Kėdainiai, rugsėjo 4 d. (ELTA). Opozicinė Darbo partija turi naują lyderį – juo tapo Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, išrinktas Kėdainiuose vykusio partijos suvažiavimo delegatų balsų dauguma. Jis rinkimuose įveikė du konkurentus – Seimo narį Aidą Gedvilą ir advokatą Marijų Veličką.
Gan nelauktai į viešumą išėjusi buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo kaip karo šauklys. Daug kam kilo klausimas, kaip reikėtų vertinti jos žodžius – kaip provokaciją ar tik kaip pasiruošimą neteisėtai trečiajai Prezidento kadencijai? Nepriklausomai nuo to, koks variantas būtų teisingas, šioje kraujo apokalipsėje tai būtų vis tiek ciniška. Nes net didžiausiems karjeristams šiandien ne tai turėtų rūpėti. Manykime, kad ponia suprato pasikarščiavusi, o tautiečiai savo ruožtu tai teisingai įvertins.
Deja, turime didesnių bėdų, susijusių su mūsų šalies nacionaliniu saugumu. Paminėsiu vieną kitą iš jų.
Prieš kelias dienas kilo triukšmas dėl darbo partijos atstovo, Seimo nario Mindaugo Puidoko viešai išsakytų minčių. Pacituosiu jas. „Ukrainai ir jos žmonėms buvo suteikti apgaulingi pažadai apie greitą NATO ir ES narystę, bet jokių realių saugumo garantijų, – rašo M.Puidokas. Ir tęsia: – Visi, kas supranta geopolitiką, žinojo, kad Rusija sutinka tik su neutraliu Ukrainos statusu, o bet koks judėjimas link NATO bus sustabdytas bet kokiomis priemonėmis. Išglebę Vakarai nenorėjo girdėti, kas sakoma. Donaldas Trumpas atvirai sakė, kad prie jo toks karas būtų neįmanomas ir jis visada rasdavo būdų susitarti su Vladimiru Putinu. J. Baidenas to negeba ir yra silpniausias prezidentas JAV istorijoje.“ (Citatos pabaiga – A.M.) Kilus triukšmui, darbo partija nuo M.Puidoko lyg ir atsiribojo, kas baigėsi pastarojo išėjimu iš partijos ir jos frakcijos Seime. Bet tai ir buvo viskas, nors už šio atvejo slypėjo nepalyginamai didesnė problema, kurios niekas nesiima spręsti.
Omenyje, be abejo, turiu odiozinę darbo partijos įkūrėjo bei jos dabartinio vadovo figūrą. Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Apie Rusijos įsiveržimą į suverenią Ukrainos valstybę jis ligi šiol taip ir nepasisakė – apsiribota bendromis frazėmis grįstu partijos pranešimu spaudai. Jis kritiškai neįvertino ir labiau nei abejotinų M.Puidoko geopolitinių „įžvalgų“, nors šiaip jau nuolat skelbia apmokamus straipsnius ir su didžiausiu malonumu kritikuoja kitus. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas – tyli. Manau, tyli dėl tam tikros savo priklausomybės, apie kurią dar 2006 metais buvo viešai prabilęs tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis aiškiai pasakė, kad mūsų VSD jį ne kartą informavo apie V.Uspaskicho ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – nei daugiau, nei mažiau. Esu tikras, kad ne vienas televizijos kanalas šį Seimo pirmininko pasisakymą ligi šiol tebesaugo savo archyvuose – kaip ir visą epopėją neskaidrių V.Uspaskicho verslo ryšių su Rusija, kurie irgi veda prie A.Paulausko paminėtų tarnybų.
Kas galėtų paneigti prielaidą, kad kai V.Uspaskichas tiekė į Lietuvą gamtines dujas, jas gauti jam padėjo asmenys būtent iš tų pačių jau paminėtų tarnybų? Bent taip teigė aukšti ,,Gazpromo“ pareigūnai Kovo 11-osios Akto signatarui ir buvusiam ,,Achemos“ savininkui Bronislovui Lubiui. Nes V.Upaskichas, iš ,,Gazpromo“ gavęs dujų kvotas mainais į lietuviškas kiaules (tuo metu valstybė už dujas mokėjo doleriais, kurių jai labai trūko), pasiūlė žymiai pigesnių dujų B.Lubiui. Šis nustebęs pats nuvyko į Maskvą ir pareiškė irgi galintis atsiskaityti lietuviškais produktais už rusiškas gamtines dujas. Tai ,,Gazpromo“ pareigūnai neva prisivedę jį prie lango ir parodę į ,,Lubianką“ (taip vadinamas buvęs KGB, o dabar FST pastatas) ir pasakę, kad mes tai galėsime padaryti tik tuo atveju, jei iš ten ateis „komanda“ – įsakymas. Taip kad B.Lubiui nebeliko kito pasirinkimo, kaip pirkti dujas iš V.Uspaskicho.
Rusijos spec. tarnybų pėdsakas šioje istorijoje ir beveik visoje V.Uspaskicho veikloje buvo patvirtintas ir 2006-2007 m.m. Seimo NSGK atliktame parlamentiniame tyrime, kuriam man kaip šio komiteto pirmininkui teko vadovauti. Tai tapo ypač akivaizdu po jo organizuoto 15 Seimo narių iš darbo partijos demaršo į Maskvą, į V.Uspaskicho spaudos konferenciją, kurioje buvo pilamos pamazgos ant Lietuvos valstybės ir šaipomasi iš jos teisėsaugos institucijų. Tolimesni įvykiai parodė, kad mes su savo išvadomis neklydome.
Bet V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jeigu nesugebėtų eilinį kartą prikabinti „makaronų“ ant ausų žurnalistams ir, suprantama, mūsų tautiečiams. Prieš kelis mėnesius apie jo verslo aferas jau būnant Seimo nariu (o Seimo nariui griežtai draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla) viešai prabilo influenceris Skirmantas Malinauskas. Jis pabandė panagrinėti jo apgaulingą veiklą per ofšorinę kompaniją ,,Jangila“, registruotą Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje esančiose lengvatinio apmokestinimo Mergelių salose. Tačiau veikla buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje, nors neregistruotoms Lietuvoje įmonėms tokia veikla užsiimti neleidžia įstatymas. Jeigu jos vis dėlto tuo užsiima, turtas privalo būti konfiskuotas valstybės – juo labiau kad ,,Jangila“ dujas pardavinėjo būtent Lietuvoje. Tačiau iškalbinga tai, kad po paminėto S.Malinausko reportažo Delfi TV buvo suorganizuotas tikras V.Uspaskicho benefisas, kurio metu jis, iškraipydamas faktus, juos traktuodamas taip, kaip jam naudinga, tiek įsijautė, jog net pareiškė, kad už tą nesąžiningą, o gal ir nusikalstamą veiklą jam priklauso Lietuvos valstybės apdovanojimas! Tačiau, kaip pas mus įprasta, giliau šių dalykų niekas nenagrinėjo – kaip ir jo buvusios kompanijos ,,Vikonda“ prekybinio tinklo pardavimo už simbolinį 1$. Irgi – per ofšorinę kompaniją, nors pirkėjas buvo Lietuvos įmonė. O tyliai buvo kalbama, kad neva parduota už 30 milijonų litų, tačiau tai patvirtinti arba paneigti galėtų tiktai teisėsauga. Bet negi ji ims vargintis ir vėl trikdyti ramybę V.Uspaskichui?
Skaitytojui čia gali kilti klausimas: o ką gi bendra ekonominė veikla, paskui kurią driekiasi įtarimų šešėlis, gali turėti su politika, juo labiau su dabartine geopolitine situacija? Atsakysiu: bendrumo čia yra net daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai aktyviai panaudoja verslą, per kurį daroma didžiulė įtaka, realizuojant jų tikslus. Ir todėl labai gaila, kad didžiulis mūsų VSD karininkų darbas išaiškinant V.Uspaskicho siekį užgrobti Lietuvos politinę valdžią, tam panaudojant neaiškios kilmės lėšas, nuėjo perniek. Be abejo, turiu galvoje garsiąją darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, kurioje figūravo net 24 milijonai litų (tik įrodytų) nelegalių lėšų (faktas, kad ne lietuviškų) ir kurią teisėsauga ,,tempė“ virš dešimt metų ir realiai taip ir nieko nenuteisė. Nors net ir ne teisininkui buvo aišku, kad viskas baltais siūlais siūta. Tačiau ne be reikalo V.Upsaskichas pabėgo iš Lietuvos ir net pusantrų metų slapstėsi Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos. Ko bėgo? Bijojosi. Tiesa, dabar jis sukūrė naują versiją – kad nebėgo. Bėgo ir jau pabėgęs parašė atsistatydinimo pareiškimus iš ūkio ministro ir Seimo nario pareigų! Čia nežinantiems tų įvykių reikia paaiškinti, kad jei ne Algirdas Brazauskas, kurio autoriteto V.Uspaskichas privengė, šis visai realiai galėjo tapti Lietuvos Vyriausybės vadovu. Man tuo metu teko bendrauti su padoriais Rusijos Dūmos deputatais ir raudonuoti, kai jie klausdavo, o kodėl gi mes, lietuviai, šį Rusijos spec. tarnybų ,,draugą“ taip aukštai iškėlėme. Į tai aš net nežinojau, ką ir atsakyti.
O V. Uspaskichas, po savanoriškos ,,tremties“ grįžęs į Lietuvą, gana greitai atgavo buvusią įtaką ir dabar ir vėl taikosi į ministro pirmininko pareigas. Ne Rusijos – Lietuvos. Tačiau jo ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis taip ir liko nepaneigti. Po mano tiesmukiško klausimo vienoje televizijos laidoje – o kodėl gi jis nepadavė į teismą Artūro Paulausko, jeigu šis sakė netiesą – V.Uspaskichas išsisuko teigdamas, kad jis nieko į teismą neduoda. O tai yra visiškas melas, nes už principingas laidas, demaskuojančias jo aferas, mano brolis žinomas žurnalistas Vytautas buvo V.Uspaskicho tampomas po teismus ir net prarado darbą.
Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prieš pusantrų metų interviu interneto portalui Lrt.lt aiškiai pasakė, kad V.Uspaskichas nuolat iš Maskvos gaudavo didžiules piniginių lėšų sumas. Ir kad jas naudojo pirmiausia žiniasklaidai papirkti – kad save kuo labiau išsireklamuotų bei kitai jam nežinomai veiklai. Apie tai yra viešai prasitarusi ir žurnalistė Indrė Makaraitytė – kad ji mačiusi, kaip V.Uspaskichas vaikščiodavo su lagaminu, pilnu pinigų, ir siūlydavo tuos pinigus jos kolegoms.
Tačiau nemaža dalis žurnalistų, politikų, politologų vis dar privengia įvardyti daiktus ar reiškinius jų tikraisiais vardais. Tuo tarpu nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog šio pono darbai labai jau primena tai, ką VSD karininkai įprastai apibūdina kaip įtakos agento veiklą. Bet gal čia tik man susidaro toks įspūdis ir aš klystu? Juk su juo visi elgiasi išskirtinai pagarbiai, jam kaip kitiems neklijuojamos etiketės ir net teisėsauga, ir ta jo akivaizdžiai privengia. Štai jis pernai finansavo mitingą, po kurio įvyko riaušės prie Seimo, bet ligi šiol net nėra apklaustas policijos. Kiti apklausti, o jis – ne. Lyg gyventų pagal kitus įstatymus.
Jis pats yra viešai sakęs, kad vysto platų verslą Rusijoje ir su Rusija. Įdomu, kokia ofšorine kompanija ar kokiu žmogumi jis šį sykį prisidengė? Tačiau pradžioje bent jau reikėtų iš jo išgauti atsakymą į klausimą, kaip jis vertina kruviną ir beprasmišką V.Putino agresiją prieš taikius Ukrainos piliečius. Priversti duoti atsakymą aš negaliu – tai gali padaryti tik žurnalistai. Jis yra parlamentinės darbo partijos pirmininkas bei Lietuvą atstovaujantis Europos parlamento narys, ir mūsų piliečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, turi teisę žinoti. Kaip ir apie jo uodegas, kurių yra ne viena. Pateiksiu dar vieną pavyzdį.
Kaip 2014 metų gegužę rašė Delfi.lt, V.Uspaskichas, komentuodamas situaciją Ukrainoje ir Kryme, buvo itin atsargus: ,,Tiesos vienos nėra. Kitas dalykas, jei kalbėtume apie Rusijos padalinį ( Juodosios jūros Rusijos laivyną), tai jis ten egzistuoja jau daugiau nei 150 metų, – teigė V. Uapaskichas.(???) Kitas dalykas, tai aš galvoju, kad reikia pagal visus tarptautinius susitarimus, chartijas, tarptautinę teisę ir taip toliau leisti žmonėms – ne kariškiams – o patiems žmonėms apsispręsti, kokios jie valdžios nori. <(Kalba kaip Putinas – A.M.)> Krymas tai ką padarysi… Istorinis dalykas, istorinis faktas, kad ten gyvena daug rusų. <…> Krymas buvo perduotas administruoti, o Sevastopolis niekada nebuvo perduotas<( Štai tau boba ir devintinės, ką čia daugiau be pridursi)> nors tame pačiame pusiasalyje yra. Sunku pasakyti. Aišku, niekas tuo metu neklausė gyventojų, ar nori, kad juos perduotų, ar ne. Ir perdavė ne tik žemę, bet ir žmones. Tie žmonės gyvi ir dabar, nes ten 1954 m. perdavė. O niekas neklausė – perdavė ir viskas, sėdėkit ir tylėkit – svarstė Darbo partijos atstovas.<…> V. Uspaskichas aiškina, kad Krymo žmonės esą patys nori apsispręsti, su kuo jiems pakeliui. „Aš galvoju, kad čia teisingas dalykas“, – teigia politikas.
Štai visa jo mąstymo esmė ir atsikleidė. Buvo jo viešų pasamprotavimų, kad Donecke žmonės irgi lai apsisprendžia, nes rusus ukrainiečiai skriaudžia. Ir nuo 2014 metų jis nė sykio nepasmerkė Putino karinės invazijos į suverenią Ukrainą.
Kyla ne retorinis o labai konkretus klausimas: ar jis taip pat tylėtų, jei agresija būtų nukreipta prieš Lietuvą? Atsakymo nežinau. Bet greičiausiai ir vėl prisimintų istoriją – jog mes net 123 metus priklausėme carinei Rusijos imperijai ir kitus panašius dalykus.
Tai, ką čia parašiau, tėra tik vienas iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mūsų valstybė ir visuomenė laiko testą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Bet tokių pavyzdžių, ir ne mažiau iškalbingų, yra ir daugiau. Paminėtina plačiai nuskambėjusi UAB ,,Dujotekana“, kurios įkūrimui Lietuvoje buvo net priimtas Rusijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V.Putino. Ir nors VSD karininkai buvo surinkę pakankamai medžiagos, kad ją pripažinti Rusijos spec. tarnybų priedangos organizacija, to padaryti neleido tuometė ir vėlesnį VSD vadovybė. Šiandien ji jau likviduota, bet jos šeimininkai iš Lietuvos niekur nedingę. O kas gali paneigti, kad už uždirbtus milijonus (nes ji veikė apie 20 metų) pumpuojant ,,Gazpromo“ dujas, nereikės ,,atidirbti“ šeimininkams. Kaip po paslapties skraiste iki dabar slypi Jurijui Borisovui šalia Trakų priklausančio sklypo su sraigtasparnių aerodromu bei karinio lygio šaudykla likimas. Apie kurio egzistavimą tapo žinoma tik per jo skyrybas dalijantis turtą. Tokių pavyzdžių sąrašą galime tęsti ir tęsti. Tik norisi šios realios grėsmės akivaizdoje paklausti, garbingais save laikančių, teisėsaugos, politikos bei žiniasklaidos atstovų, ar ir toliau galime apsimesti, kad nematome ir nesuprantame, kas už viso to stovi. To nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ir Seimo narys
2022.03.08; 10:33
Birželio 8 d. Asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ragindama nepalaikyti Darbo frakcijos atstovų Seime skubotai teikiamo Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projekto Nr. XIVP-565.
Seimo nariams išplatintame raginime TALKOS nariai kviečia atmesti darbiečių teikiamą įstatymo projektą, nes toks teisės aktas kelia grėsmę Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui ir konstitucinei tvarkai.
TALKA teigia, kad šis įstatymas „sudarytų prielaidas kurti autonominę tvarką Lietuvos savivaldybėse ir siaurintų valstybinės kalbos vartojimą“.
„Per 30 nepriklausomybės metų ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai išmoko valstybinę kalbą, apie jokias didesnes problemas dėl įstatymu apibrėžto reikalavimo bendrauti lietuvių kalba nei viešojo administravimo įstaigose, nei viešajame gyvenime nėra pranešama, todėl reikalavimas įvesti oficialų bendravimą žodžiu ir raštu ne valstybine kalba su savivaldybių viešosiomis administracijomis laikytinas teritorinių autonomijų įvedimu. Šitaip būtų nepagrįstai ribojamos galimybės Lietuvos piliečiams dirbti tokių savivaldybių viešojoje administracijoje“, – rašoma TALKOS kreipimesi.
Nepagrįstais vadinami siūlymai įstatymu įsipareigoti valstybę užtikrinti švietimą bet kurių „tautinių bendrijų asmenims“ ir „tautinių mažumų atstovams“ jų gimtąja kalba. Atkreipiamas Seimo narių dėmesys ir į teikiamame projekte (10 str. p.3) Lietuvos valstybei priskiriamą įsipareigojimą leisti vadovėlius lenkų ir rusų kalbomis.
Kreipimosi autoriai nurodo, kad, pvz., Lenkija lietuviams vadovėlių lietuvių kalba beveik neleidžia. Antai Punsko ir Seinų krašto mokiniai naudoja matematikos, biologijos, chemijos ir kt. vadovėlius tik lenkų kalba. Lietuviškus vadovėlius turi tik pradinukai.
Iš techninių Įstatymo projekto trūkumų minimi šie: vartojama daug teisiškai nesuderinamų sąvokų, siūloma kurti naujas papildomas institucijas, kurios pakeistų valstybines tarnybas arba susiaurintų ministerijų kompetenciją sprendžiant švietimo klausimus. Įstatymo projekto 10 str. p. 2 siūloma steigti „Tautinių bendrijų švietimo tarybą“, kuri turėtų priimti sprendimus dėl mokyklų tinklo pertvarkos dubliuodama Švietimo ministerijos veiklą.
TALKOS duomenimis jokių panašių precedentų kitose Europos Sąjungos valstybėse nėra. Atvirkščiai – visur valstybinis švietimas vykdomas atitinkamų valstybių oficialiosiomis kalbomis. Net ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija nenumato valstybės finansuojamos švietimo tautinių mažumų kalbomis.
Pasak visuomenininkų, įstatymo projekto 6 ir 7 straipsniuose siūloma įteisinti daugiakalbes teritorijas nurodant neapaiškinamą „kitos tautybės“ piliečių savivaldybės gyventojų procentą – 15 proc.
„Šis Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimui tariamai skirtas projektas yra to paties liūdnai pagarsėjusio ir nuo visuomenės slepiamo Teisingumo ministrės pastangomis parengto Tautinių mažumų (TM) projekto klonas, arba tiksliau Trojos arklys. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai pabūgę griežtos visuomenės nuomonės, Šeimos gynimo maršo reakcijos, ieško naujų būdų, kaip prastumti Lietuvos teritorinį vientisumą ir valstybinį lietuvių kalbos statusą pažeidžiantį įstatymo projektą. Pamatysime, ar nėra valdančiųjų susitarimo su Darbo partijos vadovybe tyliai prakišti Lietuvai kenksmingus antikonstitucinius siūlymus per gražiai pavadintą projektą,“ – sako Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ pirmininko pareigas laikinai einantis, visuomenininkas Jonas Vaiškūnas.
„Seimo narius raginame laikytis priesaikos bei aiškios nuostatos, kuri nurodyta Konstitucijos 14 straipsnyje ir daug kartų paaiškinta Konstitucinio Teismo sprendimuose. Užkardant grėsmes valstybinei lietuvių kalbai ir Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, kviečiame pasisakyti ir balsuoti pieš šį teikiamą projektą, kuris numato nepagrįstą ir neteisėtą naujų oficialaus statuso kalbų įvedimą valstybėje“, – sako TALKOS Tarybos narys kalbininkas, humanitarinių mokslų daktarasKazimieras Garšva.
2021.06.08; 10:13
Prezidento posto siekti ketinantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis neatmeta galimybės vėl grįžti į Darbo partiją, iš kurios pasitraukė po nesėkmingų 2016 m. vykusių Seimo rinkimų.
V. Mazuronis tvirtina, kad dabartinis jo planas yra grįžti į Lietuvos politiką, todėl, teigia politikas, siekti dar kartą europarlamentaro posto jis neketina. Kartu V. Mazuronis aiškina, kad Prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakiusios Seimo narės Aušros Maldeikienės pavyzdžiu jis taip pat neseks, nepaisant to, kad pats yra prezidentinių reitingų lentelės apačioje.
Vis dėlto savarankiškai Prezidento rinkimuose išsikėlęs V. Mazuronis apie grįžimą į nuo 2018 m. kovo vėl Viktoro Uspaskicho vadovaujamą ir teisėsaugos akiračio neišvengusią Darbo partiją svarsto rimtai. Pasak ne vieną partiją anksčiau pakeitusio europarlamentaro, į Darbo partiją sugrįžti jis norėtu kartu su politinės korupcijos byloje teisiamu buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu. Jo nuomone, pastarasis yra kaltinamas nepagrįstai.
V. Mazuronis teigė, kad šeštadienį vykusiame „darbiečių“ suvažiavime į Viktoro Uspaskicho klausimą, ar jam nėra laikas grįžti į partiją, jis atsakęs „kodėl ir ne“.
„Dabar situacija partijoje keičiasi, todėl į Viktoro klausimą aš atsakiau labai aiškiai ir nedviprasmiškai – kodėl ir ne. Aš pasakiau, kad turėčiau grįžti karu su Vytautu Gapšiu“, – Eltai aiškino V. Mazuronis. Jis pabrėžė, kad dabartinė Darbo partijos komanda jam atrodo tinkama.
Nors paskutinės „Delfi“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rodo, kad V. Mazuronį prezidentu regi vos pusė procento šalies gyventojų, politikas sako tvirtai užsibrėžęs surinkti reikalingus 20 tūkstančių parašų ir apie Europos Parlamento rinkimus net nesvarstantis.
„Aš rinksiu parašus ir, mano turima informacija, juos surinksiu bei dalyvausiu Prezidento rinkimuose“, – kalbėjo V. Mazuronis. Politikas akcentavo, kad pagrindinis jo siekis – sugrįžti į Lietuvos politiką.
„Aš turiu planą grįžti iš Briuselio į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje, ir būtent todėl aš renkuosi Prezidento rinkimus, o ne kokius kitus. Nors gyvenime būna, kad viskas keičiasi“, – sakė V. Mazuronis.
Jo teigimu, skelbiamos apklausos apie realią situaciją mažai ką tepasako.
„Apklausos vis labiau darosi karikatūriškos. Į apklausas sutraukiami žmonės vos ne iš kapinių, kurie nedalyvauja ir nesiruošia dalyvauti Prezidento rinkimuose, padaroma tokia mišrainė. Reitingų maratonas, kuris prasidėjo labai anksti, yra akivaizdi politinės kovos priemonė“, – pastaruoju metu skelbiamus reitingus komentavo V. Mazuronis.
V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi, ir V. Mazuronis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų. 2016 m. pabaigoje partijos pirmininke išrinkus Živilę Pinskuvienę, V. Mazuronis pasitraukė ir iš pačios partijos.
Nuo 2018 m. balandžio mėnesio teisėsaugos akiratyje dėl korupcijos atsidūrusiai Darbo partijai vėl vadovauja politinės jėgos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas V. Uspaskichas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.05; 08:00
Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas per kitais metais vyksiančius savivaldos rinkimus ketina siekti Vilniaus mero posto.
Tokį savo apsisprendimą pirmadienį jis patvirtino žurnalistams.
Pasak V. Uspaskicho, oficialiai apie ketinimus siekti Vilniaus mero pareigų jis ketina pranešti šią savaitę Vilniuje.
Politikas teigė turįs pakankamai patirties ir galįs sukurti geresnę, patogesnę aplinką gyvenimui.
„Tikrai noriu pritaikyti savo patirtį, matau, kaip Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui gerai sekasi, jis irgi iš verslo pasaulio. Galėčiau sukurti tokią pat investicinę aplinką, gražesnę, patogesnę aplinką gyvenimui, optimizuoti įmonių valdymą. Kalbant apie darželių ar mokymų įstaigų problemas, manau, kad turi būti priimti sprendimai, sostinėje neturi būti tokių dalykų. Aš galvoju, kad galėsiu geriau tai padaryti, negu tas buvo daroma iki šiol“, – žurnalistams Seime sakė V. Uspaskichas.
Jis taip pat mano, kad partijos pirmininkas turi visą laiką užimti sunkiausią ir atsakingiausią poziciją rinkimuose, todėl jis ir apsisprendė siekti Vilniaus mero posto.
Vadovauti Vilniui ketinantis siekti V. Uspaskichas mano, kad meras turi būti ūkiškas, atsakingas, turi būti asmeninė kiekvieno atsakomybė.
„Todėl mano šūkis toks: dirbame kartu, bet kiekvienas atsako už savo pareigą ir darbą“, – teigė sostinės meru sieksiantis tapti europarlamentaras V. Uspaskichas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.16; 07:30
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.
Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.
Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.
R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.
Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.
Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.
„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.
Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.
„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.
Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.
„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.
Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.
Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.
„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.
Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.
„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.
E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.
Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.
„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.
„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.
„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.
E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.
„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.
„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.
Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.
„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.
„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.
„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.
„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.
R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.
„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.
„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.
„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.
„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.
„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.
„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.
„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.
Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.28; 08:00
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.
Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.
Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.
„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.
V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.
„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.
Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.
„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.
Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.
Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.
Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.
E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.
„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.
„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.
M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.
V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.
Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.22; 03:00
Dar 1996 metais Lietuvos žurnalistai ir leidėjai savo bendrame susitikime patvirtino profesinės etikos standartus. Daugelis stengėsi ir stengiasi jų laikytis. Kai kam jau tada nesinorėjo etiškos žurnalistikos. Kai kas ir dabar dirba žiniasklaidoje ar valdo žiniasklaidą, bet Visuomenės informavimo etikos kodekso gal net nėra skaitę. Ir net jei žinai etikos normas, bet jų nesilaikai arba žmonėms bent atrodo, kad jų nesilaikai, anksčiau ar vėliau susimausi. Panašu, kad taip ir įvyko.
BNS paviešinta VSD pažyma Seimui (daug informacijos ir dabar viešoje erdvėje nematoma šioje pažymoje) apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikai, valdžios įstaigoms ir žiniasklaidai yra skandalinga vien dėl to, jog nurodytos aplinkybės savaime sukelia abejonių dėl visų minimų organizacijų, įstaigų ir numanomų asmenų veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Politikai ir valdžios įstaigos man rūpi mažiau. O štai nuolat eskaluojama žurnalisto Tomo Dapkaus pavardė ir šio žurnalisto veikla jau dabar apnuogino ne tik silpnąsias žiniasklaidos veiklas, bet ir smarkiai kirto per pasitikėjimą žurnalistika apskritai. Net jei toje pažymoje ne viskas tiesa arba yra tik aplinkybių sutapimas, kontekstas yra prastas ir atrodo viskas labai negerai.
Jau minėjau daugiau nei du dešimtmečius veikiančias etikos normas. Etikos kodekso preambolėje žurnalistai ir leidėjai teigia, kad „didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį“.
Jei atidžiai skaitytume tik mūsų etikos kodekso preambolę ir sąžiningai vykdytume visas deklaruotas vertybes, jaučiu, kad daugelio etikos normų galėtume net neskaityti. Juk profesionalūs žurnalistai tikrai supranta, kad visuomenės pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas. Ir tikrai suvokiame, kad pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga. Daugelis profesionalų tikrai nori siekti stiprinti žurnalisto profesijos reputaciją. Tiesa, mums nelengva aiškiai ir atvirai atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus. Turėtume saugoti savo profesinę garbę ir nepriklausomumą, stiprinti visuomenės informavimo priemonių savitvarką. Ir jei jaučiame profesinę pareigą ir atsakomybę už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų, tai šiandien tikrai turime ne deklaratyviai prisiminti savo profesinės etikos kodeksą.
Kodėl? Nes deklaracijų jau nepakaks. Ne tik mes, bet ir mes, žurnalistai, jau sukūrėme blogą tradiciją, kai viešoje pasirodžiusi net ir nepatikrinta ar neįrodyta kritinė informacija apie bet kokį žmogų tampa ir viešo pasmerkimo ar net nulinčiavimo pretekstu. Tai vyko metų metais. Deja, bet pasitikėjimą formaliuoju teisingumu Lietuvoje niekas stipriai neskatino. Priešingai.
Ir štai dabar, galime jau nesistebėti, kad net mūsų bendruomenėje prasidėjo įvairios diskusijos, kaip reikia vertinti „MG Baltic“ priklausančias žiniasklaidos priemones, jose dirbančius žurnalistus ir net tuos, kurie nebuvo minimi jokiame blogame kontekste. Reputacija jau sutepta visų. Abejonės dėl reportažų, laidų, jų rengėjų. Tie, kas sakė, kad valdžia korumpuota, kad verslas nesąžiningas, dabar įvairiais epitetais kalbės pakelta galva ir apie žiniasklaidos verslą. Ir apie žurnalistus. Kaltumo prezumpcija veikia kaip adrenalino dozė. VSD pažyma prieš žiniasklaidos darbuotojų žodį. Kas kuo labiau tiki? Daugelis tiki, kad pasaulis yra net blogesnis nei kalbama viešai. Nutylėjimai, iš konteksto ištraukti pokalbiai ir prastas kontekstas leidžia abejoti viskuo ir visais. Net nesulaukus jokio teismo sprendimo. Net jokio tyrimo. Manome, jaučiame, žinome, tikime – tapę beveik sinonimu. Ir nebe pagrindo.
Blogų pavyzdžių ir neetiško elgesio žiniasklaidoje apstu – dešimtys politikų valdo žiniasklaidos priemones Lietuvoje, kai kurie žurnalistais save vadinantys asmenys užima ir politinius postus savivaldoje ar kitose valdžios įstaigose. Ir nors etikos normos tai draudžia, jiems tai yra norma. Kuo virto politiniai karai dėl valdžios ir verslo interesų galima akivaizdžiai pamatyti Druskininkuose, Tauragėje, Kauno mieste ar rajone, Širvintose, Lazdijų rajone… Dar vardinti?
Kaip atsiribosime nuo tų, kurie žiniasklaidą ir žurnalistus išnaudoja savo interesų stūmimui ar sąskaitų su savo priešininkais suvedimui? Kaip galėsime įtikinti žmones, kad žiniasklaidą valdantys ir nedorus, neskaidrius ir nesąžiningus susitarimus su politikais turintys verslo atstovai nediriguoja žurnalistams ir naujienų tarnyboms? Reikės ne tik viešai savo privačių interesų deklaracijas žurnalistams skelbti. Gali tekti padaryti žymiai daugiau, nei pakako žurnalistams tose šalyse, kur tokių skandalų nebuvo.
Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, Wikileaks paviešinti duomenys apie kai kuriuos Lietuvos žiniasklaidos savininkus ir vadovus, „Balso“ žiniasklaidoje buvę kaltinimai dėl atlyginimų „vokeliuose“ nuolat kenkė, visų pirma, žurnalistikai ir žurnalistams. Jų reputacijai, jų savivertei, jų motyvacijai dirbti žiniasklaidoje. Vieni nusivylė ir dingo iš žurnalistikos. Pasirinko kitas profesijas. Kiti nenuleido rankų ir net dabar bando iš visų jėgų atkurti tai, kas buvo prarasta. Tiriamoji žurnalistika ir atskirų redakcijų bandymai atvirai kalbėti apie daugelio nutylimas temas teikia vilties, kad žurnalistika turi naują šansą. Bet jei prarasti gerą vardą galima per keletą sekundžių, tai atkurti jį gali reikėti daugybės metų. Žinau, kad mūsų žurnalistų bendruomenė gali padaryti žymiai daugiau nei iš jų prašo ar reikalauja jų darbdaviai. Jei dalis žiniasklaidos verslo savininkų vaikosi tik didelių pelnų, įtakos ar kitų ne žurnalistinių vertybių, mes galime ir privalome pasakyti sau, savo redakcijoje ir už jos ribų, kad mes dirbame kitaip. Pasakyti garsiai. Kiekvienas sau ir už save. Ir už kolegas. Nes jei neapginsime žurnalistikos patys, niekas jos neapgins. Mūsų reputaciją galime sukurti ir atkurti tik mes patys.
P.S. Beje, jei net stipriai susimauni, reikia pradėti nuo paprastų dalykų – atsiprašyti, pradėti taisytis ir kantriai laukti geresnių rezultatų. Tai galioja ir žurnalistikai.
Informacijos šaltinis – dainius.org
2018.05.13; 05:57
Prezidentė Dalia Grybauskaite pakomentavo jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio kilusį paviešinto susirašinėjimo skandalą. „Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė.
D. Grybauskaitė neigė bendravusi su „MG Baltic“ koncernu ir dariusi spaudimą žiniasklaidai. Pasak jos, kilęs skandalas atskleis tai, kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas turėjo Lietuvos politinei sistemai.
„Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus ir atkeršyti, bet kartu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai, ir įmonės. Tai „Snoro“ byla ir Darbo partijos byla, ir daug kitų bylų mes turime, tarp jų Tvarkos ir teisingumo. Taigi matome, kad gynybinė pozicija labai panaši“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė nepatvirtino išviešinto pokalbio autentiškumo, argumentuodama tuo, kad rašyti laiškai pirmiausia nėra išsaugoti ir, antra, kad pats tekstas ir komentarai gali būti panaudoti byloje. Tačiau, neslėpė Prezidentė, toks susirašinėjimas buvo.
„Toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – pripažino D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad jai reikia labai atsargiai kalbėti šiuo klausimu.
„Mano tiesioginė kaip Prezidentės pareiga yra bendrauti su Seimu, su politikais, būtent derinant įstatymus, reformas, atskirų pareigūnų paskyrimus“, – LRT televizijai kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad ji bendravo su visais seimais, su kuriais jai teko dirbti.
„Visos techninės priemonės buvo naudojamos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
„Aš nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – komentuodama paviešintus laiškus akcentavo Prezidentė. Pasak D. Grybauskaitės, kitokių reakcijų iš politikų, kurie įtariami korupcija ir ima paskolas iš dėžučių, tikėtis ir nereikia. Prezidentė pabrėžė, kad tai įrodo, kokio rimtumo yra tiriama politinės korupcijos byla.
„Tai dar kartą įrodo, kad tai yra rimta byla ir kad jų elgesys yra desperatiškas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad gynybai susikompromitavę politikai išnaudoja visas priemones.
„Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų. Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos, atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonės ateities politikams būti atsargesniems, žiūrėti, su kuo ir kaip jie bendrauja, kaip gauna paramą savo tikslams“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė, komentuodama generalinio prokuroro skyrimą, apie kurį buvo kalbama paviešintuose laiškuose, tikino, kad tuomet turėjo pagrįstų žinių, jog į generalinio prokuroro skyrimą kišasi konkrečios interesų grupės.
”Prisimenant 2015 metus, matėme didelę priešpriešą su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos. Išties aš ieškojau paramos su visais, susitikinėjau su Seimo valdyba, susitikinėjau su teisininkais, susitikinėjome net su prokuratūros profsąjungomis. Konsultacijos vyko labai plačios, ir mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo būti ir tokia situacija, kad galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – komentavo D. Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, jai reiškiami kaltinimai, kad su „MG Baltic“ koncernu bandė derinti generalinio prokuroro skyrimą, yra nepagrįsti.
„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu. Mano bendravimas apskritai su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau labai daug kritikos, nes kėliau labai didelius reikalavimus dėl skaidrumo ir socialinio atsakingumo“, – aiškino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad „MG Baltic“ šių kriterijų neatitiko.
„Galiu iškart pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių, ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai, nei dalykinių susitikimų neturėjau su ponu Kurlianskiu“, – aiškino Prezidentė.
D. Grybauskaitė tikino žinojusi apie E. Masiulio kontaktus ir poveikį, kurį valstybei darė koncernas.
„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas, nes matėme šią praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovus, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – pasakojo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė kartu neigė ir jai „valstiečių“ metamus kaltinimus dėl spaudimo žiniasklaidai.
„Tokie kaltinimai atrodo labai keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, palaikyti negaliu“, – kalbėjo Prezidentė.
Apibendrindama Prezidentė pabrėžė, kad kilęs skandalas gali išeiti į naudą ir atskleisti žalingus politikų bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ryšius.
„Demokratiškai išrinkta valdžia pasirodė vis dėlto labai pažeidžiama. Aš tikiu, kad mes sugebėsime apsivalyti ir atgrasyti ateityje tiek tokiam neskaidriam verslui mėginti veikti politiką, tiek politikus nuo bendravimo su įtartinomis interesų grupėmis ir verslu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad portalas Lrytas.lt paviešino, kaip skelbiama, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir korupcija kaltinamo Eligijaus Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Kaip teigiama, elektroniniai laiškai rašyti 2014-2016 metais.
Skelbiama, kad Prezidentė neva per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt nevengė kritikuoti politikų ir žurnalistų.
Viename iš laiškų, kuriuose kalbėta apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus, D. Grybauskaitė Saulių Skvernelį įvardino „pavojingu populistu“.
„Jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“, – viename iš tariamai paviešintų laiškų rašė D. Grybauskaitė.
Taip pat skelbiama, kad šalies vadovė ragino E. Masiulį įtikinti tuomet valdžioje buvusius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikus nesuteikti S. Skverneliui ministro posto, jei jis pereitų į nekoalicinę partiją.
Skelbiamose tariamo susirašinėjimo ištraukose D. Grybauskaitė, kalbėdama apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, reiškia nepasitenkinimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus kalbomis. Prezidentė E. Masiuliui rašo, kad T. Dapkus kalba nesąmones apie Evaldą Pašilį, ir ragino perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis patrauktų „savo skaliką“. Šio raginimo E. Masiulis sulaukė, kai jis Prezidentę pasveikino elektroniniu laišku apsisprendus teikti trečią kandidatą į Generalinės prokuratūros vadovus.
Prezidentūra nekomentuoja paskelbtų laiškų ištraukų. Pasak Prezidentūros, teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.
Prezidentūra akcentuoja, kad metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti bylos eigą bei baigtį.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis galimai Prezidentės rašytus laiškus įvardino skandalingais ir interpretavo, kaip D. Grybauskaitės siekį daryti spaudimą žiniasklaidai.
Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)
2018.05.03; 09:17
Pastaruoju metu įtampa Lietuvos politinėje erdvėje nuosekliai stiprėjo. Viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo skandalai, kurių epicentre atsidūrė politikai, priklausantys tiek valdantiesiems, tiek politinei opozicijai. Įtampos užgožė pozityvias diskusijas dėl šaliai būtinų reformų.
Ekspertų nuomone, kilusios įtampos ir užsitęsę vaidai Seime trikdo visuomenę ir didina jos nusivylimą politika ir politikais. Todėl nenuostabu, atkreipia dėmesį ekspertai, kad naujausi apklausų duomenys rodo kritus praktiškai visų politinių partijų populiarumo reitingams ir padidėjus visuomenės daliai, kuri arba nežino, už ką balsuoti, arba apskritai nebeketina to daryti.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, galima matyti, kad net 9 procentiniais punktais padaugėjo piliečių, kurie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kurią ketina balsuoti šeštadalis (16 proc.) visų suaugusių šalies gyventojų. Lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, šios partijos populiarumas nežymiai sumažėjo.
Iškart po stabiliai pirmoje vietoje išsilaikančių konservatorių rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (14 proc.).
Per pastarąjį mėnesį beveik keturiais procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palaikančių Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Socialdemokratai bendroje partijų populiarumo lentelėje lieka treti, juos palaikytų 9 proc. balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų.
Reikia pažymėti, kad tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, nuo LSDP atskilusi partijos senbuvių dalis įkūrė naują – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).
Kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad LSDDP apklausų anketose dar nebuvo įrašyta. Pasak jo, į apklausas įtraukiamos tik tos partijos, kurios yra oficialiai registruotos. Pastaroji apklausa vyko tuomet, kai dar LSDDP nebuvo įregistruota Teisingumo ministerijoje. Tačiau, pažymėjo sociologas, apklausoje dalyvavę respondentai galėjo šią naujai įkurtą partiją paminėti, tačiau niekas to nepadarė.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų Lietuvos rinkėjų palaikymą – tai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (7 proc.) bei partija Tvarka ir teisingumas (6 proc.). Lyginant šių partijų populiarumą su ankstesnio mėnesio apklausų duomenimis, abiejų šių partijų populiarumas šiek tiek krito. Nors, būtina pažymėti, sumažėjęs palaikymas neperžengia 3 proc. paklaidos ribų.
Pastarąją savaitę partijos pirmininku vėl išrinkusi Viktorą Uspaskichą, 5 procentų ribos neperžengtų ir į Seimą nepatektų Darbo partija. Ją palaiko mažiau nei 4 proc. respondentų.
5 proc. ribos taip pat neperžengtų Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (4 proc.), Lietuvos centro partija (4 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3 proc.).
Trečdalis (34 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį tokių neapsisprendusių arba balsuoti apskritai nelinkusių rinkėjų dalis padidėjo net 9 procentiniais punktais.
R. Mačiūnas kaip vieną svarbiausių apklausos rodiklių įvardino tai, kad ženkliai padaugėjo žmonių, nežinančių, kokią partiją rinktis. Pasak sociologo, paraleliai didėja nusivylimas Seimu ir apskritai politikais.
R. Mačiūnas svarstė, kad tai galėtų būti susiję su politinėje erdvėje jaučiama įtampa ir didėjančiu neapibrėžtumu.
„Matome bendrą nusivylimą. Tai atsispindi žvelgiant ir į nepasitenkinimą politikais ir Seimu. Yra daugiau nusivylimo nei pozityvaus augimo“, – aiškino sociologas.
Jo nuomone, įtampa, kuri tikriausiai kilo dėl nuolatinių skandalų, visus politikus ir politines partijas labiau veikia neigiamai nei duoda naudos. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis partijų patyrė populiarumo kritimą.
„2 procentais sumažėjo konservatorių populiarumas, 3,6 proc. nubyrėjo socialdemokratų palaikymas, visuomenės palaikymo sumažėjimą 2,8 proc. pajuto „tvarkiečiai“. Nors ir paklaidos ribose esantis partijų populiarumo mažėjimas gali būti susijęs su išaugusia gyventojų dalimi, kuri arba nežino, už ką balsuos, arba apskritai į rinkimus ketina neiti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Anot politologės, išaugusi visuomenės dalis, kuri nežino, už ką balsuoti arba ketina neiti į rinkimus, nėra didelė staigmena. R. Urbonaitės teigimu, šis rodiklis nuolat svyruoja. Tačiau regimus pokyčius, svarstė politikos ekspertė, galima sieti su pastarąjį mėnesį net 6 procentais išaugusiu nepasitikėjimu Seimu. Tai, anot jos, gali sietis ir su skandalais, kurie pastarąjį mėnesį nuolat lydėjo politikų darbą.
Pavyzdžiui, akcentavo R. Urbonaitė, konservatorių reitingo tirpimas gali būti susijęs su partiją ištikusiais „MG Baltic“ skandalais, kurie sutapo su vykdytos apklausos laikotarpiu.
Tuo tarpu naujai įkurtos Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sukūrimas galėjo būti viena priežasčių, kodėl krito LSDP reitingai.
R. Urbonaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent visų opozicinių partijų reitingai, nors ir nežymiai, tačiau sumenko.
„Visos opozicinės partijos, nors ir paklaidos ribose, neteko procentų. Labai įdomu, ar tai bus tendencija. Apskritai, galima sakyti, kad politinė opozicija kol kas primena „šlubą antį“, nes, susidaro įspūdis, ne visada žino, ką ir kaip reikėtų daryti esant tokiai situacijai. Opozicija negali savo raumenų auginti vien tik kritikos valdantiesiems sąskaita“, – aiškino R. Urbonaitė.
Tai, kad nekrito valdančiųjų „valstiečių“ reitingai, R. Urbonaitė aiškina tuo, kad galbūt „valstiečiams“ laikytis stabiliai galėjo padėti pensijų pakėlimas ir dalijami pažadai skurstantiesiems.
„Galbūt skandalus, į kuriuos įsivėlė valdantieji, pažadai šiek tiek užglaisto“, – apibendrino politologė.
Informacijos šaltinis – ELTA
Apklausa vyko 2018 m. kovo 28-balandžio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
2018.04.20; 04:30
