Sekmadieniniai pamąstymai. „Referendumas“ Kijeve ir Lietuva


Print

„Referendumas“

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo miestų šalies rytuose ir pietuose merai atvežė valdžios apmokėtu transportu į Kijevo Europos aikštę žmones, daugiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojus, bijančius prarasti darbo vietas. Taip bandoma sudaryti vaizdą, kad valdžios politiką ir veiksmus palaiko ne mažiau šalies gyventojų, negu jų mitinguoja Nepriklausomybės Maidane.

Toks štai savotiškas „referendumas“ fiziniu buvimu dvejose Kijevo aikštėse.

Vargu, ar ką nors Ukrainoje, o juo labiau demokratiniame pasaulyje, pavyko apgauti tokiu valdžios manevru.

Tiesa, kai kurie Ukrainos žinių portalai kalba, kad svarbiausias valdžios tikslas – išprovokuoti dviejų mitinguojančių sambūrių fizinį susidūrimą, tam reikalui panaudojant civiliniais drabužiais persirengusius saugumiečius. Dar kalbama, kad iš Rusijos atvyko daug instruktorių, išmanančių, kaip ruošiamos tokios provokacijos.

Bet prisiminkime savaitės pradžią, kai jos išvakarėse, sekmadienį į Kijevo Maidaną ėmė plūsti minios žmonių, besibaiminančių susidorojimo su opozicijos lyderiais ir apskritai mitinguotojų išvaikymo. Opozicijos lyderiai mitinge dar kartą paskelbė tris Maidano reikalavimus valdžiai, jei ši norėtų derėtis dėl konflikto išsprendimo: paleisti visus per susidorojimą Maidane suimtus mitinguotojus, nubausti smurto kaltininkus ir atstatydinti Vyriausybę.

Mitingas Maidane, jo gausa ir taikus elgesys paskatino į Kijevą atvykti Europos Sąjungos užsienio politikos vadovę Katherine Ashton ir JAV Valstybės sekretoriaus padėjėją Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland. Antradienį jos jau kalbėjosi su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuris bent jau pažadėjo nenaudoti prieš mitinguotojus jėgos.

Sena taisyklė „niekada netikėk komunistų (esamų ar buvusių) vedlių pažadais ir net iškilmingais įsipareigojimais“ pasitvirtino 100 procentų ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje.

Gruodžio 11 d. naktį, trečiadienį, po 01 valandos, Katherinai Ashton ir Victorijai Nuland, matyt,  bemiegant su viltingais sapnais, Kijevo Maidane prasidėjo…

Slaptai.lt tą naktį nemiegojo, ir tiesioginiame eteryje stebėjo tai, kas vyko Maidane ir už jo ribų pasitelkdamas savo ukrainiečių kalbos žinias. Ir dabar, sekmadieniniuose pamąstymuose, galima konstatuoti, kad buvo pademonstruoti, iš vienos pusės, visiškas Ukrainos valdžios jėgos struktūrų eilinių nenoras veltis į fizinę priešpriešą su Maidano gynėjais, iš kitos – Maidano gynėjų geranoriškumas uniformuotiems eiliniams. Tai labai išsamiai parodyta internetinėje vaizdo medžiagoje, kuri pakankamai smulkiai aprašyta ir pasaulinės žiniasklaidos tekstuose.

Viską vainikavo Profsąjungų rūmuose, kuriuose teisėtai (Maidano lyderiai turi rūmų arendos sutartį iki gruodžio 25 d. su galimybe ją pratęsti) dirba opozicijos lyderiai, į atakuojančius „Berkuto“ milicininkus nukreiptos vandens čiurkšlės, labai neintensyvios, betgi po kurių puolėjai iš karto pasitraukė nuo Profsąjungų rūmų, o po to ir visa šturmo operacija buvo atšaukta.

Keletas gyvenimiškų pastebėjimų. Tie, kurie organizavo Maidaną, pasirūpino visais mitinguotojų fiziniais poreikiais. Maistu, šiluma minusinėje temperatūroje, ir, savaime suprantama, jų didelėmis ir mažomis reikmėmis, kitaip tariant – tualetais.

O vargšais valdžios jėgos struktūrų eiliniais tuo požiūriu pasirūpinta nebuvo. Na, nevalgant ar negeriant septynias valandas iš eilės šaltyje ištverti galima. Bet kas, jei vaikinus prispiria didysis ar mažasis reikalas? Apie tai pagalvota, matyt, nebuvo. Ir ukrainiečių žiniasklaida užfiksavo ne vieną atvejį, kai uniformuoti berniukai mitinguotojų padedami bėgo valyti savo organizmo Maidano tualetuose.

Dar daug kas įvyko šią savaitę Ukrainoje, visko neišvardinsi. Įsiminė brolių daugkartinių pasaulio bokso ir kikbokso čempionų Volodymyro ir Vitalijaus Klyčko interviu (trečiadienį) Rusijos įžymybei Ksenijai Sobčak, kuriame pastaroji gavo patvirtinimą, kad Vitalijus Klyčko, vienas iš Maidano lyderių, sieks Ukrainos prezidento posto. Jis sakė jau gavęs savo draugo buvusio JAV prezidento Bilo Clintono patarimą rinkiminei kampanijai kalbėtis su žmonėmis paprasta, jiems suprantama kalba.

K. Sobčak laidoje išaiškėjo, kad dabartinė valdžia labai bijosi Vitalijaus Klyčko kandidatūros 2015 metų prezidento rinkimuose Ukrainoje. Net bandė užkirsti kelią jam kandidatuoti pataisa rinkimų įstatyme, nurodant, netiesiogiai, kad pasaulio bokso įžymybė, mokėjusi mokesčius ne Ukrainoje, o dvikovų šalyse, neturi teisės būti kandidatu į Ukrainos prezidento postą. Liūdna V. Janukovyčiui, sakė Vitalijus Klyčko, bet naujas įstatymas atgal negalioja, o jis, V. Klyčko, jau keleri metai yra Ukrainos politikas, mokantis mokesčius Ukrainoje. 

Apie penktadienį įvykusį „apskritąjį stalą“, į kurį buvo pakviesti Maidano lyderiai, bet kurį organizavo V. Janukovyčius, sukvietęs į jį krūvą pataikūnų, apskritai neverta kalbėti. Tai buvo eilinis komunistinis propagandinis triukas. Labai „įtikinama“ šeimininkiška prezidento V. Janukovyčiaus kalba ir po to sekusi jo premjero žilagalvio ekskomunisto Azarovo kalba, pateisinanti Ukrainos integravimąsi į Rusiją, buvo transliuojama per visus elektroninius TV kanalus. Tačiau kai pradėjo kalbėti opozicijos lyderiai, bet kokia transliacija buvo nutraukta.

Ukraina ir Lietuva

Ačiū Dievui, kad Lietuvos oficialūs asmenys savo nuomonę apie smurtą Kijeve gruodžio 1 dieną, kai buvo žvėriškai mušami gulintys jauni žmonės, skelbė ne Lietuvos, o pirmininkaujančios ES šalies vardu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasmerkė Ukrainos valdžios jėgos veiksmus prieš mitinguotojus Maidane.

Slaptai.lt palygino video įrašus apie „maištininkų“ tramdymą Garliavoje su „Berkuto“ veiksmais Kijeve ir padarė išvadą, kad braižas labai panašus, bet tai, kas vyko Lietuvoje, buvo nepalyginamai žiauriau, negu Kijeve. Tad susirūpinimas dėl smurto Kijeve Lietuvos vardu atrodytų veidmainiškas. 

Kijeve prieš tai, kai „Berkutas“ panaudojo neadekvačią jėgą prieš jaunimą, buvo panaudota jėga prieš teisėsaugos pareigūnus paleidžiant į juos akmenis, buvo bandymas traktoriumi įsiveržti į Prezidento administracijos rūmus (kaip vėliau paaiškėjo – provokatorių veiksmai). Be to, Maidane mitinguojančių buvo keli šimtai tūkstančių, o pareigūnų – keli tūkstančiai.

Garliavoje veikė 240 žaliūkų, kurių niekas nepuolė. Tie keliasdešimt žmonių, prieš kuriuos jie panaudojo smurtą, tik meldėsi ir dainavo.

Garliavoje komunistinės pedofilinės akcijos prieš taikius gyventojus vadai nurodė nesivaržyti ir sulaikytuosius gabenti tiesiai į Kauno areštines, nekreipiant dėmesio į tai, kad kai kurie iš jų – sužeisti ar sunkiai sergantys.

Kijeve, paaiškėjus, kad valdžios sulaikytieji yra sužeisti, jie iš karto buvo nukreipti į gydymo įstaigas.

Dar baisiau, Kijeve nukentėjusieji pagaliau išleisti į laisvę ir jiems valdžia žada amnestiją. O smurtautojai ir jų vadai nušalinti nuo pareigų. Prezidentas V. Janukovičius nušalino nuo pareigų Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoją Volodimirą Sivkovyčių ir Kijevo miesto administracijos vadovą Aleksandrą Popovą, apkaltinus juos įsakius imtis jėgos prieš protestuotojus. Jų veiksmus tiria prokuratūra. Jų laukia teismas.

Lietuvoje komunistinės pedofilinės savivalės aukos yra teisiamos kaip nusikaltėlės. Nors visi video įrašai, liudininkai ir nepriklausomi teisininkai nurodo, kad teisti reikia atskirus policininkus ir visų pirma jų vadus.

Ką gi. Taip ir nesiteikus viešai išaiškinti, kas davė įsakymą panaudoti smurtą prieš beginklius nesipriešinančius žmones, Lietuvos istorijos vadovėliuose anksčiau ar vėliau, matyt, atsiras įrašas: 2012 metų gegužės 17 d. tuometinio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vyriausybė įsakė susidoroti su taikiais Lietuvos piliečiais, susirinkusiais Garliavos Klonio gatvėje liudyti teismo sprendimo vykdymą. Toks didelis šaukštas deguto gerų darbų sąraše.

Emocine prasme didžiausią įspūdį ukrainiečiams, galima manyti, padarė Lietuvos choro „Bel Canto“ įrašas YouTube skaitomiausiame Ukrainos žinių portale "Українська правда" („Ukrainos tiesa“) su palinkėjimais Ukrainos Maidano žmonėms pasiekti šviesesnės ateities, su užrašu, kad Lietuva – su jais. Choras sudainavo ukrainiečių kalba vieną iš žinomiausių kalėdinio laikotarpio ukrainiečių dainą su gėrio palinkėjimais savo kaimynams, vadinamą „Ščedrivka“ (Щедрівка). Pirmame puslapyje pasiklausyti dainos buvo galima ištisas keturias dienas. Sprendžiant iš komentarų po YouTube, ukrainiečiai labai aukštai įvertino tiek patį atlikimą tiek lietuvių draugiškumą sunkią valandą.

Šį sekmadienį gruodžio 15 d. 12.00 val. ukrainiečiai vėl kviečiami masiškai vykti į Maidaną. Kaip skelbia vienas iš Maidano organizatorių Jurijus Lucenka, to reikia

1) pademonstruoti Janukovyčiui nekintančius Maidano reikalavimus atstatydinti Vyriausybę, ginti eurointegraciją ir paskelbti priešlaikinius rinkimus,

2) pasiųsti oligarchams signalą, kad jie neberemtų prezidento Janukovyčiaus, nes šiuo metu Aukščiausiojoje Radoje jau beveik pakanka balsų atstatydinti Vyriausybei ir oligarchai turi dar „paspausti“ vakarykštę daugumą (nepritarusią Vyriausybės atstatydinimui),

3) pademonstruoti Putinui, kad bet koks Ukrainos pirkimas iš dabartinės valdžios – laikinas, o Janukovyčius, Azarovas (premjeras) ir Rybakas (parlamento pirmininkas) de jure tebėra valstybės vadovai, tačiau de facto naujoji Ukraina jų valdžiai nebepriklauso,

4) paremti tuos, kurie pasiaukojančiai šąla Euromaidane, nes kol jų yra 20-30 tūkstančių, bet kokie Maidano „išvalymo“ planai ar nepaprastosios padėties įvedimas yra nerealūs,

5) pademonstruoti Europai, kad civilizuotas Ukrainos pasirinkimas nekinta, Ukraina jungiasi prie Europos bendrijos per vakarykščių politikų galvas.

2013.12.15


Prisijunkite prie diskusijos