Nyderlanduose tęsiasi riaušininkų suėmimai. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Penktadienį per protestą prieš griežtesnius COVID-19 suvaržymus Roterdame kilo riaušės, o Nyderlandų policija pranešė apie pradėtą tyrimą ir besitęsiančius įtariamųjų sulaikymus, informuoja dpa.
Nyderlandų teisingumo ministras Ferdas Grapperhausas šeštadienį kalbėjo apie „žiaurų smurtą prieš policiją, pagalbos tarnybas ir ugniagesius“ bei informavo visuomenę, kad bus tiriamas policijos ginklų panaudojimas.
Penktadienio vakarą buvo sužaloti mažiausiai 7 žmonės, o 20 buvo sulaikyta. Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas įvykius pavadino „smurto orgija“.
Anot policijos, buvo paleisti įspėjamieji šūviai, bet šaudyta ir į žmones. Tikslus nukentėjusiųjų skaičius kol kas nežinomas.
Nyderlandų policija retai naudoja ginklus. Pareigūnai taip pat buvo sužeisti per riaušes.
Teisingumo ministras sakė, kad riaušininkai puolė policininkus, ugniagesius ir žurnalistus. Malšinti neramumų į Roterdamą buvo nusiųsti keli šimtai policijos pareigūnų iš visos šalies, o situacija suvaldyta apie 1 val. 30 min. nakties vietos laiku.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Apie planus pasiskiepyti trečią kartą anksčiau nei numatyta Vyriausybės vadovė paskelbė praėjusią savaitę.
„Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio viduryje, bet aš turbūt pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jei matysiu, kad reiktų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai nė kiek neužtruksiu ilgiau nei šeši mėnesiai“, – praėjusią savaitę Seime sakė I. Šimonytė.
„Analizė, atlikta įvertinus visus duomenis, kuriuos dabar turime, rodo, kad po keturių mėnesių daugeliui imunitetas silpnėja, tikrai tą pasitikrinusi esu pasirengusi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė pirmąja vakcinos „Vaxzevria“ doze pasiskiepijo kovo 22 d. Tą pačią dieną vakcina pasiskiepijo ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Trečiąja vakcinos doze I. Šimonytė skiepysis parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Neseniai teko kalbėtis su tautiečiu, geru jaunystės laikų prieteliumi. Jis tuo metu su žmonele buvo užsienyje. Išgirdau mane visiškai nenustebinusius žodžius: „… žinai, nors mes stebime, kas vyksta Lietuvoje, bet per atstumą mažiau stresuojame, kažkaip susidaro toks jausmas, kad tai ne su mumis… bet kai prisimename, kad vis tiek reikės grįžti, šiurpas nupurto…”
Panašiai kalba ne vienas bendratautis – emigrantas.
O kaip mąstančio ir neabejingo žmogaus neims stresas, kai tavo mažoje Tėvynėje vyksta sunkiai suvokiami dalykai. Mums aiškina, kad demokratija pats geriausias valdymo būdas. Kad per rinkimus į valdžią išrenkami patys skaidriausi ir išmintingiausi valstybės sūnūs ir dukros ir jie sąžiningai bei garbingai vykdo savo pareigas, kad pateisintų šį didžiulį pasitikėjimą. Nors garsusis Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis teisingai pasakė, kad demokratija – nevykusi santvarka (ir čia iš karto pasitaisė), bet nieko geresnio pasaulis nesugalvojo“.
Negalima nesutikti su šio didžiojo žmogaus įžvalga su viena esmine išlyga. Kad ši santvarka neišsigimtų, būtina žmones nuo mažens mokyti joje gyventi. O kaip yra dabar? Kaip tūlas rimtas tautietis pasakytų, palaida bala arba chaosas. Kas pas mus moko būti savivaldybės tarybos nariu, meru, Seimo nariu, ministru, Prezidentu? Galų gale ar mokome, kaip dalyvauti savo valstybės kūrime. LR Konstitucijos 4 straipsnis iškilmingai skelbia, kad valstybės suverenas (t.y. šeimininkas) yra Tauta. Jis gali tiesiogiai ar per savo atstovus tvarkyti bendrus mūsų valstybės reikalus. Kas ir yra politika. Žodynai taip mums paaiškina: politika [gr. politikē (epistēmē) — valstybės valdymo menas, valst. reikalų tvarkymo teorija ir praktika; visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus.
Matematikos mokslas
Manau, logiška, jeigu tai reikalų tvarkymo menas – tai to savaime per gimimą neįgyjame. Galime tik išmokti. Juk mokomės visų kitų gyvenimiškų dalykų. Dirbti kitus darbus be mokslo negali. O valstybės reikalus tvarkyti, ką paprasčiau? Keista, bet jau beveik 32 atkurtos nepriklausomybės metus vis bandoma įrodyti buvusio proletariato vado Vladimiro Ulijanovo –Leninio tezę, kad jis įrodys, „jog net virėja gali valdyti valstybę“. Mūsuose tai pastoviai įrodinėja tiek save vadinantys kairieji, tiek dešinieji. Bet bent man jie nei prie sovietų, nei dabar to nesugebėjo įrodyti. Nenoriu įžeisti virėjų, nes tai labai garbinga profesija, bet, kaip sakoma, iš dainos žodžių neišmesi. Šiandien vietoj to, kad mokyti ir ruošti žmones gerai tvarkyti bendrus mūsų reikalus, elgiamasi atvirkščiai. Jau į parlamentą ruošiamasi rinkti tiesiai po mokyklos suolo. Nors iki 21 metų niekaip negalima spėti užbaigti net bakalauro studijų. Ką jau bekalbėti apie bent šiokią tokią gyvenimišką patirtį ir praktiškai nuveiktus realius darbus. Juk net eilinėms pareigoms darbdavys geriau renkasi jau patyrusį, turintį darbo patirtį, o ne tik po mokyklos. O čia į parlamentą, kuris ne tik įstatymus leidžia, bet privalo atlikti ir visų valstybės institucijų parlamentinę kontrolierę. Kai tai daroma, tik kad kažką pamėgdžioti ar įsiteikti, o ne rimtai valstybės vairą laikyti, tada ir gauname tokį apverktiną rezultatą, kokį stebime. Nesvarbu, kokia partija bebūtų, bet kas pas mus išrenkamas į Seimą. Kokią gyvenimišką patirtį ar svarbių darbų bagažą sukaupę buvę ar esantys ministrai. Vieną kitą surasime. O didesnė dalis net vadovavimo patirties, t.y. darbo su didesniais žmonių kolektyvais, neturi. Beje, yra ir tokių, kurie net normalaus išsimokslinimo nesugebėjo pasiekti, o jau ministrai. Tai gal išvis mokytis nereikia? Ar tai tikrai patys išmintingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros ir, be to, ar doriausi.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
COVID -19 ne iš dangaus nukrito, o atsirado dėl žmogaus grubaus kišimosi į Gyvąją Gamtą. Nuo to dabar kenčiame visi. Ir galime vieni kitus kaltinti kiek norime, bet nuo to niekas nepasikeis. Su šia realybe privalome tiesiog susigyventi. Ne politikai nuo ligų išgydys. Politikai privalo mokėti sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri veiktų autonomiškai ir pati adekvačiai reaguotų į iškylančias grėsmes. O tų grėsmių, kaip pranašauja žinovai, dar bus ne viena. Tačiau grėsmių tai yra ir bus, o kur imti gabių politikų? Čia klausimas tikrai vertas milijono.
Juk dabartinių politikų elgesys net trijų krizių (pandemija, hibridinis karas, kainų šuolis) realybėje nebeišlaiko jokios kritikos. Kaip galima būti tokiems elementariai nesuvokiantiems, kad rietis tarpusavyje dabar jau ne tik nebegalima, bet net nusikalstama. Negi neužtenka sveiko proto, jog suprastume, kokios grėsmės pas mus atslinko.
Taip vadinama pabėgėlių krizė čia jau ne tik diktatoriaus A. Lukašenkos, bet ir mūsų politikos strategų atsakomybės dalis. Nors iš tikrųjų tai jau ne pabėgėlių krizė, o pats tikrasis hibridinis karas. Jo formos ir būdai gali būti įvairūs ir ne visi mums iš karto atpažįstami. Mūsiškių atsakomybė glūdi labai paprastame atsakyme. Prieš įsiveliant į kokį nors konfliktą protingas visada numato bent dalį jo pasekmių ir tada sprendžia – verta ar ne. O mūsų užsienio politikos darytojai nusprendė užsiimti (vėl gi matomai iš revoliucionierių pasimokę) eksportuoti liberaliąją demokratiją į Baltarusiją, Rusiją bei dabar dar siūlo ir Kinijai. Tik nesusimąstė, ar Baltarusijos žmones pasiruošę ją priimti. Ar ne primena Afganistano, kur net 20 metų diegėme demokratiją, o jos atsisakyti tautai teprireikė mėnesio. Ne talibai laimėjo. Tauta nepriėmė. Jie negynė tai, kas ne jų. Niekas nesiginčija, kad A.Lukašenka ar V.Putinas diktatoriai, kad jie susidoroja su oponentais. Bet klausimas, ar Lietuvos valdžia yra tam, kad išrinktų/paskirtų Baltarusijos Prezidentą ar ji pagal priesaiką ir Konstituciją privalo rūpintis Lietuvos žmonių gerove.
Juk būti demokratinei santvarkai Baltarusijoje ar Rusijoje gali nuspręsti tik šių valstybių piliečiai. Pati demokratijos samprata tai diktuoja. Tai kodėl mes kaip sovietiniai stachanoviečiai labiausiai spaudėme, kad A.Lukašenkos neliktų. Kai tuo tarpu kitos ES senbuvės tai darė gan vangiai. Ir ką pasiekėme? Ką laimėjome? Nuo mūsų elgesio baltarusiams geriau gyventi pasidarė? Ar A.Lukašenkos nebeliko? Išvada aiški – tiesiog pasielgta karštakošiškai, vaikiškai nesugebant prognozuoti pasekmių.
COVID-19
Tarp kitko, dėl sankcijų, apie kurias čia daug kalbama, bet mažai daroma. Kas įvertino jų pasekmes paprastiems Baltarusijos žmonėms? Juk nereikia būti naiviems, A.Lukašenka asmeniškai nebadaus ir prieglobstį Rusijoje jis turi garantuotą, kaip buvęs Ukrainos kleptomanas Janukovičius. O kad Baltarusija jau Rusijos glėbyje ir kvailiui aišku. Tarp kitko ir oro erdvę į Baltarusiją jau seniai galima buvo jei ne visiškai tai bent gerokai pridaryti. Bet juk reikia dirbti, o ne plepėti. Reikia kiekvienam vadovui daryti konkrečius darbus, o ne tik pareiškimus spaudai ruošti. Juk Irakas neturi sienos su Baltarusija, iš kur daugiausia taip vadinamų pabėgėlių. Aišku, kad lėktuvai su jais skrenda per kitų šalių oro erdvę. Tai kodėl per tiek laiko nesusitarta bent su keliomis valstybėmis, kad tų lėktuvų nepraleistų. Galų gale ES gali dalį nuostolių kompensuoti. Ir šį darbą privalo daryti pats ministras su savo pavaduotojais, o Prezidentas jam padėti paskambindamas tų valstybių kolegoms. Jeigu norime pasiekti konkretų rezultatą, tai dirbkime. Juk bet kokio rango vadovas turi ir dalį tokio darbo, kurį tik pats gali nuveikti ir niekas kitas už jį to nepadarys. Valdžia duota ne tik kabinete sėdėti ir kalbas sakyti, ten reikia ir realius darbus daryti. Bet tai daryti reikia sugebėti. O tai ne kiekvienam duota.
Keistokai stebint situacija atrodo kai kurių mūsų politikų olimpinė ramybė. Toks įspūdis, kad viskas išsispręs savaime. Duok Dieve, kad būčiau neteisus, bet kad tai savaime išsispręs, labai abejotina. Daugiau tikėtinas kitas pavojingesnis scenarijus.Tai greičiau specialiai išprovokuoto karinio konflikto pasienyje grėsmė. Kaip bevadinsime A.Lukašenką, jis mums neligimityvus Prezidentas, o Rusijai atvirkščiai ir jis oficialiai paprašė Rusijos karinės pagalbos. Juk aiškiai kartojasi Sirijos scenarijus. Kai Rusija be skrupulų įsijungė į karą svetimoje šalyje ir JAV su tuo nemaloniu faktu susitaikė. Juk neplaniniai desantininkų mokymai mūsų pasienyje tikrai verčia sunerimti. Matomai tai ne šiaip sau pasivaikščiojimas.
Demokratija
Kodėl apie tai rašau. Todėl, kad mane ir ne tik mane labai jaudina mūsų visų grandžių keista reakcija į vykstančius procesus. Tuo metu, kada prie mūsų sienų sukaupta hibridinio karo tūkstančiai dalyvių (kažkam tai patogiau juos vadinti pabėgėliais), o už jų realūs ginkluoti kariai, matomai valstybėje negali būti svarbesnių uždavinių kaip suvienyti Tautą. Tačiau norint tai padaryti, bent kažkuriam laikui turi būti atidėtos į šalį mūsuose taip mėgstamos politikų tarpusavio rietenos su prieskoniu, kuris kitą tirštesniais purvais apipils. Bei į politinę darbotvarkę šiam laikmečiui neaktualių klausimų tempimas. Kurie mus tik dar labiau supriešina, o ne suvienija.
Chrestomatinis to pavyzdys – rafinuotas bandymas palaipsniui legalizuoti narkotikus. Pradžioje tai buvo slepiama po silpnų narkotikų dekriminalizacijos skraiste. Vėliau tai išplėtota visiems narkotikams. Dabar nueita dar toliau, viešoje erdvėje pradėta dalintis jų vartojimo patirtimi su paslėptu naratyvu, kad tai nieko blogo ir t.t. ir pan. Tas pats vyksta ir su partnerystės įstatymu. Šią problemą reikia spręsti, bet dabar užtektų to, ką siūlo Seimo nario L.Kasčiūno grupė. O vėliau ramesniais laikais gal ir Referendumą galima surengti, nes kaip besisukti, vis tiek kitaip Konstitucijos nepakeisi ir neapeisi. Galų gale šiandien per didelė prabanga bartis. Laikmetis ne tas. Per tai nebelieka laiko užsiimti dar viena didžiule problema, kuri tik auga.
Tai nesustabdomas kainų kadrilius. Vien tik gavus sąskaitas už šildymą žandikaulis ne vienam atvipo ir nebeužsidarė. O benzino kolonėlėse jau greitai litras 95 benzino perkops 1,5€ ir keliaus toliau. Juk aišku, kad energetikos kainos niešvengiamai sukels ir visų kitų prekių bei paslaugų kainas. Taip, kad problemos jau mūsų kieme ir jų tik daugės. Taigi ne laikas dabar antraeiliams ar trečiaeiliams dalykams. O rietenos prabanga, joms turi būt paskelbtas moratoriumas bent iki pavasario. Juk dar yra ir Lenkijos konfliktas su ES, kur vienareikšmiai privalome palaikyti Lenkiją. Jie teisūs. Nes ES – ne Briuselio biurokratai, o suverenių valstybių sąjunga. Bent į tokią stojome.
Narkotikai
Manau skaitančiam dabar aišku, kodėl pradėjau lyg tai nuo nekaltų dalykų, nuo mokėjimo tvarkyti valstybės reikalus. Gera būti valdžioje, kai pas mus ir kaimynus viskas gerai, bet kai susikaupia ne viena, o keletas rimčiausių ir sunkiai jų baigtį prognozuojamų krizinių problemų jų sprendimui reikia ne eilinių gabumų. Ir vien ekspertų patarimų čia neužteks. Patys valstybės politikai ir pareigūnai privalo tapti išmintingais ir veikliais. Tačiau ar užteks tam gyvenimiškos patirties, mokėjimo atlikti konkrečius darbus ir, žinoma, laikmečio svarbos suvokimo kultūros?
Daktaras Algimantas Matulevičius, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybės siūlymu Seimas nusprendė dalyje Lietuvos teritorijos paskelbti nepaprastąją padėtį. Ji mėnesiui paskelbta pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrai nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.
Baltarusijos režimui nepavykus supriešinti Europos Sąjungos, kaimyninių valstybių ir sukelti chaoso Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, jis nutarė kelti įtampą stumdamas migrantus į Lenkijos ir Lietuvos pasienį. Todėl išaugus keliamai grėsmei, turime išlikti susitelkę, budrūs ir tvirti kaip ir iki šiol, sakoma ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės trečiadienio vakarą išplatintame kreipimesi į Lietuvos žmones.
„Nepaprastosios padėties aktyvavimas suteikia visas reikiamas priemones mūsų pareigūnams bei kariams, o ir kitoms institucijoms tinkamai apsaugoti mūsų valstybės sienas ir užtikrinti šalies saugumą. Būti geriau pasirengusiems įvairioms situacijoms.
Labai džiaugiuosi, kad šioje situacijoje visos Lietuvos politinės institucijos veikia darniai ir sutelktai. Seimas sprendimą dėl nepaprastosios padėties priėmė beveik vienbalsiai, aiškų palaikymą išsakė Jo ekscelencija Respublikos prezidentas. Tvirtybės bei pasitikėjimo įkvepia ir vienareikšmis visos Europos Sąjungos palaikymas bei NATO Aljanso valstybių parama”, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.
Ji padėkojo visiems Lietuvos pareigūnams, valstybės sienos gynėjams, kariams ir tarnautojams, kuriems esamoje situacijoje tenka didžiausias krūvis ir išbandymas.
„Nuo hibridinių atakų pradžios ne tik įsitikinome savo pasieniečių, policijos pareigūnų, karių profesionalumu bei atsakingumu, bet ir kasdien kartu mokėmės bei stiprėjome. Lietuva ne kartą per sudėtingiausius išbandymus įrodė, kad sugeba susitelkti ir būti nenugalima.
Neabejoju, kad ir dabar mes kartu su lenkais bei latviais apginsime Europos Sąjungos ir savo pačių sienos saugumą, kartu ir teisę patiems laisvai bei demokratiškai spręsti savo valstybės reikalus, nenusileidžiant išoriniam šantažui ir spaudimui. Likime susitelkę ir atsakingi, pasitikėkime mūsų pareigūnais ir leiskime jiems atlikti savo pareigą”, – sako Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Praha, lapkričio 9 d. (ELTA). Kad įtikintų skiepų priešininkus vakcinuotis nuo COVID-19, Čekija pradėjo „šoko kampaniją“. Tai antradienį Prahoje patvirtino Sveikatos ministerija.
Kampanijai pasitelktos nuotraukos – vienoje jų, pavyzdžiui, matyti, kaip negyvas vyras reanimacijoje dedamas į mėlyną lavonmaišį. Šalia nuotraukos yra prierašas: „Jis turėjo daugybę pasiteisinimų“. Kitoje nuotraukoje – karstas, o šalia užrašas: „Ji vis atidėliojo vakcinaciją“.
Kadenciją baigiantis premjeras Andejus Babišas kalbėjo apie „brutalią kampaniją“, kurią įkvėpė šokiruojančios nuotraukos su perspėjimais ant cigarečių pakelių. Tai bus realios nuotraukos, darytose ligoninėse. Iki šiol Sveikatos ministerija orientavosi į pozityvią motyvaciją.
Iki šiol visiškai paskiepyta tik 6,1 mln. Čekijos gyventojų iš 10,7 mln. Šalis šiuo metu kovoja su smarkiai augančiais infekcijų skaičiais. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 pražudė daugiau kaip 31 000 žmonių.
Lapkričio 6-ąją darbą baigia Azerbaidžano sostinėje surengtas 8-asis Globalusis Baku forumas, turintis specialų pavadinimą – „Pasaulis po COVID-19“. Šis tarptautinį pripažinimą iškovojęs renginys prasidėjo lapkričio 4-ąją, kai į Azerbaidžaną atvyko per 300 svečių iš viso Pasaulio – Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos.
Forumą globojo Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas ir Tarptautinis Nizami Giandževi centras. Forumo dalyvius palaimino Popiežius Pranciškus, atsiuntęs specialųjį sveikinimą.
Nežiūrint to, kad pagrindinė forumo tema – pandemija ir kovos su ja metodai, forumo dalyviai nagrinėjo visas šiandienos aktualijas. Pavyzdžiui, ne vien tai, kaip apsisaugoti nuo koronairuso, kaip paskiepyti kuo daugau Žemės gyventojų. Forumo dalyviai aptarė visas svarbias temas: klimato kaitą, kaip auklėti jaunimą, kad nebūtų trinčių tarp kartų, kaip konstruoti ekonomiką, kad Pasaulyje būtų kuo mažiau badaujančių, kenčiančių nuo karinių konfliktų, kaip dėlioti santykius tarp valstybių, kad Pasaulyje nebeliktų nusikaltimų žmoniškumui…
Forumą atidaręs Azerbaidžano lyderis I.Alijevas papasakojo, kokių darbų nuveikusi jo vadovaujama šalis, nutiesusi specialų Pietinį dujų koridorių. Šio dujotiekio pagalba pigiomis ir laiku tiekiamomis azerbaidžanietiškomis dujomis aprūpinama vis daugiau šalių, įskaitant ir Europą, ir Kaukazą. Pavyzdžiui, azerbaidžanietiškų dujų sulaukia Gruzija, Bulgarija, Graikija, Italija, Turkija. Vien į Europą nuo 2020 metų gruodžio mėnesio išpumpuota apie 6 milijardus kubinių metrų aukštos kokybės azerbaidžanietiškų dujų. Baku numatęs, kad ilgainiui į Europą iš Azerbaidžano kasmet bus pumpuojama 8 milijardai kubinių metrų.
Šios dujos – svarbus konkurentas rusiškoms dujoms. Štai Rusijos kompanija „Gazprom“ ilgokai šantažavo Moldovą, versdama šią buvusią sovietinę respubliką pirkti dujas itin aukštomis kainomis. Į pagalbą Moldovai atėjo azerbaidžanietiškos dujos. Azerbaidžanietiškos dujos šiandien tiekiamos Kišiniovui be vėlavimų, o kainos – kur kas mažesnės nei „Gazpromo“. Ir – jokio politinio šantažo.
Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas forumo svečiams papasakojo ir apie šiandieninę situaciją Karabache. Jis pabrėžė, o forumo dalyviai sutiko, kad Azerbaidžanas neturėjo kito kelio – tik karinėmis priemonėmis susigrąžinti apie 20 proc. savo teritorijų, nes derybininkai, įskaitant ir Minsko grupę, nesugebėjo priverst Armėnijos pasitrauktų iš ne jai priklausančių žemių. Taigi Azerbaidžanas 2020-ųjų rudenį per vadinamąjį 44 dienų karą atkūrė savo teritorinį vientsumą. Karabache šiandien – daug rimtų statybų. Azerbaidžanas numatęs kuo greičiau atkurti šį kraštą paverčiant jį žydinčiu sodu.
Pabrėžtina, kad šiame Azerbaidžano renginyje ypač aktyvi buvo Latvija. Forume dalyvavo arba jį sveikino buvę Latvijos prezidentai Vaira Vykė – Freiberga, Valdis Zatleras, dabartinis Latvijos prezidentas Eglas Levitas.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu Vilniaus regione ir Santaros klinikose COVID-19 lovų užimtumas artėja prie 90 proc. Anot jo, po ilgojo Vėlinių savaitgalio, tikėtina, hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius išaugs dar labiau.
„Iš lėto auga hospitalizacijos skaičius, ir to reikėjo tikėtis. Turint tokį šuolį atvejų, auga ir hospitalizacijų skaičius. Šiuo metu Vilniaus regione ir Santaros klinikose lovų užimtumas artėja prie 90 proc. Galvojame, kad per ilgąjį Vėlinių savaitgalį hospitalizacijų skaičius dar augs ir tam ruošiamės“, – penktadienį Santaros klinikose sakė F. Jankevičius.
Anot F. Jankevičiaus, šiuo metu yra daromi papildomi struktūriniai pokyčiai, plečiamas kovidinių lovų skaičius. Vis dėlto Santaros klinikų vadovas tikisi, kad šie pokyčiai bus paskutiniai.
„Jeigu poreikis augs, teks praplėsti lovų skaičių, bet stengiamės, kad tai būtų mūsų paskutinis rezervas ir tikiuosi, kad to neprireiks. Esame pasiruošę ir bendrauti tarp regionų“, – sakė F. Jankevičius.
ELTA primena, šalyje augant užsikrėtimo COVID-19 atvejams, klinikose sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje COVID-19 lovų skaičius padidintas iki 180. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės filiale dėl augančio sergančių pacientų skaičiaus sustabdyta Kraujagyslių chirurgijos skyriaus veikla, skyriaus darbuotojai perorganizuoti į COVID-19 skyrių.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.
Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“
Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.
Koronavirusui – ne
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 16-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2002 žmonėms, mirė 28 žmonės, paskiepyta bet kuria skiepo doze 1167 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 368641.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 28 žmones. Jie priklausė 40-99 metų amžiaus grupėms. 23 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5439.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 1116,3 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 2371 atvejis.
Anot Statistikos departamento sekmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 12 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 70,2. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 329265 žmonės. Šiuo metu serga 26369.
Per parą izoliuotų asmenų – 1629. Iš viso saviizoliacijoje yra 44301.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 152 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 568 žmonės, antra -309. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1432114 žmonių. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 290 asmenų.
Sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,77 mln. gyventojų arba 63,4 proc. visuomenės.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 241 mln. Mirė per 4,9 mln. žmonių.
Delta atmaina sukėlė staigų mirčių skaičiaus augimą, pirmiausiai – tarp nepasiskiepijusių žmonių. Daugiau kaip pusė planetos gyventojų dar nėra gavę nė vienos vakcinos dozės.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Atra Genovaitė Astrauskaitė rengia dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.
„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
SOS – prašoma pagalbos
Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 1-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2066 žmonėms, mirė 21 žmogus, paskiepyta 8349 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 335801.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 21 žmogų. Jie priklausė 60-99 metų amžiaus grupėms. Dauguma jų, 19, buvo neskiepyti arba paskiepyti ne pilnai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5041.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje šeštadienio rytą siekia 726,1 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1634 atvejai.
Anot Statistikos departamento šeštadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 8,2 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 68,4.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 306670 žmonių. Šiuo metu serga 16911.
Per parą izoliuotų asmenų – 2589. Iš viso saviizoliacijoje yra 45182.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 124 pacientai. Tad ligoninėse nuo klastingos ligos dabar gydoma 1214 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2876 žmonės, antra -3693. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1421522 žmonės. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 1780 asmenų.
Nuo rugsėjo 7 d. sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 235 mln., per 4,8 mln. žmonių mirė.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų COVID-19 liga pildosi ir ligoninės. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu klinikose situacija yra sudėtinga, užimta apie 90 proc. visų aktyvių lovų. Jo teigimu, dėl šios priežasties bus ribojamos kai kurios planinės paslaugos.
„Deja, gerų naujienų neturiu, epidemiologinė situacija tikrai blogėja ir Vilniuje, ir visame Vilniaus regione. Šiandien, kalbant apie Santaros klinikas, mes turime beveik 90 proc. užmtumą visų aktyvių lovų, artėjame prie 90 proc. reanimacinių COVID-19 lovų“, – žurnalistams penktadienį sakė F. Jankevičius.
Todėl, jo teigimu, situacija tampa labai įtempta. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, papildomų COVID-19 pacientams skirtų lovų planuojama steigti ir kitose ligoninėse.
„Kalbant apie Vilniaus miestą, tai pirmiausiai norime plėsti lovas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje iki 120 lovų ir, žinoma, labai didelis deficitas RITS lovų, tikimės išplėsti reanimacines lovas ir Greitosios pagalbos ligoninėje“, – sakė F. Jankevičius.
„Regione irgi planuojame plėsti lovas, per savaitgalį iki pirmadienio norime išplėsti lovas ir Druskininkų ligoninėje, taip pat Elektrėnų, Molėtų ligoninėse“, – pridūrė jis.
F. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad sudėtinga situacija ligoninėse paveiks ir planines paslaugas.
„Kaip žinoma, anesteziologai tampa labiausiai deficitine specialybe ir jų trūkumui esant turėsime riboti planines paslaugas. Stengiamės išsaugoti maksimalų skaičių, bet vis tiek kažkiek riboti turėsime. Turime pasidarę prioritetinį sąrašą paslaugų ir pirmiausiai, žinoma, ribosime tas paslaugas, kurias bus galima atidėti trims mėnesiams, nepadarant ypač didelės žalos pacientų gyvybei arba kurios nesukeltų labai rimtų komplikacijų“, – sakė jis.
Santaros klinikų generalinis direktorius pabrėžė, kad visa būtinoji pagalba bus teikiama.
Jo teigimu, sudėtinga epidemiologinė situacija labiausiai gali paveikti plastines, rekonstrukcines, ortopedines operacijas, akių operacijas.
„Tie sprendimai yra priimami dabar ir tai jau turi įsigalioti nuo kitos savaitės“, – sakė F. Jankevičius.
Santaros klinikų direktorius informuoja, kad reaguojant į sudėtingą situaciją klinikose planuojama riboti ir pacientų lankymą.
„Kol kas to dar nedarome, bet, be jokios abejonės, ribosime“, – patikino jis.
Dauguma COVID-19 užsikrėtusių pacientų neskiepyti
Santaros klinikų direktorius atkreipia dėmesį, kad dauguma šiuo metu klinikose gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų yra nuo COVID-19 nepaskiepyti asmenys.
„Didžioji dalis patekusių į stacionarą ir reanimaciją, žinoma, neskiepyti pacientai. Skiepytų pacientų skaičius yra minimalus, tai yra apie 20 proc., gal šiek tiek mažiau. Skiepyti pacientai dažniausia arba turintys labai rimtas gretutines patologijas, arba jie buvo skiepyti viena doze, ne dviem dozėmis“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, šiuo metu serga praktiškai visų amžiaus grupių pacientai.
F. Jankevičius pripažįsta, kad baiminamasi ir dėl medikų trūkumo.
„Kol kas personalo užtenka, bet tas kol kas, manau, kad situacija gali pasikeisti jau kitą savaitę, ir tikrai galvojame pasitelkti personalą ir savanorius, taip pat kitų gydymo įstaigų medikus“, – sakė F. Jankevičius.
Pasak jo, tarp Santaros klinikų darbuotojų yra fiksuojami tik pavieniai COVID-19 atvejai, nes absoliuti dauguma darbuotojų yra pilnai vakcinuoti.
Gydomų vaikų skaičius didėja
Savo ruožtu Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė informavo, kad pastaruoju metu atsiranda nuo deguonies tiekimo priklausomų COVID-19 užsikrėtusių vaikų.
„Iš tikrųjų atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tai tokios situacijos dar nebuvo pas mus per pandemijos laikotarpį. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ir ypatingai sunkiai sergančių vaikų“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, sunkesne COVID-19 forma serga paaugliai, bet bendrai vertinant koronavirusu užsikrėtusių vaikų amžius yra labai įvairus.
„Yra ir naujagimių, ir yra iki 18 metų“, – sakė ji.
I. Ivaškevičienės teigimu, šiuo metu ligoninėje gydomi 8 COVID-19 užsikrėtę vaikai, vienas iš jų yra gydomas reanimacijoje.
„Tendencija yra, kad skaičius didėja. Vasaros pradžioje turėjome 1–2 (vaikus – ELTA), būdavo dienų, kai iš viso tokių pacientų nebūdavo, bet dabar skyrius praktiškai nuolat yra pilnas ir yra nuolatinė kaita“, – atkreipė dėmesį Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Astra Genovaitė Astrauskaitė Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengė dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių. Tad žadėtus „protesto debatus“ mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė sakė nukelianti kitam kartui.
Pasak jos, į mitingą „renkasi žmonės protesto debatų dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“, jame kalbės gydytojai, teisininkai, verslininkai ir esą be jų žinios paskiepytų vaikų tėvai bei visi norintys pasisakyti. Protesto akcija turėtų vykti iki 17 val. Kai kurie jų laikė plakatus su šūkiais „Stop Crime Against Humanity“ (Baikite nusikaltimus prieš žmoniją), „Šalin uzurpatorių teisininkų draugiją“, „Visa valdžia referendumui“.
Renginį pradėjusi jo organizatorė A. Astrauskaitė sakė, kad „žmonės gimė laisvi ir mano kūnas priklauso man, o ne valstybei“. Ji taip pat kaltino žiniasklaidą, esą ši siekia pašiepti ir marginalizuoti ją bei bendraminčius.
Renginiui prasidėjus Rotušės aikštėje ir aplink ją patruliavo kelios dešimtys policijos pareigūnų.
Po rugsėjo 10 dieną vykusio mitingo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistams kalbėjo, kad ateityje policija į kiekvieną protesto akciją reaguos panašiomis priemonėmis kaip praėjusį penktadienį, kai link Seimo pajudėję protestuotojai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.
Anot A. Astrauskaitės, ši protesto akcija yra dalis visame pasaulyje rugsėjo 18 dieną vykstančių „pasaulinių mitingų už laisvę“, skirtų išreikšti nepasitenkinimą COVID-19 ribojimais. Panašūs mitingai šeštadieni numatyti 40 pasaulio valstybių visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.
A. Astrauskaitė taip pat organizavo protesto akciją rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje bei riaušėmis pasibaigusį rugpjūčio 10 dienos mitingą prie Seimo. Anot organizatorių, reikalavimai išlieka tie patys: atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos, privalomą testavimą tam tikrų sričių darbuotojams, priverstinį dirbančiųjų skiepijimą, nepilnamečių skiepijimą be tėvų žinios, taip pat atšaukti Galimybių pasą ir kitus apribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
Organizatoriai taip pat reikalauja prezidento pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlyti atsistatydinti, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis. Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos programą.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas izoliuosis, jo artimame rate nustačius COVID-19 atvejų, sakoma antradienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
Per pokalbį telefonu su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rahmonu „V. Putinas nurodė, kad dėl savo rate nustatytų koronaviruso atvejų jis kurį laiką laikysis saviizoliacijos“ ir gyvai nedalyvaus vėliau šią savaitę Dušanbėje turinčiame vykti regiono šalių viršūnių susitikime, teigė Kremlius.
Teisinga – klaidinga
Buvusi Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn penktadienį buvo apkaltinta dėl to, kaip pernai tvarkėsi su COVID pandemija, kai Paryžiaus specialiojo teismo tyrėjai nusprendė, kad yra pagrindas patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.
A. Buzyn pareikšti kaltinimai „kėlus pavojų kitų gyvybėms“, sakė respublikos Teisingumo teismo prokuroras, bet antrasis galimas kaltinimas dėl „nesugebėjimo stabdyti nelaimę“ nepateiktas.
Buvusi gydytoja, galėsiantis apskųsti kaltinimą, penktadienį dalyvavo teismo posėdyje ir sakė, kad džiaugiasi „puikia proga pasiaiškinti ir nustatyti tiesą“. Ji sakė, kad „neleis diskredituoti vyriausybės ar savo, kaip ministrės, veiksmų, kai mes tiek daug padarėme, kad parengtume savo šalį pasaulinei sveikatos krizei, kuri vis dar tęsiasi“.
Šie kaltinimai yra smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio sprendimai dėl sveikatos krizės bus kruopščiai išnarstyti per rinkimų kampaniją kitais metais, tačiau teismas irgi gali sulaukti įtarimų dėl perdėto teisminio persekiojimo.
A. Buzyn, pasitraukusi iš pareigų pernai vasarį, po kelių savaičių, kai Prancūzijoje buvo patvirtinti pirmieji COVID atvejai, sulaukė kritikos ir pašaipų dėl savo pirminių pareiškimų apie pandemiją. Iš pradžių 2020 m. sausį ji sakė, kad „praktiškai nėra jokios rizikos“ importuoti „Covid-19“ iš Kinijos miesto Vuhano, kur pasireiškė pirmiasis protrūkis, o paskui sakė, kad „koronaviruso plitimo tarp gyventojų rizika yra labai maža“. Po mėnesio, kai paliko ministeriją ir nesėkmingai siekė tapti Paryžiaus mere, ji tvirtino, jog „cunamis dar ateis“, o tai akivaizdžiai prieštaravo jos ankstesniems pareiškimams.
Vėžio ir transplantacijos specialistė A. Buzyn vėliau sakė parlamento tyrėjams, kad dar sausį įspėjo prezidentą ir tuometinį ministrą pirmininką Edouard‘ą Philippe’ą apie galimus COVID pavojus.
Respublikos Teisingumo Teismas buvo įkurtas 1993 m., kad ministrus būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn siekiant pagerinti jų atskaitomybę, nes buvo manoma, kad ministrų kabineto nariai gali išvengti teisinio pasmerkimo už savo veiksmus einant pareigas. Kai kurie kritikai kaltina teismą esant pernelyg lėtą ir atlaidų, o A. Buzyn gynėjai laiko tyrimą nesąžiningu bei galinčiu atgrasyti kitus nuo įsitraukimo į politiką.
Tiriama ir buvusio ministro pirmininko E. Philippe’o bei dabartinio sveikatos apsaugos ministro Olivier Verano veikla.
A. Buzyn pasitraukė iš politikos ir sausį ėmė dirbti Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, taip pat kritikuoto dėl reagavimo į pandemiją, kabinete.
Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.
Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį. Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane. Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje patvirtinti 580 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė net 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Bent viena skiepo doze paskiepyti 18 242 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 342 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 282 978).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4481 žmogus. Praėjusią parą mirė po vieną 50–59 ir 70–79 metų, keturi 80–89 metų ir du 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 560.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 271,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 4,5 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 59,6 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 275 952 asmenys, šiuo metu serga – 6349.
Per parą epidemiologiškai ištirti 413 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 740 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 33 786 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9265 žmonės, antra – 8977. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 274 427 žmonės, panaudotos 2 880 935 vakcinos.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 56 žmonės. 45 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 2 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Iš viso iš 730 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 439.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7073 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 3 555 364. Taip pat per parą atlikta 9418 antigeno ir 5165 antikūnų tyrimai.
Prancūzijoje – gausios demonstracijos, nukreiptos prieš apribojimus dėl COVID-19. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzai penktą savaitgalį iš eilės dalyvavo demonstracijose, reikšdami nepasitenkinimą griežtesniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos, informuoja naujienų agentūra dpa.
Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 000 žmonių.
Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.
Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.
Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 000 žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.
Praėjusį savaitgalį 273 000 Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.
Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.
Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.
Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.
