JAV prezidentas Joe Bidenas vieši Varšuvoje. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Varšuvoje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė Baltieji rūmai.
Tai pirmasis JAV lyderio susitikimas su aukšto rango Kyjivo pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Jis vyko „Marriott“ viešbutyje Varšuvos centre, prie miesto traukinių stoties, kur nuo karo pradžios stebimas nuolatinis pabėgėlių iš Ukrainos srautas.
Susitikimo metu J. Bidenas vienoje stalo pusėje sėdėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, o priešais juos sėdėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Prieš tai J. Bidenas paskutinįkart matėsi su D. Kuleba vasario 22-ąją Vašingtone. Nuo tada D. Kuleba buvo Lenkijoje susitikęs su A. Blinkenu.
Šeštadienis yra antroji J. Bideno vizito Lenkijoje diena. Prieš tai jis Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderiais.
Penktadienį jis taip pat susitiko su Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos dislokuotais JAV kariais ir pabėgėliams padedančiais pagalbos organizacijų darbuotojais. JAV prezidentas Joe Bidenas – viešnagės Lenkijoje metu. EPA – ELTA foto
Jis išgyrė ukrainiečius, kad šie Rusijos invazijos akivaizdoje parodė savo „tvirtumą“, ir palygino jų pasipriešinimą su prodemokratiškais protestais Kinijos sostinės Tiananmenio aikštėje 1989-aisiais. „Tai yra Tiananmenio aikštė kvadratu“, – teigė JAV prezidentas.
Jis taip pat įvardijo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „žmogumi, kuris, mano nuomone, yra karo nusikaltėlis“. „Manau, kad toks bus ir jo teisinis apibrėžimas“, – pridūrė prezidentas.
J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti pačioje Ukrainoje ir savo paties akimis pamatyti, kas ten vyksta.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad antradienį Ukrainoje vykusio susitikimo su šios šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba metu buvo aptarta Ukrainos perspektyva Europos Sąjungoje, finansinė ir karinė parama karo niokojamai šaliai bei tolesnės sankcijos Rusijai.
„Susitikimas – tai pirmiausiai politinės paramos išraiška: paremti ir dar sykį pasakyti, kad Lietuvos parama Ukrainai yra šimtaprocentinė visais būdais, kuriais mes galime, kiek tik mūsų jėgos leidžia mes padėsime savo broliams ir sesėms Ukrainoje, kovojantiems žūtbūtinę kovą“, – Eltai savo vizito į Ukrainą tikslą paaiškino G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba metu buvo aptarta ir tolesnė karinė bei finansinė parama Ukrainai.
„Aptarėme konkrečius poreikius, ką galime padaryti, kokiuose formatuose iškelti klausimus apie tai, ko reikia Ukrainai. Lietuvos indėlis, aišku, yra pripažintas ir yra suprantama, kad objektyviai mūsų galimybės galbūt yra ribotos, bet mūsų diplomatinės galimybės visą laiką dar gali padaryti ir daugiau, siekiant kitus paraginti padėti Ukrainai“, – akcentavo ministras.
G. Landsbergis taip pat pažymi, kad susitikimo metu buvo aptarti ir veiksmai dėl tolesnių sankcijų Rusijai.
„Sutarėme, kad tikrai tai turi būti daroma toliau. Ir ne iki galo mus įtikina, kad jau yra padaryta pakankamai, V. Putinas toliau turi vis dar resursus, kuriais finansuoja savo karą prieš Ukrainą, ir reikia tuos resursus jam mažinti“, – sakė jis.
Ministras taip pat teigia, kad susitikimo su D. Kuleba metu taip pat buvo aptartas ir Ukrainos narystės ES klausimas.
„Sutarėme lygiai taip pat, kad jokiu būdu Ukrainos kreipimasis, prašymas priimti negali būti padėtas į stalčių ir kad po dienų Versalyje turi sekti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad tolesnė Ukrainos narystės ES perspektyva šiuo metu sprendžiama Europos Komisijoje.
„Dabar kamuolys yra Europos Komisijos rankose ir turime sulaukti labai aiškių atsakymų, kokius žingsnius jie toliau numato. Tai iš tikrųjų valstybių vadovai sutarė dėl tolesnių žingsnių Versalyje ir dabar tiesiog labai primygtinai laukiame, kad Europos Komisija toliau savo žingsnius žengtų“, – teigė politikas.
ES atsiranda sankcijų Rusijai nuovargis
G. Landsbergis, paprašytas įvertinti ES valstybių pasiryžimą griežtinti sankcijas Rusijai, pripažįsta, kad kai kurios valstybės jau pradeda jausti sankcijų Rusijai nuovargį. Visgi ministras pabrėžia, kad tai dar tik kelionės pradžia. Pasak jo, vienas iš svarbių tolesnių svarbių sankcijų žingsnių – sprendimas iš Rusijos nebepirkti iškastinių resursų.
„Šiek tiek pastebime, kad yra tokio sankcijų nuovargio, ir kai kuriems, atrodo, dar net maratono neįpusėjus pirmuosius kilometrus bėgti tarsi pradeda trūkti kvapo. Tai man norisi pasakyti, kad kelionė dar tikrai yra ilga ir dar padaryti reikia daug ką. Ir vienas iš žingsnių yra būtent iškastinių resursų pirkimo iš Rusijos atsisakymas“, – akcentavo ministras.
Jis pabrėžia, kad norint atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, yra būtinas labai aiškus didžiųjų ES valstybių apsisprendimas.
„Reikia ieškoti alternatyvių energijos šaltinių apskritai, pereiti prie žaliosios energijos greičiau, negu tai buvo planuota anksčiau padaryti, arba bent jau trumpuoju laikotarpiu ryžtingai ieškoti kitų tiekėjų toms energijoms sritims, kurios mums dabar yra reikalingos – pirmiausiai naftai ir dujoms“, – sakė G. Landsbergis.
D. Kuleba: susitikime su S. Lavrovu pažangos nepasiekta. EPA-ELTA nuotr.
Antalija, kovo 10 d. (ELTA). Per pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, anot Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos, pažangos dėl paliaubų nepasiekta. Jis pasirengęs naujam susitikimui šiuo formatu, ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Mes kalbėjome apie paliaubas, tačiau šiuo klausimu pažangos nepasiekta“, – sakė Ukrainos ministras. Taip pat nepavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Mariupolio miestui prie Azovo jūros.
D. Kuleba pokalbius su S. Lavrovu pavadino lengvais ir kartu sunkiais – lengvais, nes S. Lavrovas laikėsi savo tradicinės retorikos, sunkiais – nes jis pat darė viską, ką galėjo.
Ukraina nekapituliuos, pabrėžė ministras. Ukraina esą sužlugdė Rusijos planus. Jo šalis pasirengusi subalansuotam diplomatiniam sprendimui. Anot D. Kulebos, jam susidaro įspūdis, kad Rusija šiuo metu nenori paliaubų. S. Lavrovo pozicija esą buvo tokia, kad Rusija tęs savo agresiją, kol Ukraina įgyvendins Rusijos reikalavimus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Sunkiausia padėtis, anot D. Kulebos, šiuo metu yra Mariupolyje. Jis pareiškė viltį, kad Rusija leis įkurti humanitarinius koridorius Mariupoliui.
S. Lavrovas, jo pačio teigimu, per pokalbį atkreipė dėmesį į savo šalies jau pateiktus pasiūlymus. Į tai norima atsakymų, sakė jis po susitikimo. Be to, buvo kalbama humanitariniais klausimais.
Jo šalies karinė operacija Ukrainoje vyksta pagal planą, spaudos konferencijoje tikino S. Lavrovas. Kartu jis apkaltino Vakarus pavojingu elgesiu. Ministras sakė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą mirtinais ginklais. Esą nėra aišku, į kieno rankas gali patekti raketų paleidimo sistemos. Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad ministrų pokalbis truko apie pusantros valandos.
Abi šalys jau anksčiau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, tačiau šis susitikimas Antalijoje buvo pirmasis, kai pokalbiuose dalyvavo Rusijos ministras. Kijevo ir Maskvos dialogas kol kas atvėrė kelią tik laikinoms paliauboms kai kuriose vietose ir evakuaciniams koridoriams, tačiau Rusija jau sulaukė kaltinimų pažeidus šiuos susitarimus.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 9 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos piliečius ir valdžią suvokti, kad Rusija jų akivaizdoje daro karo nusikaltimus, ir padėti ukrainiečiams sustabdyti Putiną.
Ukrainos diplomatijos vadovas tai rašo autoriniame straipsnyje Vokietijos leidiniui „Die Welt“.
D. Kuleba pažymi, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą trunka jau beveik dvi savaites. Rusijos kariuomenės vykdomi barbariški karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui yra tokio masto, kokio Europa neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Manau, kad tai, ką matote ir skaitote apie karą Ukrainoje, jus gąsdina. Bet mes jus dėl viso to įspėjome. Mes prašėme jūsų ginklų, o kaip atsakymą girdėjome istorijas apie „istorinę atsakomybę“, kuri kažkodėl buvo juntama rusams, bet ne ukrainiečiams. Prašėme jūsų nestatyti „Nord Stream 2“, bet jūs sakėte, kad tai tik „komercinis“ projektas“, – rašo D. Kuleba. Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
„Mes įspėjome, kad Putinas yra tokio masto blogis, kokio pasaulis nematė 80 metų. Prašėme nekartoti praeities klaidų ir užkirsti kelią katastrofai. Dabar jūs pagaliau pripažinote savo klaidas. Jūs dabar tiekiate mums ginklus, stabdote Rusijos dujotiekį ir remiate sankcijas Rusijai. Kodėl to negalima buvo padaryti iš karto, kai to jūsų prašėme? Ar tikrai reikėjo laukti, kol ukrainiečių vaikai pradės mirti nuo dehidratacijos ir aviacinių bombų?“ – retoriškai klausia Ukrainos URM vadovas.
Kreipdamasis į vokiečius, D. Kuleba juos paragino „praregėti“ ir suprasti, kad Ukrainai reikalinga skubi pagalba.
„Jums gali atrodyti, kad jau įvykdėte žygdarbį, priimdami daug svarbių sprendimų. Tačiau kol Europos šalyje Ukrainoje miršta žmonės, jūs padarėte per mažai“, – pabrėžė ministras.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 9 d. (ELTA). Trečiadienį Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba atskrido į Turkiją, kur ketvirtadienį turėtų įvykti jo derybos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Tai tviteryje pranešė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.
„Turkijos užsienio reikalų ministro Mevlüto Çavuşoğlu kvietimu D. Kuleba atvyko į Antaliją“, – parašė O. Nikolenka.
D. Kulebos ir S. Lavrovo susitikimą planuojama surengti diplomatinio forumo kuluaruose Antalijoje. Jame taip pat dalyvaus Turkijos URM vadovas.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ministrų susitikimas labai svarbus derybų procesui tarp Maskvos ir Kijevo.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,
Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Turkijoje susitiks Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, praneša BBC. R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ trečiadienio rytą citavo ministerijos atstovę Mariją Zacharovą, kuri nurodė, kad S. Lavrovas vyks į tarptautinį diplomatijos forumą Antalijoje, kur rengiamas jo „kontaktas“ su D. Kuleba.
Šį susitikimą pasiūlė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Prieš tai buvo pranešta, kad ministrų susitikimas vyks kovo 10 dieną, o pats diplomatinis forumas turėtų prasidėti kovo 11-ąją.
Ligšiolinėse Rusijos ir Ukrainos taikos derybose konkrečių susitarimų nepasiekta.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Vokietijos sprendimą netiekti ginkluotės Ukrainai. Jis paragino Berlyną negriauti Vakarų vienybės ir nustoti skatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galimam puolimui prieš Ukrainą, praneša AFP.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių karių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali kilti didelis ginkluotas konfliktas.
Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkes prašydama sustiprinti jos gynybos pajėgumus. JAV, Jungtinė Karalystė ir Baltijos valstybės sutiko Ukrainai perduoti ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.
D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad Vokietijos teiginiai apie negalėjimą tiekti gynybinių ginklų Ukrainai neatitinka dabartinės saugumo situacijos. Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad dabar Vakarų vienybė svarbi kaip niekad anksčiau.
„Mūsų partneriai iš Vokietijos turėtų nustoti griauti vienybę tokiais savo žodžiais ir veiksmais, kurie skatina Vladimirą Putiną pradėti naują puolimą prieš Ukrainą“, – pareiškė ministras.
Jis pridėjo, kad Ukraina dėkinga už Vokietijos iki šiol suteiktą paramą, bet pastarieji Vokietijos teiginiai yra nuviliantys.
Šeštadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė, kad Berlynas į Ukrainą siųs karo lauko ligoninę, bet ne ginklus.
Laikraščiui „Welt am Sonntag“ ji sakė, kad Vokietija Ukrainai nusiuntė respiratorių, o sužeisti ukrainiečių kariai gydomi Vokietijos karinėse ligoninėse.
„Ginklų tiekimas šiuo metu nepadėtų – toks vyriausybės sutarimas“, – sakė C. Lambrecht.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Kijevas, gruodžio 2 d. (ELTA). Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu. Tai interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“, paskelbtame ketvirtadienį Ukrainos ambasados Rygoje tinklalapyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.
Anksčiau A. Lukašenka pareiškė ketinąs apsilankyti Rusijos aneksuotame Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas negali kardinaliai pakeisti Ukrainos situacijos. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, – manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.
Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.
Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.
