G. Landsbergis – apie vizitą Ukrainoje


Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad antradienį Ukrainoje vykusio susitikimo su šios šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba metu buvo aptarta Ukrainos perspektyva Europos Sąjungoje, finansinė ir karinė parama karo niokojamai šaliai bei tolesnės sankcijos Rusijai.
 
„Susitikimas – tai pirmiausiai politinės paramos išraiška: paremti ir dar sykį pasakyti, kad Lietuvos parama Ukrainai yra šimtaprocentinė visais būdais, kuriais mes galime, kiek tik mūsų jėgos leidžia mes padėsime savo broliams ir sesėms Ukrainoje, kovojantiems žūtbūtinę kovą“, – Eltai savo vizito į Ukrainą tikslą paaiškino G. Landsbergis.
 
Ministras teigia, kad susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba metu buvo aptarta ir tolesnė karinė bei finansinė parama Ukrainai.
 
„Aptarėme konkrečius poreikius, ką galime padaryti, kokiuose formatuose iškelti klausimus apie tai, ko reikia Ukrainai. Lietuvos indėlis, aišku, yra pripažintas ir yra suprantama, kad objektyviai mūsų galimybės galbūt yra ribotos, bet mūsų diplomatinės galimybės visą laiką dar gali padaryti ir daugiau, siekiant kitus paraginti padėti Ukrainai“, – akcentavo ministras.
 
G. Landsbergis taip pat pažymi, kad susitikimo metu buvo aptarti ir veiksmai dėl tolesnių sankcijų Rusijai.
 
„Sutarėme, kad tikrai tai turi būti daroma toliau. Ir ne iki galo mus įtikina, kad jau yra padaryta pakankamai, V. Putinas toliau turi vis dar resursus, kuriais finansuoja savo karą prieš Ukrainą, ir reikia tuos resursus jam mažinti“, – sakė jis.
 
Ministras taip pat teigia, kad susitikimo su D. Kuleba metu taip pat buvo aptartas ir Ukrainos narystės ES klausimas.
 
„Sutarėme lygiai taip pat, kad jokiu būdu Ukrainos kreipimasis, prašymas priimti negali būti padėtas į stalčių ir kad po dienų Versalyje turi sekti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje“, – akcentavo jis.
 
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad tolesnė Ukrainos narystės ES perspektyva šiuo metu sprendžiama Europos Komisijoje.
 
„Dabar kamuolys yra Europos Komisijos rankose ir turime sulaukti labai aiškių atsakymų, kokius žingsnius jie toliau numato. Tai iš tikrųjų valstybių vadovai sutarė dėl tolesnių žingsnių Versalyje ir dabar tiesiog labai primygtinai laukiame, kad Europos Komisija toliau savo žingsnius žengtų“, – teigė politikas.
 
ES atsiranda sankcijų Rusijai nuovargis
 
G. Landsbergis, paprašytas įvertinti ES valstybių pasiryžimą griežtinti sankcijas Rusijai, pripažįsta, kad kai kurios valstybės jau pradeda jausti sankcijų Rusijai nuovargį. Visgi ministras pabrėžia, kad tai dar tik kelionės pradžia. Pasak jo, vienas iš svarbių tolesnių svarbių sankcijų žingsnių – sprendimas iš Rusijos nebepirkti iškastinių resursų.
 
„Šiek tiek pastebime, kad yra tokio sankcijų nuovargio, ir kai kuriems, atrodo, dar net maratono neįpusėjus pirmuosius kilometrus bėgti tarsi pradeda trūkti kvapo. Tai man norisi pasakyti, kad kelionė dar tikrai yra ilga ir dar padaryti reikia daug ką. Ir vienas iš žingsnių yra būtent iškastinių resursų pirkimo iš Rusijos atsisakymas“, – akcentavo ministras.
 
Jis pabrėžia, kad norint atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, yra būtinas labai aiškus didžiųjų ES valstybių apsisprendimas.
 
„Reikia ieškoti alternatyvių energijos šaltinių apskritai, pereiti prie žaliosios energijos greičiau, negu tai buvo planuota anksčiau padaryti, arba bent jau trumpuoju laikotarpiu ryžtingai ieškoti kitų tiekėjų toms energijoms sritims, kurios mums dabar yra reikalingos – pirmiausiai naftai ir dujoms“, – sakė G. Landsbergis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.03.16; 08:07
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.