Hibridinis karas: dronų atakos


Print

Teroristai Donbase atlierka nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą bepiločiais orlaiviais (dronais). Tačiau 2016 metų vasario viduryje smogikų bepiločiai orlaiviai perėjo prie atakų – ir ne fronte, o užnugaryje.

Jau seniai nebe paslaptis, kad Rusijos teroristinė kariuomenė vykdo nuolatinę ATO pajėgų kovinės tvarkos žvalgybą Donbase, taip pat ir bepiločiais orlaiviais. Ukrainos kariškiai ne tik daugybę kartų fiksavo dronų skrydžius virš dislokuotų dalinių ir sandėlių, bet net yra ir numušę „žvalgų“.

Tačiau 2016 metų vasario viduryje bepiločiai orlaiviai perėjo prie atakų. Beje, pirmasis puolimas buvo fiksuotas ne ATO zonoje ar takoskyros linijoje, o užnugaryje – Zaporožės srityje.

Neapsaugotas užnugaris

Taigi, pagal Generalinio štabo spaudos tarnybos viršininko Vladislavo Selezniovo informaciją, vasario 17 dienos vakarą nežinomi asmenys iš bepiločių orlaivių pradėjo mėtyti padegamuosius daiktus karinio sandėlio teritorijoje Zaporožės srityje. Sprogę jie įsiliepsnodavo, ir gaisro židinius sunku būdavo užgesinti. Tokių liepsnojančių židinių buvo užfiksuota apie penkiasdešimt.

Dalies, kurios užnugario padalinys buvo užpultas, kariškiai pasakoja, kad iš pradžių išgirdo padangėje artėjančių motorų garsus, o paskui sandėlio teritorijoje iš padangės „pabiro“…

„Pačių bepiločių orlaivių nebuvo matyti, mes matėme tik tai, kas iš jų buvo mėtoma: krisdami kai kurie šaudmenys švytėdavo. Jie sprogdavo ore (gal juose buvo įtaisytas taimeris), kiti – žemėje.  

Tose vietose, kur jie nukrisdavo, kildavo gaisras, kurį užgesinti būdavo labai sunku. Akivaizdu, kad buvo mėtomi padegamieji sprogmenys – minos arba granatos su fosforu. Baltasis fosforas užsidega savaime prie 35–40 temperatūros, o tokių „žiebtuvėlių“ degimo temperatūra siekia 1300 laipsnių. Ir jie dega tol, kol yra deguonies, todėl vanduo, ugnies gesintuvai ir kitos standartinės gaisro gesinimo priemonės nelabai padeda. Vienintelis veiksmingas būdas užgesinti – visiškai užkirsti kelią deguoniui ten patekti, – pasakoja kariškiai.

Fosforiniai šaudmenys – ne naujas reiškinys: armijų ginkluotėje jie pasirodė dar XX amžiaus pradžioje ir iki šiol aktyviai naudojami kariniuose konfliktuose. Dar ir todėl, kad, be pagrindinės funkcijos – naikinti priešo gyvąją jėgą ir techniką, – turi dar ir demoralizuojantį psichologinį poveikį. Zaporožės kariškiai tai patvirtina: „Negęstanti ugnis, gausybė aitrių dūmų, plius, visa tai vyksta naktį, – iš tiesų buvo kraupu“.

Ir vis dėlto, kariškiai ne tik aktyviai ir veiksmingai gesino, bet ir atidengė atsakomąją ugnį. Jų veiksmų rezultatas – antskrydžio nuostoliai minimalūs: bepiločiais orlaiviais vykdomą diversiją tiriančios Ukrainos nacionalinio saugumo valdybos (UNSV) duomenimis, Zaporožės srityje bepiločiai orlaiviai galėjo sunaikinti tik apie 10 dėžių mažo kalibro sviedinių. Tuo tarpu, pasak Vladislavo Selezniovo, nė vieno iš sandėlius atakavusių bepiločių orlaivių numušti nepavyko. Bepiločiai orlaiviai skraidė iki 400 metrų aukštyje, bet, kadangi buvo tamsus paros metas, „faktiškai juos tik buvo galima girdėti“.

Nevienkartinės diversijos

Ataka pasikartojo ir naktį iš vasario 18 į 19, bet jau kitoje vietoje. Pagal Generalinio štabo informaciją, buvo surengtas antskrydis prieš 93-osios atskirosios mechanizuotosios brigados užnugario karinį objektą, dislokuotą šalia Grodovkos Donecko srityje. „Bepiločiai orlaiviai keletą kartų atakavo brigados raketų ir artilerijos ginkluotės sandėlius, mėtydami fosforines padegamąsias granatas. Sprogimų sukeltus gaisro židinius laiku lokalizavo rezervo grupės pajėgos“, – pabrėžė Ukrainos prezidento Administracijos spaudos atstovas ATO klausimais pulkininkas Andrejus Lysenka.

Puolimui atremti buvo įtrauktos objekto priedangos ore pajėgos ir priemonės bei budinčiosios pamainos personalas. „Tačiau sunaikinti tokius nedidelius skraidomuosius aparatus, kaip bepiločiai orlaiviai, gana sunku. Radiolokacinės žvalgybos priemonėmis bepiločių orlaivių neaptikta“, – pridūrė Generaliniame štabe.

Atakas tiria Ukrainos saugumo tarnyba ir karinė prokuratūra. Antai, vyriausiasis karinis prokuroras Anatolijus Matiosas pažymėjo, kad bepiločių orlaivių atakos yra sistemingos, suplanuotos ir nevienkartinės akcijos.

Pasak Zaporožės srities administracijos laikinojo pirmininko – Zaporožės srities Gynybos tarybos vadovo ir Ukrainos saugumo tarnybos generolo majoro Konstantino Brylio, tokią skraidomųjų aparatų rūšį „aktyviai naudoja Rusijos specialusis padalinys, esantis Donecko ir Lugansko srityse“.

Beje, Generalinis štabas nepaneigė, kad bepiločiai orlaiviai galėjo pakilti, o jų darbas galėjo būti koreguojamas iš teritorijos, kurią kontroliuoja Ukrainos armija. Be to, neoficialiai jėgos atstovai užsimena, kad bepiločio orlaivio koreguotojas (iš vietinių gyventojų) buvo nustatytas, ir dėl to kurį laiką bus neįmanoma tokių skrydžių pakartoti.

Dronų karas

Net tikimybė, jog įmanoma pasikartoti tokioms situacijoms, negali nejaudinti ne tik kariškių, bet ir civilių. Juk iš esmės nėra garantijos, kad tai nepasikartos ir nebus taikių žmonių aukų.

Ypač jeigu susipažinsime su informacija apie bepiločių orlaivių plėtra Rusijoje. Antai, pasak šių metų pradžioje išspausdinto RF Gynybos ministerijos oficialaus pranešimo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojamų bepiločių skraidančiųjų aparatų skaičius nuo 2011 metų išaugo 9,6 karto – iki 1720“. Ir, matyt, augs ir ateityje: Rusijos žiniasklaida ne kartą citavo tos pačios RF Gynybos ministerijos atstovų pareiškimus, kad „bepiločiai skraidantieji aparatai vaidina vis didesnį vaidmenį šių laikų kare“, ir kad jau „artimiausiu metu bepilotį orlaivį valdantis operatorius bus viena iš pagrindinių figūrų RF Ginkluotosiose pajėgose“.

Šių metų sausį RF Gynybos ministerija išplatino informaciją, kad pradedamas bandyti pirmasis Rusijos smogiamojo tipo bepilotis orlaivis, galintis pasiekti 800 km/val. greitį ir pakelti į orą ketvirtį tonos naudingo krovinio bei ginkluotės, įskaitant „oras–žemė“ klasės raketas. Žinoma, kol kas tai tik gąsdinimai. Bet vėlgi – nėra jokių garantijų, kad jie nebus įgyvendinti.

Juk dar neseniai vargu ar kas nors Ukrainoje būtų patikėjęs, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai bus naudojami Donbase koviniams tikslams. Ir štai priešo bepiločiai orlaiviai ne tik skraido išilgai sienos ir takoskyros linijos, bet ir kerta pastarąją, įskrisdami giliai į Ukrainos armijos užnugarį.

Taip pat įdomu, kad po vasario 20-osios Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Rusijos aneksuotame Kryme Chersono kyšulyje atstatomas karinis aerodromas Juodosios jūros laivyno ir RF Pietų apygardos aviacijai. Beje, buvo pranešta, kad naujuoju aerodromu naudosis tikriausiai sraigtasparniai ir bepiločiai lėktuvai. Girdi, „naikintuvų ir šturmo lėktuvų nėra prasmės bazuoti Chersone – yra Belbeko aviacijos bazė“.

Kuo tam gali pasiriešinti Ukraina? Po vasario incidento Zaporožės apskrities valstybinė administracija inicijuoja prožektorių įrengimą armijos sandėlių ir užnugario dalių dislokacijos rajonuose. Jie turi padėti nakties metu matyti, vadinasi, ir numušti dronus, jei jie pasirodytų virš tų dalių ir sandėlių.

Kariškių duomenimis, kovinių veiksmų zonoje veikia radioelektroninio slopinimo kompleksai, kurie leidžia ne tik numušti, bet ir nutupdyti bepiločius orlaivius. Kai dėl tėvyninių dronų, tai jie atlieka tik žvalgymo funkcijas.

Tuo tarpu apie bepiločius orlaivius Ukraina ėmė galvoti gerokai prieš dabartines atakas. Atitinkamose derybose apie kovinių aparatų pirkimą buvo kalbama su Izraeliu, kurio bepiločiai orlaiviai laikomi geriausiais pasaulyje. Ir, kaip buvo pranešusi Izraelio žiniasklaida, kompanija Israel Aerospace Industries sutiko parduoti Ukrainai dronų.

Tačiau susitarimams nebuvo lemta virsti tikrove. Pagal Bloomberg informaciją, sandėris dėl bepiločių skraidančiųjų aparatų tiekimo Ukrainai buvo atšauktas po Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambučio Izraelio premjerui. Kremlius neva tai pradėjo šantažuoti Izraelio valdžią tuo, kad jis gali tiekti ginklų Izraeliui nedraugiškoms valstybėms – Sirijai ir Iranui.

Kaip ten bebūtų, strategiškai technologijas galima nugalėti tik technologijomis. Kaip tik to Ukrainą jau kelintus metus moko istorija. Ryšium su tuo, logiška ne tik rimtai imtis kurti savus kovinius bepiločius orlaivius (nors tam ir prireiks ne vienerių metų), bet ir prašyti Vakarų partnerių padėti technologijomis, o ne vien pinigais.

Šaltinis: Unian.net

Smulkiau: http://www.unian.net/war/1280014-gibridnaya-voyna-ataki-dronov.html

2016.03.03; 05:44


Prisijunkite prie diskusijos