jurij_modin

Jurijus Modinas (Jurij Ivanovič Modin g. 1922) sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs „Kembridžo penketuko“ darbui (1947–1953 m.).

Jurijus Modinas gimė mažame miestely kaimo glūdumoje. Jo tėvas buvo kareivis, Rusijos pilietiniame kare (1917–1920 metais) kariavęs bolševikų pusėje.

Tėvą dažnai kilojo į naują tarnybos vietą, ir vaikystėje Jurijus daug pasivažinėjo po šalį. 1940 metais jis įstojo į karinę jūrų inžinerinę mokyklą Leningrade (dabar Sankt Peterburgas).

Nuo karo pradžios 1941 metų birželį ėmėsi ginklo, kad kovotų su vokiečiais, bet 1942 metais buvo evakuotas kartu su kitais kursantais į šalies gilumą. Tais metais J.Modinas pirmą kartą susidūrė su Sovietų specialiųjų tarnybų, o tiksliau – NKVD darbu. Mokykloje suėmė ir nuteisė sušaudyti virėją už sviesto vogimą. J.Modinas liudijo apie jį tardytojui.

Continue reading „Sovietų žvalgybos bendradarbis, vadovavęs “Kembridžo penketukui”“

mossad_2

Gerhardas Diteris gimė Berlyne. Jo šeima emigravo į Pietų Afrikos Respubliką dar iki Antrojo pasaulinio karo. Todėl Vokietijoje jam beveik neteko gyventi.

Gerhardas buvo drovus, uždaraus būdo jaunuolis, gėdinęsis savo aukšto ūgio. Dėl kerėpliškumo G.Diterį draugai buvo praminę “ant molinių kojų stovinčiu monstru”.

Jausdamas nepilnavertiškumo kompelsą jaunasis vokietis ieškojo, kur galėtų save tinkamiausiai realizuoti. Nutarė stoti į karinį jūrų laivyną ir čia siekti karjeros aukštumų. Kariniame jūrų laivyne jį gerbė. Jis buvo laikomas drausmingu karininku, dievinančiu griežtą, geležinę drausmę.

Continue reading „Už sovietų šnipo Gerhardo Diterio demaskavimą dėkoti reikėtų “Mossadui”“

spionka_katia

Didžiosios Britanijos Apeliacinėje komisijoje paskebta sensacinga žinia. Komisijos nariai oficialiai pripažino: “politiko padėjėja Jekaterina Zatuliveter buvo Rusijos slaptųjų tarnybų atstovė, kuriai pavyko sugundyti šalies gynybos reikalus kuruojantį britų parlamentarą”.

Pasak Apeliacinės komisijos narių, Rusijos slaptųjų tarnybų agentė  Didžiosios Britanijos Karalystei neabejotinai atnešė žalos, nes veikė ne kur kitur, o būtent parlamento rūmuose. Taip britų laikraštyje “The Times” rašo Deividas Sendersonas. Omenyje turima 26-erių metų Jekaterina Zatuliveter. Būtent ji užmezgė beveik ketverius metus trukusį meilės romaną su 65-erių metų amžiaus britų liberalu – demokratu Maikomu Henkoku.

Continue reading „Žavioji Rusijos šnipė sugundė Didžiosios Britanijos politiką“

litvinenko_marina

Didžiosios Britanijos sostinėje radioaktyviuoju poloniu nužudyto Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenka pasiekė reikšmingą pergalę.

Klausimas, ar perbėgėlio į Vakarus FSB karininko Aleksandro Litvinenkos mirties priežastis – Kremliaus ir FSB kerštas, bus svarstomas atviruose teismo posėdžiuose. Taip leidinyje “The Independent” teigia Teri Džadas.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė britų valdžios atstovams, kad oficialioji Maskva niekad neišduos britų teisėsaugai Andrėjaus Lugavojaus. Priminsime: kai kurie Didžiosios Britanijos ekspertai įtaria, kad būtent A.Lugovojus perbėgėliui pakišo mirtiną radioaktyvaus polonio dozę.

Continue reading „Aleksandrą Litvinenką nužudė rusų agentai?“

tomlin

Kas domisi žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėjęs Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Verbavo dar tuo metu, kai jis mokėsi Kembridžo universitete. R.Tomlinsonas tvirtina, kad oficialusis Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.

Kai kas Londone buvo tikras, kad jaunuolio laukia puiki žvalgybininko karjera. Deja, maždaug po penkerių metų R. Tomlinsonas netikėtai atleistas iš MI – 6. Kodėl britų užsienio žvalgyba atsisakė jo paslaugų – tiksliai niekas nežino išskyrus tuos, kurie priėmė tokį sprendimą. Įdomiausia, kad teisme R.Tomlinsonas nesėkmingai bandė apginti savo teises – įrodyti, jog išmestas nepagrįstai. Tada buvo apkaltintas valstybės paslapčių išdavimu ir … pasodintas į kalėjimą. Ne į bet kokį – į tokį, kuriame kaliniai turi mažiausiai teisių ir privilegijų. Kai išėjo į laisvę, jam kilo mintis parašyti knygą apie išgyvenimus, patirtus dirbant žvalgyboje ir sėdint kalėjime. Nepaisant įvairiausių trukdymų, 2001-aisiais išleido savo pirmuosius prisiminimus, pavadinęs juos „Didelė nesėkme“. 

Continue reading „Ričardo Tomlinsono laukė puiki žvalgybininko karjera“

Copy of spionkos_mata_hari

1963-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje kilo rimtas skandalas, į kurį norom nenorom įsipainiojo patys aukščiausi britų politikai ir kariniai veikėjai. Ginčų objektu tapo žavi striptizo šokėja Kristina Kiler.

Triukšmas dėl jos vaidmens žvalgybinėje istorijoje, kurioje buvo paminėta ir sovietų diplomato Jevgenijaus Ivanovo pavarė, įsiplieskė atsitiktinai. Tiesiog vieną vakarą naktiniame bare, stebėdami Kristinos šokį, susimušė du indai. Indai vienas kitą pliekė taip smarkiai, kad teko iškviesti policiją. Po šio nesusipratimo vienas indas buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą.

Continue reading „Skandalas, kilęs dėl striptizo šokėjos“

katia_jura

Rusė, dirbusi Didžiosios Britanijos parlamento nario padėjėja, sulaikyta ir gali būti deportuota įtarus šnipinėjimu.

Kaip rašo laikraštis Sunday Times, 25-rių metų Katia Zatuliveter buvo suimta Britanijos kontržvalgybos MI5 reikalavimu.

Jos darbdavys, deputatas Mike’as Hancockas, atstovaujantis Pietų Portsmuto rinkiminės apygardos interesams, pareiškė, kad ji nepažeidė įstatymo, ir ketina duoti apeliaciją dėl jos sulaikymo. Britanijos Vidaus reikalų ministerija pareiškė nekomentuosianti atskirų deportacijos bylų ir klausimų.

Continue reading „Rusė, dirbusi Britanijos parlamentaro padėjėja, įtariama šnipinėjimu“