoje užtikrinti.

Continue reading „Lietuva žengia į pasaulio mokslo elitą“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu.

Susitikime kalbėta apie Lietuvos mokslininkų indėlį į reikšmingiausius pasaulio išradimus ir eksperimentus, tolesnį moderniausio mokslo centro CERN ir mūsų šalies mokslininkų bendradarbiavimą.

Continue reading „Lietuvos mokslininkai – pasaulio mokslo elite“