Korėjos demilitarizuotoje zonoje sekmadienį įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas.
 
„Tai buvo svarbi istorinė diena, legendinė diena“, – reporteriams sakė D. Trumpas.
 
Sekmadienį abiejų šalių vadovai susitiko abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje ir paspaudė vienas kitam ranką. Tada JAV vadovas trumpam kirto demarkacijos liniją tarp abiejų Korėjų ir įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją.
 
Jis tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, įkėlusiu koją į Šiaurės Korėją. Kim Jong-unas JAV prezidento poelgį pavadino „labai drąsiu ir ryžtingu“.
 
Tada D. Trumpas ir Kim Jong-unas susėdo pasikalbėti, ir jų diskusija truko gerokai ilgiau, nei tikėtasi, – apie valandą.
 
Jųdviejų susitikimas nebuvo planuotas iš anksto. G20 viršūnių susitikime Japonijoje dalyvaudamas D. Trumpas šeštadienį paskelbė tviteryje žinutę, kurioje rašė apie apsilankymą Pietų Korėjoje ir pasiūlė Kim Jong-unui susitikti demilitarizuotoje zonoje „tiesiog paspausti ranką ir pasisveikinti, nes nematėme vienas kito po susitikimo Vietname“.
 
Sekmadienį įvykusio susitikimo metu JAV prezidentas padėkojo Kim Jong-unui, kad šis priėmė jo kvietimą susitikti demilitarizuotoje zonoje, nes, jei Kim Jong-unas nebūtų pasirodęs, „spauda būtų privertusi jį atrodyti kvailai“.
 
Kaip pranešama, D. Trumpas net pakvietė Kim Jong-uną kada nors apsilankyti JAV, ir D. Trumpas teigė, kad susitarė su Kim Jong-unu atnaujinti branduolines derybas.
 
Kritikai šį trečiąjį abiejų šalių vadovų susitikimą pavadino grynu politiniu teatru, bet kiti viliasi, kad jis gali padėti pagrindą būsimoms dvišalėms deryboms.
 
Pirmasis abiejų šalių vadovų susitikimas surengtas pernai birželį Singapūre, o antrasis įvyko šiemet vasarį Vietnamo sostinėje Hanojuje.
 
Tačiau antrasis susitikimas nebuvo sėkmingas, ir dvišalės derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo atsidūrė aklavietėje.
 
Simbolinis trečiasis susitikimas surengtas viliantis, kad tai padės išeiti iš aklavietės derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos ir sankcijų.
 
Anksčiau sekmadienį Pietų Korėjoje surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas stengėsi nuslopinti lūkesčius dėl reikšmingos pažangos, teigdamas, kad susitikimas su „Kimu tėra mažas žingsnis“.
 
JAV vadovas ne kartą sakė, kad neskuba spausti Šiaurės Korėjos dėl branduolinio nusiginklavimo.
 
Tuo metu ekspertai abejoja, ar Šiaurės Korėja išvis kada nors sutiks visiškai atsisakyti branduolinių ginklų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 07:00

Kinija yra „stipriai nepatenkinta“ dėl G7 lyderių pranešimo, kuriame minimos problemos Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, ir ragina šalis nutraukti „neatsakingas kalbas“. Apie tai rašo „Reuters“, cituodami Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai.

Kinija siekia derybų būdu išspręsti nesutarimus su visomis suinteresuotomis šalimis, tuo pat metu išlaikant taiką ir stabilumą Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, pranešime spaudai sekmadienį teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas (Lu Kang).

Jis taip pat pridėjo besitikintis, kad kitos šalys neužiminės pozicijų, gerbs regiono šalių pastangas siekiant išspręsti problemas bei susilaikys nuo „neatsakingų kalbų“.

Šeštadienį išplatintame pranešime, G7 lyderiai išreiškė rūpestį dėl padėties Rytų bei Pietų Kinijos jūrose, bei ragino demilitarizuoti ginčytinas teritorijas.

Kinija nesutaria su Japonija dėl kai kurių neapgyvendintų salų Rytų Kinijos jūroje.

Kinų pretenzijų į teritorijas Pietų Kinijos jūroje teisėtumu abejoja Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Vietnamas ir Taivanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 00:30

a_12_lektuvas

„Juodasis skydas“ (Black shield)Amerikos žvalgybinių lėktuvų A–12 Oxcart skrydžių virš Šiaurės Vietnamo 1967–1968 metais kodinis pavadinimas. Lėktuvai skrisdavo iš JAV KOP Kadenos bazės Okinavoje.

Operacijos planą CŽV parengė dar 1965 metais, bet kadangi nebuvo žvalgybinių duomenų apie (numanomą) sovietų „žemė – oras“ (RPK) klasės raketų paleidimo kompleksų išdėstymą Šiaurės Vietname, skrydžius virš karo veiksmų teatro teko atidėti iki 1967 metų. Pagaliau 1967 metų gegužės 16 dieną, detaliai apsvarsčius klausimą, prezidentas Džonsonas pritarė būtent A–12 panaudojimui (žvalgybiniuose lėktuvuose U–2 įtaisytos kameros buvo ne tokios tobulos ir jie patys buvo pažeidžiamesni).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Juodasis skydas“”