Christine Lambrecht

Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht paskelbus apie atsistatydinimą iš pareigų, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė mano, kad, nepaisant pokyčių, Berlyno pozicija saugumo klausimais išliks tokia pati.
 
Pasak jos, sprendimus Vokietijos vyriausybėje priima ne vienas ministras ar ministrė, o visa valdančioji koalicija. Todėl, patarėjos manymu, šioje situacijoje Vilniui reikia ir toliau laikytis savo pozicijos ir tęsti dvišalių susitarimų įgyvendinimą.
 
„Vokietijos politiką turbūt apsprendžia ne vienas žmogus, tai apsprendžia visa valdančioji koalicija, kuri dabar yra Vokietijos vyriausybėje. Todėl tikėtis reikšmingų pokyčių, manau, būtų neteisinga. Politika iš esmės tęsis tokia, kokia yra“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
 
„Sakyčiau, (reikia – ELTA) kuo greičiau sulaukti naujo gynybos ministro ar ministrės ir tęsti tuos darbus, kurie buvo pradėti. Ministro atsistatydinimas yra šalies problema, pirmiausiai. Manau, kad vokiečiai labai greitai suras pakaitalą. Ir tiesiog toliau reikia daryti tai, kas buvo sutarta tarp Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio, įgyvendinant mūsų dvišalius susitarimus“, – pažymėjo ji.
 
A. Skaisgirytė nesiėmė prognozuoti, kas iš Vokietijos politikų galėtų pakeisti postą paliekančią Ch. Lambrecht. Visgi, ji pabrėžė, jog „kas beužimtų tą poziciją, su tuo Lietuva dirbs“.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė atsistatydinanti iš gynybos ministrės pareigų. Viešojoje erdvėje diskutuota, ar vykstant karui Ukrainoje politikė geba vadovauti šalies ginkluotųjų pajėgų atkūrimui.
 
Dėl to, kad negalėjo priimti „saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui“, ji kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei“.
 
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Pastaruoju metu Ch. Lambrecht buvo užgriuvusi kritikos lavina. Klausimų kėlė didžiulės investicijos į šalies ginkluotąsias pajėgas bei diskusijos apie ginklų tiekimą Ukrainai. Vokiečiai suabejojo ministrės kompetentingumu ir pasipiktino jos viešais pasisakymais, įskaitant Naujųjų metų sveikinimą, kuriame ji, griaudint fejerverkams, kalbėjo apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
 
Remiantis penktadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa, net 60 proc. apklaustų vokiečių norėjo, kad Ch. Lambrecht atsistatydintų.
Už tai pasisakė ir pusė jos Socialdemokratų partijos rinkėjų.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.17; 00:30
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Berlynas, sausio 9 d. (ELTA). Dauguma Vokietijos piliečių neigiamai vertina šalies gynybos ministrės Christine Lambrecht veiklą ir norėtų, kad ji atsistatydintų.
 
Tokią išvadą leidžia daryti apklausos, kurią leidinio „Bild“ užsakymu atliko agentūra INSA, rezultatai.
 
Tyrimo duomenimis, 64 proc. vokiečių mano, kad ministrė turėtų trauktis iš savo posto, priešingos nuomonės laikosi tik 15 proc. šalies gyventojų.
 
Be to, 59 proc. respondentų laiko ją bloga gynybos ministre, o 9 proc. teigiamai vertina jos veiklą.
 
Buvęs Vokietijos ginkluotųjų pajėgų parlamentinis komisaras Hansas Peteris Bartelsas leidiniui pareiškė, kad Ch. Lambrecht vilkina armijos reformą ir neskuba šalinti jau seniai atskleistų trūkumų.
 
Kaip jau buvo pranešta, pastaruoju metu Ch. Lambrecht vis dažniau kritikuojama dėl to, kad Bundesvero arsenaluose trūksta šaudmenų, artilerijos sviedinių ir raketų. O neseniai kilo skandalas, kai per Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pratybas sugedo 18 pėstininkų kovos mašinų „Puma“.
 
Kritikos ji sulaukė ir dėl „neprofesionalaus“ naujamečio sveikinimo. Žinybos vadovė vaizdo įrašą su sveikinimu paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. Atrodo, kad jis buvo įrašytas vėlai vakare, nes jame matyti padangėje sproginėjantys fejerverkai.
 
Ch. Lambrecht pareiškė, kad 2022-ieji buvo didelių iššūkių metai dėl karo Ukrainoje ir kad ji per praėjusius metus patyrė ypatingų įspūdžių, susitiko su įdomiais žmonėmis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.10; 05:00
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dvejonės, ar į Lietuvą atvyks Vokietijos brigada, kilo dėl nesusišnekėjimo. Pasak jos, šis nesusišnekėjimas kilo dėl to, kad iš konteksto išėmus ministro Arvydo Anušausko pasakytas frazes, jos buvo neteisingai suprastos.
 
„Čia turbūt yra tokio nesusišnekėjimo dalykas, kai iš konteksto iškirptos tam tikros frazės ir gali būti padarytos klaidingos išvados“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė tikina ir pati visai neseniai su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht aptarusi apie vokiečių brigados perkėlimo į Lietuvą perspektyvą.
 
„Neseniai Lietuvoje lankėsi Vokietijos gynybos ministrė, su kuria aš taip pat ir pati buvau susitikusi ir su kuria mes kalbėjome apie brigados persikėlimą į Lietuvą ir tam reikalingą infrastruktūrą. Ir čia, žinoma, nėra dalykai, kurie yra padaromi per dvi savaites ar per du mėnesius. Nes tai yra ir suplanuoti reikalingas dalykas, kas iš esmės yra padaryta, ir įvykdyti reikalingas dalykas, nes tai yra didelė, brangiai kainuojanti infrastruktūra, kurią reikia sukurti tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti brigados dydžio pajėgumus“, – sakė ji.
 
Premjerė patikino, kad darbai kuriant Vokietijos brigadai reikiamą infrastruktūrą – vyksta.
 
„Tas darbas yra derinamas taip pat ir su Vokietijos gynybos ministerija, bet jeigu mes kalbame apie dabar, tai yra vienaip, jeigu mes kalbame apie, tarkime, trejų metų laikotarpį, tada yra kitaip, nes jau tada didžioji dalis infrastruktūros, manau, kad tikrai bus sukurta ir parengta“, – paaiškino ministrė pirmininkė.
 
„Mes laikomės nuomonės, kad tai, kas yra iš esmės sutarta prezidento ir Vokietijos kanclerio tokiame deklaruotame bendrame komunikate, mes pagal tą planą ir dirbame, judame pirmyn ir tą infrastruktūrą kursime per artimiausius dvejus metus bei būsime pasirengę priimti Lietuvoje brigados dydžio pajėgumus“, – akcentavo ji.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
I. Šimonytė taip pat pažymi, kad ministrui A. Anušauskui partijos kolegų išsakyta kritika buvo ne kaltinimai, o labiau priekaištai.
 
„Turbūt kad žodžiai yra svarbūs ir čia galbūt ne kaltinimai, o priekaištai labiau, sakyčiau. Tie priekaištai būna ir pagrįsti, kad kartais žmonės interpretuoja pasakymus galbūt ne visiškai taip, kaip yra – kad kažkas galbūt nusileido, rankas nuleido, kažko nesiekia ir neprašo, bet niekas nesikeičia ir tiktai dirbame ta pačia linkme, kuria dirbome nuo pat pradžių“, – sakė premjerė.
 
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Vis tik ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Opozicija, dalis konservatorių bei ekspertų teigė, kad ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.11.03; 00:30
Aktualijos

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šeštadienį, spalio 8 d., susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, praneša Krasšto apsaugos ministerija (KAM).
 
Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančio dvišalio susitikimo metu ministrai aptars svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguruos Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebės pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Įgyvendinant NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje, rugsėjo pradžioje Rukloje buvo dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados valdymo elementas, kuriame spalio 8 d. įvyks inauguracijos ceremonija. Brigados valdymo elementui pasiekus pilną operacinį pajėgumą, šalyje rengiamos pirmosios šios brigados pratybos – šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyksta pėstininkų bataliono kariai.
 
A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat. Ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra.
 
Vokietijos padidinto budrumo veikla Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Vokietija ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo vadovaudama 2017 m. įsteigtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą bei prisidėdama prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.04; 10:35
Trumposios naujienos

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.
 
Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.
 
Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius.
Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
 
Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.
 
Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.20; 05:48
Trumposios naujienos

Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto

Varšuva, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Lenkija kreipėsi į Vokietiją, prašydama jos pateikti „geresnį“ pasiūlymą dėl tankų tiekimo.
 
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas atitinkamą prašymą išsakė laiške, kurį išsiuntė savo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht. Laiško turinį penktadienio vakarą paviešino portalas „wPolityce“. Portalo duomenimis, laiške teigiama, kad Varšuva laukia „rimto pasiūlymo“, kuris „padėtų sustiprinti Lenkijos ir viso regiono gynybos pajėgumus“.
 
Prieš kelis mėnesius Lenkija sutiko perduoti Rusijos užpultai Ukrainai savo senesnę įrangą, tačiau mainais į modernesnę vokišką techniką.
 
Pasak M. Blaszczako, jo šalis iki šiol pristatė ginklų Ukrainai už beveik 1,7 mlrd. eurų. „Dėl to mūsų gynybos pajėgumuose atsirado spragų“, – tvirtino gynybos ministras.
 
Lenkija nebuvo patenkinta pradiniu Vokietijos pasiūlymu pristatyti jai 20 tankų „Leopard 2“. Kai Varšuvos nepasitenkinimas tapo viešu, Ch. Lambrecht M. Blaszczakui išsiųstame laiške aiškino, kad jos šalis turi tik nedideles šių tankų atsargas. Ji pasiūlė Lenkijai kartu užsisakyti naujų „Leopard 2“.
 
„Noriu pabrėžti, kad nesitikime įgyti jokio nepelnyto pranašumo“, – savo Vokietijos kolegei atsakė M. Blaszczakas. Pasak jo, Varšuva nori jau panaudotos technikos, kuri būtų gerai pažįstama šalies kariuomenei.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.01; 05:30
Trumposios naujienos

Berlynas, gegužės 21 d. (ELTA). Vokietija liepos mėnesį Ukrainai perduos pirmąsias 15 zenitinės oro gynybos sistemų „Gepard“, remdamasi „Der Spiegel“ ir Vokietijos Gynybos ministerijos duomenimis praneša „Ukrinform“.
 
Teigiama, kad dėl ginkluotės perdavimo susitarė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
 
Vokietijos kariuomenė taip pat apmokys Ukrainos karius naudotis šiais ginklais ir perduos beveik 60 000 jiems skirtų šaudmenų.
Po kelių dienų prasidėsiantys mokymai bus surengti Vokietijoje, Putloso ir Todendorfo poligonuose.
 
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina iš Vokietijos taip pat gavo dar vieną siuntą prieštankinių granatsvaidžių ir minų.
 
Karolis Broga (ELTA)
Gordijo mazgas

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Berlynas, kovo 31 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht kelias savaites atidėliojo ginklų pristatymą Kijevui, nors šalies gynybos pramonė siūlėsi užpildyti Bundesvero ginkluotės spragas, jeigu jų atsirastų suteikus Ukrainai karinę pagalbą.
 
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Welt“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Leidinio žiniomis, koncernas „Rheinmetall“ dar vasario 28 d. nusiuntė Gynybos ministerijai daugiau kaip pusės milijardo eurų vertės ginkluotės sąrašą. Kompanija buvo pasirengusi patiekti ją Ukrainai arba Bundesverui, jeigu iš pastarojo atsargų Kijevui būtų suteikta skubi karinė pagalba. Bet „Rheinmetall“ bent jau iki kovo 25 d. taip ir nesulaukė atsakymo į savo pasiūlymą.
 
Į sąrašą buvo įtraukti pabūklai, oro gynybos sistemos, tankai, šarvuočiai, mobiliosios stebėjimo sistemos, autobusai ginklams gabenti, medicinos technika ir net lauko ligoninė.
 
„Welt“ taip pat rašo, kad Berlynas iki šiol savo iniciatyva taip ir nepatiekė Kijevui naujos ginkluotės, išskyrus 5,1 tūkst. prieštankinių raketų, kuriais ukrainiečiai patys nusipirko iš kompanijos „Dynamit Nobel Defence“ Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
 
Vasario 26 d. VFR vyriausybė pirmą kartą pritarė ginkluotės tiekimui į Ukrainą. Berlynas priėmė sprendimą nusiųsti Kijevui 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 raketų „Stinger“.
 
Kovo 14 d. buvo sužinota, jog Vokietijos vyriausybė dėl saugumo nusprendė nebeskelbti informacijos apie ginklų tiekimą Ukrainai.
 
Anksčiau Ch. Lambrecht pareiškė, kad Vokietija pagal apimtį yra antroji ginklų tiekėja Ukrainai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.02; 08:01
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Berlynas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht dėl konflikto su Rusija reikalauja didinti gynybos biudžetą.
 
„Grėsminga situacija prie sienos su Ukraina mums vėl labai aiškiai parodė, koks svarbus šiandien, deja, yra efektyvus atgrasymas“, – sakė ministrė žurnalui „Spiegel“. Koalicija, anot jos, turi „padaryti išvadas dėl Bundesvero finansavimo“.
 
Ch. Lambrecht atkreipė dėmesį į tai, kad šalies ir sąjungininkų gynyba yra pagrindiniai Vokietijos ginkluotųjų pajėgų uždaviniai. „Todėl jos turi būti kuo geriausiai aprūpintos, ir tai reiškia, kad gynybos biudžetas turi toliau didėti“, – kalbėjo ministrė.
 
Šiuo metu vyriausybė tariasi dėl 2022 metų biudžeto. „Spiegel“ duomenimis, iki šiol numatyta, kad gynybos biudžetas mažės nuo dabar 50,3 mlrd. eurų iki 47,3 mlrd. Iki 2026-ųjų Bundesvero biudžetas turėtų susitraukti dar labiau.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.18; 05:51
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, sausio 26 d. (ELTA). Kijevo meras Vitalijus Klyčko sukritikavo Vokietijos sprendimą nusiųsti Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų.
 
„5 tūkst. šalmų – tai tiesiog pokštas. Ką mums atsiųs Vokietija kitą kartą kaip pagalbą? Gal pagalvių?“ – pareiškė V. Klyčko trečiadienį laikraščiui „Bild“. Pasak Ukrainos sostinės mero, „Vokietijos vyriausybės elgesys jam atima žadą“.
 
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas anksčiau pareiškė, kad Vokietijos gestas turi tik simbolinę reikšmę. „Tai tik lašas jūroje, tai neguodžia“, – sakė jis naujienų agentūrai DPA.
 
Trečiadienį VFR gynybos ministrė Christine Lambrecht pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų. Politikė paskelbė apie tokį žingsnį per Bundestago Gynybos komiteto posėdį.
 
Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. VFR tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
 
Berlynas iki šiol neleidžia, kad Estija perduotų Ukrainai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintų 122 mm haubicų, teigdamas, jog jų tiekimo tikrinimo procesas dar tęsiamas.
 
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.27; 06:00
Aktualijos

A. Anušauskas su naująja Vokietijos gynybos ministre aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą. KAM nuotr.

Vokietiją matome kaip ypatingos svarbos partnerį ir tvirtą Lietuvos saugumo ramstį. Norime mūsų glaudų bendravimą ateinančiais metais sustiprinti ir pagilinti dar labiau, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį Rukloje aptaręs dvišalio bendradarbiavimo klausimus su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.
 
„Prieš penkerius metus pradėdama vadovauti NATO batalionui Lietuvoje Vokietija priėmė itin svarbų mūsų valstybės ir regiono saugumui sprendimą. Matydami tai, kas vyksta prie Ukrainos sienų, galiu tik įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis mūsų visuomenė, jei jūsų čia nebūtų. Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų nuolatinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis mūsų saugumo garantas”, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.
 
Ch. Lambrecht, kuri pradėjo eiti Vokietijos gynybos ministrės pareigas prieš kiek daugiau nei savaitę, pirmajam savo vizitui užsienyje pasirinko Lietuvą – ministrė Rukloje lanko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Vokietijos karius. 2017 metų pradžioje reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione dislokuotam batalionui Vokietija ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių.
 
Aptardami saugumo situaciją regione ministrai skyrė didelį dėmesį Ukrainai. A. Anušauskas pabrėžė, kad diplomatinių priemonių Rusijai atgrasyti neužteks, todėl būtina remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis. Pasak ministro, bet koks situacijos prie Ukrainos sienų tęsinys turės įtakos mūsų regiono saugumui, o šiame kontekste Vokietijos sprendimai bus ypatingai svarbūs.
 
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje – ši šalis ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo, ji yra ilgametė Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką. Vokietija ne tik vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, o taip pat aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Pastaruoju metu Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere tarptautinėse operacijose Malyje, Viduržemio jūroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.20; 04:30