Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas – dešinėje
Viešojoje erdvėje aptikau video interviu, kuris privertė suklusti. Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas tvirtina, jog Ukrainos dronai armėnų kariškių išvežami į Armėniją.
Štai kaip skamba į lietuvių kalbą išverstas jo pareiškimas: „Mes privalome ir ateityje padėti savo tėvynei, tai mes dabar ir darome. Mes, atvirai kalbant, privačiai nusiuntėme žvalgybinių dronų (bepilotės skraidyklės) į Armėniją. Aš žinau tokių armėnų, kurie mūsų pagalbą siuntė lėktuvais. Siuntėme lėktuvais, skrendančiais maršrutu „Varšuva – Jerevanas“. Siuntėme daug pagalbos mūsų armijai Armėnijoje tiesiai iš Ukrainos. Įsivaizduokite paradoksą: pas mus čia karas, bet mūsų armėnai įsigudrina padėti Armėnijai. Be to, mūsų kariškiai, tie, kurie kariauna Ukrainos pusėje, sugeba savo broliams Armėnijon nusiųsti pagalbos, įskaitant ir dronus, kadangi šiuolaikinis karas – technologijų karas“.
Jei Ukrainos armėnų bendruomenės vadovas vien tik giriasi, siekdamas susireikšminti, – viena tema. Bet jei jis sako tiesą, tai reikštų, jog Ukrainos armėnai išveža iš nuo Rusijos agresijos besiginančios šalies svarbią karinę techniką – dronus. Ukrainai velniškai sunku, ukrainiečių kariams trūksta ginkluotės, Ukraina, remiantis įvairių šalių žvalgybų ekspertų perspėjimais, laukia dar vieno gausaus rusų kariuomenės puolimo, o štai Ukrainos armėnai sugeba iš Ukrainos į Jerevaną lėktuvais permesti kovinėms reikmėms reikalingų bepiločių skraidyklių (dronų). Vaizdžiai tariant, apiplėšia ukrainiečius, kenkia jiems. O tai – akivaizdus nusikaltimas. Iš Ukrainos, kurios vadovai nuolat prašo didesnės Vakarų karinės pagalbos, slapta į Jerevaną išgabenama dronų, – vadinasi, tokiais žingsniais silpninama Ukrainos karinė galia.
Taigi būtų labai įdomu išgirsti Ukrainos slaptųjų tarnybų, įskaitant ir karinę žvalgybą bei kontržvalgybą, komentarą, ar tiesą sako Ukrainos armėnų sąjungos vadovas.
Atkreipiu dėmesį į dar vieną niuansą. Jei tikrai iš Ukrainos į Jerevaną permetami dronai, tai jie, be abejo, skirti karui prieš Azerbaidžaną. Priminsime: Azerbaidžanas didelių pastangų ir susitelkimo dėka 2020-ųjų pabaigoje susigrąžino beveik visą Karabachą, kurį 1988 – 1994-aisiais iš jo neteisėtai atėmė armėnų separatistai. Beliko susigrąžinti dar keletą Karabacho rajonų, ir visas Karabachas galų gale sugrįš Azerbaidžanui. Azerbaidžanas tuomet bus iki galo atkūręs savo teritorinį vientisumą. Pietų Kaukaze galėtų įsivyrauti taika ir ramybė. Juk Karabachas, remiantis tarptautine teise, – Azerbaidžano teritorija. Tai pripažįsta visa tarptautinė bendruomenė, taip pat – ir oficialusis Kijevas. Šią tiesą neigia tik armėnų separatistai, kurių dauguma priklauso vadinamajam Karabacho klanui. Todėl Ukraina turėtų būti suinteresuota nekenkti teritorinį vientisumą atkūrusiam Azerbaidžanui. Karabachą susigrąžinęs Azerbaidžanas labai panašus į Ukrainą, kuri karinėmis pastangomis stengiasi atkurti savąjį teritorinį vientisumą.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Dabar ypač svarbu išsiaiškinti Teherano ir Kremliaus karinio bendradarbiavimo tendencijas, nes į Rusiją siunčiami Irano dronai bei raketos kenkia Ukrainai. Kad Teheranas ir Maskva bendradarbiauja karinėje srityje, – įrodymų užtektinai. Tik kokie tai dydžiai? Kokios šio nusikalstamo bendradarbiavimo perspektyvos? Taigi: ar Vakarai užtektinai griežtai baudžia Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: JAV linkusios bausti tuos, kurie draugauja su šiandieniniu Iranu. Bet ar Vašingtonas baus Armėniją, kuri bent jau iki šiol bičiuliavosi su Teheranu pačiose įvairiausiose srityse – ekonomikoje, žvalgyboje, karo reikaluose?
Kita tema – kodėl lietuviškoje spaudoje vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Slaptai.lt skaitytojams pateikiama 5-oji dalis.
————————————————————————————————————-
Baltieji rūmai Vašingtone
Vašingtonas, sausio 6 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė dėl Irano paramos Rusijos pajėgoms įveda naujas sankcijas. Jos bus taikomos Irano technologijų gamintojos „Qods Aviation Industry“ vadovybei. Tai penktadienį pranešė JAV iždo departamentas.
Ši įmonė atsakinga už dronų kūrimą ir gamybą. Teheranas bepiločius tiekia Rusijai, kuri naudoja juos kare Ukrainoje.
Taip pat sankcijos įvestos Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (Aerospace Industries Organization) direktoriui. Anot JAV vyriausybės, tai „svarbiausia organizacija“, kontroliuojanti Irano balistinių raketų programas.
Toliau bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas negautų ginklų, „kuriuos naudoja savo barbariškame ir neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, sakė iždo kanclerė Janet Yellen. Tai, kad Kremlius naudojasi tokiais tiekėjais kaip Iranas, esą rodo jo desperaciją dėl narsaus ukrainiečių pasipriešinimo.
Įvedus baudžiamąsias priemones, bus įšaldytas galimas minėtų asmenų turtas JAV. Amerikiečiams draudžiama su jais turėti verslo ryšių. Dėl sankcijų paprastai šiems asmenims taip pat tampa daug sunkiau vykdyti tarptautinius sandorius.
Iranas, anot pranešimų, jau rugpjūtį perdavė Rusijai dronų, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami atakoms prieš karinius objektus, taip pat energetikos infrastruktūrą. Po kelių savaičių rusų pajėgos ne kartą taikinius Ukrainoje atakavo iranietiškais dronais kamikadzėmis „Shahed“, kurie padarė didelės žalos.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 7 d. (ELTA). Šeštadienį Irane buvo įvykdyta mirties bausmė dviem vyrams. Jie buvo kaltinami sukarintų pajėgų nario nužudymu per precedento neturinčius protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis, praneša AFP.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Tad įvykdytų mirties nuosprendžių, susijusių su protestais Irane, skaičius išaugo iki keturių. Dar du vyrai buvo nubausti mirtimi gruodžio mėnesį. Egzekucijos sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje ir paskatino Vakarus imtis naujų sankcijų prieš Iraną.
Teismų naujienų agentūra „Mizan Online“ šeštadienį pranešė, kad „šįryt buvo pakarti Mohammadas Mahdi Karami ir Seyyedas Mohammadas Hosseini, pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio mirė Ruhollah`a Ajamianas, kaltininkai“.
Pirmosios instancijos teismas dviem vyrams mirties bausmę skyrė gruodžio pradžioje. Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko ją galioti, pripažinęs juos kaltais dėl R. Ajamiano nužudymo lapkričio 3 d. Karadžo mieste, kuris yra į vakarus nuo Teherano.
R. Ajamianas priklausė provyriausybinei „Basij“ milicijai, susijusiai su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu.
Iraną tebekrečia protestai, kilę po 22 metų kurdės Mahsos Amini, suimtos už šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties rugsėjo 16 d. Irano pareigūnai protestus vadina „riaušėmis“ ir teigia, kad per neramumus visoje šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, tūkstančiai buvo suimti. Neramumų kurstymu Teheranas kaltina priešiškas užsienio jėgas ir opozicines grupes
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Irano valdžios institucijos trečiadienį už užstatą paleido žymią aktorę Taraneh Alidoosti, beveik tris savaites praleidusią areštinėje už paramą protestų judėjimui, pranešė jos advokatė.
T. Alidoosti yra viena iš labiausiai pripažintų Irano kino žvaigždžių, išgarsėjusi tarptautiniu mastu dėl vaidmenų daug apdovanojimų pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant 2016 metais „Oskarą“ laimėjusį filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“).
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Jos sulaikymas sukėlė pasipiktinimą kino pramonėje ir sustiprino susirūpinimą dėl valdžios institucijų susidorojimo su daugiau nei tris mėnesius trukusiais protestais, per kuriuos buvo suimta tūkstančiai žmonių.
„Mano klientė šiandien (trečiadienį) buvo paleista už užstatą“, – naujienų agentūrai ISNA sakė advokatė Zahra Minooee.
Irano žiniasklaidoje, įskaitant laikraštį „Shargh“, paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji išeina į laisvę iš Teherano Evino kalėjimo su gėlėmis rankose ir nedėvi islamiško galvos apdangalo, taip akivaizdžiai nepaisydama griežtų Irano aprangos įstatymų, o jos pasitikti atvyko vis dar esantys šalyje svarbiausi Irano kino pramonės atstovai.
Kitose nuotraukose, kuriose matyti išvažiuojanti automobiliu, ji pozuoja iškišusi liežuvį ir rodanti pergalės ženklą „V“.
„Irano aktorė Taraneh Alidoosti po trijų savaičių sulaikymo paleista – koks džiaugsmas ir palengvėjimas!“ – tviteryje rašė Kanų kino festivalis ir paragino: „Išlikime aktyvūs!“
38 metų T. Alidoosti buvo suimta gruodžio 17 dieną, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė keletą įrašų, kuriais palaikė protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Daugiau kaip 600 menininkų visame pasaulyje, tarp jų aktoriai Kate Winslet ir Markas Rylance‘as bei režisierius Pedro Almodovaras, pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino ją paleisti.
Buvusio Irano futbolininko dukra T. Alidoosti jau seniai laikoma moterų ir pilietinių teisių gynėja Irane. Lapkričio 9 dieną ji paskelbė savo nuotrauką be galvos apdangalo, laikydama popieriaus lapą su užrašu „Moteris, gyvenimas, laisvė“ – pagrindiniu protestų šūkiu.
T. Alidoosti socialiniame tinkle parašė priesaiką neišvykti iš Irano ir teigė esanti pasirengusi „sumokėti bet kokią kainą, kad apgintų savo teises“.
Jos „Instagram“ paskyra, kurią stebi daugiau nei aštuoni milijonai sekėjų, po suėmimo tapo nepasiekiama.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prie savo namų Teherane buvo nušautas Irano revoliucinės gvardijos narys, ir pridūrė, kad jis galėjo būti nužudytas per apiplėšimą.
Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nežinomi asmenys keturis kartus šovė į Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) atstovą Qassamą Fathollahi vėlai antradienį priešais jo namus Pietų Teherane“. Policija pastebėjo „ženklų, kad butuose aplink šaudymo vietą įvykdyta vagystė“, priduriama pranešime.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 3 d. (dpa-ELTA). Irano prokurorai apkaltino du Prancūzijos piliečius šnipinėjimu, antradienį pranešė Teherano teisminių institucijų atstovas.
Abu asmenys, kurių tapatybė nebuvo paskelbta, taip pat kaltinami „sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, teigiama teisminių institucijų valdomame portale „Misan“. Teismo procesai vyks revoliuciniame teisme.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna patvirtino, kad du Prancūzijos piliečiai buvo suimti lapkričio mėnesį Irane visuotinių protestų metu.
Praeityje buvo sulaikyti ir apkaltinti keli Europos piliečiai, tarp jų – ir turistai. Irano teisėsaugos institucijų duomenimis, nuo rugsėjo vidurio, kai kilo pastaroji protestų banga, buvo sulaikyta mažiausiai 40 užsienio piliečių.
Šalies saugumo institucijos sulaikymus dažnai pateisina kaltinimais šnipinėjimu, o kritikai kaltina vyriausybę, kad ji užsienio piliečius naudoja kaip įkaitus.
Protestai kilo po to, kai rugsėjo 16 dieną policijos areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini. Kurdė buvo sulaikyta šalies moralės policijos už tai, kad pažeidė šalies moterų aprangos kodą.
Živilė Aleškaitienė (DPA)
XXX
Teheranas/Kyjivas, sausio 3 d. (ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.
„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.
„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.
Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.
Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.
Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Maskva, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.
Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje.
Dronai. Slaptai.lt foto
„Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!”, – toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.
Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Baltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.
Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.
Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.
Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Parengta remiantis ELTA, rbc.ua, DPA, slaptai.lt, Ukrinform, AFP, ISNA, Sharg informacija
Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!
Seulas, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėja apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji pirmadienį paleido „kelis“ bepiločius orlaivius per savo sieną, todėl Seulo kariškiai dislokavo karo lėktuvus ir paleido įspėjamuosius šūvius, kad juos atbaidytų.
„Mūsų kariuomenė pirmą kartą aptiko Šiaurės Korėjos nepilotuojamą orlaivį aplink Gimpo oro erdvę 10.25 val.“, – sakoma Jungtinio štabo viršininkų (JCS) pranešime. „Keli Šiaurės Korėjos nepilotuojami orlaiviai įsiveržė į mūsų oro erdvę“ pasienio zonose aplink Kiongi provinciją, priduriama jame.
Dėl įsibrovimo Seulas paleido įspėjamuosius šūvius ir dislokavo naikintuvus bei atakos sraigtasparnius. Vienas iš karo lėktuvų, lengvasis kovinis lėktuvas KA-1, vėliau sudužo Hoengseongo apygardoje, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
JCS prašymu, maždaug valandai buvo sustabdyti skrydžiai Gimpo ir Inčono tarptautiniuose oro uostuose netoli sostinės, nurodė „Yonhap“, agentūra citavo Pietų Korėjos transporto ministerijos pareigūną.
Tai pirmas kartas per penkerius metus, kai Šiaurės Korėjos dronai įsiveržė į Pietų Korėjos oro erdvę, Pchenjanui šiais metais atliekant precedento neturinčius ginklų bandymus ir didinant įtampą.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 10 d. (ELTA). Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija vėl atakavo Ukrainą Irano gamybos nepilotuojamais orlaiviais „Shahed-136/131“, informuoja naujienų agentūra „Unian“.
Rusijos smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos pietus. Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi 10 iš 15 dronų kamikadzių Chersono, Mykolajivo ir Odesos srityse.
Rusija aktyviai naudoja Irano gamybos dronus „Shahed-136“ nuo rugsėjo mėnesio. Jais atakuojami Ukrainos miestai ir kritinės infrastruktūros objektai. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusija ir Iranas susitarė dėl nepilotuojamų orlaivių gamybos Rusijos Federacijoje.
Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio Rusija panaudojo daugiau nei 400 iranietiškų dronų kamikadzių prieš Ukrainą. Daugumą jų ukrainiečiai numušė.
Be to, trečiadienį Rusija vėl paleido dronus kamikadzes į Ukrainą po trijų dienų pertraukos, bet visi 14 pastebėtų aparatų buvo numušti.
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusija vėl ėmė naudoti Irane pagamintus dronus po kelių savaičių pertraukos nes, tikėtina, buvo atsiųsta nauja šių ginklų siunta.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maskva, lapkričio 28 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo Norvegijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasakiusi Norvegijos ambasadoriui Robertui Kvilei, kad Oslas turi liautis persekioti „Rusijos piliečius dėl jų tautybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje vienas rusas buvo nuteistas kalėti 90 dienų už tai, kad skraidino bepilotį orlaivį virš Norvegijos teritorijos, pažeisdamas draudimą, priimtą reaguojant į Maskvos puolimą Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimta daugiau kaip dešimt rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti jautrius objektus, šaliai sustiprinus strateginės infrastruktūros saugumą. Draudimas apima ir dronų naudojimą.
„Pabrėžėme, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir neturi nieko bendra su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Norvegija, tapusi svarbiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, paskelbė padidintą budrumą, kai pastarosiomis savaitėmis paslaptingi nepilotuojami orlaiviai buvo pastebėti netoli strateginių objektų, įskaitant naftos ir dujų platformas toli nuo kranto. „Mūsų ambasadorius pasinaudojo galimybe pranešti (Rusijai) apie Norvegijos įstatymus“, – ambasadoriaus iškvietimą žiniasklaidai komentavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Larsas Gjemble.
Susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi įvyko kito teismo proceso išvakarėse. Jis pradėtas šiauriniame Tromsės mieste, jo dalyvis yra Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu, sūnus.
Didžiosios Britanijos ir Rusijos pilietis kaltinamas skraidinęs droną Svalbarde per kelionę po strateginį Arkties salyną. Jo advokatas pareiškė, kad jis ketina pasinaudoti savo Didžiosios Britanijos pilietybe ir prašyti išteisinimo.
Praėjusį mėnesį Rusijos ambasada Osle kritikavo, jos žodžiais, „psichozę“ Norvegijoje, NATO narėje, tolimoje šiaurėje turinčioje su Rusija 198 kilometrų ilgio sieną.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Penktadienį JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių.
Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
UNIAN duomenimis, „Hawk“ yra oro gynybos sistemos „Patriot“ pirmtakas. Kompleksas buvo kuriamas lėktuvams naikinti, o vėliau jis buvo patobulintas, kad galėtų perimti skrendančias raketas. Jis kainuoja 15 mln. dolerių, o kiekvienas sviedinys – po 250 tūkst. dolerių.
Rugsėjo 21 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas jau suteikė Ukrainai pagalbos už daugiau kaip 25 mlrd. dolerių.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, spalio 29 d. (ELTA). Per ankstų šeštadienio rytą Sevastopolio įlankoje surengtą dronų ataką apgadintas vienas Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausantis laivas.
Tai pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Remiantis jos pranešimu, laivui padaryta žala esą yra „minimali“.
Ministerija kartu dėl šios tariamai „teroristinės“ atakos kaltę suvertė Ukrainai ir Jungtinei Karalystei (JK). Ministerijos tvirtinimu, tie patys britų specialistai taip pat prisidėjo prie sprogimų, pažeidusių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius.
Ukrainos kariai prieš mūšį. EPA-ELTA nuotr.
„Laikome frontą. Tačiau labai sunku“, – taip Ukrainos karininkė apibūdina padėtį viename iš karščiausių fronto ruožų Donecko srityje.
ELTA pasikalbėjo su Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados „Cholodnyj Jar“ atstove spaudai Iryna Rybakova. Karininkė ir jos brigada šiuo metu gina pozicijas šalia Soledaro ir Bachmuto miestų. Būtent šis fronto ruožas jau seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo visoje Donecko srityje tikslų.
93–ioji brigada dar vasarą kovojo Charkivo srityje, Iziumo kryptimi, kur kartu su kitomis mechanizuotomis pėstininkų brigadomis paklojo pamatus sėkmingam Ukrainos pajėgų puolimui. Prieš šio puolimo pradžią ji buvo perkelta į Donecko sritį.
Net ir likvidavus Rusijos kariuomenės placdarmą Charkivo srityje, padėtis aplink Donecką ir Bachmuto-Soledaro ašį išlieka itin įtempta. Rusijos pajėgos žūtbūt stengiasi čia pralaužti frontą ir turi ginkluotės – pirmiausia sunkiosios artilerijos – pranašumą.
Pasak I. Rybakovos, rusai tą daro jiems įprastu būdu – visiškai negailėdami gyvosios jėgos, nors šios jiems labai trūksta, bei sunkiąja artilerija šluodami nuo žemės paviršiaus visus miestus.
„Mobilizacija Rusijoje? Mes ją pajusime tik po kelių mėnesių ir tai, be abejo, apsunkins mums padėtį. „Referendumai“? Na, tai, kad jie ten juos rengia, aišku, žinome, tačiau galvos dėl to nesukame. Koks skirtumas?“ – apie pastarųjų dienų naujienas iš Rusijos ir jos okupuotų Ukrainos teritorijų atsiliepia I. Rybakova.
– Kokia padėtis šiuo metu ten, kur esate? Rusijos pajėgos, kaip galima suprasti, bent čia stengiasi žūtbūt nemažinti spaudimo?
– Čia, Bachmuto kryptimi, mes, be abejo, ne vieni. Daug kitų brigadų, kuriomis vis stiprinamas šis fronto ruožas. Laikome frontą. Tačiau labai sunku.
Taip, jie ne tik nuolatos šluoja viską artilerija, aviacija, bet ir bando šturmuoti visur, kur tik gali. Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotrauka
Ypač kenčia pafrontės ir fronto miestai, kurie apšaudomi labai chaotiškai ir, kaip kartais atrodo, visiškai nesirenkant taikinių. Pavyzdžiui, raketomis. Neseniai buvau viename mieste, kurį taip apšaudė raketomis „Kalibr“, „Iskander“, S-300, „Točka-U“.
Bachmute tiesiog griauna gyvenamuosius namus, kvartalus, raketos krenta taip pat jų kiemuose. Smarkiai apšaudo Slovjanską, gauna ir Kramatorskas. Lygiai taip pat – bet kur, be jokio pasirinkimo.
Soledaras, kaip ir Bachmutas, – nuolat artilerijos ugnyje. Štai neseniai ten važiavome kartu su žurnalistais, tai jų automobiliui irgi teko – skeveldromis apdraskė.
Kitą kartą smogė miesto centrui, kur vienoje gatvėje eilė parduotuvių, pastatytų iš lengvai užsidegančių sintetinių medžiagų. Taip degė, kad dieną, į tą gatvę įvažiavus, atrodė, jog patekai į naktį.
– Kodėl? Koks čia gali būti „motyvas“, „taktika“?
– Na, tokia terorizmo rūšis. Tiesiog rusai terorizuoja civilius, siekdami sukelti kuo didesnę sumaištį ir chaosą.
– Artėja žiema ir šalčiai. Nėra vandens, elektros, dujų, namai sugriauti. Net nekalbu apie okupuotas teritorijas. Tačiau humanitarinė katastrofa Ukrainos tebekontroliuojamose Donbaso dalyse – bent arčiausiai fronto – neišvengiama?
– Ta katastrofa jau ten vyksta. Taip, jūs teisus, žmonės nebeturi nieko. Na, kai kurie įsirengė generatorius kiemuose, todėl kažkiek elektros turi. Ant laužų ugnies gaminasi maistą. Iš sudaužytų šaligatvių plytelių susilipdo krosneles tai maisto gamybai.
Vandenį irgi kažkaip organizuojasi. Pavyzdžiui, Bachmute yra didžiulė duobė, kuri atsivėrė po to, kai buvo subombarduoti kažkokie vamzdynai. Tai žmonės kasdien lenda į ją su kibirais, semia ten dar esantį vadinamąjį „techninį“ vandenį. Taip ir gyvena.
– Vis tiek lieka, neišvažiuoja? Kodėl?
– Na, taip, daug liekančių, o skaudžiausia matyti vaikus, kurie važinėjasi dviračiais ką tik subombarduotose vietose. Bent jau juos išvežti reikėtų. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žinoma, yra ir vadinamųjų „laukėjų“, kurie tiesiog laukia, kada ateis „rusiškasis pasaulis“. O tai, kad tas „pasaulis“ juos apšaudo raketomis, jiems nė motais. Teisingiau, jie tvirtina, kad tai ukrainiečių armija juos apšaudo, kuriai, esančiai ten pat, kažkodėl reikia į save šaudyti.
– Daug kalbų apie „dalinę mobilizaciją“ Rusijoje, kuri, iš visko sprendžiant, ne tokia jau ir „dalinė“, kaip žadėta. Ką apie tai manote jūs ir kiti Ukrainos kariai?
– Kaip yra iš tikrųjų, mes pajusime ir galėsime spręsti tik po kelių mėnesių. Žinoma, bet kokiu atveju, mums tai kažkiek apsunkins padėtį.
O tai, dėl ko jie tą daro, – visiškai suprantama. Dabar jiems išties labai trūksta gyvosios jėgos. O ir ta, kuri yra, – ne kažką.
Štai mūsų ruože dabar nuolat eina tie iš „Wagner“ kompanijos. Tačiau tai tikrai ne superherojai ir superprofesionalai, kokius juos mėgsta vaizduoti. Buvau vienoje pozicijoje, kurią jie tuo metu mėgino šturmuoti. Mūsų vaikinai juos visiškai sudaužė, o tuos, kurie liko gyvi, paėmė į nelaisvę. Ir tarp jų – vienas kalinys, „zekas“. Pasitaiko ir čečėnų.
– Šitas fronto ruožas, kuriame dabar esate, seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo tikslų. Ar pasikeitė kas nors po to, kai buvo išlaisvinta Charkivo sritis? Vieni sako, kad po to, kai iš ten buvo išmuštos Rusijos pajėgos, beveik iki nulio sumažinti ir Rusijos šansai paimti visą Donbasą – net ir pralaužus Bachmuto-Soledaro ašį, nebėra kaip ir kuo apsupti ten esančios Ukrainos karinės grupuotės.
Kiti tvirtina, kad Rusija dar labiau padidino apsukas čia, bent jau dalis nuo Iziumo pabėgusių pajėgų buvo permesta čia, kad pagaliau būtų pasiekta bent kažkokia „pergalė“. Ką galite pasakyti jūs?
– Čia visada buvo sunku. Didžiausius nuostolius patyrėme tada, kai tik atėjome, užiminėjome pozicijas ir keitėme tuos, kurie buvo čia iki mūsų. Tuomet jie tiesiog užliejo viską ugnimi.
Pamuštas rusų okupantų tankas. EPA – ELTA foto
Labai intensyviai jie pliekė ir tuomet, kai prasidėjo kontrpuolimas Charkivo srityje. Tuomet jie keletą dienų tiesiog šaudė iš visko, ką turi, – iš baimės, kad ir mes pradėsime puolimą.
Žinoma, tas kontrpuolimas išėjo mums tik į naudą. Pirmiausia, čia galėjo prisijungti kai kurios brigados, atsilaisvinusios nuo Charkivo. Antra, prie Iziumo buvo tikras „supermarketas“, kaip vadino mūsiškiai.
Mes galėjome smarkiai pasipildyti visas atsargas – tiek artilerijos, amunicijos, tiek šarvuotosios technikos, detalių jai. Įsigijome amunicijos reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms „Grad“, net vienos sunkiosios patrankos „Hiacint“ amuniciją ir įrangą.
– Tačiau, kaip galima suprasti, jie išlaiko ne tik artilerijos pranašumą, bet ir pranašumą ore – dronais ir bepiločiais orlaiviais?
– Taip. Pastaruoju metu pas juos atsirado ir Irano gamybos dronų, kurie išties kelia mums problemų.
Apskritai, jie tų dronų – pirmiausia rusiškų „Orlan“ – turi tiek daug, kad pakabina ore ištisas paras ir laiko. Mes juos pasiekti galime tik geresniais priešlėktuvinės gynybos ginklais, kurių mums trūksta. Rusų aukšto rango karininkų, žuvusių Ukrainoje, – vis daugiau
Mes apskritai turime per savo dronus labai kruopščiai rinkti duomenis, rinktis taikinius, žodžiu, būti artilerijos „snaiperiais“. Nes mes visko turime per mažai, nors ir su Vakarų parama.
Na, o jie ir toliau kariauja sovietiniu būdu – viską šluoja „aikštėmis“. Tačiau mes, nors ir labai sunkiai, vis dėlto laikome frontą.
– Ką manote apie „referendumus“ okupuotose teritorijose?
– Dėl to galvos sau nesukame. Žinoma, žmonės seka naujienas, apie tai kalba, tačiau kažko ypatingo apie tai nemanome. Koks skirtumas? Juk tie „referendumai“ vyko ir anksčiau.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Ukraina penktadienį kritikavo Iraną dėl ginklų tiekimo Rusijai, paskelbusi, jog per Rusijos ataką pietiniame Odesos uostamiestyje panaudojus Irane pagamintą droną žuvo civilis.
„Tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus ginklus (…) yra Irano veiksmai prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat prieš Ukrainos piliečių gyvybę ir sveikatą“, – feisbuke parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Sergijus Nykyforovas.
JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
Niujorkas, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.
Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.
Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.
Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.
Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.
Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.
Bayraktar TB2. Vikipedija nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad šalies vadovas iniciatyvą, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti ir perduoti Ukrainai, vertina itin palankiai. Anot jo, piliečių surinkta parama dronui yra pavyzdys, kaip karo kontekste visuomenė geba solidarizuotis.
„Pilietinė iniciatyva, žinoma, kad vertinama labai gerai. (…) Mums tai yra pavyzdys diskusijose, visa ši iniciatyva ir tai, kaip ji greitai įvyko ir visa sėkmė. Ir aš ne kartą jį naudojau, sakant, kad pažiūrėkite kiek arti visuomenei yra karas Ukrainoje, koks yra mūsų solidarumas, kokioje atmosferoje mes gyvename ir kaip tai yra gyva. Tai politiškai šitas dronas tikrai skris į įvairias puses ir bus sėkmė“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos susitikimo žurnalistams teigė K. Budrys. Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, gegužės 31 d. (ELTA). Estijos saugumo policija (KaPo) šeštadienį sulaikė žmogų, įtariamą Rusijos agresijos rėmimu. Tai antradienį pranešė portalas ERR.
Gautomis žiniomis, vidutinio amžiaus vyras, turintis dvigubą – Estijos ir Rusijos – pilietybę, buvo sulaikytas, kai mėgino kirsti sieną Pietų Estijoje.
Pirmadienį Harju apskrities teismas patenkino prokuratūros prašymą ir leido jį suimti.
KaPo savo tviteryje patikslino, kad įtariamasis mėgino išvežti į Rusiją dronų.
„Bandydami perduoti komercinių dronų Rusijos armijai, pateksite į kalėjimą. Dėl tokio plano buvo sulaikytas Estijos ir Rusijos pilietis. Už bet kokį Rusijos agresijos Ukrainoje palaikymą baudžiama pagal Estijos įstatymus, ir mes tai įgyvendinsime“, – rašoma „Twitter“ paskyroje.
Pasak prokurorės Melindos Ülend, už užsienio valstybės agresijos rėmimą Estijoje baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė pastebi išaugusį pažeidimų skaičių, kai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai be leidimo skraido virš karinių teritorijų.
Užfiksuotų neteisėtų skrydžių padaugėjo per pastaruosius kelis mėnesius, suaktyvėjus karo veiksmams Ukrainoje, o šį aktyvumą puikiai atskleidžia skaičiai: viename iš karinių objektų per 2021 metus užfiksuota 15 neteisėtų skrydžių, tuo tarpu tik per 2022 m. balandžio mėnesį – jau 21 skrydis.
Lietuvos kariuomenė primena, kad Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsniu apibrėžtos nuobaudos už draudžiamus skrydžius.
Bepiločių orlaivių skrydžiai virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, galima skirti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, taip pat galimas bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Esant įtarimui, kad bepiločiai orlaiviai galimai naudojami kaip ginklai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti panaudota karinė jėga, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime. Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skrydžių virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu aplink šias teritorijas bei jų filmavimo ar fotografavimo leidimo išdavimo tvarka apibrėžiama krašto apsaugos ministro įsakyme. Rasti paraiškų formas dėl leidimo vykdyti skrydžius ar filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karinę teritoriją bei jas pateikti konkrečių teritorijų kontaktams galima tinklalapyje www.kariuomene.lt
Taip pat šiame puslapyje galima pasitikrinti karinių teritorijų draudžiamas ir ribojamas zonas, kuriose negalima skraidyti be leidimo.
Norint filmuoti ir fotografuoti karines teritorijas, leidimas būtinas ne tik bepiločių orlaivių valdytojams, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui ar žiniasklaidos atstovui, pažymima pranešime.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 17 d. (ELTA). Švedijos policija tiria neatpažintų dronų skrydžius virš Kirunos ir Liuleo oro uostų šalies šiaurėje atitinkamai sausio 13-ąją ir 14-ąją. Tai pirmadienį pranešė žinybos atstovai.
„Pradėtas tyrimas, kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu nežinoma, kam priklauso bepilotės skraidyklės, kol kas tiriamas Civilinės aviacijos įstatymo pažeidimas. Jei paaiškės, kad skraidymo aparatuose buvo kažkokios specialios įrangos, bus tiriamas ir Apsaugos (nuo sabotažo, teroro aktų, šnipinėjimo) įstatymo pažeidimas.
„Dronų skrydžiai oro uoste ir virš jo pažeidžia Civilinės aviacijos įstatymą, bet tai gali būti ir Apsaugos įstatymo pažeidimas, jeigu iš skraidyklių filmuojama“, – aiškinama pranešime.
Sausio 14 d. neatpažinti dronai taip pat buvo pastebėti virš Forsmarko, Oskarshamno ir Ringhalso atominių elektrinių, bet policija kol kas niekaip nesieja jų su bepilotėmis skraidyklėmis Kirunoje ir Liuleo. Kaip pranešė pirmadienį Švedijos saugumo policija (SÄPO), ji perėmė dronų skrydžių virš atominių jėgainių tyrimą.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Aštrėjant konfliktui Rytų Ukrainoje, Maskva įspėja dėl ginklų tiekimo Kijevui.
„Mes raginame visas šalis, su kuriomis kalbamės, tarp jų – Turkija, išanalizuoti visuomet karingus Kijevo režimo pasisakymus, – pirmadienį lankydamasis Egipte sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes įspėjame jas nekurstyti šių militaristinių nuotaikų“.
Turkija toliau tiekia Ukrainai kovinius dronus. Kijevas jau 2019 metais pasirašė atitinkamą susitarimą. Pusė tuzino dronų, anot žiniasklaidos, jau gauta. Pasak Gynybos ministerijos Kijeve, praėjusį gruodį sudaryti nauji susitarimai dėl kovinių dronų, įskaitant amuniciją, pristatymo bei patrulinių laivų pirkimo.
S. Lavrovas, be to, kritikavo JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Klausimas esą lieka atviras – ko JAV ten, už tūkstančių kilometrų nuo savo teritorijos, nori.
ES, jos pačios teigimu, su dideliu nerimu stebi Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina ir Krymo pusiasalyje. Maskva raginama atsisakyti visų žingsnių, kurie kelia tolesnę įtampą, sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Nauja konflikto eskalacija, ES požiūriu, būtų nepriimtina.
Be to, Rusija raginama sustiprinti pastangas įgyvendinti 2015 metų taikos planą, kalbėjo atstovas. ES sveikina Ukrainos pastangas šia kryptimi.
Turkijos žvalgybos būstinė
Turkijoje sulaikyti Rusijos televizijos kanalo NTV žurnalistai kaltinami šnipinėjimu. Tai pirmadienį pranešė kanalas, nenurodydamas šios informacijos šaltinio.
Ryšys su laidos „Centrinė televizija“ žurnalistu Aleksejumi Petruška ir operatoriumi Ivanu Malyškinu nutrūko gruodžio 3 d. Vėliau buvo sužinota, kad jie buvo sulaikyti, kai mėgino filmuoti netoli dronų gamyklos. Stambulo merijos atstovai pareiškė, kad Rusijos žurnalistai buvo sulaikyti už filmavimą be leidimo.
Pirmadienį jie buvo pristatyti į teismą, pranešė NTV.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, jog Maskva tikisi, kad žurnalistai netrukus bus paleisti ir kad incidentą pavyks sureguliuoti dialogu.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos šalys išreiškė apgailestavimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo patraukti šalį iš tarptautinės karinės žvalgybos sutarties.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko „Atviro dangaus“ (angl. „Open Skies“) sutarties. Šis sutartis ją pasirašiusioms šalims leidžia iš anksto perspėjus atlikti žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijos ir stebėti galimas karines operacijas.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant padidinti skaidrumą ir didžiausių pasaulio valstybių tarpusavio pasitikėjimą, o sutarties šalininkai teigia, kad Vašingtono pasitraukimas gali kelti grėsmę Europai.
„Apgailestaujame dėl Jungtinių Valstijų ketinimo pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors taip pat nerimaujame dėl to, kaip sutarties laikosi Rusijos Federacija“, – sakoma bendrame šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
JAV kaltina Rusiją blokuojant kitų šalių žvalgybinius skrydžius, kuriais siekiama stebėti karines pratybas. Tokie veiksmai yra leidžiami pagal „Atviro dangaus“ sutartį.
NATO šalių ambasadorius penktadienį susitiks aptarti JAV pasitraukimo, kuris įsigalios po 6 mėnesių. Oro balionas neįprastų formų. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį išplatintą pranešimą pasirašė Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Suomija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Čekija ir Švedija.
„Atviro dangaus“ sutartis yra esminis tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimo mechanizmo elementas, kuris buvo sukurtas pastaraisiais dešimtmečiais. Juo siekiama didinti skaidrumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.
Europos šalys pabrėžė tęsiančios diskusijas su Rusija, kad būtų „išspręsti kylantys klausimai“, įskaitant klausimus dėl „nepagrįstų apribojimų“, įvedamų skrydžiams virš Kaliningrado srities.
Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
Ataka prieš du Saudo Arabijos naftos kompleksus kelia grėsmę saugumui ir kenkia pastangoms sumažinti įtampą šiame regione, teigė Europos Sąjunga (ES) ir pabrėžė, kad būtina aiškiai nustatyti, kas už tai atsakingas.
„Vakarykštė dronų ataka prieš du „Aramco“ naftos kompleksus Saudo Arabijoje kelia realią grėsmę regioniniam saugumui,“ – teigiama ES užsienio politikos tarnybos atstovo spaudai sekmadienio pranešime.
„Svarbu aiškiai nustatyti faktus ir nustatyti atsakomybę už šią apgailėtiną ataką,“ – nurodoma pranešime.
