Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.
Pirmojo faktinio Lietuvos valstybės vadovo teigimu, žmonijai nuolat tenka susidurti su mirtinomis ligomis ar epidemijomis, nusiaubiančiomis šalis ar ištisus žemynus, tačiau žmonės su jomis visuomet kovojo.
„Koronavirusas yra pavojinga liga, nusinešusi daug gyvybių, ir tai yra dar viena mūsų kova. Yra ir kitas būdas – nekovoti. Toks fatalistinis laukimas – kas bus, kaip Dievas duos, gal čia Dievo bausmė? Bet manau, kad Europa nėra ta civilizacija, kuri negalvotų ir nesipriešintų. Vakcinacija yra visuomenės gynyba nuo netikėto ir dar naujo priešo. Kiekvienas, kuris skiepijasi, dalyvauja pasipriešinime ir pats tiesiai sako „aš neplatinu“, – mintimis dalijasi profesorius.
Neapsisprendusiems ir dvejojantiems žmonėms jis linki padaryti viską, kad būtų apsaugoti artimieji, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
„Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti – tai neplatinti viruso, bet tam turime pasiskiepyti. Tai nėra tik bėgimas nuo asmeninio pavojaus, siekiant apsaugoti savo šeimą. Linkiu, kad nekiltų minčių – o gal aš atnešiau užkratą į mūsų šeimą. Linkiu gyventi ramia sąžine ir žinojimu, kad padariau viską, ką galėjau, kad neplatinčiau viruso. Tai yra rezistencija“, – teigia prof. V. Landsbergis.
Gali būti, kad Į Lenkiją atvykstantys asmenys jau netrukus turės pateikti neigiamą koronaviruso testą. Šis naujas reikalavimas planuojamas savaitės pabaigoje, stočiai TVN sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Tam, kas pasienyje pateiks neigiamą testo rezultatą, atvykus nereikės karantinuotis.
Ministras, be to, pareiškė, kad Lenkijoje prasideda trečioji pandemijos banga, kuri piką veikiausiai pasieks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Naujos priemonės pandemijai suvaldyti ateinančiomis savaitėmis neplanuojamos.
Lenkijoje pastaruoju metu auga naujų infekcijų skaičiai. Neseniai šalyje sušvelninti, be kita ko, kino teatrams, teatrams, viešbučiams ir slidinėjimo trasoms taikyti ribojimai.
Princas Philipas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) princas Philipas liks ligoninėje iki kitos savaitės, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė šaltinis, praėjus trims dienoms po to, kai 99-erių vyras buvo hospitalizuotas dėl prastos savijautos.
Edinburgo hercogas yra gydomas karaliaus Edvardo VII ligoninėje centriniame Londone.
„Hercogas veikiausiai liks ligoninėje per savaitgalį ir kurį laiką kitą savaitę“, – sakė Bekingemo rūmų šaltinis.
Šaltinis pridūrė, kad princas yra „geros nuotaikos“. Detalės apie jo būklę viešai neskelbiamos.
Bekingemo rūmai trečiadienį pranešė, kad princas Philipas buvo paguldytas į ligoninę „atsargumo sumetimais“, laikantis gydytojo rekomendacijų.
Nemanoma, kad princo liga yra susijusi su koronavirusu. Jis kartu su sutuoktine karaliene Elžbieta II sausį buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Estijos vyriausybė apsisprendė dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.
Šalyje viešojo maitinimo įstaigos, teatrai, kino teatrai, koncertų salės ir bažnyčios, kaip iki šiol, liks atviros. Tačiau nuo pirmadienio jose galės būti užimta ne daugiau kaip pusė esamų vietų. Be to, vyriausybė ketvirtadienį nusprendė renginių dalyvių skaičių sumažinti iki 200 viduje ir iki 250 lauke.
Paraleliai kitą savaitę prasidėsiančioms atostogoms, saunos, SPA centrai ir baseinai dviem savaitėms nutrauks savo veiklą plačiajai publikai. Pasibaigus atostogoms, kovo pradžioje vieną savaitę pamokos mokiniams pradžioje vyks nuotoliniu būdu.
Sveikatos ekspertai prieš tai įspėjo, kad dėl augančių infekcijų skaičiaus Estijos laukia liūdnas kovas ir balandis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis nuo rudens kovoja su didėjančiais užsikrėtimų koronavirusu rodikliais. Nuo pandemijos pradžios čia registruota per 55 000 atvejų, 514 žmonių mirė.
Latvijos prezidentas paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir premjeras Krišjanis Karinis ketvirtadienį universitetinėje ligoninėje Rygoje buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze, o tauta galėjo stebėti juos tiesiogiai per kamerą.
E. Levitas kreipėsi į gyventojus prašydamas sekti jo pavyzdžiu – „kad greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą.“ Latvijos premjeras paskiepytas pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos vyriausybė sulaukė didelės kritikos dėl lėto gyventojų skiepijimo tempo pirmosiomis šio proceso dienomis. Oficialiais duomenimis, 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol paskiepyta šiek tiek mažiau kaip 18 tūkst. žmonių. Maždaug 80 proc. iš jų jau gavo abi vakcinos dozes.
Apklausos rodo, kad apie 50 proc. Latvijos žmonių nori būti paskiepyti. Sklandančios sąmokslo teorijos ir išankstinis nusistatymas apsunkina vakcinacijos kampaniją šalyje.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vėlų trečiadienio vakarą premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė už sukeltus lūkesčius – anksčiau planuota Vyriausybės posėdyje trečiadienį diskutuoti dėl grožio salonų ir ne maisto prekių parduotuvių veiklos atnaujinimo – ir paaiškino, kodėl buvo nuspręsta dar nešvelninti karantino.
„Vos prieš savaitę vienas svarbiausių epidemiologinės situacijos rodiklių, kuriais remdamiesi priskiriame situaciją vienam ar kitam scenarijui, nukrito žemiau 500 atvejų/100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribos. Tai gerai, kadangi rodiklis ir toliau mažėja, tačiau reikia matyti ir pilnesnį paveikslą – antai Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 500 ribos situaciją kol kas teskiria vis 0,21 atvejo, o bendrą rezultatą labiau tempia nemažos dalies likusios Lietuvos padėtis. Tad nors gerėjančias tendencijas tvirtina ir kai kurie kiti rodikliai, situacija išlieka trapi – iki tų 500 atvejų nuo dar žemesnio lygio nei esame šiandien priešingoje ciklo fazėje užaugome per dvi dienas“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienio vakarą rašė premjerė.
Pasak jos, karantino pakeitimų galima būtų tikėtis kitą savaitę.
„Ar bus kitą savaitę ir paties karantino nutarimo pakeitimų? Greičiausiai, jeigu sutarta karantino laisvinimo schema tai leis, o mūsų judėjimas žemyn nuo atvejų kalno bus tik dar labiau įsitvirtinęs. Niekam nereikės nieko „reikalauti“, „tėkšti“, „rėžti“ ar „atsikirsti“, nes esu tikra, kad tiesiog sutarsime dėl racionalaus sprendimo“, – rašė premjerė.
Ministrė pirmininkė teigia nė kiek neabejojanti, kad „pirmadienį pavyks sutarti dėl principinės karantino laisvinimo schemos, o atviri klausimai – dėl konkrečių nemaisto prekybos ir paslaugų atvėrimo etapiškumo ir sąlygų – bus išspręsti. Labai svarbu kuo greičiau sugrąžinti vaikus į mokyklas, suprantamas noras imtis įprasto verslo, tačiau dar svarbiau nepatekti į yo-yo spąstus“. Kaip taisyklingai dėvėti medicininę kaukę? Slaptai.lt nuotr.
Nors trečiadienį buvo laukta sprendimo dėl galimo veiklos atnaujinimo, premjerė sakė niekur nedalijusi pažadų.
„Nesu niekur dalijusi pažadų, kad šiandien bus priimti kokie nors paties karantino lengvinimai, juoba, kad ir anksčiau skelbtuose karantino scenarijuose C scenarijuje net nebuvo numatytas kontaktinių paslaugų teikimo sąlygų keitimas. Prekybos – taip. Bet, kaip ir minėjau, C scenarijuje esame vos kelios dienos ir tikrai dar ne visur. Apgailestauju, kad viešos diskusijos, kurių šios Vyriausybės veikloje netrūksta, kažkieno buvo priimtos už padarytus sprendimus, kurių Vyriausybė dar nebuvo padariusi“, – feisbuke rašė premjerė.
I. Šimonytė, atsiprašydama už sukeltus lūkesčius, teigė, kad „už tai atsiprašinėti yra vis tiek maloniau nei dėl sprendimų, kuriuos reikia atšaukti“.
ELTA primena, kad trečiadienio posėdyje buvo nuspręsta karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos.
Apsauginė kaukė ir jos dėvėjimo būdai. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą, sausio 29-ąją, ištyrus 7464 ėminius, Lietuvoje nustatyti 718 užsikrėtimo COVID-19 atvejų.
Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius pasiekė 181734.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus: 15 moterų ir 6 vyrai. Jų amžius buvo nuo 50 iki 99 metų. Vienas miręs asmuo priklaisė 30-39 amžiaus grupei.
Mirčių nuo COVID 19 statistiką papildo ir ankstesnėmis paromis registruotos mirtys, jų – 4.
Tad mirtis nuo pandemijos pradžios jau pasiglemžė 2787 žmones.
Per praėjusią parą pasveiko 2341 asmuo, tad bendras pasveikusių asmenų skaičius pasiekė 129043.
Šiuo metu koronavirusu serga 47746 asmenys.
Per praėjusią parą ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 7464. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1920609.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2851 asmuo. Antrąja skiepo doze: 4730.
Iš viso vakcinuota dviem skiepo dozėmis 20682 žmonės.
Naujai per praėjusią parą į stacionarą paguldytų pacientų – 120.
Šalies ligoninėse užimtos COVID-19 gydymui skirtos lovos: 1307 iš 2440.
Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 ligos gydytojai – 101 iš 8402.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo koronaviruso infekcijos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 102 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius – per 2 mln.
Izraelyje abiem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis jau paskiepyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, pirmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Yuli Edelsteinas. Tai apima daugiau nei 10 proc. šalies populiacijos.
Pirmoji vakcinos dozė iš viso sušvirkšta 2,590 mln. žmonių, ar daugiau kaip ketvirčiui gyventojų, tviteryje rašė Y. Edelsteinas.
Remiantis „Our World in Data“ tinklalapio duomenimis, Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal paskiepytųjų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Po to seka Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Didžioji Britanija.
Šeštadienį Izraelis taip pat tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, nuo infekcijos pradėjusių skiepyti paauglius.
Nepaisant itin greito vakcinacijos kampanijos tempo, Izraeliui sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso atvejų skaičių, nepaisant šalyje šiuo metu galiojančio visuotinio karantino.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas Ministrų kabinetas sekmadienį balsavo visiškai uždaryti vienintelį šalies tarptautinį oro uostą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų koronaviruso įvežimui.
Ši priemonė įsigalios pirmadienį vidurnaktį ir tęsis iki mėnesio pabaigos.
Tačiau Visuomenės sveikatos tarnybų vadovė Sharon Elrai-Price primadienį per parlamento komiteto posėdį sakė, kad uždarymas turėtų tęstis bent mėnesį, kad būtų „sudarytos galimybės padaryti pažangą vakcinacijos kampanijoje.“
Ji taip pat sakė, kad dabartinė prielaida yra ta, kad „vakcina yra veiksminga prieš daugumą viruso atmainų“.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Infekcinė ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1001 asmeniui, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Penktadienį buvo ištirti 9220 ėminių. Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 30 žmonių ir registruoti dar 7 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2628 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 18 moterų ir 12 vyrų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 14 žmonių. Taip pat mirė penki žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, keturi – 70-79. Mirė septyni asmenys 90-99 metų amžiaus grupėje.
Praėjusią parą pasveiko 3832 žmonės, o bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 118 893. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 175 851, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52351 žmogus.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 860 713 ėminiai.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 244 asmenys, antrąja skiepo doze – 9. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 57 934, o dviem skiepo dozėmis – 8997 žmonės. Iš viso panaudota 66 931 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 158 pacientai.
Iš COVID-19 gydymui skirtų 2649 lovų užimtos 1432. Iš 2262 užimtos 1043 lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui.
Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 10 106 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 1274 asmenims, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 173 819.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 8 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 40, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2554 žmonės.
Nuo COVID-19 mirė 40–99 metų žmonės. Iš viso mirė 13 moterų ir 19 vyrų. Tarp jų po 13 žmonių, kurie buvo 70–79 metų ir 80–89 metų, po du 50–59 metų ir 90–99 metų, po vieną 40–49 metų ir 60–69 metų amžiaus grupėms priklausančių žmonių.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2581 žmogus, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 113 364. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 56 599 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 840 329 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 pirmąja skiepo doze vakcinuoti 1427 asmenys, antrąja skiepo doze – 1632. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze – 56 358, o dviem skiepo dozėmis – 8262 žmonės.
Iš viso laukiančių antros skiepo dozės: 48 096. Iš viso panaudota vakcinų: 64 620.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 173 pacientai.
Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų, sergančių COVID-19 liga, skaičius per praėjusią parą išaugo iki 122, o dar 5 naujai pradėtiems gydyti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš COVID-19 gydymui skirtų iš 2709 lovų užimtos 1570. Užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui: iš 2314 užimtos 1116.
Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinus 1122 naujus koronaviruso atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia situaciją vertinantis atsargiai, nes mirčių skaičius vis dar išlieka nemažas.
„Kol kas dar atsargiai vertiname. Skaičius išlieka tikrai nemažas. Aišku, ne tiek, kiek fiksavome pačioje mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje, – tai tikrai pagerėjusi situacija, bet sudėtinga vertinti, nes norėtųsi užtikrinčiau jaustis. Situacija stabili, bet mirčių skaičius išlieka nemažas“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Jos teigimu, sudėtinga situacija slaugos įstaigose, ligoninėse, fiksuojami susirgimo atvejai įmonėse.
Pasak NVSC atstovės, atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, dalis yra panaši kaip visada, nes dalis žmonių negali prisiminti, kur galėjo užsikrėsti infekcija.
„Įvardija, kad galbūt viešasis transportas, galbūt apsipirkimo centruose, bet mes tikrai negalime būti tikri, kad būtent ten, nes patys žmonės tiesiog negali įvardyti, tai mes kliaujamės tuo, ką jie pasako. Jei žmonės negali įvardyti, atvejis išlieka nežinomas, tačiau nereiškia, kad jis nėra neištirtas. Yra atliekami kiti procesai, izoliuojami žmonės, kurie kontaktavo su tuo žmogumi. Taip yra valdomas viruso plitimas“, – sakė A. Vžesniauskaitė.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 9540 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1122 asmenims, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 166 680.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 28 žmonės, taip pat registruoti dar 10 asmenų, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad bendra tendencija dėl koronaviruso atvejų skaičiaus kol kas atrodo pozityvi, tačiau nereikėtų tikėtis, kad sausio 31 dieną visi apribojimai bus atšaukti.
„Tai nereiškia, kad visi apribojimai privalo išlikti, bet, žinoma, mes pirmiausia būsime atsargūs dėl situacijos ir, nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, būna tokių dienų kaip šiandien, kai jie vėl tarsi atrodo blogiau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
„Mūsų iššūkiai yra du, pirmas – tas, kad mes turime nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras – kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoliese Lietuvos, plinta mutacijos, kurios gali vėl labai greitai tą kalną užauginti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji pateikė Airijos pavyzdį, kuri, pasak premjerės, per karantiną puikiai susitvarkė ir labai sumažino atvejų skaičių, tačiau, atšaukus karantiną ir įsisukus viruso mutacijai, teko vėl įvesti naują karantiną.
„Labiausiai norėtume išvengti tokių amerikietiškų kalnelių. Norėtume, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo strategijomis. Nebus taip, kad sausio 31 dieną visi apribojimai neteks galios. Kažkokia apribojimų dalis – galbūt, bet kokie, kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to turėsime tartis“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, su ekspertų taryba prie Vyriausybės yra sutarta, kad kitą savaitę bus aptariama situacija, kas dar turėtų būti padaryta, kad kažkokios sąlygos būtų lengvinamos ir nuo kada.
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.
Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
Lietuvoje praėjusią parą, sekmadienį, ištyrus 4269 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 775 asmenims, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 160 446.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 3 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 35, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2232 žmonės.
Nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės. Iš viso mirė 16 vyrų ir 16 moterų. Tarp jų – 11 žmonių, kurie buvo 70–79 metų amžiaus, 8 asmenys, priklausantys 80–89 metų amžiaus grupei, 6 asmenys – 60–69 metų, penki 90–99 metų ir du 50–59 metų amžiaus.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 133 žmonės, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 92 608. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 64 642 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 742 958 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 3 asmenys. Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 22549 asmenys.
Lietuvoje įvestas karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Iki sausio 31-osios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija apie COVID-19 vakcinavimo procesą. Ministrė pirmininkė kritiškai sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje paaiškėjusius atvejus, kai vakcina nuo koronaviruso atiteko ne medikams, o visiškai su gydymo procesu nesusijusiems asmenims.
Premjerė akcentuoja, kad už vakcinacijos procesų atsakingų įstaigų vadovai privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš visuomenę, tačiau ir prieš savo kolektyvus, veikti skaidriai bei aiškiai.
I. Šimonytė, pripažino kad kol kas vakcinų skaičius kuklus, skaičiai nėra įspūdingi, bet, jos teigimu, svarbiausia, kad procesas įsibėgėja.
„Pykstantiems dėl „mažai vakcinų“ noriu priminti, kad dar prieš pusmetį niekas išvis netikėjo, kad šiuo metu turėsime ne šiaip vakciną, o visas tris (įskaičiuoju ir Astra Zeneca, kurios vakcina ES dar neregistruota). Akivaizdu, kad kai patvirtinamas kaip tinkamas naudoti ką tik sukurtas daiktas, kurio vienu metu reikia visiems, joks gamintojas net arti negali patenkinti poreikio be papildomų gamybos pajėgumų. Bet ir tai pakeliui – bent jau Pfizer kompanija ketina juos labai esmingai ir sparčiai plėsti“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
Visgi premjerė pripažino, kad bloga žinia yra tai, kad paviešintoje svetainės nuorodoje negalima pamatyti visų istorijų, kai vienas ar kitas skiepas labai ribotos pasiūlos sąlygomis atiteko galbūt ne tam, kam jis turėtų tekti prioriteto tvarka.
„Man labai gaila, kad ir vėl kažkam Vyriausybėje teks atsakinėti į klausimus, kaip tai vertiname? Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį““, – savo feisbuko paskyroje teigė I. Šimonytė.
„Įstaigų vadovai turi atsakomybę ne tik prieš visuomenę tinkamai panaudoti už mokesčių mokėtojų lėšas įgytas vakcinas, bet ir prieš savo kolektyvus – veikti skaidriai, aiškiai, aptarti konkrečius prioritetus su vadovaujamais žmonėmis ar jų atstovais. Ir tie rezerviniai sąrašai, kurie tampa reikalingi, jeigu kažkas skiepytis atsisako ar negali, irgi turi būti skaidriai sudaryti“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė savo feisbuko įraše taip pat teigia, kad žino, kaip dažnai švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemose vadovams pasiūloma atsakomybė, nepasiūlant kartu nieko, tik teisę būti nubaustam, jeigu kažko pritruks. Visgi I. Šimonytė akcentuoja, kad, kai ištekliai suteikiami, vadovo atsakomybė juos panaudoti taip, kad sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami.
„Medikams, dirbantiems covido fronto linijoje, prioritetas buvo suteiktas ne šiaip sau. Vėliau seks kiti prioritetai, kurie apibrėžiami dar ne pagal amžių – vienintelį objektyvų ir neinterpretuotiną kriterijų. Visi jie reikalauja didelės konkrečių vakcinuojamų asmenų sąrašų tvirtintojų atsakomybės, kad vakcinavimo procesas nebūtų kompromituojamas, o institucijos, turinčios vienu metu spręsti daugybe kitų klausimų – įveltos į laiką ėdančius tyrinėjimus“, – sakė I. Šimonytė.
„Jeigu jus pakvietė skiepui, nors žinot, kad sąraše jūsų veikiausiai neturi būti, irgi pagalvokit, ar labai norėtumėt nesmagiai stebėti nepažįstamus numerius telefone ir sugalvoti, kuo čia galėtumėt paaiškinti savo sėkmę“, – pridūrė ji.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad apie naujosios Vyriausybės įvestų griežtesnių karantino ribojimų veiksmingumą spręsti kol kas dar anksti, kadangi šie įsigaliojo prasidėjus šventiniam laikotarpiui – mažesnio žmonių judėjimo metui. Visgi, anot ministrės pirmininkės, daugelis šalies gyventojų atsakingai pažiūrėjo į Vyriausybės ir medikų prašymus atsisakyti nereikalingų kelionių ir veiklų.
„Norėčiau, kad išliktume labai atsargūs, nes yra kelios aplinkybės, kurios verčia mus to atsargumo laikytis. Duomenys, kuriuos mes turime, (…) ta (užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus – ELTA) „fluktuacija“ yra gana didelė, ji, aišku, priklauso nuo atliekamų testų skaičiaus. Mes turime tokią nelabai standartinę laiko juostą, kadangi iš tų savaičių, kurias galioja sugriežtinti karantino reikalavimai, praktiškai normalios darbo savaitės nebuvo nė vienos, ši yra pirmoji“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ji.
Anot I. Šimonytės, tarpušventis visuomet būna mažesnio žmonių judėjimo laikotarpis, tad apie naujosios Vyriausybės įvesto judėjimo ribojimo veiksmingumą spręsti dar sunku.
„Tarpušventis visuomet būna natūraliai mažesnio žmonių mobilumo ir aktyvumo metas. Tad negalime tikrai pasakyti, ar tie mobilumo sulėtėjimo duomenys, kurie tikrai labai primena Velykų rezultatus, yra tiesiog sezono dalykas, ar vis dėlto galime įžiūrėti ilgalaikį trendą. Tą patį galima pasakyti ir apie pandemijos pagreitį“, – teigė premjerė.
Pasak jos, nors kai kurie duomenys leidžia manyti, kad pandemijos pagreitis ima lėtėti, Vyriausybė yra linkusi luktelti dar kelias darbo savaites, kol bus grįžtama prie realios situacijos vertinimo.
I. Šimonytė taip pat sakė su nerimu stebinti viruso mutaciją Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje.
„Jei būtume tos (COVID-19 – ELTA) bangos pačioje apačioje, labai sparčiai didėjantis atvejų skaičius tokiai atmainai patekus į Lietuvą reikštų vienus dalykus. Kai esame gana aukštai ant kalno, kažkoks pandemijos paspartėjimas (…) reikštų labai didelę įtampą mūsų sveikatos sistemai, kuri dabar ir taip balansuoja ant ribos“, – teigė ji, išskirdama, jog sunkiausia padėtis – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Premjerė taip pat pridūrė, jog Vyriausybė, svarstydama apie karantino švelninimo galimybes, akylai stebi dinamiką sveikatos priežiūros sistemoje.
Karantinas
„Pagrindinis dalykas, į ką išties žiūrime, yra ne tik atvejų ar mirčių skaičius (…), bet kiekvieną dieną labai akylai stebime, kokia dinamika yra sveikatos priežiūros įstaigose. Bendra dinamika, bendras sveikatos sistemos prisitaikymas vis tiek vyksta, ir dabar net tiems atvejų skaičiams gana sparčiai augant vis dėlto yra rezervų, kurie yra labai maži“, – sakė ji.
I. Šimonytės teigimu, apie nepaprastosios padėties įvedimą Vyriausybė nesvarsto.
„Kol kas to nesvarstome (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – ELTA), nes pagal tuos duomenis, kuriuos matėme per kelias karantino galiojimo savaites drįsčiau teigti, kad dauguma žmonių gana atsakingai pažiūrėjo į mūsų ir medikų prašymą susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar nebūtinos veiklos“, – tikino ji.
„Visgi vakar bendra situacija buvo įvertinta kaip rizikinga ir nesuteikianti pagrindo dabar kalbėti (…) apie kažkokius ženklesnius atlaisvinimus. Taisyklės turi galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Klausimai veja klausimus
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė paaiškinimą dėl 804 neapskaitytų mirčių dėl COVID-19 infekcijos bei kitų priežasčių. NVSC direktoriaus Roberto Petraičio teigimu, mirčių nesutapimas atsirado dėl to, kad gydymo įstaigos centrui nepateikė pranešimų apie mirties atvejus. Pasak jo, didžioji dalis neapskaitytų mirčių buvo užfiksuota gruodžio mėnesį.
„Norėčiau visų pirma atkreipti visų dėmesį, kad būtent mes nustatėme mirčių skaičiaus nuo koronaviruso infekcijos, nustatyto pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus ir pagal mirties liudijimus, neatitikimą. Gruodžio 18 dieną tas neatitikimas buvo 804 atvejai“, – NVSC surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje sekmadienį teigė R. Petraitis.
NVSC vadovas sakė, kad gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis NVSC kreipėsi į registrų centrą, į e.sveikatos duomenų tvarkytoją ir paprašė pateikti mirties liudijimus tų asmenų, kuriems kažkada PGR metodu buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Jo teigimu, gautus duomenis NVSC išanalizavo ir palygino su duomenimis, kurie buvo gauti iš gydymų įstaigų.
„Gruodžio 17 d. tą analizę atlikome ir informavome ministeriją apie mirčių skaičiaus nesutapimus ir gruodžio 18 d. buvo ministerijai parašytas elektroninis raštas, pateiktas situacijos vertinimas, kokie yra skaičiai ir ką daro NVSC, kokius siūlo sprendimo būdus. Ir paprašiau suorganizuoti atskirą pasitarimą tam klausimui kartu su specialistais“, – teigė R. Petraitis.
Pasak jo, buvo suorganizuotas pasitarimas su SAM, kurio metu ir buvo informuota apie 804 atvejų nesutapimą.
„Nesutapimas susidarė todėl, kad daug gydymo įstaigų nepateikė pranešimų NVSC apie mirties atvejus. Įstaigų sąrašas yra labai didelis, yra 3 lapai. Tai pagrindinės įstaigos, kovojančios su koronaviruso infekcija, taip pat ir mažesnės įstaigos“, – informavo R. Petraitis.
„Norėčiau tik pasakyti, kad iš 804 atvejų didžiausias skaičius buvo fiksuotas gruodžio mėnesį“, – pridūrė jis.
R. Petraitis akcentavo, kad taip pat buvo užfiksuota keletas atvejų, kai buvo patvirtinta, jog pacientai mirė nuo koronaviruso, nors iš tiesų jie prieš mirtį jau buvo pasveikę nuo COVID-19 infekcijos, jų mirties priežastys buvo kitos.
Naujas tyrimas parodė 1171 neapskaitytą mirties atvejį
Jis taip pat teigė, kad NVSC, paskutinėmis praėjusių metų dienomis atlikęs duomenų palyginimą, užfiksavo dar didesnį mirčių statistikos neatitikimą.
„Galiu konstatuoti, kad nesutapimas yra 1071 atvejis. Iš 1071 atvejo yra 441 mirtis nuo COVID-19 ir 836 atvejai nuo kitų priežasčių“, – naujausius duomenis pristatė jis.
„Ši situacija ir šie nesutapimai parodė, kad problema iš tikrųjų yra ne NVSC, bet tai yra sisteminė problema, susijusi su visa sveikatos priežiūros sistema“, – akcentavo NVSC direktorius.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vykdant NVCS veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys. Duomenys gauti, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių statistiką. Nustatyta, kad neapskaičiuotos 324 mirtys dėl koronaviruso (COVID-19) ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Larry Kingas, legendinis laidų vedėjas. EPA – ELTA nuotr.
Legendinis JAV pokalbių laidų vedėjas Larry‘is Kingas jau daugiau kaip savaitę dėl Covid-19 gydomas „Cedars Sinai Medical Center“ ligoninėje Los Andžele, šeštadienį pranešė stotis CNN, remdamasi šeimos šaltiniais.
87 metų L. Kingas, kuris serga 2 tipo diabetu, praeityje turėjo daugybę sveikatos problemų. Jis yra patyręs kelis infarktus, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys. L. Kingas 25 metus CNN stotyje rengė pokalbių laidą „Larry King Live“, 2010-aisiais išėjo į pensiją.
L. Kingas savo laidoje kalbino kandidatus į prezidentus, garsenybes, sportininkus, kino žvaigždes ir kitas asmenybes. Jis sukūrė per 6 000 laidų.
