G. Nausėda susitiko su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere S. Cichanouskaja. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja aptarė pilietinės visuomenės situaciją ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad nerimą kelia pilietinės visuomenės persekiojimas ir represijos, blogėjanti žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, taip pat – Baltarusijos ir Rusijos integracija įvairiose srityse.
Šalies vadovas išreiškė paramą Baltarusijos demokratinei visuomenei ir pabrėžė, kad Vakarų demokratijų parama baltarusių kovai už demokratiją, pagalba pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir režimo represijų aukoms yra nepaprastai svarbi.
Prezidentas išreiškė palaikymą ir paramą S. Cichanouskajai dėl jos vyro Sergejaus Cichanouskio įkalinimo.
„Vilnius tapo vienu Baltarusijos pilietinės visuomenės centrų. Lietuviai žino laisvės ir demokratijos kainą. Patys ėjome šiuo keliu dar visai neseniai ir jaučiame pareigą remti Baltarusijos žmones, siekiančius kurti laisvą, demokratišką, pliuralistinę visuomenę“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas su S. Cichanouskaja taip pat aptarė baltarusių diasporai Lietuvoje aktualius klausimus ir Pranciškaus Skorinos metams skirtus projektus bei iniciatyvas.
Karolio Didžiojo apdovanojimas skirtas S. Cichanouskajai. EPA-ELTA nuotr.
Achenas, gruodžio 17 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir dviem jos bendražygėms skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas.
A. Cichanouskaja, Marija Kalesnikava ir Veronika Cepkalo apdovanojamos už savo įkvepiančią kovą už laisvę ir demokratiją ir žmogaus teisių gynimą, penktadienį Achene pranešė Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo komitetas.
Apdovanojimas bus įteiktas kitų metų gegužės 26 dieną Vokietijos Acheno miesto rotušėje.
Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas nuo 1950 metų teikiamas už ypatingus nuopelnus vienijant Europą.
Už išskirtinę lyderystę ir tvirtą asmeninį indėlį stiprinant Europos vienybę 2013 m. Karolio Didžiojo apdovanojimas įteiktas ir Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Šį garbingą apdovanojimą taip pat yra gavę Popiežius Jonas Paulius II ir Popiežius Pranciškus, Europos Sąjungos įkūrėjai – Jeanas Monnet‘as, Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas, taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas S. Churchillis, JAV Prezidentas Billas Clintonas, Čekijos humanistas ir šios šalies vadovas Vaclavas Havelas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų Karalienė Beatričė, Liuksemburgo Ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris ir daugelis kitų iškilių politikų.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ avialinijų lėktuvas buvo priverstas leistis Minske neva dėl pranešimo apie sprogmenį. Tačiau naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad pranešimas apie bombą buvo melagingas.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Pul pervogo“ rašoma, kad įsakymą nutupdyti keleivinį lėktuvą asmeniškai davė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, o į dangų buvo pakeltas naikintuvas „MiG-29“.
Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad lėktuvas buvo priverstas leistis, nes A. Lukašenkos režimas siekė suimti opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Protasevičių, kuriam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Ji paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) atlikti tyrimą ir įvesti sankcijas prieš Baltarusiją nes „A. Lukašenkos režimas sukėlė pavojų keleiviams ir nuo šiol nei vienas žmogus negali jaustis saugus skrisdamas lėktuvu virš Baltarusijos“.
S. Cichanouskaja pridėjo, kad 2019 R. Protasevičius buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos dėl bendradarbiavimo su „Telegram“ kanalu „Nexta“. Vėliau tapęs šio kanalo redaktoriumi jis nušvietė 2020 m. rinkimus ir po jų prasidėjusius protestus, o Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) jam iškėlė kelias bylas ir įrašė į teroristų sąrašą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje pranešė, kad naujienos apie priverstinį lėktuvo nusileidimą Baltarusijos sostinėje, kelia nerimą. Ministras teigė, kad bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais siekiant į Vilnių saugiai grąžinti visus keleivius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda incidentą pavadino neturinčiu precedentų ir pareikalavo, kad Baltarusija nedelsiant paleistų R. Protasevičių.
Prezidentūros išplatintame pareiškime G. Nausėda teigė, kad Baltarusijos režimui pavaldžios tarnybos prievarta nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą ir, pirminiais pranešimais, Minske sulaikė Baltarusijos opozicijos atstovą Romaną Protasevičių, kuriam Lietuvoje suteiktas prieglobsčio statusas.
„Reikalauju, kad Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – sako Lietuvos prezidentas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje rašė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos įvykdė beprotišką ir neteisėtą „operaciją“, kurią reikia ne tik pasmerkti, bet ir į ją griežtai atsakyti nes „negalima naudotis nusikalstamo režimo kontroliuojama oro erdve“.
Gabrielius Landsbergis ir Sviatlana Cichanouskaja Rasų kapinėse . URM nuotr.
Ketvirtadienį, minint Baltarusijos Laisvės dieną, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Rasų kapinėse pagerbė kovotojus už Baltarusijos laisvę.
Pasak pranešimo, iškilmingos ceremonijos metu buvo padėti vainikai koplyčioje prie Konstantino Kalinausko ir kitų sukilimo dalyvių palaidojimo vietos.
„1863–1864 metų sukilimas buvo baltarusių, lenkų ir lietuvių tautų kova už savo laisvę. Baltarusijoje gimęs K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, žuvęs už mūsų tautų laisvę ir orumą. Solidarizuojantis su Baltarusijos žmonių kova už demokratiją, šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ išlieka aktualus ir šiandien“, – pažymėjo ministras G. Landsbergis.
Ceremonijos metu Rasų kapinėse taip pat buvo padėtos gėlės ant Baltarusijos politiko, visuomenės veikėjo, 1918-1919 metų Baltarusijos Liaudies Respublikos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro Antono Luckevičiaus bei jo brolio Ivano, vieno iš aktyviausių XX a. pradžios baltarusių kultūros ir švietimo judėjimo atstovų, antkapių.
Baltarusijos Laisvės dienos išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministerija pradėjo komunikacinę solidarumo su Baltarusijos žmonėmis kampaniją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į augantį politinių kalinių skaičių šioje šalyje. Žmogaus teises ginančių organizacijų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje dėl politinių priežasčių režimo įkalinti 299 asmenys, ir šis skaičius nuolat auga. Šios kampanijos metu primenama apie 12 politinių kalinių, kurių kiekvieną globoja Lietuvos Seimo nariai pagal solidarumo iniciatyvą „Parlamentarai už laisvę (MP4Freedom)“.
1918 metų kovo 25 dieną buvo paskelbta Baltarusijos Demokratinės Respublikos nepriklausomybė. Baltarusijos žmonės šią dieną mini pirmosios tautinės valstybės nepriklausomybės paskelbimą, kuris simbolizavo tuometės nacionalinės valdžios siekį sukurti demokratišką ir laisvą Baltarusiją.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja pirmadienį, nuo protestų, nukreiptų prieš vyriausybę, pradžios praėjus šešiems mėnesiams, pažadėjo tęsti kovą prieš autoritarinę šalies valdžią.
„Baltarusijos žmonės nepasidavė ir nepasiduos“, – „Telegram“ paskyroje, po virtualiai vykusio susitikimo su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE) atstovais, rašė S. Cichanouskaja.
38-erių opozicijos lyderė paragino OSCE remti Baltarusijos opoziciją ir atkreipė dėmesį į blogas Baltarusijoje suimtų žmonių sąlygas.
Baltarusiją jau pusę metų krečia politinė krizė, prasidėjusi nuo rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose Aliaksandras Lukašenka neva sulaukė 80,1 proc. rinkėjų palaikymo. Nuo tada šalyje vyksta protestai, o ES nebelaiko A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu.
Mažesni protestai Baltarusijoje ir toliau tęsiasi, tačiau nemažai opozicijos rėmėjų buvo įkalinti arba išvyko į kitas šalis.
Per moterų protestus Minske yra sulaikytų dalyvių. EPA-ELTA nuotr.
Šimtai moterų šeštadienį Baltarusijoje susirinko į naujas protesto eitynes prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jos būrėsi centrinėse miesto aikštėse ir skandavo „gėda“. Gatvėse stovėjo milicijos automobiliai. Būta ir areštų. Detalės kol kas nežinomos. Protestai Baltarusijoje tęsiasi jau beveik aštuonias savaites.
Žmogaus teisių centras „Vesna“ iš karto prasidėjus akcijai kalbėjo apie 10 suimtųjų, tarp jų – žurnalisčių. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip uniformuti saugumo pajėgų nariai už rankų ir kojų tempia moteris į autobusus. Žmonės buvo sulaikomi ir prie prekybos centrų.
Į „Moterų solidarumo eitynes“ moterys rinkosi keliomis grupėmis. Kiekvieną šeštadienį vykstančiomis demonstracijomis jos nori paremti opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskają, kurią laiko tikrąja rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų nugalėtoja. A. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, buvo priversta išvykti į Lietuvą.
S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Baltarusijos moterų šeštadienį dalyvaus demonstracijoje prieš užsienio kritikuojamą prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
Jos popiet susirinks Minsko centre, kad pareikštų paramą A. Lukašenkos priešininkei Sviatlanai Cichanouskajai.
38-erių opozicijos lyderė yra rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, pareiškė renginio organizatorės.
S. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, pasitraukė į Lietuvą. Tradicinė šeštadienio moterų demonstracija šį kartą bus tautos surengta S. Cichanouskajos „tikros inauguracijos generalinė repeticija“, sakoma organizatorių pareiškime. A. Cichanouskaja esą yra širdžių prezidentė.
66-erių A. Lukašenka iš anksto neskelbtoje ceremonijoje trečiadienį šeštą kartą iš eilės buvo inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Ką tik įvykusioje Sviatlanos Chichanovskajos spaudos konferencijoje, kurią transliavo visuomeninė Lietuvos TV, į žurnalisto klausimą apie tai, ar Baltarusijos laisvės simboliu tituluojama moteris, pasirinkusi politikės kelią, įsivaizduoja tokią galimybę, jog demonstrantų minia šturmuotų Lukašenkos irštvą, anoji atsakė maždaug taip, kad nereikia prarasti tikėjimo taikia įvykių eiga, neva reikia puoselėti viltį, kad netrukus prasidės rezultatyvios derybos tarp valdžios ir opozicijos, nes esą dabartinė valdžia ne kartą yra deklaravusi karštą meilę savo tautai.
Tačiau, kaip žinome mes, matę šilto ir šalto, meilė meilei – nelygu, ar ne?
Pabandykime įsivaizduoti tokį fantasmagorišką atvejį, kad su tarptautine stebėtojų komisija iš naujo, dabar jau sąžiningai perskaičiavus Baltarusijos prezidento rinkimų biuletenius, imtų ir išaiškėtų, jog tas pats Aleksandras Lukašenka laimėjo rinkimus, surinkęs 50, 01% balsų. Ar tai reikštų, kad toks rezultatas teikia pagrindą paskelbti A.Lukašenką legitimiu Baltarusijos vadovu?
Jokiu būdu, ne! Pastarieji prezidento rinkimai Baltarusijoje tradiciškai nebuvo sąžiningi ir laisvi, mums visiems gerai žinant, kad ši įprasta biurokratinį formuluotė – „nebuvo laisvi“, pridengia kraupų lukašenkinės valdžios nevalyvumą, neįtikėtinai brutalų oponentų išstūmimą iš politinio lauko, rinkimų pagrindinių konkurentų susodinimą į kalėjimus, žmonių persekiojimą ir kankinimus. Šie rinkimai dar kartą parodė, kad apsigimusi yra visa dabartinės Baltarusijos politinė teisinė sistema, savo prioritetu laikanti tirono valdžios išplėtimą ir visuomenės pavergimo ir beteisiškumo išsaugojimą.
Kita vertus, kaip atrodo bent man, yra netiesioginių įrodymų, kad diktatorius šįkart stipriai prapylė rinkimus ir apie tai pats gerai žino, yra tiksliai informuotas.
Ogi kyla toks įspūdis, kad prasidėjęs po rinkimų ir užsitęsęs keletą dienų žiaurus demonstrantų vaikymas, žmonių sulaikymai, įkalinimai, kankinimai buvo ne tik ir galiausiai ne tiek riaušių malšinimo, kiek baudžiamoji tėtušio akcija už neteisingą pasirinkimą. Dar daugiau, – esu beveik tikras, kad iškrypėliškos natūros diktatorius pats smulkiai instruktavo dėl to – kaip ir kokiu laipsniu reikia bausti išėjusius į miestų gatves protestuojančius tautiečius. Kaip matėme iš parodytų sumuštų žmonių nuotraukų, vyrai visų pirma buvo talžomi lazdomis per užpakalius, kartas nuo karto įkišant tą lazdą į išangę, o iš skaitlingų liudijimų žinome ir tai, kad moterys buvo išrengiamos nuogai ir parklupdamos ant žemės besityčiojančių sadistų akivaizdoje. Ta naktis jau gali būti vadinama mėlynųjų (nuo sumušimų pamėlynavusių) užpakalių ir iš gėdos raudonuojančių veidų, labiausiai masiško moterų išniekinimo naktimi.
Nesunku būtų įsivaizduoti ir tai, kad diktatorius perspėjo iš anksto savo parankinius, jog nevalia bus visiškai pribaigti internuotus vyrus ir masiškai prievartauti iš gatvės pagriebtas moteris, nors dėl techninių nesklandumų visko pasitaikė – vienas kitas tarsi ir netyčia pražuvo, o keli lytiniai entuziastai paprievartavo truputėlį moteris tikriausiai savo iniciatyva, tarkime, visiškai nesankcionuotu pavidalu. Šiaip ar taip, vergo mirtis yra gyvi nuostoliai, taigi diktatoriui svarbu buvo ne tiek pražudyti, kiek pažeminti neišlaikiusius jo pasitikėjimo testo tautiečius.
Tokia štai yra įsižeidusio, nesulaukusio iš tautos abipusiškumo diktatoriaus meilė.
Kitas klausimas – apie taikų baltarusių tautos pasipriešinimo diktatūrai pobūdį, apie jų neįtikėtino atlaidumo sugebėjimus pasitikti baudėjus su ištiestomis gėlėmis rankose ir įspūdingų gražuolių bandymus apkabinus iš visų pusių negyvai užbučiuoti sutiktus omonininkus gatvėse.
Dievas mato, – tikrai nenorėčiau, jeigu ir kažkaip galėčiau, patogiai sėdėdamas ant sofos, paskatinti skaudžius ekscesus, kruvinus susidūrimus Baltarusijoje tarp valdžios ir maištaujančios tautos, nepalaikykite manęs tokiu neatsakingu kurstytoju. Apsaugok, Viešpatie! Mūsų dainuojamoji revoliucija taip pat buvo taiki, dėl to ir jos pavyzdys yra toks sugestyvus, sektinas. Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti ir tai, kad mūsų revoliucijos sėkmę užtikrino ne tik gražiosios dainos, bet ir sugebėjimas pergudrauti priešininką reikiamu momentu ir patogioje vietoje, o gudrybė tokiu atveju yra vadinama karine gudrybe, kitaip nepavadinsi.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.Baltarusiškos represijos. EPA-ELTA nuotr.
Sovietiniais laikais mums taip pat buvo peršamas įsivaizdavimas, kad lietuvių tauta yra taiki, darbšti, net nuolanki tauta, lietuvis artojas esą aria žemę, nedrįsdamas pakelti akių į dangų. Todėl gerai atsimenu tai, kokį milžinišką įspūdį tada padarė pirmą kartą išgirstas Lietuvos žurnalistikos patriarcho Juozo Keliuočio tvirtinimas, kad lietuvių tautos svarbiausiasis bruožas yra karingumas (perfrazavus J.Keliuočio žodžius pagal vėliau išryškėjusių aktualijų pavyzdį, tarsi būtų galima sakyti, kad lietuviai yra europietiško mentaliteto čečėnai).
Ar galima tuo patikėti be išlygų? Kad ir kaip ten būtų, neabejoju dėl to, jog tokiu atveju, kai kokio nors sumišimo metu policija masiškai išrengtų ir pažemintų mūsų moteris, kitą dieną taip pasižymėjusi policija pradingtų iš gyvosios gamtos kaip išnykusi rūšis.
Tik nevisprotis galėtų sakyti, kad viena tauta yra pranašesnė už kitą, kita vertus, mes turime gerą progą daug ko išmokti vienas iš kito.
S. Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos kandidatė šalies prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują kreipimąsi, kuriame pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere.
Ji pabrėžė, kad šalis išgyvena sudėtingą savo istorijos laikotarpį ir kad ji verkia kartu su visais, kai laidojami žuvę protestuotojai.
„Aš neturiu ir neturėjau iliuzijų dėl savo politinės karjeros. Aš nenorėjau būti politikė, bet likimas nusprendė taip, kad aš atsidūriau pačioje priešakinėje kovos su savavaliavimu ir neteisingumu linijoje. Likimas ir jūs, kurie manimi patikėjote, kurie suteikėte man jėgų. Dabar kiekvieną akimirką aš žaviuosi jūsų narsa, jūsų organizuotumu ir tuo, kokie jūs stiprūs ir šviesūs“, – sakė aktyvistė.
„Jūs atidavėte man savo balsus, aš tai labai vertinu, aš visiškai tiksliai žinau, kodėl jūs tai padarėte. Mes visi norime išsiveržti iš šio begalinio rato, kuriame atsidūrėme prieš 26 metus. Aš pasirengusi prisiimti atsakomybę ir tapti nacionaline lydere, kad šalis nusiramintų ir grįžtų prie normalaus ritmo“, – sakė S. Cichanouskaja kreipimesi, paskelbtame portale „YouTube“.
Ji pareikalavo paleisti visus politinius kalinius, kuo greičiau parengti įstatyminį pagrindą ir sudaryti sąlygas naujiems prezidento rinkimams – sąžiningiems ir skaidriems, kurių rezultatus pasaulio bendrija besąlygiškai pripažintų.
Anot S. Cichanouskajos, negalima prarasti „tos kuriamosios energijos, tų teigiamų pokyčių visuomenėje, to ryžto, kurį įgijome ir su kuriuo galime pakeisti mūsų šalį“.
Kreipdamasi į jėgos struktūrų atstovus, ji pareiškė: „Baltarusiai yra žmonės, kurie atmeta smurtą, baltarusiai yra dosnūs ir teisingi. Ir jei jūs nuspręsite nevykdyti nusikalstamų įsakymų ir pereisite į tautos pusę, jie jums atleis, jus palaikys ir ateityje neminės blogu žodžiu. Manau, kad ir jūs patys tai puikiai žinote ir suprantate. Juk mes visi esame viena visuma, kurią kai kas nori išardyti ir supjudyti. Mes baltarusiai. Mes neturime teisės pakelti rankos prieš vieni kitus. Mes turime blaiviai vertinti įvykius, užduoti sau paprastą klausimą: kad naudinga mūsų konfrontacija? Mes vieningi, ir jūs turite žinoti, kad mes visada jus priimsime, jeigu jūsų mintys bus tyros, o atgaila nuoširdi“.
Baltarusijoje jau visą savaitę vyksta protesto akcijos prieš suklastotus šalies prezidento rinkimų rezultatus.
Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
