Swedbank. Slaptai.lt nuotr.

„Eurostat“ duomenimis, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai apie 720 eurų per metus, skelbiama „Swedbank“ Finansų instituto pranešime žiniasklaidai. Tačiau, pasak instituto ekspertės Justinos Bagdanavičiūtės, žmonės įprastai dėvi tik apie 20 proc. turimų drabužių.
 
„Skaičiuojama, kad žmonės įprastai dėvi vidutiniškai 20 proc. visų savo turimų drabužių. Taigi, tai reiškia bereikalingas mūsų išlaidas“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
 
Kaip rodo paskutiniai „Eurostat“ duomenys, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai 4 proc. savo pajamų. Skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo šalyje, tai – apie 60 eurų per mėnesį arba apie 720 eurų per metus, akcentuojama pranešime.
 
Pasak J. Bagdanavičiūtės, jei skaičiuotume, kad visai arba beveik nedėvime 80 proc. įsigyjamų drabužių, tai reikštų, kad sąmoningai apsipirkdami per metus galėtume sutaupyti netgi iki 576 eurų.
 
„Net jei mūsų nedėvimų drabužių kiekis mažesnis, pavyzdžiui, 50 proc., vis tiek susidarytų nemaža suma, kurią galėtume sutaupyti. Siekiant tai padaryti, būtina prisiminti kertinę finansų valdymo tiesą – planavimą“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
 
Plano laikymasis, anot J. Bagdanavičiūtės, padės siekiant išvengti dažniausios priežasties, dėl kurios spinta prisipildo nedėvimų drabužių – impulsyvaus pirkimo.
 
„Europos aplinkos agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet pagaminama maždaug 109 mln. tonų tekstilės gaminių, tuo metu pasaulinės tekstilės atliekos per metus sudaro daugiau nei 90 mln. tonų. Taip drabužių pramonė ir mūsų vartojimas kasmet sukuria milžiniškus kiekius aplinką teršiančių tekstilės bei mikroplastiko atliekų“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.14; 06:00 

Renkama parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nuoširdi parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Renkama parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia, kad vos per vieną dieną didžiuosiuose miestuose surinkus daugiau nei 30 vilkikų reikalingų daiktų ir rūbų, rinkimas kitomis dienomis yra atšaukiamas.
 
„Dėkojame šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Siunčiame stiprią žinią broliams ir sesėms Ukrainoje – Lietuvos žmonės visada palaikė ir palaikys ukrainiečius, tiek kiek galės ir reikės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
 
Dar net neprasidėjus rinkimo valandoms, didžiuosiuose miestuose drabužių ir daiktų rinkimo taškuose pradėjo būriuotis žmonės, nešini maišais, pilnais reikalingos paramos. Netrukus ėmė formuotis eilės, žmonės be perstojo plūdo atiduoti surinktą paramą. Į kvietimą aukoti daiktus ir rūbus lietuviai reagavo ypač aktyviai ir noriai dovanojo reikalingą paramą. Per vieną dieną buvo surinkta daugiau drabužių ir daiktų, nei buvo planuota surinkti per visas tris dienas, teigia Raudonasis Kryžius.
 
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad tokio didelio žmonių aktyvumo – nesitikėjo.
 
„Per pastaruosius metus užklupusios migrantų ir pandemijos krizės parodė, kad lietuviai yra labai vieninga tauta, tikėjomės, kad visi noriai aukos reikalingus daiktus ir rūbus, tačiau šitokio aktyvumo per vieną dieną tikrai nesitikėjome. Žmonės ne tik atnešė savo surinktus daiktus, drabužius, bet taip pat ir padėjo viską rūšiuoti. Esame labai dėkingi ir didžiuojamės tokia gausa žmonių, prisidėjusių prie paramos rinkimo ir taip pat nuoširdžiai dėkojame savanoriams bei darbuotojams, koordinavusiems visą procesą“, – sakė ji.
 
Visų, kurie jau surinko drabužius bei daiktus ir planavo juos atvežti kitomis rinkimo dienomis, prašoma paramą palaikyti, nes jos dar gali prireikti. Piliečių prašoma aktyviai sekti informaciją ir prireikus – pasidalinti surinktais daiktais ir drabužiais.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.02.28; 07:00

Aleksejus Navalnas ir jo žmona. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas pirmadienį sakė, kad Vakarų laboratorijos nuodų „Novičiok“ aptiko ne tik jo kūne, o ir ant jo, ir pareikalavo Maskvos sugrąžinti jo drabužius.
 
A. Navalnas, kuris šiuo metu gydomas Berlyno klinikoje „Charite“, prastai pasijuto rugpjūčio 20 dieną, skrydžio iš Sibiro į Maskvą metu. Jis dvi dienas praleido vienoje Rusijos ligoninėje, tačiau vėliau buvo nuskraidintas į Vokietiją.
 
„Dvi nepriklausomos laboratorijos Prancūzijoje ir Švedijoje bei specializuota Bundesvero laboratorija patvirtino, kad „Novičioko“ rasta mano kūne ir ant jo“, – jis sakė pirmame savo tinklaraščio įraše po to, kai pabudo iš komos.
 
Jis pažymėjo, kad Rusija dar nėra pradėjusi savo tyrimo, o šalies pokalbių laidose teigiama, kad ataką surengė Vakarų žvalgybos pareigūnai ir jo paties sąjungininkai. „Nieko kito ir nesitikėjau“, – rašė jis.
 
Jis taip pat pareikalavo, kad Rusijos pareigūnai grąžintų jo drabužius, kurie buvo nuvilkti prieš jo skrydį į Vokietiją, kuriame jam teko skristi „visiškai nuogam“. Jo teigimu, drabužiai yra itin svarbūs įkalčiai.
 
„Atsižvelgiant į tai, kad „Novičioko“ aptikta ant mano kūno, o apnuodijimas fiziniu kontaktu yra visiškai įmanomas, mano drabužiai yra labai svarbūs įkalčiai, – rašė jis. – Reikalauju, kad mano drabužiai būtų kruopščiai supakuoti į plastikinį maišelį ir sugrąžinti man.“
 
„Meilė gydo“
 
Socialinių tinklų programėlėje „Instagram“ A. Navalnas paskelbė žmonos Julijos, su kuria jis susituokęs 20 metų, nuotrauką. Įraše jis teigė mažai ką prisimenantis apie savo susirgimą, tačiau sakė, kad žmona padėjo jam atsigauti.
 
„Dabar iš patirties tikrai galiu teigti: meilė gydo ir grąžina tau gyvenimą, – sakė jis. – Julija, tu mane išgelbėjai, tegul tai patenka į neurobiologijos vadovėlius.“
 
Jis sakė, kad, kol jis sirgo, žmona jam grojo muziką ir dainavo dainas.
 
Opozicionierius savaitgalį pranešė, kad jau gali vaikščioti, o pirmosiomis dienomis po atsigavimo jam prireikė kalbos terapijos, kad vėl galėtų kalbėti.
 
A. Navalno rėmėjai ir Europos lyderiai anksčiau yra sakę, kad opozicionieriaus apnuodijimas „Novičioku“ yra valstybės sankcionuota ataka.
 
A.Navalno judėjimą tirianti Sibiro transporto policija pirmadienį paskelbė tęsianti ikiteisminį tyrimą ir teigė jau apklaususi apie 200 žmonių.
 
A. Navalno antikorupcijos fondo vadovas Ivanas Ždanovas sakė, kad jo darbuotojai daugiau nebendradarbiaus su Tomsko miesto policija, ir apkaltino valdžios institucijas bandymu nuslėpti nusikaltimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:00

Bagažinių turgus. Organizatorių nuotr.

Kaune šį savaitgalį jau antrą kartą po karantino pertraukos surengtas Bagažinių turgus. Kauniečiai ir miesto svečiai greitai užpildė visą 600 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
 
Daugelis parduoda per laisvą laiką karantino metu spintose, sandėliukuose, palėpėse atrinktus nebereikalingus, bet dar gerus rūbus ir daiktus.
 
Dauguma jų dabar itin aktualūs – dviračiai, žoliapjovės, pavasariniai rūbai.
 
Dar vienas žavus pavasariškas Bagažinių turgaus akcentas – kambarinė ir lauko gėlės, jų sodinukai.
 
Kaip ir visada, Bagažinių turguje buvo gausu ir įvairių naudotų buitinių prietaisų, įrankių, interjero detalių, paveikslų, indų, žaislų, sendaikčių, sakoma pranešime.
Bagažinių turgus Kaune. Organizatorių nuotr.
 
Neseniai Bagažinių turguje buvo įrengta dar viena palapinė, tad norintiems prekiauti po stogu atsirado daugiau vietos ir kartu daugiau erdvės laikytis reikalingų atstumų saugantis koronaviruso plitimo. Prekybos vietoje taip pat yra dezinfekcinio skysčio, skirto tiek pardavėjams, tiek pirkėjams, kabo informaciniai, prevencijai skirti plakatai.
 
Bagažinių turgus rengiamas savaitgaliais Kaune, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje esančioje aikštelėje. Šį savaitgalį turguje galima prekiauti nemokamai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 00:30