Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praneša, kad koronavirusu užsikrėtė Darbo partijos frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas. Politikė akcentuoja, kad COVID-19 infekcijai ir toliau plintant Seime būtina kuo skubiau įteisinti nuotolinį parlamento darbą.
 
„Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis V. Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei ar dviem, situacijos nesprendžia“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Seimo nariai, tikiu, žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, švenčių, eglučių „uždegimo“ ceremonijų. Tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugojantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. Tiesiog toks mastas“, – taip pat teigia ji.
 
Todėl Seimo pirmininkė tikisi, kad šios aplinkybės padės parlamentarams apsispręsti balsuojant dėl nuotolinių diskusijų ir nuotolinio darbo.
 
„Konstitucinio teismo teisėja, prof. Toma Birmantienė viešai konstatavo, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu. Tai aiškus signalas visam parlamentui“, – rašo parlamento vadovė.
 
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos situacija šiuo metu yra prastesnė nei pavasarį ir viliasi, kad Seimas dar šią savaitę žengs pirmąjį būtiną žingsnį siekiant įtesinti nuotolinį parlamento darbą.
 
„Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį“, – akcentuoja Seimo pirmininkė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 14:55

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susirgo COVID-19. Apie tai ji pranešė ketvirtadienio vakarą.
 
„Deja, šįkart COVID-19 testas teigiamas. Tenka radikaliai pertvarkyti darbo planus ir dar kartą užsidaryti namuose. Mano kolegos iš frakcijos sulaukė neigiamų atsakymų, tačiau aš papildau sergančiųjų gretas. Kaip ir visą šią savaitę, taip ir šiandien jokių simptomų nejaučiu.
 
Žinau, kad bus įvairių nuomonių dėl mano darbo šią savaitę. Elgiausi taip, kaip rekomendavo Seimo kanceliarija – visuose susitikimuose buvau su kauke, laikiausi atstumo, vengiau rankų paspaudimo. Laikiausi maksimalaus saugumo. Dirbau, nes puikiai matome, kokia situacija šiandien parlamente. Neatsakytų klausimų vis dar labai daug“, – feisbuke pranešė Seimo pirmininkė.
 
„Tačiau tikiu, kad jeigu ne šią, tai kitą savaitę daug kas aprims ir galėsime užsiimti kitokia, kuriamąja veikla. Rytoj plačiau pranešiu apie užsimintas priemones, kurios, tikiu, jeigu nenuims, tai bent gerokai sumažins įtampą santykiuose su opozicija“, – pridūrė ji.
 
Koronavirusu taip pat užsikrėtė parlamentaras Viktoras Pranckietis, portalui „Delfi“ patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
 
Pasak E. Gentvilo, teigiamą COVID-19 testo rezultatą V. Pranckietis gavo ketvirtadienį, apie 10 val.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.20; 11:52

Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Liberalų sąjūdis šeštadienį paskelbė reitinguotą kandidatų į Seimą sąrašą. Pirmoji sąraše – partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos rikiuojasi, partijos pirmininkės pavaduotojas Andrius Bagdonas.
 
Daugelį savo sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose su liberalais nustebinęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis sąraše yra trečias.
 
Ketvirtas – parlamentaras Virgilijus Alekna, penktoji – Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Buvęs partijos lyderis Eugenijus Gentvilas – šeštas.
 
Toliau sąraše rikiuojasi politologas Raimundas Lopata, Seimo narys Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, pirmąjį dešimtuką užbaigia buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys.
 
„Pristatome sąrašą, kurį surikiavo mūsų partijos nariai, vertindami kandidatų patirtį ir nuveiktus darbus. Šis sąrašas nebus koreguojamas nei partijos pirmininkės, nei partijos Valdybos. Šiandien pateikiame jį partijos Tarybai patvirtinti. Tai – procedūrinis formalumas, jis įtakos reitingui taip pat neturės. Esame vienintelė partija, kurios kandidatai sureitinguoti nesikišant partijos vadovybei“, – akcentuoja partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Šeštadienį baigėsi tris dienas trukęs Liberalų sąjūdžio kandidatų į Seimo daugiamandatę rinkimų apygardą reitingavimas. Abėcėlinis kandidatų sąrašas reitinguotas visuotiniu elektroniniu partijos narių balsavimu: prisijungę prie balsavimo sistemos partijos nariai turėjo 30 vienodų reitingo balsų, kuriuos po vieną paskirstė savo favoritams.
 
Liberalų sąjūdis pristatė rinkimų programos gaires
 
Vykusiame Liberalų sąjūdžio nuotoliniame partijos tarybos posėdyje pristatytos ir rinkimų programos gairės.
 
„Mūsų pagrindinė kryptis – Galimybių Lietuva. Liberalams būtent sukuriamos realios galimybės reiškia gerovę. Tai leidžia gerinti savo, savo šeimos ir savo šalies gyvenimą. Tai nėra dovana, kurią piliečiams padovanoja valdžia. Valdžia privalo ne tik mokėti padalinti, uždrausti ir apriboti, bet ir sukurti sąlygas augimui, matyti tolimesnę perspektyvą, planuoti kelis metus į priekį“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir įvardino penkias prioritetines partijos būsimų darbų  sritis.
 
„Įvertinę dabartinę situaciją, išskyrėme penkias prioritetines sritis: tai savarankiškai dirbantys, kuriantys žmonės, kuriais valstybė turi pasitikėti ir sudaryti galimybes veikti. Sveika sveikatos apsaugos sistema, orientuota į prevenciją. Švietimas, ugdantis laisvei pasirengusį žmogų. Žalia Lietuva ir gamtai draugiška ekonomika. Ir, žinoma, apgintos žmogaus teisės, kurios, mūsų įsitikinimu, yra saugios vakarietiškos valstybės pagrindas ir garantas“, – kalbėjo partijos vadovė.
 
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Programos rengimo grupės koordinatorius, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys, pristatė pagrindines gaires iš Liberalų sąjūdžio programos. Jis išskyrė 15 sektorių – nuo švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinio teisingumo iki žmogaus teisių, krašto apsaugos, užsienio politikos bei savivaldos, žemės ūkio ir aplinkosaugos su ekonomika.
 
„Liberalai visada laikėsi nuoseklios mokesčių mažinimo politikos ir išlieka nuoseklūs – akcentuoja mokesčių mažinimą. Sieksime mažinti GPM, o vertindami šiandieninius iššūkius ekonomikai – ir PVM. Būtinas efektyvus darbas su mažėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis ir startuoliais. Šiose srityse planuojame sukurti 100 tūkst. naujų darbo vietų per kadenciją“, – kalbėjo S. Kairys.
 
Liberalų sąjūdis iki 2025 m. įsipareigoja sukurti 50 000 naujų darbo vietų bioekonomikoje ir žiedinėje ekonomikoje. Programoje iškeltas tikslas išvalyti visas Lietuvos upes nuo taršos, miškingumą padidinti iki 35 procentų.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 08:00

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti būgštavimų, kad premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gali užstoti prezidento nepasitikėjimo sulaukusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
 
„Premjero žodis čia yra labai svarbus ir norėtųsi jį kuo greičiau išgirsti, bet, matyt, biudžeto peripetijos turės reikšmės. Bijau, kad Narkevičiaus klausimas gali tapti dalyku, kuris suvienys Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį. Jie gali abu užstoti šį ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė liberalė, pabrėždama, kad pastaraisiais mėnesiais įžvelgusi nesutarimus tarp premjero ir valdančiosios „valstiečių“ partijos pirmininko.
 
Savo ruožtu pati V. Čmilytė-Nielsen tikino neturinti jokių abejonių dėl J. Narkevičiaus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras, sakė ji, po prezidento Gitano Nausėdos kritikos privalo trauktis.
 
„Opozicijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad ministras Narkevičius yra netinkamas eiti šias pareigas“, – akcentavo ji.
 
Tuo tarpu R. Karbauskio išreikštą skepsį dėl šalies vadovo pozicijos liberalė komentavo sakydama, kad „valstiečių“ lyderiui svarbiau partneriai, o ne reputacija.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Valdančiųjų reakcija parodo, kad nėra tokios reputacinės krizės, kuri Ramūną Karbauskį priverstų nusigręžti nuo savo pasirinktų partnerių“, – apibendrino Liberalų sąjūdžio vadovė.
 
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
 
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 02:30

Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę opozicinių partijų lyderiai aptarė pirmalaikių rinkimų galimybę ir politinę situaciją šalyje. Po susitikimo opozicija neslėpė prezidentui akcentavusi tai, kad dėl politinės sumaišties valstybėje atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji „valstiečiai“.
 
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pirmalaikiai rinkimai esamą nestabilią situaciją galėtų išspręsti.
 
„Mano nuomone, tai yra tikrai rimta alternatyva tai aklavietei, kurioje šiandien yra atsidūręs Seimas. Net sutinkant su tuo, kad surinkti reikiamus balsus šiandien galimybė nėra tokia didelė, tačiau kiekviena diena chaoso Seime priartina mus prie šios galimybės“, – sakė žurnalistams liberalė.
Ji teigė, kad prezidentą patikinusi, jog liberalai nuo savo intencijų neatsitrauks.
 
„Aš patvirtinau, kad mūsų frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, mes ne tik esame padėję parašus, mes tikrai ir balsuosime už (pirmalaikius rinkimus. – ELTA) (…,) jei aklavietė Seime nesikeis“, – teigė ji, pabrėždama, kad, jei Seimas dirbs taip, kaip dirbo paskutinius kelis mėnesius, – pirmalaikiai rinkimai tiesiog neišvengiami.
 
„Mes vertinsime situaciją pagal tai, kaip vyksta darbas Seime. Jei bus taip, kaip buvo paskutinius mėnesius, tai didelių priežasčių optimizmui aš asmeniškai neturiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kokią nuomonę dėl pirmalaikių rinkimų prezidentas pateikė opozicijos politikams, liberalė nedetalizavo. Pasak jos, prezidentas šiuo klausimu dar kalbėsis su valdančiaisiais.  
 
„Jis sakė, kad laukia konsultacijos su valdančiaisiais. Tai yra normalu, prezidentas kalba su visomis politinėmis jėgomis Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Politikė užsiminė, kad preliminari siūlomų pirmalaikių rinkimų data yra sausio 19-oji.
 
Savo ruožtu opozicijos lyderio pareigas šiuo metu einantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad su prezidentu kalbėjo apie keblią politinę situaciją, kurią, jo nuomone, indikuoja pažadų netęsiantys „valstiečiai“.
 
„Reikia pripažinti, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų, netgi parašu patvirtintų pažadų, – turiu galvoje, švietimo darbuotojams, mokytojams, kuriems buvo prižadėta, bet biudžete nenumatyta. Ant nosies yra ir kitų reikalavimai – medikų, kultūros darbuotojų“, – teigė socialdemokratas.
 
Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad tai, ar bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, ar ne, priklauso nuo „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio. Todėl, aiškino jis, tikimybė, kad bus realizuotas opozicijos keliamas pirmalaikių rinkimų klausimas, yra labai menka.
 
„Aš visgi skeptiškai vertinu išankstinių rinkimų galimybę, šis klausimas kybo ant Ramūno Karbauskio ir valdančiųjų galvos. Jeigu jie apsispręstų palaikyti – tada taip, iškart pasidaro realistiška, net jei koks vienas opozicijos balsas atkristų“, – sakė G. Landsbergis po opozicijos lyderių susitikimo su prezidentu.
 
G. Landsbergis teigė manąs, kad valdantieji atsitraukia anuo pirmalaikių rinkimų idėjos ir neketina šios iniciatyvos apskritai palaikyti.
 
„Tokiu atveju nieko nebus“,  sakė G. Landsbergis. Politikas teigė, kad liberalų iniciatyvą organizuoti pirmalaikius rinkimus parėmė tiek jis, tiek jo vadovaujama konservatorių frakcija Seime.
 
Savo ruožtu R. Karbauskis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad opozicija blefuoja keldama pirmalaikių rinkimų idėją.
 
„Valstiečių“ lyderio teigimu, jei parašus dėl pirmalaikių rinkimų organizuojantys opoziciniai liberalai manytų, kad valdantieji gali šią idėją paremti, tokios iniciatyvos nerodytų.
 
„Netikiu, kad pas juos dauguma frakcijos narių nori išankstinių rinkimų“, – Eltai pastarąją savaitę sakė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 00:02

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad užgautų asmeninių ambicijų karai, vieši galios žaidimai paminant teisę ir sveiką protą, panašu, kad galutinai paralyžiavo ir diskreditavo šalies parlamentą.
 
Liberalų nuomone, priešlaikiniai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.
 
Seimo opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja dėl to, į ką pavirto „valstiečių“ daugumos terorizuojamas Seimas. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nepaisant prastėjančių pasaulinių ir šalies ekonomikos prognozių, į Seimą atkeliavusio kitų metų valstybės biudžeto ir kitų mokestinių įstatymų projektų, valdantieji parlamente, kaip užsikirtusi patefono plokštelė, kalba tik apie Seimo pirmininko atstatydinimą.
 
 „Kaip blogame košmare vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – bet kokia kaina pašalinti dabartinį Seimo pirmininką. Jo gelbėjimas niekada nebuvo ir nebus mūsų, opozicijos, misija. Mūsų, parlamentarų, uždavinys yra kurti teisinius pagrindus geresniam šalies gyventojų gyvenimui. Tačiau, deja, bet vieno žmogaus ambicijomis valdomas „valstiečių“ buldozeris jau gerą pusmetį sugeba įžiūrėti vienintelį prioritetą – dabartinio Seimo vadovo atstatydinimą. Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija primygtinai ragina Seimo valdančiuosius susitelkti į svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – svarstymą ir nebeversti viso parlamento partinių ginčų ar asmeninių nesutarimų sprendimo lauku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 10:21

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako esanti įsitikinusi, kad Lietuvos liberalų susiskaidymas į atskirus darinius yra neracionalus. Tad, pabrėžia ji, dar ne taip seniai po kilusių nesutarimų partiją palikusiems ir naują partiją įkūrusiems liberalams jos vedamos politinės organizacijos durys yra atviros.
 
„Mes esame atviri bendradarbiavimui su kitais liberaliai mąstančiais politikais, ir aš asmeniškai manau, kad šiandien susidariusi situacija, kai yra kelios liberalios partijos, yra neracionali, ji neatliepia geriausių liberaliai mąstančių rinkėjų interesų (…) Mano vadovavimo metu kažkokios asmeninės ambicijos niekada netaps kliūtimi tam, kad mes bendradarbiautume su kitais liberalais“,  „Žinių radijui“ sakė politikė, pabrėždama, kad Liberalų sąjūdžio durys tiems, kurie paliko šią partiją, yra atviros.
 
„Mūsų partijos durys yra atviros visiems liberalams“,  teigė ji.
ELTA primena, kad prieš savivaldos rinkimus  2019 pavasarį iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė dalis aktyvių ir žinomų politikų. Vėliau Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva buvo įkurta nauja liberalios krypties Laisvės partija. Dar vienai liberalams save priskiriančiai partijai vadovauja buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26-rugsėjo 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu už liberalus balsuotų 5,8 proc. A. Armonaitės vedama Laisvės partija, rodo apklausa, surenka 2,7 proc. palaikymą, A. Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai turi 2,2 proc., populiarumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 09:30

Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio svarstymai, jog, siekiant išgelbėti besiformuojančią valdančiąją daugumą, būtų galvojama ir apie vieno Seimo nario perleidimą byrančiai Tvarkos ir teisingumo frakcijai Seime, yra nusižengiantys demokratijos principams.
 
„Mano galva, tai nėra komandos, į kurias galima siųsti legionierius. Tai yra visgi Seimo frakcijos, kurios yra formuojamos iš partijų, už kurias tam tikrų pažiūrų rinkėjai atiduoda balsus“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Jos teigimu, tokio žmogaus perleidimo kitai frakcijai Seime manevro prasmė būtų aiški, nes, pasak jos, griūvant „tvarkiečių“ frakcijai, kiekvienas žmogus yra aukso vertės, tačiau, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, tai nekeičia tokio neatsakingo požiūrio į frakcijų formavimą esmės.
 
„Mes jau pripratome, kad savo frakcijoje jis (R. Karbauskis. – ELTA) vadovauja pakankamai autokratiškai, tačiau šiuo atveju sakyčiau, kad jis ir kitoms frakcijoms imasi iniciatyvos pavadovauti. Tas „paskolinimas“ žmogaus, kad būtų suformuota kita frakcija, mano galva, yra unikalus konceptas“, – pridūrė Seimo opozicijos lyderė.
 
Darbo partijos nariui Valentinui Bukauskui traukiantis į Mišrią Seimo narių grupę, žlunga Tvarkos ir teisingumo frakcija Seime, tad kartu gali žlugti ir derybos dėl koalicijos. Todėl, pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, iniciatyvos pataisyti padėtį esą imtis turėtų R. Karbauskis. E. Gentvilo teigimu, tikėtina, kad „valstiečiai“ perleis vieną narį į Remigijaus Žemaitaičio komandą Seime ir taip subalansuos frakciją.
 
Tokių kalbų pats R. Karbauskis nepaneigė.
 
„Kalbų yra, ieškosim sprendimo, tikrai surasim“, – Eltą tikino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad frakcijai Seime sudaryti reikia turėti bent 7 narius. Šiuo metu, be V. Bukausko, frakcijoje yra Vytautas Kamblevičius, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 18:28