Kaip praneša Armenian Report, šalis susiduria su didele problema – oficialusis Jerevanas priverstas priglausti šimtus iš Europos Sąjungos išsiunčiamų savo piliečių.

Jokia paslaptis, kad tūkstančiai armėnų, trokšdami sotesnio gyvenimo Vakaruose, buvo išvykę į Europos Sąjungos šalis. Iškeliavo prisidengdami įvairiausiais pretekstais. Vieni norėjo įsidarbinti, kiti bandė kurti verslą, treti gydėsi, vertėsi laikinomis pašalpomis.

Tačiau pastaraisiais metais Vakarai vis daugiau deportuoja atgal į Armėniją per ilgai užsibuvusių šios šalies piliečių. Išimtis daroma tik sunkiai sergantiems, kurie neperneštų skrydžio nepatogumų. Visi kiti, pajėgūs atlaikyti kelionės sunkumus, grąžinami atgal į Armėniją.

Daugiausiai armėnų šiuo metu grąžinama iš Vokietijos. Pavyzdžiui, Armėnijos migracijos tarnyba tvirtina 2017-aisiais metais sulaukusi 906 prašymų (iš viso – 1753 asmuo) grįžti namo. 2018-aisiais metais tokių prašymų būta 888 (1768 žmogus). Remiantis oficialia Jerevano statistika, Armėnija patenkina maždaug 83 – 84 proc. armėnų pašymų leist vėl grįžti į namus.

Iš kokių šalių dažniausiai grąžinami per ilgai Vakaruose užsibuvę Armėnijos piliečiai? Štai paskutinieji duomenys: 30 prašymų – iš Austrijos, 13 – iš Belgijos, 1 – iš Suomijos, 345 – iš Vokietijos, 7 – iš Lenkijos, 11 – iš Nyderlandų, 20 – iš Švedijos, 34 – iš Rusijos.

Ne savo noru atgal sugrįžusiems į tėvynę padeda „Armėnijos karitas“. Tačiau ši organizacija nėra turtinga. Per metus ji pajėgi ištiesti pagalbos ranką tik 100 asmenų, kai per šių metų pirmąjį pusmetį atgal į į namus grįžti priversti 108 armėnai.

Armėnijos užsienio reikalų ministerija neneigia, kad iš Vakarų į Armėniją grąžinami žmonės – rimtas skaudulys. Grįžtantiems reikia suteikti ne tik pastogę, bet ir laikiną pašalpą. Tuo tarpu Armėnijos ekonomika nėra stipri, kad galėtų patenkinti net būtiniausius sugrįžusiųjų poreikius. 

Parengta pagal Armenian Report pranešimus

2019.09.09; 10:13

Marija Butina
JAV Kolumbijos apygardos teismas penktadienį nuteisė Rusijos pilietę Mariją Butiną 18 mėnesių kalėti, praneša „Interfax“.

31 metų amžiaus M. Butina buvo suimta Vašingtone 2018 metų liepos 18 d. Ji buvo kaltinama tuo, kad veikė JAV teritorijoje kaip neregistruota Rusijos agentė ir bandė patekti į Respublikonų partiją, užmegzdama ryšius su tokiomis organizacijomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija.

M. Butinai bus įskaityti į bausmės laiką devyni mėnesiai, kuriuos ji praleido už grotų, laukdama nuosprendžio. Rusė bus deportuota iš JAV , kai atliks bausmę. Po deportacijos ji 10 metų negalės prašyti leidimo įvažiuoti į Jungtines Valstijas.

Anksčiau M. Butina prašė teismą būti atlaidų skelbiant nuosprendį ir suteikti jai šansą grįžti į namus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 08:40

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo pareiškime, skirtame Armėnų genocido aukų dienai, vėl nepavadino šios tragedijos genocidu. Pareiškimo tekstą trečiadienį paskelbė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

„Paskutiniais Osmanų imperijos egzistavimo metais 1,5 milijono armėnų buvo deportuoti, nužudyti arba pasiųsti į tikrą pražūtį. Šią dieną mes vėl prisijungiame prie armėnų bendruomenės Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje, kad pagerbtume daugelio žmonių, netekusių gyvybės, atminimą“, – pabrėžė D. Trumpas. Jis pavadino 1915 metų įvykius „vienomis iš baisiausių masinių XX amžiaus piktadarybių“. Bet žodis „genocidas“ tekste nevartojamas.

Respublikono D. Trumpo pirmtakas Baltuosiuose rūmuose Barackas Obama savo pareiškimuose šia tema taip pat vengė žodžio „genocidas“.

Balandžio 24-ąją Armėnijoje kasmet pažymima Armėnų genocido aukų Šią dieną 1915 metais prasidėjo armėnų inteligentijos atstovų deportacija iš Konstantinopolio. 

Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.25; 08:00

Nepatogūs klausimai

Jūsų portalas buvo paskelbęs Gintaro Visocko publikaciją „Pats blogiausias variantas“, kurioje svarstoma, kodėl Amerikai buvusios teisėjos Neringos Venckienės nederėtų deportuoti į Lietuvą (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-pats-blogiausias-variantas/). Vadinasi, ši tema jus domina. Tad atkreipiu dėmesį, kad į Vašingtoną šių metų balandžio mėnesį buvo išsiųstas sensacingas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus laiškas. Mano supratimu, vertėtų jį paskelbti. Tas laiškas nėra slaptas. Jo kopijas galima rasti viešojoje erdvėje.

Juolab laiško autentiškumą patvirtina pats Algimantas Matulevičius. Buvęs parlamentaras neneigia ir to, kad laiškas tikrai buvo išsiųstas į JAV šių metų balandžio mėnesį.

Saulius Kizelavičius

XXX

JAV institucijoms – ALGIMANTO MATULEVIČIAUS liudijimas dėl NERINGOS VENCKIENĖS

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Šią kraupią visą Lietuvos valstybę supurčiusią istoriją dauguma prisimena kaip košmarą. Man asmeniškai teko su šia istorija susidurti pačioje jos pradžioje. Ne kartą teko bendrauti su jau nebegyvu Andriumi Ūsu, kuris neslėpė savo asmeninių, ne viešų kontaktų su Lietuvos specialiųjų tarnybų pareigūnais. Andrius Ūsas visuomenei nelogiškai aiškino, kaip jis būdamas tik visuomeniniu, buvusio LR Seimo pirmininko Viktoro Muntiano padėjėju lankėsi, lyg tai tirdamas Laimutės Stankūnaitės skundą, pas ją ir jos dukrą (Neringos Venckienės dukterėčią) namuose. Taip pat, lyg tai atsitiktinai, net tapo tos mergaitės krikštatėviu.

Būtent A.Ūsas man parodė vaizdajuostę, kurioje mergaitė pasakoja apie jos seksualinį išnaudojimą. Be to, pateikė psichiatrų išvadas apie mergaitės psichinę būklę. Jis tai darė todėl, kad įtikintų mane jį ginti lyg tai nuo jį persekiojančios N.Venckienės. Tačiau tai, ką aš pamačiau ir perskaičiau, man padarė atvirkštinį įspūdį. Psichiatrų vertinimu, Neringos Venckienės dukterėčia Deimantė Kedytė, liudijanti apie pedofilijos faktą, buvo sveika ir adekvati, bei nepasiduodanti svetimai įtaigai. O A.Ūso paaiškinimai migloti ir nelogiški. Visų pirma visuomeniniai Seimo narių padėjėjai neužsiima piliečių skundų tyrimu ir net neturi tam įgaliojimų. Be to, nėra praktikos vaikščioti po besiskundžiančiųjų namus.

Išvada – pono A.Ūso lankymasis pas L.Stakūnaitę buvo tik asmeninis jo reikalas. O siekis pasinaudoti politiko visuomeninėmis pareigomis tik nevykęs, nesąžiningas bandymas tam lankymuisi suteikti oficialumo statusą. Man teko daug bendrauti su Neringa Venckiene ir jos globotine Deimante Kedyte. Aš esu pilnai įsitikinęs, kad jos globėja ir teta Neringa Venckienė neturėjo jokių galimybių ją išmokyti kalbėti netiesą apie jos seksualinį išnaudojimą. Remdamasis savo gyvenimo ir  veiklos patirtimi buvau ir esu įsitikinęs, kad N.Venckienės dukterėčią Deimantę buvo bent bandoma seksualiai išnaudoti. Šis faktas nėra viešai ir argumentuotai paneigtas. Nepaneigta faktų kalba, nes nebuvo išsamaus ir nešališko šios baisios galimos prievartos prieš mažametę tyrimo.

Ilgus metus dirbdamas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, saugumo pakomitečio, o vėliau ir komiteto pirmininko pareigose, esu gavęs įvairios informacijos apie gan platų pedofilų tinklą, veikusį ir veikiantį Lietuvoje ir Baltijos regione. Po 2000 metų Latvijos parlamentas kartu su Latvijos teisėsauga dėl šios problemos vykdė plataus masto tyrimą ir demaskavo keletą aukšto rango pareigūnų – pedofilų. Latvių teisėsauga viešai prabilo apie sąsajas su Lietuva. Trumpai tariant, tarptautinės pedofilijos pėdsakai šioje vadinamoje Garliavos istorijoje yra gan ryškūs. O svarbiausia – niekas jų nepaneigė, nes rimtai ir netyrė. Opriori iš teisėsaugos institucijų ir dalies žiniasklaidos buvo suformuota nuomonė, kad jos nebuvo. Ne spontaniškai, o gerai surežisuotai buvo vedama didžiulė šmeižto kompanija prieš tuos, kurie tiesiog reikalavo ramaus, nešališko, objektyvaus tyrimo.

Deja, skaidraus ir objektyvaus tyrimo nebuvo. Teisėsaugos abejingumas privedė prie tragedijos ir žmonių aukų. Jau žuvus L.Stankūnaitės seseriai ir vėliau A.Ūsui bei D.Kedžiui vėl gi buvo blaškomasi ir keliamos nepamatuotos versijos viešumoje. O teisėjo Furmanavičiaus nužudymas supainiotas su visiškai atskira istorija. Lietuvos prokurorai viešai kaltino vieni kitus neobjektyvumu. Nebuvo atsakyta į, atrodytų, keistas detales šiose bylose, pvz., kam teisėjas Furmanavičius turėjo net 11 mobiliūjų telefonų su atskirais numeriais, kodėl jo telefoninių pokalbių išklotinė buvo išimta iš bylos? Kodėl taip pat iš A.Ūso bylos buvo išimta pokalbių išklotinė ir melo detektoriaus parodymai. Kodėl iš pradžių vienas prokuroras surašė vieną kaltinamąją išvadą, o teismą pasiekė jau kito prokuroro surašyta išvada.

O baisiausia ir labiausia įtartina šioje istorijoje yra tas faktas, kad prieš mažą vaiką buvo įvykdyta „karinė operacija“, taip tik ir tegalima įvardyti, kai 250 policijos pareigūnų prievarta, prieš Neringos Venckienės globotinės valią, paėmė ją iš globėjos tėvų namų. Neringa Venckienė globėja tapo teismo sprendimu. O globėjos teisės iš Neringos Venkienės buvo atimtos, tik jau viešai prabilus apie galimą jos globotinės Deimantės seksualinį išnaudojimą. Būtent po šio įvykio prasidėjo metodiškas jau dešimtmetį trunkantis teisėsaugos institucijų susidorojimas su visais, kas išdrįso turėti savo nuomonę, ne tokią, kurią isteriškai iki šiol bruka šališka žiniasklaida.

Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna, kada praėjus keletui metų po Stankūnaitės sesers ir teisėjo Furmanavičiaus žūties atsirado labai abejotinos reputacijos liudininkas. Visų pirma, tas liudininkas nežinia ką darė ir kur buvo tuos kelis metus. Antra, jis buvo padaręs nusikaltimą. Trečia, jis buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo giminaitis. Jo liudijimas buvo panaudotas be jokių abejonių, pasodinant į kalėjimą aklą ir nekaltą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris lyg tai padėjo Neringos Venckienės broliui D.Kedžiui vykdyti nužudymus. Ar galima tikėti tokia baltais siūlais susiūta teisėsauga? Man teko viename iš daugybės su Garliavos istorija susijusiame teisme būti liudininku. Net apstulbau perskaitęs prokuroro kaltinimą Neringos tetai, Audronei Skučienei rengiant valstybinį perversmą…??? Kaip anglai sako…komentarai nereikalingi. Argi tai nešališka teisėsauga?

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

Iki dabar neištirtos objektyviai D.Kedžio ir A.Ūso žūtys. Tai, kas viešai skelbiama, gali sukelti tik šypseną. Ir šiame neteisiniame fone sukurpiama net 12 punktų kaltinimas N.Venckienei. Sutinku, kad Neringai nereikėjo eiti į politika, tai ne jos sfera. Kai kas tai gerai suprato ir pasinaudojo šia žiauria situacija. Kelias į politiką buvo Neringos Venckienės klaida. Ji pasidavė įkalbama. Todėl ji tapo labiausiai sistemiškai persekiojamu žmogumi visoje Lietuvoje. Visiškai akivaizdu, kad dabar su ja norima susidoroti neteisingomis teisinėmis priemonėmis. Neringai Venckienei jokiu būdu negalima jos grąžinti į Lietuvą. Mūsų šalies teisinė sistema labai serga, joje vyrauja korupcija ir valdžia, bei pinigus valdančiųjų baimė. Per visus 28 atkurtos Nepriklausomybės metus nė vienas aukštesnio rango teisėsaugos pareigūnas, o ypač teisėjas, nebuvo nuteistas. Ką – Lietuvoje teisėjai švaresni nei JAV? Jėgos, kurios sugebėjo peorientuoti pradžioje N.Venckienei ir jos dukterėčiai Deimantei palankią visuomenės nuomonę diametraliai priešinga linkme, yra suinteresuotos ją galutinai užtildyti. Tai matomai reikia ne tiek dėl pačios N.Venckienės, nes ji jau nebekalba, o kaip pavyzdžio įgąsdinant kitus, kurie vis dar bando ieškoti teisingumo. Reikia pavyzdžio esamoms ar būsimoms aukoms, kad žinotų kas jų laukia, jei prabils.

Tik nešališkas ir objektyvus JAV teismas gali priimti vienintelį teisingą ir teisėtą sprendimą. Neleisti Neringos Venckienės ekstradikcijos, nes Lietuvos valstybė nesugebės užtikrinti jos saugumo ir objektyvaus, nešališko teismo. Kaip ir dabar Lietuva nežino, ar mergaitė Deimantė gyva ir kur ji. Nuo ko ją slepia. Ir nuo ko slepia L.Stankūnaitę, jeigu lyg tai oficialus žudikas D.Kedys negyvas. Juk jeigu taip – tai jai niekas negresia? Štai problemos esmė.

Apie Algimantą Matulevičių:

Ekonomikos mokslų daktaras Algimantas Matulevičius

Lietuvos vyriausybės ministras (1992-1993 m.m.)

LR Seimo narys, NSGK pirmininkas (2000 -2008 m.m)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjas (1989 m.) ,

Prezidentas(1990-1993m.m.) – dabar Garbės Prezidentas

Skaidraus verslo instituto vadovas (2014 m. – dabar).

2018.08.17; 08:20

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as galiausiai turės palikti Ekvadoro ambasadą Londone. Tai penktadienį Madride pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas.

„Taip. Bet tai turi būti pasiekta dialogu, – atsakė valstybės vadovas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Mes tik norime garantijos, kad jo gyvybei neiškils pavojus“.

Anksčiau laikraštis „The Independent“ rašė, jog L. Morenas per savo vizitą į Didžiąją Britaniją vedė derybas su oficialiais Jungtinės Karalystės atstovais dėl J. Assange`o perdavimo britų policijai sąlygų.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 08:15

Vokietijos valdžia nežino, kur yra apie 30 tūkstančių migrantų, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį šalies teritorijoje ir kurie turi būti deportuoti. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Bild“.

Pasak leidinio, iki 2016 metų gruodžio neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio gavo 54,4 tūkstančio žmonių. Iš jų 23,6 tūkstančio toliau gaudavo įvairias valstybės išmokas, laukdami, kol bus deportuoti. Bet migracijos institucijos nuo to laiko nežino, kur yra dar 30,8 tūkstančio atvykėlių, rašoma straipsnyje.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teigia, jog paaiškinimai gali būti keli. Arba kai kurie migrantai iš tikrųjų tebesislapsto Vokietijos teritorijoje, arba migracijos žinyba, deportavusi užsieniečius, iki šiol tiesiog nepateikė atitinkamų duomenų centriniam apskaitos registrui.

Nuo 2015 metais kilusios migracijos krizės pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, pretenduojančių į pabėgėlio statusą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Ukraina turi teisę išduoti buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, ekstradicijai nėra kliūčių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, praneša TASS.

„Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba atsisakė suteikti M. Saakašviliui pabėgėlio statusą. Dabar jis apatridas be jokių aplinkybių, kurios galėtų padaryti neįmanomą jo deportaciją ar ekstradiciją. Ir migracijos tarnyba tai žino“, – sakė pareigūnas.

Anksčiau M. Saakašvilis pranešė, kad Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba nereagavo į jo prašymą suteikti papildomą apsaugą – politinį prieglobstį.

M. Saakašvilis, kuriam atimta Ukrainos pilietybė, rugsėjo pradžioje su šalininkų pagalba prasiveržė pro pasieniečių kordoną ir pateko į Ukrainos teritoriją iš Lenkijos.

Rugsėjo 22 d. teismas pripažino jį kaltu dėl neteisėto sienos kirtimo ir paskyrė jam 3,4 tūkstančio grivinų (apie 120 eurų) baudą. Šalies Teisingumo ministerija dabar aiškinasi, ar galima išduoti M. Saakašvilį Gruzijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:05

Didžioji Britanija išsiunčia nelegalą Masudą Dudajevę su vaikais į Švediją, kuri jau atsisakė jam suteikti politinį prieglobstį.

Londono teismas pripažino, kad Britanijos valdžia pagrįstai atsisakė svarstyti Masudo Dudajevo, buvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo žento, prašymą suteikti politinį prieglobstį.

Tai matyti iš Rusijos informacijos agentūros RAPSI žinioje turimų teismo dokumentų.

Continue reading „Džocharo Dudajevo žentas – pavojuje“

azeru_mergaite

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 4-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas  – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.

Pirmosiose trijose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914 ir 1915 – 1918-aisiais patirtos nelaimės. Ketvirtojoje ištraukoje apžvelgiami 1918 – 1948-ųjų metų įvykiai. Pagrindinis dėmesys sukoncentruotas į teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ nusikaltimus. Pasirodo, šios organizacijos aktyvistai iškilius Azerbaidžano politikus, mokslininkus, dvasininkus persekiojo ir Vokietijoje, Italijoje, Gruzijoje, net Jungtinėse Valstijose.

Continue reading „Azerbaidžano golgota (4)“

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.

Continue reading „Skandalas dėl Abliazovo žmonos įsismarkauja“

Italijos ministro pirmininko Enrico Letta‘os nuomone, šioje byloje pernelyg daug prieštaravimų, rašo Albertas Kustodero ir Vincenco Nigro laikraštyje "La Repubblica".

Ryšium su kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos deportavimu kilo „daug klausimų“, sakoma straipsnyje. Įvykių rekonstrukcijos viena kitai prieštarauja, „neišvengiamas detalus aplinkybių tyrimas, visiškai teisėta surasti reikalaujamus paaiškinimus“.

Continue reading „Abliazovos byla: Italijos premjeras reikalauja tyrimo“

Tikriausiai visi girdėjome, į kokią gėdingą padėtį pateko Italijos Vyriausybė. Iš Italijos į Kazachstaną mįslingomis aplinkybėmis deportuota kazachė Alma Šalabajeva su savo mažamete dukrele.

Remiantis šiuo metu sukaupta informacija, deportacijos neturėjo būti, jei tik Italija priskiria save valstybėms, kurios gerbia elementarias padorumo taisykles. Mat deportacija greičiausiai – neteisėta. A.Šalabajevos vyras Muchtaras Abliazovas nesutaria su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Žodžiu, atgal į Kazachstaną deportuotai moteriai gali grėsti rimti nemalonumai, o jos vyras, pasilikęs Vakaruose, gali tapti šantažo auka.

Continue reading „Itališka klaida ar politinė kiaulystė?“

Pirmoji Vankuverio liuteronų bažnyčia ketvirtą kartą surengė iškilmingus pietus Bernabio gyventojo ir buvusio KGB agento Michailo Lennikovo garbei, praneša "The Vancouver Sun".

Birželio 2 dieną sukako ketveri metai, kai Michailas Lennikovas pasislėpė bažnyčioje. 2009 metais išėjo įsakas jį deportuoti dėl jo ankstesnės tarnybos KGB, nors, pasak jo, dabar jis nekelia pavojaus Kanados saugumui.

„M.Lennikovas praleido keletą metų, iš esmės, kalėjime. Jam neleidžiama palikti bažnyčios ribų, jis nebuvo iš jos išėjęs, tai yra metų metus nematė saulės šviesos“, – cituoja laikraštis Kanados parlamento deputatą nuo Bernabio Piterį Džulianą.

Continue reading „Buvęs KGB agentas ketverius metus slapstosi Vankuverio bažnyčioje“

Kaip rašo Vokietijos Tageszeitung, Prahoje Vaclovo Havelo oro uoste nutiko įvykis, kuris labai tiktų kokiam nors aštraus siužeto filmui.

Paskutiniu momentu Čekijos finansų ministras Miroslavas Kalousekas kartu su savo kolega užsienio reikalų ministru Karelu Švarcenbergu bandė sustabdyti Rusijos verslininko Aleksejaus Torubarovo deportavimą į tėvynę. Tam politikai griebėsi netradicinių metodų, sakoma toliau: oro uosto darbuotojai gavo nurodymą užtverti lėktuvų pakilimo/nusileidimo juostą degalų pilstymo mašina.

Esmė tokia, pabrėžia leidinys, kad vietinė teisingumo ministerija per klaidą uždegė žalią šviesą verslininko deportavimui, nors prieglobsčio suteikimo jam klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas ir Čekijos valdžia turėjo rimto pagrindo nerimauti dėl jo gyvybės.

Continue reading „Deportacijos detektyvas Prahos oro uoste“

7. Naugardo nepriklausomybės praradimas

Netrukus prasidėjo Maskvos kunigaikštystės kova su abiem nepriklausomais Šiaurės Rusios miestais.

Jau Sofijos Vytautaitės sūnus Vasilijus II surengė karo žygį prieš Naugardą, apdėjo miestą duoklėmis ir 1456 m. Naugardas turėjo pripažinti priklausomybę nuo Maskvos. Toliau Naugardo istoriją žymėjo beveik šimtmetis pastangų išsaugoti savo miesto–respublikos nepriklausomybę, kol viskas pasibaigė Ivano Rūsčiojo laikais, kai caras Ivanas Rūstusis (rus. Иоáнн Васúльевич; Иоáнн IV, 1530–1584) kraujyje paskandino Naugardo nepriklausomybę.

„Kraujyje paskandino“ – ne metafora. 

Continue reading „Pirmieji lietuviai krikščionių šventieji –šv. Charitina Lietuvaitėir šv. Daumantas Timotiejus ( IV )“

Klausimai apie RusRusų opozicionierius, nusižudęs Olandijoje deportacijos centre po to, kai valdžia atmetė jo prašymą suteikti politinį prieglobstį, buvo palaidotas trečiadienį, rašo “The Washington Post”, remiantis AP medžiaga.

36-rių metų amžiaus raketų inžinierius Aleksandras Dolmatovas, bijojęs arešto Rusijoje dėl dalyvavimo opozicijos protesto akcijoje gegužę, buvo nugabentas į kalėjimo tipo deportacijos centrą Roterdame sausio 16-ąją. 

Continue reading „Klausimai apie Rusijos opozicionieriaus mirtį Nyderlanduose“

fransuzenka_an_niva

Kaip praneša užsienio spauda, garsi Prancūzijos žurnalistė ir rašytoja Ana Niva priversta išvykti iš Rusijos. Socialiniame “Facebook” tinkle scenaristas Andrėjus Dmitrijevas pranešė, kad į viešbučio kambarį, kuriame gyveno prancūzė A.Niva, įsiveržė vyrai, prisistatę Rusijos migracijos departamento atstovais. Jie išsivežė A.Nivą į departamentą, kur Prancūzijos pilietei buvo pareikšti oficialūs kaltinimai, esą ji pažeidė galiojančius Rusijos įstatymus.

Continue reading „Žinomai Prancūzijos žurnalistei ir rašytojai liepta išvykti iš Rusijos“

kgb_seksas

Svetlanos Ogorodnikovos pavardė žvalgybų istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti žinoma.

Oficialiose amerikietiškose enciklopedijose, pasakojančiose apie pasaulio žvalgybų veiklą, ponia Svetlana Ogorodnikova įvardinama kaip KGB agentė.

Ji 1984-aisiais metais Los Andželo mieste nesėkmingai bandė užverbuoti JAV Federalinių tyrimų biuro (FTB) darbuotoją Ričardą Milerį.

Teismo salėje S.Ogorodnikova ir jos vyras Nikolajus prisipažino, jog priklauso KGB struktūroms. Sutuoktiniai taip pat neginčijo fakto, jog sovietams rinko slaptą informaciją apie JAV slaptųjų tarnybų veiklos specifiką.

Continue reading „KGB majorės Svetlanos Ogorodnikovos meilužiai“

vokieciu-belaisviai

Šiais me­tais su­kan­ka 70 me­tų nuo ta­da, kai į bu­vu­sio­je  So­vie­tų Są­jun­go­je gy­ve­nu­sių  vo­kie­čių na­mus at­ėjo tra­giš­kai lem­tin­gos per­mai­nos. Pra­si­dė­jus Rusijos–Vokietijos ka­rui ir pas­ta­rie­siems pir­mo­mis die­no­mis sėk­min­gai žy­giuo­jant į Ry­tų gi­lu­mą, 1941 m. rug­pjū­čio 28 d., SSSR Aukš­čiau­sios ta­ry­bos pre­zi­diu­mas pri­ėmė įsa­ką „Dėl vo­kie­čių per­kė­li­mo, gy­ve­nan­čių Pa­vol­gio ra­jo­ne“.

Tuo pa­čiu kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis vie­ne­tas bu­vo pa­nai­kin­ta Vo­kie­čių au­to­no­mi­nė res­pub­li­ka su sos­ti­ne En­gel­su, įkur­ta 1924 me­tais Sa­ra­to­vo sri­ties te­ri­to­ri­jo­je. Nors vo­kie­čiai Ru­si­jo­je gy­ve­no ke­lis šimt­me­čius, so­vie­ti­nė val­džia jais ne­pa­si­ti­kė­jo. Įsa­ke, ku­rį tuo me­tu pa­si­ra­šė M. Ka­li­ni­nas ir A. Gor­kis, bu­vo kon­sta­tuo­ta: „Pa­gal pa­ti­ki­mus duo­me­nis, gau­tus iš ka­ri­nės val­džios, tar­p vo­kie­čių gy­ven­to­jų, gy­ve­nan­čių Pa­vol­gio ra­jo­nuo­se, yra tūks­tan­čiai ir de­šim­tys tūks­tan­čių di­ver­san­tų ir šni­pų, ku­rie pa­gal sig­na­lą, gau­tą iš Vo­kie­ti­jos, pri­va­lo at­lik­ti sprog­di­ni­mus ra­jo­nuo­se, ap­gy­ven­din­tuo­se Pa­vol­gio vo­kie­čių.

Continue reading „Skaudi Rusijos vokiečių dalia“