Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė pastebi išaugusį pažeidimų skaičių, kai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai be leidimo skraido virš karinių teritorijų.
Užfiksuotų neteisėtų skrydžių padaugėjo per pastaruosius kelis mėnesius, suaktyvėjus karo veiksmams Ukrainoje, o šį aktyvumą puikiai atskleidžia skaičiai: viename iš karinių objektų per 2021 metus užfiksuota 15 neteisėtų skrydžių, tuo tarpu tik per 2022 m. balandžio mėnesį – jau 21 skrydis.
Lietuvos kariuomenė primena, kad Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsniu apibrėžtos nuobaudos už draudžiamus skrydžius.
Bepiločių orlaivių skrydžiai virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, galima skirti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, taip pat galimas bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Esant įtarimui, kad bepiločiai orlaiviai galimai naudojami kaip ginklai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti panaudota karinė jėga, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime. Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skrydžių virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu aplink šias teritorijas bei jų filmavimo ar fotografavimo leidimo išdavimo tvarka apibrėžiama krašto apsaugos ministro įsakyme. Rasti paraiškų formas dėl leidimo vykdyti skrydžius ar filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karinę teritoriją bei jas pateikti konkrečių teritorijų kontaktams galima tinklalapyje www.kariuomene.lt
Taip pat šiame puslapyje galima pasitikrinti karinių teritorijų draudžiamas ir ribojamas zonas, kuriose negalima skraidyti be leidimo.
Norint filmuoti ir fotografuoti karines teritorijas, leidimas būtinas ne tik bepiločių orlaivių valdytojams, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui ar žiniasklaidos atstovui, pažymima pranešime.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 17 d. (ELTA). Švedijos policija tiria neatpažintų dronų skrydžius virš Kirunos ir Liuleo oro uostų šalies šiaurėje atitinkamai sausio 13-ąją ir 14-ąją. Tai pirmadienį pranešė žinybos atstovai.
„Pradėtas tyrimas, kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu nežinoma, kam priklauso bepilotės skraidyklės, kol kas tiriamas Civilinės aviacijos įstatymo pažeidimas. Jei paaiškės, kad skraidymo aparatuose buvo kažkokios specialios įrangos, bus tiriamas ir Apsaugos (nuo sabotažo, teroro aktų, šnipinėjimo) įstatymo pažeidimas.
„Dronų skrydžiai oro uoste ir virš jo pažeidžia Civilinės aviacijos įstatymą, bet tai gali būti ir Apsaugos įstatymo pažeidimas, jeigu iš skraidyklių filmuojama“, – aiškinama pranešime.
Sausio 14 d. neatpažinti dronai taip pat buvo pastebėti virš Forsmarko, Oskarshamno ir Ringhalso atominių elektrinių, bet policija kol kas niekaip nesieja jų su bepilotėmis skraidyklėmis Kirunoje ir Liuleo. Kaip pranešė pirmadienį Švedijos saugumo policija (SÄPO), ji perėmė dronų skrydžių virš atominių jėgainių tyrimą.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Aštrėjant konfliktui Rytų Ukrainoje, Maskva įspėja dėl ginklų tiekimo Kijevui.
„Mes raginame visas šalis, su kuriomis kalbamės, tarp jų – Turkija, išanalizuoti visuomet karingus Kijevo režimo pasisakymus, – pirmadienį lankydamasis Egipte sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes įspėjame jas nekurstyti šių militaristinių nuotaikų“.
Turkija toliau tiekia Ukrainai kovinius dronus. Kijevas jau 2019 metais pasirašė atitinkamą susitarimą. Pusė tuzino dronų, anot žiniasklaidos, jau gauta. Pasak Gynybos ministerijos Kijeve, praėjusį gruodį sudaryti nauji susitarimai dėl kovinių dronų, įskaitant amuniciją, pristatymo bei patrulinių laivų pirkimo.
S. Lavrovas, be to, kritikavo JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Klausimas esą lieka atviras – ko JAV ten, už tūkstančių kilometrų nuo savo teritorijos, nori.
ES, jos pačios teigimu, su dideliu nerimu stebi Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina ir Krymo pusiasalyje. Maskva raginama atsisakyti visų žingsnių, kurie kelia tolesnę įtampą, sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Nauja konflikto eskalacija, ES požiūriu, būtų nepriimtina.
Be to, Rusija raginama sustiprinti pastangas įgyvendinti 2015 metų taikos planą, kalbėjo atstovas. ES sveikina Ukrainos pastangas šia kryptimi.
Turkijos žvalgybos būstinė
Turkijoje sulaikyti Rusijos televizijos kanalo NTV žurnalistai kaltinami šnipinėjimu. Tai pirmadienį pranešė kanalas, nenurodydamas šios informacijos šaltinio.
Ryšys su laidos „Centrinė televizija“ žurnalistu Aleksejumi Petruška ir operatoriumi Ivanu Malyškinu nutrūko gruodžio 3 d. Vėliau buvo sužinota, kad jie buvo sulaikyti, kai mėgino filmuoti netoli dronų gamyklos. Stambulo merijos atstovai pareiškė, kad Rusijos žurnalistai buvo sulaikyti už filmavimą be leidimo.
Pirmadienį jie buvo pristatyti į teismą, pranešė NTV.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, jog Maskva tikisi, kad žurnalistai netrukus bus paleisti ir kad incidentą pavyks sureguliuoti dialogu.
Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos šalys išreiškė apgailestavimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo patraukti šalį iš tarptautinės karinės žvalgybos sutarties.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesilaiko „Atviro dangaus“ (angl. „Open Skies“) sutarties. Šis sutartis ją pasirašiusioms šalims leidžia iš anksto perspėjus atlikti žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijos ir stebėti galimas karines operacijas.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant padidinti skaidrumą ir didžiausių pasaulio valstybių tarpusavio pasitikėjimą, o sutarties šalininkai teigia, kad Vašingtono pasitraukimas gali kelti grėsmę Europai.
„Apgailestaujame dėl Jungtinių Valstijų ketinimo pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors taip pat nerimaujame dėl to, kaip sutarties laikosi Rusijos Federacija“, – sakoma bendrame šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
JAV kaltina Rusiją blokuojant kitų šalių žvalgybinius skrydžius, kuriais siekiama stebėti karines pratybas. Tokie veiksmai yra leidžiami pagal „Atviro dangaus“ sutartį.
NATO šalių ambasadorius penktadienį susitiks aptarti JAV pasitraukimo, kuris įsigalios po 6 mėnesių. Oro balionas neįprastų formų. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį išplatintą pranešimą pasirašė Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija, Suomija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Čekija ir Švedija.
„Atviro dangaus“ sutartis yra esminis tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimo mechanizmo elementas, kuris buvo sukurtas pastaraisiais dešimtmečiais. Juo siekiama didinti skaidrumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.
Europos šalys pabrėžė tęsiančios diskusijas su Rusija, kad būtų „išspręsti kylantys klausimai“, įskaitant klausimus dėl „nepagrįstų apribojimų“, įvedamų skrydžiams virš Kaliningrado srities.
Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
Ataka prieš du Saudo Arabijos naftos kompleksus kelia grėsmę saugumui ir kenkia pastangoms sumažinti įtampą šiame regione, teigė Europos Sąjunga (ES) ir pabrėžė, kad būtina aiškiai nustatyti, kas už tai atsakingas.
„Vakarykštė dronų ataka prieš du „Aramco“ naftos kompleksus Saudo Arabijoje kelia realią grėsmę regioniniam saugumui,“ – teigiama ES užsienio politikos tarnybos atstovo spaudai sekmadienio pranešime.
„Svarbu aiškiai nustatyti faktus ir nustatyti atsakomybę už šią apgailėtiną ataką,“ – nurodoma pranešime.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Didžiosios Britanijos daugiausiai keliaujančių sulaukiančio oro uosto atstovai penktadienį teigė, kad jis veikia visu pajėgumu. Tuo tarpu policijos pajėgos paskelbė 48 val. „išvaikymo įsakymą“ ir sulaikė dar daugiau įtariamųjų, kad užkirstų kelią klimato protestuotojams dronais trukdyti lėktuvams skristi.
„Pakilimo takai ir taksi keliai veikia, nors netoliese veikiantys protestuotojai mėgino nelegaliai trukdyti oro uosto veiklą, pasitelkdami dronus“, – tviterio paskyroje rašė Hitrou oro uosto atstovai.
Protesto grupės „Heathrow Pause“ atstovai teigė, kad vienas iš trijų mėginimų paleisti droną buvo sėkmingas, bet pranešimų apie atšauktus skrydžius ar kitas problemas nepasirodė.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londono policija penktadienį aplink oro uostą sulaikė du vyrus, kurie galimai siekė įgyvendinti sąmokslą ir sukelti nepatogumų Hitrou oro uoste.
„Heathrow Pause“ aktyvistai sakė norėję neleisti lėktuvams sklandžiai skraidyti, kad atkreiptų dėmesį į vyriausybės nesugebėjimą konstruktyviai pasistūmėti į priekį dėl klimato klausimo.
Gegužės 1 dieną parlamento nariai paskelbė nepaprastąją klimato ir aplinkosaugos padėtį, bet, protestuotojų manymu, vėliau nepriėmė jokių svarių su šia padėtimi susijusių sprendimų.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Iranas pagrasino JAV padariniais, jei bus pažeidinėjama jo oro erdvė.
Teheranui nesvarbu, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar kokius sprendimus jis priima, šeštadienį Irano naujienų agentūrai „Tasnim“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Moussawis.
Svarbu esą tik tai, kad Iranas netoleruos savo sienų pažeidinėjimo ir į kiekvieną pavojų atitinkamai reaguos.
JAV prezidentas prieš tai pareiškė norįs ne karo su Iranu, o pokalbių.
Daug mėnesių trunkanti įtampa tarp Irano ir JAV ketvirtadienį ir penktadienį pavojingai paaštrėjo. Pirmiausia Iranas numušė amerikiečių nepilotuojamą žvalgybinį orlaivį, kuris, Teherano tikinimu, pažeidė šalies oro erdvę ir nereagavo į kelis perspėjimus. JAV teigimu, dronas skrido tarptautinėje oro erdvėje.
Į tai reaguodamas, D. Trumpas nurodė surengti oro smūgius prieš Iraną, tačiau paskutinę akimirką juos atšaukė. Kadangi galėjo žūti 150 žmonių, jis planuotus antskrydžius sustabdė, rašė prezidentas tviteryje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo pirmtako Baracko Obamos nustatytą politiką, reikalaujančią JAV žvalgybos pareigūnus viešai paskelbti apie civilių žūtis per dronų atakas už aktyvių karo zonų ribų, informuoja BBC.
Prezidentas D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo atšaukiamas B. Obamos prezidentavimo laiku nustatytas nurodymas. Ši politika pradėta įgyvendinti 2016 metais, tuomečiam prezidentui B. Obamai sulaukus spaudimo užtikrinti didesnį skaidrumą.
Nurodymas buvo taikomas Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), kuri vykdė dronų atakas tokiose šalyse, kaip Afganistanas, Pakistanas ir Somalis. Po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV vis dažniau vykdė dronų atakas prieš teroristų taikinius.
CŽV vadovas turėjo pateikti metines suvestines apie JAV dronų atakas ir jų metu žuvusiųjų skaičių.
Anot D. Trumpo administracijos, toks nurodymas yra „nereikalingas“.
Per pirmus dvejus D. Trumpo prezidentavimo metus įvykdytos 2 243 dronų atakos. Palyginimui, per aštuonerius B. Obamos prezidentavimo metus įvykdytų dronų atakų skaičius siekė 1 878.
Tiriamosios žurnalistikos biuro duomenimis, nuo 2004 metų JAV įvykdė 6 786 dronų atakas, kurių metu žuvo 12 105 žmonės. Tarp aukų buvo 1 725 civiliai.
Žmogaus teisių grupės sukritikavo D. Trumpo sprendimą, teigdamos, kad tai leis CŽV vykdyti bepiločių atakas be atsakomybės.
Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenė į plaštakos dydžio dronų flotilės kūrimą investuos 31 mln. svarų sterlingų (36 mln. eurų). Dronais siekiama manevruojant įgyti pranašumą mūšio lauke, rašo CNBC.
Miniatiūrinių dronų kūrimas bus finansuojamas iš 160 mln. svarų (186 mln. eurų) „Transformacijos fondo“. Be dronų kūrimo, fondas į karinę robotiką investuos 66 mln. svarų (76,7 mln. eurų), trečiadienį paskelbė JK gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas.
Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad naujosios dronų technologijos kariams suteiks „akį danguje“.
Britų laikraštis „The Times“ pranešė, kad dronai bus plaštakos dydžio ir svers mažiau nei 200 gramų. Pasak leidinio, dronais bus stebimi terorizmu įtariami asmenys ir apžvelgiami mūšio laukai iki ten atvykstant kariams.
G. Williamsonas kariuomenei skirtoje konferencijoje kalbėjo, kad dronai iki šių metų pabaigos bus dislokuojami įvairiose šalyse, įskaitant Estiją, Afganistaną ir Iraką.
„Kiekviena nauja technologija sustiprins mūsų kariuomenės pajėgumus, tuo pačiu sumažindama mūsų kariams keliamą grėsmę. Aš esu patenkintas tuo, kad būtent mes keisime priešakinių mūšio linijų technologijas jau iki šių metų pabaigos“, – sakė G. Williamsonas.
Pernai pabaigoje britų kariuomenė išbandė daug naujų technologijų pačiose didžiausiose šalies istorijoje karinių robotų pratybose, pavadintose „Autonominis karys“ („Exercise Autonomous Warrior“).
Didžiosios Britanijos policija vėlai penktadienį suėmė du asmenis dėl „dronų naudojimo nusikalstamiems tikslams“. Prieš kelias dienas virš Londono Gatviko oro uosto buvo pastebėti dronai ir dėl to kilo didžiulių oro transporto trikdžių.
Skraidantis objektas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dronai turėjo itin didelės įtakos antro didžiausio Didžiosios Britanijos oro uosto darbui. Trečiadienį vakare pastebėjus pirmus dronus, buvo atšaukta šimtai skrydžių, nepatogumų patyrė dešimtys tūkstančių keleivių.
Remiantis BBC pranešimais, suimti du su incidentu susiję asmenys, tai vyras ir moteris. Tyrimas tęsiamas.
Gatviko oro uostas, esantis už 45 km į pietus nuo Londono, yra antras pagal dydį Didžiosios Britanijos oro uostas. Per metus oro uostas aptarnauja daugiau kaip 43 mln. keleivių.
Šeštadienį į Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro gyvybę buvo įvykdytas pasikėsinimas naudojant bepilotes skraidykles su sprogmenimis. Tai žurnalistams pareiškė šalies Ryšių ministerijos atstovai, kuriais remiasi BBC.
Per incidentą nei jis, nei kiti politikai nenukentėjo. Sužeisti septyni nacionalinės gvardijos kariškiai.
Dėl incidento N. Maduras apkaltino kaimyninės Kolumbijos vadovus, bet Bogota neigia turinti ką nors bendra su pasikėsinimu.
Venesuelos prezidento kalbos per karinį paradą tiesioginė transliacija buvo nutraukta. Paskutiniuose kadruose buvo matyti bėgantys kariškiai. Skraidyklės juose neužfiksuotos.
Venesuelos leidinys „El Nacional“ pranešė apie sprogimų garsą, remdamasis liudininkais. Apie sprogimą taip pat pranešė AFP.
Incidentas įvyko, kai N. Maduras kalbėjo per paradą, skirtą nacionalinės gvardijos 81-osioms metinėms.
Pasak Venesuelos ryšių ministro Jorgės Rodriguezo, du dronai su sprogmenimis buvo detonuoti netoli tos vietos, kur stovėjo prezidentas.
Nuotraukose socialiniuose tinkluose matyti, kaip N. Maduro apsauga uždengia jį neperšaunamais skydais.
„Dronas skriejo į mane, bet mane apsaugojo meilės skydas. Esu įsitikinęs, kad dar nugyvensiu daug metų“, – cituoja žiniasklaida N. Maduro žodžius.
Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai šeštadienį pareiškė Vokietijos terorizmo tyrimo instituto Esene vadovas Rolfas Tophofenas (Rolf Tophoven).
„Kalbant apie terorizmą, visada reikia galvoti apie tai, kas, atrodytų, yra neįmanoma. Teroro aktas gali būti įvykdytas naudojant užminuotą droną. Tai tik laiko ir to, kiek kilogramų sprogmenų jis gali gabenti, klausimas“, – įspėjo autoritetingas Vokietijos kovos su terorizmu ekspertas interviu Austrijos laikraščiui „Kurier“.
Pasak jo, „tvirtinimai, jog teroristai turi branduolinį ginklą – visiškas absurdas, kadangi jie šiuo metu naudoja paprastas priemones“. „Šiuolaikinis teroristas gali ramiai nusipirkti prekybos centre, pavyzdžiui, peilį. Jeigu gatvėse bus pastatyti betoniniai stulpai, tai jis tiesiog patrauks prie Šv. Stepono katedros (Vienos centre) ir pasirinks taikiniu tikinčiuosius“, – mano R. Tophofenas.
Ekspertas įsitikinęs, jog turistų pamėgta ir saugi Barselona tapo teroro išpuolio taikiniu todėl, kad teroristai norėjo atkreipti į savo nusikaltimą kuo didesnį dėmesį.
Jis taip pat pareiškė neabejojąs, kad tarp milijono migrantų, atvykusių į Europą, yra piktadarių.
Rugpjūčio 17 d. turistų pamėgtoje Ramblos gatvėje Barselonoje furgono vairuotojas tyčia rėžėsi į praeivius. Tiriant teroro aktą sulaikyti keturi žmonės. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė teroristinė „Islamo valstybės“ grupuotė.
Vėliau Katalonijos policija Kambrilso kurorte regiono pietuose nukovė penkis teroristus, mėginusius surengti teroro aktą, analogišką tam, kuris buvo įvykdytas Barselonoje.
Naujausiais duomenimis, Katalonijoje teroro aktų aukomis tapo 14 žmonių, daugiau kaip 130 buvo sužeisti.
Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, galimai naudoja dronus, kad šnipinėtų Pietų Korėjoje dislokuotą JAV priešraketinės gynybos sistemą, praneša agentūra „Reuters“.
Veikiausiai Šiaurės Korėjos dronas padarė dešimt gynybinės sistemos THAAD nuotraukų, antradienį pareiškė Pietų Korėjos kariškiai. Anot jų, skraidantis objektas su kamera praėjusią savaitę rastas miške netoli sienos. Karinis atstovas paskelbė, kad bus imtasi priemonių prieš dronų naudojimą. Ankstesniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Pchenjanas turi apie 300 nepilotuojamų skraidymo prietaisų. Tarp jų yra ir kovinių, ir žvalgybinių dronų.
Didėjant Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, Pietų Korėja ir JAV pernai susitarė maždaug už 250 km nuo sienos su Šiaurės Korėja dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą THAAD. Sistema turėtų pradėti veikti iki metų pabaigos. Ji galės atremti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas bei sunaikinti jas ir už Žemės atmosferos ribų.
Nepaisydama JT sankcijų, Šiaurės Korėja vis atlieka raketų bandymus.
Teroristai Donbase atlierka nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą bepiločiais orlaiviais (dronais). Tačiau 2016 metų vasario viduryje smogikų bepiločiai orlaiviai perėjo prie atakų – ir ne fronte, o užnugaryje.
Jau seniai nebe paslaptis, kad Rusijos teroristinė kariuomenė vykdo nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą Donbase, taip pat ir bepiločiais orlaiviais. Ukrainos kariškiai ne tik daugybę kartų fiksavo dronų skrydžius virš dislokuotų dalinių ir sandėlių, bet net yra ir numušę „žvalgų“.
