Užsienio reikalų ministerija (URM) informuoja, kad pastaruoju metu įvykdytos kelios informacinės provokacinės atakos prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikus.
 
Koordinuotų atakų metu buvo siekiama manipuliuoti ir skleisti melagingą informaciją bei bandoma diskredituoti Rusijos opozicijos bei ją palaikančių Baltijos šalių atstovų santykius.
 
Reaguodamos į šiuos išpuolius, Lietuvos institucijos bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos kolegomis.
 
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines bei kibernetines-informacines atakas bei įvairaus pobūdžio provokacijas, kuriomis siekiama pakenkti deeskalacijos prie Ukrainos sienų reikalaujančioms bei aktyviai demokratinius procesus Baltarusijoje ir Rusijoje palaikančioms valstybėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:01

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusią savaitę, gegužės 22-28 dienomis, fiksavo kompleksinę, kelių stadijų priešišką melagingos informacijos operaciją, kuria siekta diskredituoti Lietuvos strateginės sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų – karines pajėgas Europoje, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kariuomenės atstovai informuoja, kad priešiška informacinė operacija prasidėjo iš karto po to, kai 2020 m. gegužės 13 d. JAV armijos Europoje vadavietė paskelbė pranešimą spaudai apie dalyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, atnaujinamas „DEFENDER EUROPE 20 plus“ tarptautines pratybas.
 
Operacija buvo vykdoma dviem etapais. Pirmojo etapo metu, gegužės 13 ir 27 dienomis, buvo sukurti ir išplatinti du melagingi straipsniai apie JAV kariuomenės Europoje vado gen. ltn. Christopher’io G. Cavoli’io ir JAV armijos 2-ojo ABCT vado plk. Patrick’o O’Neal’o „nuomonę“ teigiančia, kad neva Lenkija ir Baltijos šalys yra nepajėgios dalyvauti šiose tarptautinėse pratybose.
 
Antrasis etapas buvo pradėtas gegužės 27 d. žiniasklaidai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms išplatinant naujienų agentūrą ir Lenkijos krašto apsaugos ministrą imituojančius netikrus laiškus su nuorodomis į melagingus straipsnius bei neva neigiama reakciją į gen. ltn. Christopher’io G. Cavoli’io „pareiškimus“.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kariuomenės analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad situacijai dėl COVID-19 pandemijos normalizuojantis išlieka bandymų ja pasinaudoti dezinformacijos platinimui ir žmonių klaidinimui.
 
Per praėjusią savaite fiksuoti 58 informaciniai incidentai, iš kurių daugiau nei 60 proc. buvo rusų kalba. Nuo vasario 1 d. iki gegužės 28 d. imtinai nustatyta apie 1335 skirtingų tipų informacinių incidentų, skleidžiamų elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, kurie yra susiję su COVID-19.
 
Toliau skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos, kad neva buvęs „Microsoft“ vadovas Bill’as Gates’as finansavo COVID-19 viruso sukūrimą ir suplanavo pasaulinę pandemiją, prieš Lietuvos valstybės institucijas kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos, kurių organizatoriai teigia, kad koronavirusas neva yra finansinė, pasaulinio masto afera, o karantino metu vyksta pasiruošimas įdiegti 5G ryšį, kuris bus skirtas masiniam žmonių sekimui ir kontrolei.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Dezinformacijos taikiniais ir toliau išlieka krašto gynyba, NATO ir Lietuvos sąjungininkai. Jos skleidėjai siekia paskatinti neigiamas Lietuvos piliečių nuotaikas kariuomenės ir gynybos finansavimo klausimais. Taip pat kaltina Europos Sąjungą bandymais „sukurstyti“ pilietinius neramumus Baltarusijoje, o pati Bendrija neva stokoja solidarumo, negeba susidoroti su koronoviruso pandemijos padiktuotas iššūkiais ir yra ant kracho bei visiško subyrėjimo slenksčio.
 
Taip pat toliau kaltinama Amerikos ir Vakarų Europos žiniasklaida kaip „platinanti“ dezinformaciją apie COVID-19 padėtį Rusijoje.
 
Teigiama, kad neva Vakarai vykdo informacinį puolimą prieš Rusiją ir koronoviruso pandemiją išnaudoja šios šalies bei Kinijos tarptautiniam diskreditavimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 06:47

Prof. Alvydas Nikžentaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvos istorijos instituto vadovas profesorius Alvydas Nikžentaitis teigia, kad Lietuvos ir Rusijos kuriamas istorinis naratyvas dažnai susikerta. Pasak istoriko, skleisdama melagingą informaciją apie Sausio 13-ąją, partizanų kovą ir lietuvių kolaboravimą su naciais, Rusija siekia diskredituoti Lietuvos istorinę atmintį ir legitimuoti savo politinį režimą.

„Rusijos atminties centrinė figūra yra didvalstybė, arba dar geresnis rusiškas žodis – „deržava“. „Deržavos“ idėja yra viena iš pagrindinių, nesvarbu ar ji būtų carinėje Rusijoje, ar dabartinėje valstybėje. Kitas šito centrinio mito pagrindinis resursas yra pasakojimas apie Didįjį Tėvynės karą ir pergalę Didžiajame Tėvynės kare“, – Eltai sakė A. Nikžentaitis.
 
Pasak profesoriaus, Rusijos istorijos politika yra konfrontacinė su tais kaimynais, kurie kėsinasi į šiuos jos istorinės atminties pamatinius akmenis.
 
„Būtent šiame kontekste reikia ir žiūrėti į Rusijos istorijos politiką kaimynų atžvilgiu. Ji, visų pirma, yra konfrontacinė su tais kaimynais, kurie kėsinasi į jos atminties pamatinius akmenis: ar tai būtų bandymas sumenkinti vadinamąją „deržavą“, ar tiesiog bandymas paneigti herojiškos pergalės Didžiajame Tėvynės kare mitą“, – sakė Lietuvos istorijos instituto vadovas.
 
A. Nikžentaičio teigimu, „deržavos“ sampratoje yra pretenzijų ir į buvusias vadinamosios didvalstybės dalis, tarp jų ir į Lietuvą. Pasak istoriko, dėl to Rusijos istorijos politika Lietuvos valstybingumo istoriją siekia pavaizduoti nelegitimia.
 
„Rusijos istorijos politika, visų pirma, stengiasi pakirsti kaimyninių šalių tapatybės pagrindus, kurie remiasi į tam tikrus praeities pasakojimus, juos diskredituodama“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Nikžentaitis.
 
Todėl, pasak profesoriaus, Rusija savo istorijos politika siekia diskredituoti Lietuvos istoriją, skleisdama melagingą informaciją apie partizanų kovą, lietuvių kolaboravimą su naciais Antrojo pasaulinio karo metais žudant žydus. Istoriko teigimu, šiame kontekste į Rusijos politikos akiratį patenka ir Sausio 13-osios įvykiai.
 
Pasak A. Nikžentaičio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neabejotinai siekia įeiti į istoriją kaip „deržavos“ kūrėjas, todėl, pasak profesoriaus, nieko keisto, kad jam imponuoja tokios istorinės asmenybės, kaip Ivanas Rūstusis, Petras I ir Jekaterina II.
 
„Aktyvi Rusijos istorijos politika, galima sakyti, yra V. Putino nuopelnas, nes B. Jelcino laikais mes negalėjome kalbėti apie kokią nors aktyvesnę Rusijos istorijos politiką“, – sakė A. Nikžentaitis, pabrėždamas, kad būtent V. Putino valdymo laikotarpiu yra sukurti ir pagrindiniai Rusijos istorijos politikos vykdymo mechanizmai.
 
A. Nikžentaičio teigimu, Rusijos teisėsauga, iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, siekia dviejų tikslų.
 
„Yra siekiama dviejų tikslų: siekiama parodyti, kad Rusija gina savo piliečius, o ypač savo specialiųjų tarnybų žmones. (…) Kitas siekis yra pademonstruoti, kad to meto specialiųjų pajėgų būriai Lietuvoje veikė legaliai. Kitaip tariant, yra nepripažįstamas vienas iš pamatinių Lietuvos nepriklausomybės Aktų – Kovo 11-osios“, – teigė istorikas.
 
A. Nikžentaičio įsitikinimu, kol Rusija netaps normalia demokratine visuomene, kažkas esminio Lietuvos santykiuose su Rusija nesikeis.
 
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Raimundas Lopata taip pat laikosi nuomonės, kad Rusijoje istorijos politika naudojama kaip vienas iš egzistuojančio režimo pagrindų.
 
„Istorija yra naudojama kaip egzistuojančio režimo legitimumo vienas iš pagrindų. Taip pat istorijos pagalba legitimuojami ir kai kurie dabartinio režimo užsienio politikos žingsniai. (…) Istorijos klausimus kuruoja specialūs Rusijos prezidento administracijos padaliniai, netgi vadinamoji Rusijos prezidento administracijos biblioteka, pagal kurios taikinius spausdinamos knygos, kurios, režimo vadovų galva, yra tinkamos leisti“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
 
R. Lopata taip pat visiškai sutinka su teiginiu, kad Rusijos istorinė politika ir Rusijos teisėsauga yra persipynusios tarpusavyje. Politologas, kaip ir istorikas A. Nikžentaitis, laikosi nuomonės, kad Rusijos istorijos politika pasikeis, tik pasikeitus pačiam režimui.
 
„Galima prisiminti B. Jelcino Rusijos politiką – ji buvo visiškai kitokia. Taip kad laukiami, norimi pokyčiai įvyks tik tada, kai pasikeis pats režimas“, – teigė R. Lopata. Visgi, pasak politologo, kol kas nėra jokių požymių, kad greitu metu režimas galėtų pasikeisti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 14:55

Amerikos socialiniuose tinkluose jau prasidėjo plataus masto kampanija, kuria siekiama diskredituoti Demokratų partijos kandidatus, ketinančius dalyvauti 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, ir su ja, bent jau iš dalies, gali būti susijusios užsienio valstybės.

Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis kibernetinio saugumo ekspertais.

Leidinio žiniomis, pagrindiniais išpuolių socialiniuose tinkluose taikiniais tapo Kalifornijos valstijai atstovaujanti senatorė Kamala Harris, senatorė iš Masačusetso valstijos Elizabeth Warren, buvęs Kongreso Atstovų Rūmų narys Betas O’Rourke`as, Vermonto valstijai atstovaujantis senatorius Bernie Sandersas.

Žiniasklaidoje varoma plataus masto dezinformacijos kampanija prieš Demokratų partijos kandidatus 2020 metų rinkimuose, ir esama požymių, kad bent jau iš dalies prie šios veiklos prisideda užsienio šalys, teigia „Politico“.

Pasak leidinio apklaustų ekspertų, kampanijos tikslas – pakirsti demokratų pozicijas platinant memus, diskredituojančius saitažodžius, dezinformaciją, iškraipant tikrąsias pretendentų pozicijas įvairiais klausimais. Tokių pranešimų autoriai stengiasi „sukelti nesantaiką ir suirutę“ demokratų gretose artėjant pirminiams rinkimams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 04:00

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Andrius Kubilius sako, kad konservatoriai nesibaimina naujų laikinųjų tyrimo komisijų dėl politikos ir verslo ryšių. Pasak A. Kubiliaus, jis gali atsakyti į visus klausimus viešai, jei tai nėra valstybės paslaptis.

„Mes (Konservatoriai. – ELTA) tikrai nesibaiminame jokių tyrimų, kadangi tyrimai Ramūno Karbauskio dėka pasidarė juokingi. Tyrimai yra visiškai diskredituoti. Parlamentiniai tyrimai rodo vieną dalyką, kad Ramūnas Karbauskis daugiau nežino, kaip sutelkti savo rinkėją“, – „Delfi dienai“ sakė A. Kubilius.

Pasak konservatoriaus, parlamentiniai tyrimai ,,valstiečių“ dėka tapo neautoritetingi bei abstraktūs. Tokie tyrimai yra valdančiųjų ginklas prieš opoziciją, nes opozicijai neužtenka daugumos surengti komisijų R. Karbauskiui dėl „Agrokoncerno“ veiklos.

„Kas pavyko R. Karbauskiui ir kas man – yra tikrai gaila. Esu pats prisidėjęs prie parlamentinių procedūrų viso sudėliojimo, statuto sudėliojimo, jis pasiekė tai, kad ateityje parlamentiniai tyrimai atrodys kaip labai juokingi dalykai“, – sakė konservatorius.

A.Kubilius sakė nesibaiminąs nė dėl vieno komisijos klausimo.

„Aš į visus klausimus galiu atsakyti viešai, jeigu tai nėra valstybės paslaptis“, – teigė A. Kubilius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį pateikė Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 05:14

Rumunijos nacionalinė kovos su diskriminacija taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies prezidentui Klausui Iohanniui skiriama 2 tūkstančių lėjų (444 eurų) bauda už žodžio „nusikaltėliai“ vartojimą, praneša naujienų agentūra „Agerpres“.

„Prezidento K. Iohanio pavartotas žodis „nusikaltėliai“ pažeidė žmonių, kuriems dar nepaskelbtas nuosprendis, teises. Prezidentui paskirta administracinė 2000 lėjų bauda“, – sakoma pranešime.

Prezidento administracija pranešė nepaliksianti šio sprendimo be dėmesio. „Rumunijos valstybės vadovas mano, kad šis sprendimas yra politinis, todėl jis apskųs jį atitinkamoje instancijoje“, – sakoma administracijos pareiškime.

Rumunijos prezidentas K. Iohanis yra dešiniojo centro jėgų atstovas, o vyriausybėje dominuoja socialdemokratai. Pastaraisiais metais prokurorai dėl korupcijos pasiuntė už grotų daug aukštų valdininkų ir verslininkų. Prezidentas ir opozicija atvirai vadina socialdemokratus „korupcijos partija“, o jos lyderius – „nusikaltėliais“. Savo ruožtu Socialdemokratų partijos atstovai teigia, kad prokuratūra vykdo prezidento politinį užsakymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:35

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas. 

Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo“

Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.

„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.

„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.

Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.

Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 05:00

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atleido iš pareigų Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą M. P. dėl dviejų šiurkščių tarnybinių nusižengimų, kuriuos savo išvadose konstatavo specialiai sudaryta Komisija.

Komisijos išvadose nurodoma, kad šių metų sausio 2 d. M. P. neatvyko į tarnybą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir tuo nevykdė savo pareigos laikytis įstatymų, kitų teisės aktų bei vidaus tvarkos taisyklių, o tuo, kad tą dieną darbo metu viešoje vietoje buvo neblaivus – ne tik nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bet ir diskreditavo prokuratūros autoritetą.

Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas valstybės tarnautojui neatvykus į darbą. Gavus duomenų apie tai, kad M. P. tą dieną Vilniuje sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, tarnybinis patikrinimas buvo praplėstas ir pateikta bendra išvada, kuriai generalinis prokuroras pritarė.

Nustačius, kad vairuotojo M. P. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281 str. 7 d., kuris šiuo metu tebevyksta.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

207.01.22; 06:03

Nuo šiol kiekviena užsienio valstybė, turinti tikslą sužlugdyti lietuviško verslo įmonę arba net visą sektorių, diskredituoti Lietuvos valstybines institucijas ir visą valstybę, gali tai padaryti pačių Lietuvos valdžios institucijų rankomis pagal gerai pasiteisinusį metodą, kurį išbandė Rusijos tarnybos.

Veiklos modelis paprastas: užsienio (greičiausiai nedraugiškos šalies) atitinkamos srities institucija kreipiasi į Lietuvos prokuratūrą dėl galimo Lietuvos pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis, galimos prekybos įtaka ar kito galimai korupcinio veiksmo. Tada prokuratūra pradeda tirti ar kitaip stebėti Lietuvos institucijos veiklą/ų, žinoma, tai vykdo slaptai.

Susidarius tinkamoms politinėms sąlygoms (rinkimai, poreikis įdarbinti savus žmones), net ir neturint oficialių rezultatų Prokuratūra, pasitelkusi STT ir kitas jėgos tarnybas, įnirtingai ir kuo triukšmingiau imasi „ginti“ viešąjį interesą.

Galimi nusikaltusieji būna nukenksminti taip, kad, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, įtariamieji patiria didžiulę ekonominę žalą, t. y. bankrutuoja jų verslas, netenka darbo, mokesčių mokėtojams tenka našta mokėti jų gydymo išlaidas bei pašalpas.

Priminsiu, kad Prokuratūra yra pagrindinė ir svarbiausia institucija, turinti ginti viešą interesą Lietuvoje. Kaip ši priedermė yra (ne) vykdoma, reiktų ne vieną tomą surašyti.

Mano aprašytas atvejis nėra labai paplitęs, bet šiomis dienomis vykstanti „Koldūnų isterija“ parodė, jog mūsų slaptosioms tarnyboms pateikta net nepatikrinta „informacija“ iš užsienio gali sėkmingai paralyžiuoti bet kurios lietuviško verslo įmonės ar net viso sektoriaus veiklą, sumenkinti piliečių ir užsienio šalių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko svarbų vaidmenį padedant nacionaliniam verslui pradėti veiklą kitose pasaulio valstybėse. Dar vakar ji turėjo didelį pasitikėjimą ir į ją pagal veiklos rezultatus lygiavosi dauguma kitų šalių analogiškų institucijų. Kokia žinia dabar yra jiems siunčiama?

Susirūpinimą kelia ir tai, jog Vyriausybė nebesugeba dirbti be skandalų, nepajėgia kokybiškai atlikti pačių paprasčiausių darbų, ministerijos bei kitos institucijos nebendradarbiauja, ypatingai jei jos priklauso skirtingoms partijoms.

Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Slaptai.lt nuotr.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Slaptai.lt nuotr.

„Koldūnų isterija“ akivaizdžiai parodė Vyriausybės valdymo broką: Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nė vienas vartotojas.

Tačiau kažkodėl visiškai nesijaudina, jog kita institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie LR Teisingumo ministerijos, turinti taip pat rūpintis, jog nebūtų prekiaujama nesaugiais produktais, iš viso nerodo jokių rezultatų šioje srityje.

Nuo šių metų pradžios buvo panaikinta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kuri prižiūrėjo, kad vartotojams nebūtų parduodami nesaugūs ne maisto produktai (žaislai, elektrotechninės, cheminės prekės ir kt.). Nesaugių ir pavojingų produktų per metus ši inspekcija rasdavo bei išimdavo iš rinkos apie 60 rūšių. Panaikinus inspekciją, jos funkcijos buvo perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Praėjo daugiau nei puse metų, tačiau nei vieno, pabrėžiu nei vieno, nesaugaus produkto ši institucija nesurado. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl jokia valstybės institucija nekelia klausimų, ar kartais ši tarnyba neprekiauja poveikiu, o gal tiesiog nesugeba atlikti savo darbo? Gal todėl, kad ji yra prie „teisingos“ ministerijos ir gali pro pirštus žiūrėti į jai pavestas funkcijas?

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sugebėjimu dirbti nesuabejota net tada, kai šių metų pradžioje galimai nesaugiu žaislu užspringo ir mirė mergaitė. Apie jokį šio mirtino atvejo tyrimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje neteko girdėti, o ir joks ministras neparodė savo susirūpinimo.

Tuo tarpu galima tik įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei nuo „Judex“ koldūnų būtų sunegalavęs nors vienas žmogus?

Kitas skaudus atvejis, kai šių metų gegužės mėnesį nuo ūmaus infekcinio susirgimo, susijusio su infekuotu maistu, ligoninėje mirė karys, 21 metų sveikas ir stiprus, vienturtis sūnus Martynas Jurkus. Ar buvo pareikalauta atsistatydinti už maisto saugumą bei operatyvios ir veiksmingos pagalbos suteikimą kariuomenėje atsakingų tarnybų vadovų? Negirdėjome.

Kitą savaitę premjeras A.Butkevičius spręs, ar palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorių J.Milių savo pareigose. Jei nuspręs, kad jis nebegali atlikti savo pareigų, bus padaryta didžiulė žala ne tik maisto, bet ir visam lietuviškam eksportui. Kris pasitikėjimo mūsų valstybinėmis institucijomis „akcijos“ kitų šalių institucijų akyse. Atstatydinimo atveju turime pareikalauti viešai paaiškinti susidariusią padėtį ir prisiimti atsakomybę pačiu aukščiausiu lygiu, nes valstybės, jos institucijų reputacijai padaryta nepamatuotai didelė žala.

Šią milžinišką žalą Lietuvos valstybės ekonominiams interesams (eksporto mažėjimas, bedarbystės, emigracijos didėjimas, valstybės institucijų diskreditacija nacionaliniu ir pasauliniu mastu) vykdo patys Lietuvos politikai, įnirtingai kovojantys dėl darbo vietų sau ir savo rėmėjams dar keturiems metams…?

Dauguma „Judex“ įmonės, kurioje dirba apie 100 žmonių, gaminių buvo eksportuojama į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją, tačiau tik Rusijos tarnybos pareiškė pretenzijas dėl produkcijos. Gal Rusijoje ar kitoje šalyje vartotojai apsinuodijo? Ne, vartotojų skundų nebuvo. „Blogi“ kaimyninės šalies laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie yra sudėtinė politinio poveikio ir pastovi ekonominio karo su Lietuvos įmonėmis priemonė, tapo valstybės paslaptimi net tiesiogiai už maisto saugą atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri yra tiesiogiai pavaldi LR Vyriausybei.

Nelaukiant oficialių tyrimo rezultatų, didieji prekybos tinklai jau atsisako „Judex“ produkcijos. „Mes iškart priėmėme tą sprendimą, nes tiksliai nežinome, apie ką tiksliai eina kalba, bet mūsų principas yra, jeigu yra bent menkas įtarimas, kad produkcija nesaugi, tai produkcija išimama, o vėliau aiškinamės, ar įtarimai pagrįsti“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.

Bet gi, pagal šį veiklos modelį, vadovaujantis prielaidomis bei nepatvirtintais tyrimo rezultatais, galima sužlugdyti bet kurią įmonę, banką, bet kokį žmogų Lietuvoje.

Šis skandalas kilo neva rūpinantis vartotojų sveikata, tačiau šioje istorijoje nėra nukentėjusių vartotojų. Žinoma, po kilusios isterijos žiniasklaidoje žmonės užplūdo vartotojų teisių apsaugos institucijas su klausimais, ką daryti su nusipirktais „Judex“ koldūnais, ar galima juos valgyti, ar galima juos grąžinti ir atgauti pinigus. Tačiau oficialių atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. Vartotojus, jais neva susirūpinę politikai, kaip ir visada, pamiršo!

Ar ne per dažnai valdininkai, norėdami paslėpti savo darbo broką, naudojasi paslapties šydu. Nuo ko jie slepia informaciją? Nuo savo žmonių?

Ši istorija visiems, bent kiek blaiviai mąstantiems žmonėms, dar kartą parodė, jog egzistuoja didžiulės valstybės valdymo sisteminės spragos, valdininkų nekompetencija, didžiulis valstybinio mąstymo stygius, kurie yra grėsmingi ne tik asmens, bet ir visos valstybės saugumui. Vardan siaurų grupinių interesų be jokių skrupulų aukojamas verslas, žmonių likimai, valstybės interesai.

Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė, jokios partijos narė, ne kandidatė į Seimą.

2016.08.09; 05:18

Liepos 5 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo įžvalgomis apie prieš Lietuvą vykdomą slaptą informacinį karą pasidalino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis („Informacinio karo prieš Lietuvą raida ir tikslai“), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius („Matomas ir nematomas informacinis karas“), portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė („Skaitytojų komentarai kaip juodosios valstybės menkinimo technologijos“), portalo „Lrytas.lt“ aktualijų skyriaus redaktorius Dovydas Pancerovas („Informacinės grėsmės per Lietuvos pirmininkavimą ES“), Seimo narys Mantas Adomėnas ir Demokratinės politikos instituto ekspertas Petras Katinas („Radikalizuojantys tinklai – nauja politinės subversijos forma?“), Europos humanitarinio universiteto prorektorius Bernardas Gailius („Ezoterika kaip atskira informacinė erdvė“), Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) namų direktorius Justas Šireika („Strateginiai energetikos projektai informacinio karo lauke“).

Man, 20 metų dirbusiam Seimo informaciniame padalinyje, analizavusiame pasaulio žinias, kėlusias pavojų Lietuvos saugumui arba atvirkščiai, fiksavusias jos saugumo didėjimo ženklus, atrinkinėjusiam dezinformacines žinias, konferencija, kurią pavadinčiau labai svarbiu Seimo kuruojamu viešu įvadu į problemą, paliko gerą įspūdį.

Continue reading „Informacinis karas prieš Lietuvą“

timosenko-

Kompiuterių įsilaužėliai svetainėje zhuzhaleaks.com paskelbė 5132 elektroninius laiškus iš Julijos Timošenko dukters Jevgenijos Timošenko, pravarde Žuža, paskyrų. Apie tai praneša “Die Zeit”.

Beje, svetainėje paskalbtas Julijos Timošenko, kurią kamuoja nugaros skausmai, gydymo planas. Skelbiami duomenys, kad per keturias savaites gydymo opozicijos politikės šeima turėjo sumokėti Berlyno Charité klinikos gydytojams 680 tūkstančius eurų, o tai labiau panašu „ne į gydymą, o į kyšį tokiame politiniu požiūriu subtiliame reikale kaip liga“.

Continue reading „Ukraina: purvini triukai medžiojant Juliją Timošenko“

nasi_raudoni

Programišių „Anonymous“ grupė prieš keletą dienų paskebė sensacingos informacijos. Ši mįslinga grupė sugebėjo įsilaužti ir paviešinti artimai su Kremliumi susijusios jaunimo organizacijos „Naši“ elektroninius laiškus. Laiškų turinys – skandalingas. Skaitant jų laiškus akivaizdūs tapo kai kurie „Naši“ propagandinės strategijos ypatumai.

Pasirodo, jaunimo judėjimas kai kuriems Rusijos žurnalistams mokėjo solidžius honoratrus vien už tai, kad šie kurtų teigiamą premjero Vladimiro Putino įvaizdį ir menkintų demokratiškai nusiteikusių Rusijos aktyvistų reputaciją.

Continue reading „Demaskuota proputiniškos organizacijos „Naši“ taktika ir strategija“

florianas

Iki šiol vienur silpniau, kitur stipriau vis dar sugaudžia Antrojo pasaulinio karo pabaigos aidai.

Austrijos federalinėje žemėje Karintijoje ypač dramatiškai klostėsi įvykiai 1945 m. pirmosiomis trimis gegužės savaitėmis.

„Gegužės 8-ąją į Karintijos sostinę Klagenfurtą įžengė britų kariai, o po kelių valandų atžygiavo komunistinės Jugoslavijos vadinamosios liaudies išsivadavimo armijos daliniai, kurie turėjo užtikrinti teritorines Tito pretenzijas. Britai aiškiai davė suprasti netoleruosią jugoslavų buvimo Karintijoje.

Continue reading „Broz Tito vykdė žiaurų genocidą“

zilinskas001

Tikriausiai visi atkreipėme dėmesį, kam “Rossatom” šiemet skyrė net vieną milijoną JAV dolerių. Ogi propaganos reikmėms. Milijonas dolerių skirtas “Baltijos” atominės jėgainės statybos projekto įvaizdžiui gerinti. Tai byloja apie Rusijos ketinimus ir toliau visais įmanomais būdais  kenkti Lietuvai, siekiančiai vietoj Ignalinos AE turėti naują atominę elektrinę. Rusijai labai nepatinka lietuvių pastangos ištrūkti iš posovietinės energetinės priklausomybės. Todėl ir negailima lėšų įvairiausiems propagandiniams triukams.

Beje, už tą milijoną dolerių kol kas surengta tik viena tarptautinė spaudos konferencija ir tarptautinis šachmatų turnyras. Milijono dolerių šiems dviems renginiams – lyg ir per daug. Kam bus investuojami likę pinigai? Juk “Rossatom” pinigus būtina įsisavinti iki šių metų pabaigos. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas parlamentaras Rokas Žilinskas labiausiai pergyvena, kad šie pinigai nebūtų skiriami lietuviškosios žiniasklaidos papirkimui.

Continue reading „Milijonas dolerių, kuriuos “Rossatom” skyrė propagandos reikmėms“