Penktadienis, kovo 24 d. (Šventasis Sostas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES šalių lyderiais Siksto koplyčioje, Vatikane, susitiko su Popiežiumi Pranciškumi.
Audiencijos metu Popiežius akcentavo, jog spręsdama šiandienos iššūkius Europa turi atsigręžti į savo praeitį ir pamatines vertybes. Būtina branginti taiką, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.
Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, jog Europa – tai ne tik reformos ir sutartys. Europa tai gyvenimas, tai būdas matyti žmogų, matyti jo orumą. Europa – tai pagarba žmogui ir žmonijai.
Šalies vadovės teigimu, simboliška, kad susitikimas su Šventuoju Tėvu vyksta ES 60-mečio išvakarėse. Popiežius yra didysis europietis, kuriam rūpi Europos ateitis ir jos žmonės.
Milijonams Europos gyventojų Popiežius yra moralinis autoritetas, ne kartą pasisakęs ES lyderystės stiprinimo ir vertybių klausimais. Jis tvirtai remia ES projektą, pabrėždamas europinę tapatybę, daugiakultūriškumą ir tautų tradicijų išsaugojimą. Pasisako už dialogo tarp skirtingų religijų stiprinimą.
Šventasis Tėvas smerkia augantį vartotojiškumą, abejingumą ir susvetimėjimą. Ragina atsigręžti į žmogų, gerbti jo orumą ir teises, atsakingai plėtoti ekonomiką, saugoti aplinką ir skatinti lygias galimybes.
Jis buvo vienas pirmųjų pasaulio autoritetų, kvietęs nuosekliai spręsti migracijos krizę, parodyti gailestingumą ir suteikti prieglobstį nuo karo bėgantiems žmonėms, kartu apsaugant ES piliečių teises.
Už skleidžiamą vilties ir padrąsinimo žinią Europai Šventasis Tėvas 2016 m. apdovanotas garbingiausiu politiniu – Karolio Didžiojo – apdovanojimu.
Audiencijos metu Prezidentė pakartojo, kad Popiežius Pranciškus yra labai laukiamas Lietuvoje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, kovo 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo pastato atidaryme ir palinkėjo, kad nauji žvalgybos namai taptų nauja skaidrumo, efektyvumo ir tarnystės valstybei pradžia.
Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Iki šiol VSD pastatas neatitiko saugumo reikalavimų, atskiri padaliniai buvo išsklaidyti po visą miestą, buvo sudėtinga užtikrinti informacijos apsaugą.
Naujoji VSD būstinė oficialiai atidaryta. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė pabrėžia, kad VSD misija – operatyviai išaiškinti, užkardyti ir informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes. Ypač tai svarbu nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos ir nesaugios kaimynystės akivaizdoje.
Naujus iššūkius diktuoja padažnėję informaciniai ir kibernetiniai išpuoliai – VSD užduotis yra prisidėti valdant šias krizes, užkirsti kelią incidentams bei atakoms prieš valstybę.
Prezidentės teigimu, Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad jie yra vieninteliai savo valstybės šeimininkai. Valstybė saugi yra tik tuomet, kai valdžia tarnauja ne įtakos grupėms, „rosatomams“ ar Kremliaus propagandistams, o žmonėms, kurie nori būti laisvi, nepriklausomi ir girdimi savo valstybėje.
Todėl žvalgyba turi sutelkti pajėgas ne tik išorės, bet ir vidaus grėsmėms atremti.
Prezidentė taip pat pasveikino visus VSD pareigūnus ir darbuotojus su 27-osiomis tarnybos metinėmis. VSD buvo įsteigtas 1990 metų kovo 26 dieną.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų bei Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.
Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Pasak Prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.
Pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo net 3,2 mln. eurų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba – 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų. Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia net ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė.
Prezidentės teigimu, neefektyvia veikla ir nomenklatūriniu valdymo stiliumi pagarsėjęs Registrų centras daugiau neturi lobti valstybės ir žmonių sąskaita. Todėl Prezidentė siūlo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms valstybės registruose duomenimis naudotis nemokamai. Tai sumažins ir įkainius gyventojams, ir biurokratinę naštą – žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Tokia praktika yra ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Airijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Valstybės kontrolė nustatė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka. Auditas parodė, jog taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti net 11 metų, ir konstatavo, kad kainos už duomenų teikimą neatitinka sąnaudų, todėl gali būti gerokai išpūstos. Todėl Prezidentė taip pat siūlo numatyti, kad valstybės registrų tvarkytojų, tarp jų ir Registrų centro, sąnaudas ir įkainius peržiūrėtų nepriklausoma institucija.
Nepriklausomas auditas taip pat parodė, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto, vien tik premijoms 2015 metais buvo išleista 72 tūkst. eurų.
Viešojo sektoriaus skaidrinimas, taip pat ir Registrų centro pertvarka, yra vienas iš Prezidentės įvardintų prioritetų Vyriausybei.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.
Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.
Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.
Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą.
Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.
Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Pasak Prezidentės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva turi ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. VGT nutarė siūlyti 2018 metais krašto apsaugos sistemai skirti papildomą finansavimą, kuris siektų per 2 proc. BVP.
VGT pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga. Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.
VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai, aptartas bendradarbiavimo su JAV ir transatlantinių ryšių stiprinimas.
Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso regiono saugumą. Šalies vadovė padėkojo viceprezidentui už jo šalies sprendimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti JAV karių bei karinę techniką, tarp jų ir tankus “Abrams”.
Tačiau, šalies vadovės teigimu, geopolitinė įtampa neslūgsta. Atsinaujinusi Rusijos agresija Ukrainoje, intensyvi Kaliningrado militarizacija, vasarą planuojamos itin plataus masto karinės pratybos “Zapad 2017” labai aiškiai demonstruoja, jog taika ir pagarba tarptautinei teisei nėra šios valstybės interesas.
Pasak Lietuvos vadovės, išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog atgrasymas visados yra pigesnis, nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stiprus, vieningas ir prireikus gins kiekvieną savo narę.
Tačiau, pasak Prezidentės, negalima kliautis vien tik didžiųjų NATO šalių parama. Kiekvienai Aljanso narei būtina ir pačiai rūpintis savo saugumu – visų pirma skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai.
Šalies vadovė akcentavo, jog pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet.
Lietuva taip pat aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas. Perka naują karinę techniką, sukūrė nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atkūrė šauktinių tarnybą, vykdo aktyvų karinių dalinių komplektavimo procesą.
Tai pirmasis Lietuvos vadovės susitikimas su vienu aukščiausiu JAV naujosios administracijos atstovu.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, vasario 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.
Pasak Prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė. Kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke.
Prezidentė pabrėžė, kad ši šventė priklauso visiems, kurie šiandien nuoširdžiai, negailėdami jėgų tarnauja valstybei, įgyvendina puikias iniciatyvas, augina vaikus ir kasdien atkakliu darbu prisideda kurdami mūsų visų ateitį. Jie ir yra tikrasis šiandieninės Lietuvos veidas su begale gerų, gražių bruožų. Tai žmonės, kuriems taip pat netrūksta nei pasiaukojimo, nei drąsos, nei ištikimybės.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota labdaros tradicijų puoselėtoja, Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo, skirto Lietuvos kaimo mokykloms, vaikų ligoninėms ir vaikų globos namams remti, steigėja Alma Adamkienė.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų akademijos tikrasis narys, heraldikos komisijos narys, LDK ir Lietuvos miestų ir miestelių istorijos puoselėtojas Zigmuntas Kiaupa.
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanota aktyvi ginkluoto ir neginkluoto Antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Tauro partizanų apygardos ryšininkė ir partizanė, laikraščio „Partizanas“ rengėja ir platintoja, buvusi politinė kalinė Antosia Meckelienė-Liepa.
Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, skyriaus vedėjui, profesoriui, daktarui, genų redagavimo sistemos kūrėjui Virginijui Šikšniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Šalies vadovė Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių įteikė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ platintojai, aktyviai politinių kalinių rėmėjai Monikai Gavėnaitei.
Buvusiam Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, dabar šio Teismo teisėjui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus vadovui daktarui Algimantui Matukevičiui ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojui profesoriui ir habilituotam daktarui Vytautui Usoniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanoti 2013 ir 2014 m. profesionalų lygos Europos ir pasaulio standartinių sportinių šokių čempionato aukso medalių laimėtojai Edita Daniūtė–Vasiliauskienė ir Mirko Gozzoli, buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja ir Tomsko miesto muziejaus „NKVD kalėjimas“ direktorius, aktyvus Lietuvos istorinės atminties puoselėtojas Vasilijus Chanevičius.
Nacionalinio vėžio instituto Onkochirurgijos centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas profesorius Valerijus Ostapenko bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas Igoris Trociukas apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Šalies vadovė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo programų direktorę, Lietuvos nepriklausomybės puoselėtoją, atsakingos žiniasklaidos atstovę Guodą Litvinaitienę.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanota ilgametė Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė, vertėjas, žurnalistas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas Jonas Axelis Ohmanas, labdaros paramos fondo „SOS vaikų kaimas“ draugijos direktorė ir aktyvi vaikų teisių gynėja Liudovika Pakalkaitė, pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Už drąsą, sumanumą ir pasiaukojimą gelbėjant žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti skęstančius žmones išgelbėję Tomas Bagdonas, Žygimantas Sutkus ir Vaidas Vaišvila.
Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanoti Albinas Jokubauskas, Algirdas Markevičius ir Aloyzas Dainius Šatas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija.
Nuotrauka – Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus).
Trečiadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių.
Prezidentės gėlės – Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems
„Šiemet nuo Vasario 16-osios šventės prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė. Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Greta tautos patriarcho asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą“, – tradicinėje ceremonijoje sakė Prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Taryba buvo išrinkta istorinėje Vilniaus konferencijoje, kurios 100 metų sukaktį paminėsime rugsėjį. Būtent tada buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Pasak Prezidentės, jubiliejinių pagarbos bei atminimo ženklų – ir paminklų, ir renginių – neabejotinai reikia, tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, įprasminantys šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę.
Rytoj, Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentės gėlių kompozicijos papuoš Vasario 16-osios Akto signatarų kapus ir paminklus, bus padėtos prie Nežinomo kareivio kapo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialų bei kitose vietose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtame renginyje „Metų gazelė 2016“. Kauno Žalgirio arenoje vykusioje šventėje valstybės vadovė pasveikino ir apdovanojo konkurso laimėtojus – sparčiausiai augančią šalies įmonę ir regionų lyderę.
Šiuo metu Lietuvoje net 99,8 proc. įmonių yra smulkiojo ir vidutinio verslo. Šio verslo atstovai įdarbina 76 proc. visų darbuotojų, kurie generuoja daugiau kaip du trečdalius viso šalies verslo sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Pasak Prezidentės, Lietuvai visada reikia efektyvaus, dinamiško ir skaidraus verslo, vedančio į pažangą. Tai verslas, kuris sugeba vertinti savo darbuotoją ir prisiima socialinę atsakomybę. Valstybės vadovės teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo sėkmė – tai raktas į visos šalies, o ypač atskirų regionų ekonominę ir socialinę gerovę.
Prezidentės teigimu, būtent iš šių įmonių galima mokytis, kaip vizijas paversti tikrove. Tai kompanijos, kuriančios darbo vietas, skatinančios žmones pasilikti savo šalyje ir suteikiančios valstybei augimo perspektyvą.
Jau tryliktą kartą rengiamame „Metų gazelė“ konkurse dalyvavo beveik 4 tūkst. įmonių. Valstybės vadovė Metų gazelės apdovanojimą įteikė Kauno kompanijai UAB „Marci Group“. Šios transporto ir logistikos paslaugas visoje Lietuvoje teikiančios įmonės apyvarta per pastaruosius metus išaugo beveik 30 kartų.
Daugiau kaip tūkstančio susirinkusių žmonių akivaizdoje taip pat buvo apdovanotos ir sparčiausiai augusios Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus bendrovės. Tai įmonės, sėkmingai veikiančios krovinių gabenimo, medienos apdirbimo, statybos, programavimo srityse.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.
Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.
Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.
Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.
Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.
Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.
Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Trečiadienis, vasario 8 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su 25-metį mininčio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojais ir studentais.
Pasveikinusi susirinkusiuosius sukakties proga, šalies vadovė su instituto studentais diskutavo apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, valstybės narystę tarptautinėse organizacijose, migracijos ir saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Europa, kalbėjosi kitais aktualiais tarptautinės politikos klausimais.
Prieš 25 metus įkurtą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą baigė beveik 6 tūkst. studentų. Didžioji jų dalis dirba Lietuvos, ES ir NATO institucijose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Nėra šioje galerijoje vaizdai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Pirmadienis, vasario 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, ypatingos skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA – Defense Cooperation Agreement).
Šią sutartį sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anne Hall.
Pasak Prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. Sutartis taip pat numato teisines sąlygas karinių objektų statybai, orlaivių, laivų ir kitų karinių transporto priemonių judėjimui.
Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą.
Analogiškas bendradarbiavimo sutartis su JAV 2017 metais taip pat pasirašė Latvija ir Estija.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais. Kasmetiniame tradiciniame susitikime, kurio tikslas aptarti pagrindines vidaus ir išorės politines aktualijas, globalias tendencijas bei iššūkius, dalyvavo 57 pasaulio valstybių ambasadoriai.
Šalies vadovė pabrėžė, kad pagrindinis 2017 m. Lietuvos prioritetas – užtvirtinti savo tarptautinius pasiekimus ir imtis naujų žingsnių mūsų regiono bei visuomenės saugumui užtikrinti, ekonomikos konkurencingumui didinti.
Pasak Prezidentės, praėję metai pažėrė nemažai iššūkių, keliančių grėsmę Baltijos šalių ir visos Europos saugumui. Intensyvi militarizacija NATO pasienyje, ES stiprėjančios dezintegracinės ir populistinės nuotaikos, ES laukiančios sudėtingos „Brexit“ derybos, užsitęsusi migracijos krizė ir terorizmas – tai temos, kurios šiemet dominuos politinėje darbotvarkėje.
Todėl, šalies vadovės teigimu, savalaikis ir efektyvus jau sutartų NATO sprendimų įgyvendinimas dabar yra itin svarbus. Tačiau vien juo apsiriboti negalima. Būtina toliau stiprinti NATO gynybos ir atgrasymo priemones. Išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį. Nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir toliau modernizuoti karines pajėgas. Gerinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip propaganda, kibernetinės atakos ar nesaugios atominės jėgainės. O kartu ugdyti visuomenes atsparumą melui ir gynybinį pasirengimą.
Susitikime aptarta ir Lietuvos ekonominė situacija. Pasak Prezidentės, šiemet tikimasi spartesnio ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas 2017 m. sieks 2,7 proc. ir viršys ES vidurkį (1,6 proc.). Fiskalinis stabilumas, konkurencingumo skatinimas, inovacijos, investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius pritraukimas, strateginės energetikos ir transporto jungtys šiemet išlieka tarp svarbiausių valstybės prioritetų.
Per 2017 metus Lietuva taip pat siekia tinkamai įgyvendinti visus narystės Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje reikalavimus. Tikimasi, kad mūsų valstybė į šią vieną įtakingiausių pasaulyje organizacijų turėtų įstoti 2018 metais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Jeigu profesorė Ona Voverienė knygoje apie Lietuvos Prezidentę „DALIA GRYBAUSKAITĖ – TAUTOS PREZIDENTĖ“ nebūtų įdėjusi palyginimo iš senovės laikų atkilusio palyginimo apie Knygos likimą, tai aš jį būčiau priminęs.
Bet įdėjo ir dar šiek tiek praplėsdama: „Šiuo optimistiniu sakiniu ir baigiu savo knygą, suprasdama, kad knygos turi, kaip ir žmonės, savo likimus, tik žmonės juos kuria patys, o knygų – jų skaitytojai“.
Profesorės Onos Voverienės knyga „Dalia Grybauskaitė – Tautos prezidentė”
Prieš 20 metų teko klausytis Onos Voverienės paskaitų, daugiausia rengiamų bažnyčioje įvairių minėjimų proga. Pažįstami nebuvome, o mus neakivaizdžiai suartino religinės/katalikiškos/ pažiūros ir buvojimas bažnyčios mišiose, bendravime su šventyklų kunigais… 2000 metais viename renginyje jai padovanojau naują savo knygą „Ieškau Konstantos“ (leidykla „Kriventa“).
Kai Atgimimo metais rašiau į spaudą ir politiniais, ir pasaulėžiūriniais klausimais, tai negalėjau žinoti, kad esu „sekamas“ ir profesorės Onos Voverienės. Ir štai 2006 metais „Lietuvos aide“ mano nemažam nustebimui pasirodė jos rerecenzija apie mano knygą ir mane patį, ieškantį konstantiškų vertybių…
Dviems dešimtmečiams prabėgus, galiu sau leisti pacituoti profesorės žodžius: „Šiuo požiūru A. Guščiaus knyga yra unikali per autoriaus apmąstymus, jo dvasines būsenas parodanti, koks sunkus ir skausmingas yra vadavimosi iš pavergto proto vergijos kelias. Toks turėtų būti ir visos tautos dvasinio atgimimo kelias…“ (Kursyvas – mano).
Manau, jog be tokios skaudžios biografinės patirties, kurią esu aprašęs esė straipsniuose, aš nebūčiau išsiugdęs šiandieninės, laisvos, demokratinės Lietuvos vertų idėjinių principų, atgaivinęs užžėlusių takų į bažnyčią, sukaupęs potenciją aukštesniems «dvasios skrydžiams». Vertinant Vytauto Kavolio matu, gal ir aš priskirtinas prie tų «egalitarinių konservatorių», manančių, kad į «paprasčiausią žmoniškumą» galima sugrįžti bet kada, remiantis savo paties prigimtimi: «Tačiau kad sugrįžtum į savo tikrąją prigimtį, reikia sukrėtimo, «krizinės situacijos» individo patirtyje». (Vytautas Kavolis. «Žmogus istorijoje», Vilnius: «Vaga », 1994, kursyvas – mano. P. 165).
Asmenybės ir charakterio formavimasis tęsiasi visą gyvenimą ir, suprantama, ne vien dėl to, kad įvairios «krizinės situacijos» yra neprognozuojamos, galima sakyti, net fatališkos. Todėl svarbiausia žmogui tai, kokia yra jo viso gyvenimo kelio kryptis ir ėjimo tuo keliu tikslas. O geriausias to kelio vektorius yra sąžinė; jeigu ji leidžia tau užmigti (pati būdama neužmigdyta), vadinasi, esi santarvėje su ja ir galutinėje kelio stotelėje neturėsi pagrindo pasmerkti savo traumuoto likimo.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Skaitydamas profesorės žodžius apie mano vertybių atnaujinimą, atgailą, tikėjimą Lietuva ir kitus vertybinius jausmus bei mintis, atrodytų, lyg tai jausčiau mielaširdingos medicinos seselės tapšnojimą per sielos žaizdas, sakant, kad greitai pagysiu…
Jeigu Ona Voverienė, manęs geriau nepažindama, laidavo už mane, tikėjo manimi, tai galiu drąsiai pasakyti, kad jos tvirtas įsitikinimas knygoje apie Dalios Grybauskaitės Asmenybę, kurią geriau ir giliau pažinojo, (Prezidentės vieši pasisakymai, parengti dokumentai), yra konstantiški:
„TIKIU MŪSŲ PREZIDENTE. TIKIU JOS PASIRINKIMU TARNAUTI SAVO TAUTAI IR VALSTYBEI, IR SVARBIAUSIA, TIKIU SAVO NEPAPRASTA TIEK DAUG IŠKENTĖJUSIA, BET SAVO SAVASTIES, SAVO LIETUVIŠKUMO NEPRARADUSIA TAUTA, TIKIU IR ETNINIU PAGRINDU PROSENELIŲ SUKURTA, DAUG KARTŲ ATKURTA IR IKI ŠIANDIEN GYVUOJANČIA BEI VISO PASAULIO PRIPAŽINTA LIETUVOS VALSTYBE“. (Paryškinta – mano).
Pirmasis nukrypimas nuo temos. Žmonos Veronikos visa šeima buvo ištremta į Sibirą 1949 kovą. Grįžo į Lietuvą po dešimties metų. Tada kaimynai ar net giminaičiai Garlų nenorėjo priimti, laikinai apsistoti ir priglausti. Priglaudė vieniša lenkė. Ir todėl dabar nenorėtume vėl į Sibirą pakliūti. Nors tokių tauškalių, sakiusių, kad lietuviai per Sausio 13-ąją „šaudė į savus“, teliko nedaug. Bet jų ši „informacija“ daro gerą darbą Maskvos propagandai. Nes „Tautos idėjos“ praradimas, profesorės įsitikinimu, pati reikšmingiausia tokių antipiliečių dovana Kremliaus putinistams.
Literatūros kritikas Alfredas Guščius, šios recenzijos autorius.
Mes šitai žinome, – gynėme Tautos laisvę 1991 metų sausį, dalyvavome barikadose prie Seimo, balsavome už Sąjūdžio sukurtą partiją, paskui atidavėme balsus už kandidatą į Prezidentą Stasį Lozoraitį, už Valdą Adamkų ir, aišku, už Dalią Grybauskaitę, nepaisydami jokių kalbų apie jos mokymąsi partinėje mokykloje, apie jo „priklausomybę“ nuo Maskvos… Už ją balsuotume dar ir trečią kartą, jei tai leistų Lietuvos konstitucija.
Onos Voverienės knygoje parodyti visi iškilieji prezidentės Dalios Grybauskaitės darbai užsienio politikoje, užmojai Lietuvos vidaus gyvenime. Atskleisti spaudos ir mūsų žurnalistų, politologų įvertinimai, parodyti Lauro Bielinio knygų apie Prezidentę privalumai ir trūkumai, „Laisvo laikraščio“ redakcijos antiprezidentiškos, užsienio lėšomis remtos „naujienos“, askleisti mūsų „rūtelių“, „zigmukų“, „rimvydėlių“ nedoros užmačios.
Kitaip vertina Prezidentę užsienio šalys. Briuselio žurnalistai Dalią Grybauskaitę savo straipsniuose vadina „Baltijos tigre“ ir „geležine dama“… Neveltui Onos Voverienės knygoje yra išsamus skyrius apie Anglijos premjerę Margaret Tečer, vadinamą „geležine Ledi“… „Lyginant abiejų politikių kalbėseną, kūno kalbą, pasaulėjautą ir veiklos metodus jaučiama, kad Margret Tečer Dalios Grybauskaitės politinei veiklai, jos tikslų ir metodų formavimuisi turėjo didelę įtaką“… Užfiksuoti visi mūsų Prezidentės apdovanojimai, medaliai. Įdėtos charakteringiausios nuotraukos, net 2014 metų Prezidentų rinkimų Elektoratas, rinkimų rezultatų lentelės su miestų ir rajonų pavadinimais…
Ona Voverienė parašė didelę, valstybiškai vertingą knygą. Parašė 2015 metais, tai yra Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrosios kadencijos viduryje. Ir knygą išleido, remdamasi finasine ne kurios valstybinės organizacijos, o savųjų, ir Prezidentę, ir jos autorę – žymią mokslininkę – gerbiančiųjų lėšomis. Pridėtos ir jų pavardės… Būčiau ir aš pridėjęs, jei būčiau žinojęs apie tą leidimą (Išleido „Trijų žvaigždučių“ leidykla)…
… Dar vienas nukrypimas nuo temos. Žmonės patiki vienais arba kitais lyderiais; žmonės, ir knygos, turi ir savo likimus. 1951 metais įstojau į Plungės vidurinę mokyklą. (Baigiau aštuonias klases, paskui, baigęs Klaipėdos amatų mokyklą, ir įsigyjęs metalo frezuotojo specialybę, išvykau dirbti į Kauną)… Pusę metų sėdėjau viename suole su Pranu Mieželiu. Baigęs vidurinę, jis Vilniaus universitete studijavo teisę, o paskui dirbo «atitinkamą darbą». Kai aš Vilniuje 1989 metais persikėliau į kitą butą, ten išaiškėjo, kad tame gyvena ir jisai. Pirmuosius naujakūrystės metais aš su juo nesisveikinau. Prasidėjo įvykiai Ukrainoje, Maidano revoliucija.
Paskui atvažiavo į Vilnių Plungės kraštiečių draugija. Ir mudu šiaip ne taip pradėjome sveikintis ir kalbėtis. Pasirodo, kad ir jis užstoja Ukrainą, galvoja ne apie ukrainiečių pilietinį karą, o apie rusų intervenciją. Prano mirties išvakarėse sultis ir kavą gėrėme Lazdynų baseino kavinėje. Jis man daug papasakojo apie darbą sovietiniame saugume… Taip suolo draugus išskyrę metai, gyvenimui einant į pabaigą, vėl suartėjo, – taip suartėja buvę vaikystės draugai, o per juos ir tautą plėšę dramatiški įtrūkiai. Man ši idėja ilgai nedavė ramybės, kol neparašiau eilėraščio:
Pleištas – generalisimas
Vaikystėje mudu glaustėmės alkūnėmis,
Sielos šnekėjosi „tabula rasa“ kalba.
Ir mudviem nebuvo ankšta nei siaurame suole,
Nei mažoj klasėj, nei gražioje Žemaitijoje.
Tačiau vieną dieną Generalisimas,
kabojęs ant direktoriaus kambario sienos,
nulipo nuo jos, ir, pasivertęs Pleištu,
pradėjo skaldyti mudviejų biografijas:
iš tavęs pasidarė tarną, iš manęs – besiblaškančią
plaštakę…
Tuomet ne tik suolas, bet ir visa Lietuva
staiga paankštėjo, – sielos ėmė brūžintis briaunomis,
Bičiulystės saulė aptemo…
Persmeigtas pleišto, tu mirei,
o aš, kaip plaštakė, blaškiausi
vis su tuo pačiu klausimu:
Kaip saulėtas, tyras Rytas išaugino
Negyvybės medį, –
gyvenimus ardantį, kruviną Pleištą?
ONA VOVERIENĖ. „DALIA GRYBAUSKAITĖ – TAUTOS PREZIDENTĖ“. „Trijų žvaigždučių“ leidykla. 2016.
Trečiadienis, gruodžio 28 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Globalios Lietuvos apdovanojimus. Penktą kartą vykstančioje šalies vadovės globojamoje apdovanojimų ceremonijoje pagerbti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės, kurie savo darbais ir pasiekimais prisideda prie mūsų šalies gerovės bei garsina jos vardą pasaulyje.
Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus šalies vadovė įteikė Prezidentui Valdui Adamkui, pabrėždama, jog Prezidento nuopelnai buvo ir yra visur, o ypač šiandien čia, Lietuvoje.
Už į Lietuvą pritrauktas investicijas apdovanotas Gint Baukus, padėjęs pasaulinei pinigų perlaidų milžinei „Western Union“ atrasti Lietuvą. Aurelijus Liubinas, ištobulinęs žvejybai skirtas pažangias technologijas, apdovanotas už Lietuvoje gimusių idėjų sklaidą pasaulyje. Už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas apdovanotas profesorius Feliksas Bukauskas. Apdovanojimą už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams gavo Jonas Sluckus, padėjęs pritraukti Švedijos investicijas į Ventą, miestelį Akmenės rajone. Už ekspertinę pagalbą Lietuvos įmonėms vykdant tarptautinę plėtrą apdovanotas Darius Vaškelis. Už užsienio lietuvių telkimą apdovanotas Tadas Kananavičius. Ypatingą įvertinimą gavo jau dešimtmetį veikiantis Lietuvių London Sičio klubas, kuris vienija Anglijoje dirbančius finansų profesionalus iš Lietuvos. Globalios Lietuvos draugo apdovanojimas įteiktas Kenjiro Tamaki už Lietuvos ir Japonijos mokslo bei verslo ryšių stiprinimą. Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas profesorius Virginijus Šikšnys.
Sveikindama laureatus šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva yra visur, kur yra mūsų širdies dalis ir meilė savo tėvynei. Todėl kad ir kur begyventų, Lietuvai svarbus kiekvienas jos žmogus. Šiandienos apdovanojimai – tai padėka tiems, kuriems Lietuva yra brangi ir kurių dėka Lietuvos vardas garbingai skamba pasaulyje.
Išskirtiniais talentais ir pažangiomis idėjomis pasaulyje garsėjantys profesionalai, Prezidentės teigimu, yra geriausi mūsų valstybės ambasadoriai. Jų sukaupta tarptautinė patirtis, prasmingi darbai ir tvirtai puoselėjami ryšiai su Lietuva leidžia globalizaciją priimti ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip didelę galimybę mūsų šaliai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Antradienis, gruodžio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje akcijoje „Knygų Kalėdos“, kuri šiemet vyksta kartu su nacionaline socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“, dalyvauja visos šalies viešosios ir mokyklų bibliotekos.
Per kiek daugiau nei mėnesį jau įvyko šimtai įvairiausių renginių, kuriuose ne tik skaitomos lietuvių ir užsienio autorių knygos, jos dovanojamos, bet ir organizuojami edukaciniai užsiėmimai, konkursai, varžybos, skatinama dalytis su tais, kurie turi mažesnes galimybes.
Bibliotekos ne tik kviečia pas save vaikų globos namų, dienos centrų auklėtinius, bet ir pačios lankosi įvairiose socialinėse įstaigose. Šiaulių, Jonavos, Šilutės, Šilalės, Vilkaviškio, Kretingos rajonuose, Vilniuje ir Kaune aplankyti vaikai ir seneliai, kuriems knygos jų kasdienai suteikia daug džiaugsmo.
Didelė šventė vyko Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje, kur Šiaulių miesto ir rajono įstaigoms labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ padovanojo 3278 naujas knygas. Būtent nuo šios bibliotekos skaitytojų laiško prasidėjo ir pačios pirmosios „Knygų Kalėdos“ 2011 metais.
Per Lietuvą keliaujanti akcija „Knygų Kalėdos“ skelbia, kad įkvepianti, patarianti, motyvuojanti literatūra gali pakeisti gyvenimą: padrąsinti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas.
Prezidentė knygas dovanojo kaimyninių šalių lietuviškų mokyklų vaikams, taip pat Kauno klinikų Neonatologijos skyriaus, kur gydomi neišnešioti naujagimiai, bibliotekėlei. Krizių centrams, įvairias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms padovanotos knygos ima keisti ir smurtą patyrusių moterų, ir nepritekliuje gyvenančių vaikų, ir nuo priklausomybių kenčiančiųjų gyvenimus.
Knygas gausiai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai. Tradiciškai akciją remia užsienio šalių ambasados – Airijos, Azerbaidžano, Graikijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Nyderlandų ir kt. Prie akcijos prisijungė ir Lietuvos Respublikos Seimas su itin vertinga parlamentarizmo istorijos knygų kolekcija.
Kaip ir kiekvienais metais, aktyviai į akciją įsitraukė verslas. Prekybos tinklas „Maxima“ Ugdymo plėtotės centrui perdavė 3000 penkių pavadinimų knygų, kurios bus perduotos Lietuvos mokyklų bibliotekoms. IKEA suteikė galimybę Petrašiūnų dienos centro vaikams patiems išrinkti knygų savo gimnazijų bibliotekoms. AB „Amber Grid“ padovanojo knygų Širvintų rajono Jauniūnų bibliotekai.
Rašytojas Grigorijus Kanovičius ir jo sūnus Dmitrijus Kanovičius padovanojo mokyklų bibliotekoms 2500 knygų. Šios knygos pasieks ir Lietuvos rusakalbių mokyklas. Beveik 400 knygų bibliotekoms perdavė poetas Liudvikas Galdikas.
Tarp dovanojamų knygų – poezija, programinė literatūra, dokumentika ir knygos, kurias dovanojantys atrinko kaip jiems patiems ypač svarbias.
Lietuvos bibliotekininkų draugija kviečia socialiniuose tinkluose dalytis žinia apie knygas, kurios keičia gyvenimus – bibliotekų lankytojai mielai dalijasi nuotraukomis su knygomis, kurios jiems buvo svarbios tam tikrais gyvenimo laikotarpiais.
Akcijos metu surinktos knygos bus išdalintos visoms šalies mokyklų bibliotekoms. Naujos knygos pasieks ir vaikų dienos centrus, globos ir senelių namus. Iš viso per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms jau padovanota per 172 tūkst. knygų.
Visi, norintys prisijungti prie akcijos ir padovanoti knygų, dar gali tai padaryti iki sausio 6 dienos. Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida ieškokite knygynuose „Humanitas“, „Knygų namai“, „Pegasas“, „Vaga“, ir „Sofiklis“ bei prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi Hypermarket“ parduotuvėse, taip pat Lietuvos pašto skyriuose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Pirmadienis, gruodžio 12 d. (Kijevas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kijeve susitiko su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo devintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptarta Ukrainos europinė integracija, saugumo padėtis šalyje, dvišalių santykių stiprinimas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbia Maidane žuvusiųjų atminimą. Prezidento kanceliariijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės teigimu, mūsų šalių bendradarbiavimas nepavaldus geopolitiniams vėjams – Lietuva visada buvo ir bus su Ukrainos žmonėmis, nuosekliai remdama europietišką Ukrainos kelią.
Minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-metį, Prezidentai paskelbė bendrą politinę deklaraciją ir pasirašė strateginio bendradarbiavimo gaires 2017–2018 metams.
Net ir karo sąlygomis Ukrainai pavyko įgyvendinti beviziam režimui su ES būtinas sąlygas ir kitąmet Ukrainos žmonės jau galės laisvai keliauti po Europą.
Lietuva tvirtai pasisako ir už kuo spartesnį ES Asociacijos sutarties ratifikavimą bei sankcijų Rusijai tęsimą, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai.
„Ukraina per pastaruosius dvejus metus padarė daugiau reformų nei per du dešimtmečius, tačiau spartesnę europinę integraciją ir valstybės raidą stabdo ne tik karas, bet ir korupcija. Ir politikai, ir verslininkai turi suprasti, kad šalies ateitis yra svarbesnė negu asmeninė gerovė“, – sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės teigimu, Lietuvos ekspertai padeda Ukrainai įvairiose srityse, esame pasirengę pasidalinti su ukrainiečiais ir kovos su korupcija patirtimi.
Ukraina jau sukūrė kovai su korupcija reikalingas institucijas, pradėjo turto ir pajamų deklaravimą, teismų, valstybės tarnybos, gynybos reformas, stiprina energetinę nepriklausomybę, gerina sąlygas verslui. Tačiau visuomenės nusivylimą vis dar kelia neteisėto praturtėjimo atvejai, korumpuoti teismai, neskaidrus ir politizuotas energetikos sektorius, skaidrių užsienio investicijų stoka.
Pirmosios politikų ir teisėjų turto ir pajamų deklaracijos Ukrainoje atskleidė didelį neteisėto praturtėjimo mastą – vien Aukščiausiosios Rados narių deklaruotos santaupos grynaisiais siekia beveik 0,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Ukraina jau pradėjo pirmuosius ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, vengdami deklaravimo, daug korumpuotų teisėjų neteko darbo.
Skaidraus verslo svarbą Prezidentė akcentuos Kijeve rengiamame Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forume, kuriame dalyvaus 200 verslininkų iš abiejų šalių. Ukraina yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė. Pernai mūsų šalių prekybos apyvarta siekė 840 mln. eurų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai skelbia ieškantys besislapstančio Vladimiro Sokolovo.
1966-aisiais gimęs Vladimiras Sokolovas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, mūsų įstatymuose traktuojama kaip šnipinėjimas veikiant ne vienam asmeniui, bet organizuotoje grupėje. Taigi Vladimiras Sokolovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d.
Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.
Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – asmenis, mačiusius ar galinčius suteikti informaciją apie šio vyro buvimo vietą, paskambinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnams tel. (8 5) 271 6098, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba parašyti el. paštu nerijus.didziunas@policija.lt.
Kaip skelbia delfi.lt, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas mano, jog V. Sokolovo paieška galėjo būti pradėta dar šių metų liepą, kai Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šnipinėjimu kaltinamas aukštas Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas. Kaip jau buvo rašoma mūsų žiniasklaidoje, taip pat ir Slaptai.lt, tas žvalgas su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Žinoma, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka turėjo būti teisiamas dėl šnipinėjimo, dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.
Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo juos šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai dominančią informaciją. Susitikimai vykdavo ne tik su kitu Rusijos piliečiu, to paties FST skyriaus viršininku I.G., bet ir su vienu Lietuvos piliečiu, kurio incialai – V.S. sutampa su V. Sokolovo.
Vilniaus aps. VPK nuotraukoje: įtariamasis Vladimiras Sokolovas.
Informacijos šaltinis – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo NATO karines pratybas „Geležinis kardas 2016“.
Tai trečią kartą rengiamos vienos didžiausių lauko pratybų Lietuvoje, kuriose dalyvauja per 4000 karių iš 11 NATO valstybių. Jų tikslas – stiprinti Lietuvos karių sąveiką su sąjungininkais, gerinti veiksmų suderinamumą ir pasirengimą atlikti sudėtingas gynybines bei logistines operacijas.
Pratybos kartu yra ir pasirengimas priimti Vokietijos vadovaujamą NATO tarptautinį batalioną, kuris Lietuvoje bus dislokuotas 2017 metais. Jau dabar atvykę šio bataliono kariai per pratybas išbandė Vokietijos reaktyvines salvines ugnies sistemas „MARS II“.
Pasak Prezidentės, tokio dydžio ir masto pratybos yra svarbi Aljanso atgrasymo dalis. Siunčiama labai aiški žinia, kad NATO yra vieningas, stiprus ir pasirengęs ginti kiekvieną savo narę.
Šalies vadovės teigimu, intensyvus pratybų kalendorius demonstruoja aukštą Aljanso karių pasirengimo lygį. Lietuvos kariuomenė jau antrus metus iš eilės dvigubina tarptautinių pratybų skaičių. Šiemet mūsų šalyje jų surengta 14. Pratybų metu buvo gerinami Lietuvos karių koviniai įgūdžiai, sąveika su NATO šalių kariais ir įgyvendinamos kolektyvinės gynybos užduotys.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenei keliami ambicingi tikslai. Būtina stiprinti pasirengimą greitai reaguoti, plėsti greitojo reagavimo pajėgas, modernizuoti ginkluotę ir intensyviai formuoti rezervą.
„Geležinio kardo“ pratybos šiemet yra išskirtinės, nes jose dalyvauja naujai įsteigta 2-oji motorizuota pėstininkų brigada „Žemaitija“, į kurios sudėtį įtrauktas ir rezervo karių batalionas.
Šios pratybos taip pat yra baigiamosios antrosios laidos šauktiniams, kurie atlikę privalomąją karo tarnybą išeis į atsargą.
Pratybos „Geležinis kardas 2016“ vienu metu vyksta Generolo Silvestro Žukausko (Pabradė) ir Gaižiūnų (Rukla) poligonuose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
