Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Gavus pranešimą apie padėtą bombą, evakuotas Eifelio bokštas Paryžiuje. Apie 4 000 žmonių buvo priversti palikti Prancūzijos sostinės simbolį ir aikštę šalia jo, pranešta šeštadienio popietę. Prie bokšto atvyko sprogmenų ekspertai. Kaip gautas grasinimas, institucijos nepraneša.
Tai saugumo priemonė, kaip yra įprasta panašiais atvejais, pareigūnus citavo laikraštis „Le Parisien“.
Prieš daugiau kaip 130 metų pastatytą bokštą netoli Senos kasmet aplanko 7 mln. žmonių.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugsėjo 13 d. (dpa-ELTA). Dėl energijos krizės Eifelio bokštas vakarais bus apšviestas iki 23.45 val., o paskui šviesos bus išjungiamos – daugiau nei valanda anksčiau nei įprastai.
Šis pokytis yra dalis Prancūzijos sostinės energijos taupymo plano, kurį antradienį paskelbė merė Anne Hidalgo. Iki šiol Eifelio bokštas buvo apšviečiamas iki 1 val. nakties, šviesoms sublykčiojant kas valandą – šią akimirką ypač vertino turistai.
Kitų viešųjų pastatų, pavyzdžiui, rotušės, apšvietimas ateityje bus išjungiamas 22 val., tačiau gatvių apšvietimas saugumo sumetimais nebus ribojamas.
Paryžius taip pat sumažins šildymą viešuosiuose pastatuose, išskyrus vaikų darželius ir senelių namus. Administraciniuose pastatuose šildymas bus įjungiamas mėnesiu vėliau nei įprastai, o temperatūra sieks 18 laipsnių. Taip pat nuo 26 iki 25 laipsnių bus sumažinta vandens temperatūra municipaliniuose baseinuose.
Iš viso 96 proc. energijos Paryžiuje suvartoja ne viešasis sektorius, sakė A. Hidalgo, todėl miestas siekia bent 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir privačiame sektoriuje.
Eifelio bokštas papuoštas ES vėliavos simboliais. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijos valdžios institucijos pašalino laikiną Europos Sąjungos (ES) vėliavos instaliaciją nuo Triumfo arkos Paryžiuje po to, kai dešiniojo sparno prezidento Emmanuelio Macrono oponentai apkaltino jį „ištrynus“ prancūziškąją tapatybę.
Milžiniška mėlyna vėliava vietoje Prancūzijos vėliavos Triumfo arkoje suspindo Naujųjų metų išvakarėse, pažymint prasidėjusį Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai, kuriai šalis vadovaus ateinantį pusmetį.
Be to, kare žuvusiems pastatyta Triumfo arka, Eifelio bokštas, panteonas ir kitos žymios Paryžiaus vietos bei paminklai iki savaitės pabaigos bus apšviesti ES simbolizuojančia mėlyna šviesa.
E. Macrono dešinieji varžovai prezidento rinkimuose, kurie įvyks po keturių mėnesių, pareikalavo pašalinti ES vėliavą, ją vadindami Prancūzijos paveldo ir jos veteranų įžeidimu.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen dėl vėliavos pažadėjo kreiptis į Valstybės Tarybą – Prancūzijos vyriausiąjį administracinį teismą.
Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnai tvirtina, kad vėliavos pašalinimas ankstyvą sekmadienio rytą, dar prieš aušrą, esą įvykdytas laikantis numatyto grafiko. Teigiama, kad, skirtingai nei mėlynai nušvitę paminklai, vėliava Triumfo arką ir turėjo puošti tik dvi dienas.
Prancūzas lyno akrobatas 70 metrų aukštyje kirto Paryžiuje tekančią Senos upę. EPA-ELTA nuotr.Nathanas Paulinas virš Senos. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzas lyno akrobatas 70 metrų aukštyje kirto Paryžiuje tekančią Senos upę. Jį stebėjo gausi minia smalsuolių, susirinkusių Eifelio bokšte ir Senos paupyje.
Basakojis 27-erių Nathanas Paulinas pamažėle judėjo virš upės, tarp Eifelio bokšto ir Šajo teatro, ištiestu lynu. Akrobatas kelis kartus sustojo atsisėsti ar netgi prigulti ant lyno.
„Nueiti šiuos 600 metrų nebuvo lengva dėl įtampos ir kitų dalykų, tačiau vis vien buvo nuostabu“, – po šeštadienį atlikto performanso kalbėjo prancūzas akrobatas.
N. Paulinui priklauso keli pasaulio rekordai. Pastarajam žygdarbiui jis ryžosi Prancūzijoje minint Paveldo dieną, kai gyventojai kviečiami apsilankyti istoriniuose pastatuose ir kituose objektuose, kurie paprastai būna uždaryti.
N. Paulinas Seną ant įtempto lyno pirmą kartą perėjo 2017 m., taip pat švenčiant Paveldo dieną.
Garsusis „Mulen Ružas“ Paryžiuje vėl laukia lankytojų. EPA-ELTA nuotr.
Garsusis Paryžiaus varjetė „Mulen Ružas“ (Moulin Rouge) penktadienio vakarą po 18 mėnesių pertraukos vėl atvėrė duris lankytojams.
Kad galėtų stebėti spalvingą pasirodymą, lankytojai nuo šiol turės pateikti sveikatos pasą, t. y. būti paskiepyti, persirgę ar atlikę COVID-19 testą. Kaukes bus galima pasidėti ant staliukų, jų nedėvės ir šokėjos.
Pradžioje planuojama rengti po du pasirodymus keturis vakarus per savaitę, pranešė teatro vadovybė. Nuo spalio pabaigos lankytojams vėl bus patiekiamas maistas. Metų gale po du pasirodymus vėl bus rengiama kiekvieną vakarą.
„Mulen Ružo“ klasika yra kankanas, kurio metu šokėjos akrobatiškai kilnoja kojas ir kelia į viršų savo sijonus. Šokių grupę sudaro artistai iš keliolikos pasaulio šalių.
„Mulen Ružas“ buvo atidarytas 1889-aisiais – tais pačias metais, kai Prancūzijos sostinėje buvo baigtas ir Eifelio bokštas.
Varjetė yra tikras turistų traukos objektas. Iki pandemijos jame pasirodymai vyko kas vakarą 365 dienas per metus. Niekur kitur neišpilstyta tiek daug šampano, kaip „Mulen Ruže“ – vidutiniškai 240 000 butelių per metus.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovinčiame Eifelio bokšte pastaruoju metu lankosi nedaug žmonių, kadangi beveik visiškai nebeliko užsienio turistų ir tebegalioja griežtos koronaviruso ribojimo priemonės, penktadienį pranešė monumento operatorius.
Pasak operatoriaus SETE, palyginus su praėjusiais metais, bilietų pardavimai sumažėję net 80 proc., o pajamos – 70 proc. „Per dieną monumente, talpinančiame iki 25 tūkst. žmonių, sulaukiame 2,5 tūkst. lankytojų“, – radijui RTE sakė SETE vadovas Jeanas-Francois Martinsas.
„Nuo vasaros pabaigos įprastas lankomumas sumažėjęs 10-20 proc.“, – teigė operatoriaus vadovas. Prie mažėjimo, be kita ko, prisidėjo Paryžiuje galiojanti komendanto valanda, dėl kurios monumentas nebedirba naktimis.
Tačiau skaudžiausią smūgį suduoda beveik visiškas užsienio turistų nebuvimas, kurie įprastai sudaro beveik 85 proc. visų lankytojų, naujienų agentūrai AFP sakė SETE atstovė Isabelle Esnous.
Paryžiuje ir dar keliuose Prancūzijos miestuose paskelbtas aukščiausias koronaviruso pavojaus lygis. Ketvirtadienį šalyje užfiksuotas rekordinis per parą patvirtinamų COVID-19 atvejų skaičius – net 41 622 naujos infekcijos.
Eifelio bokšto operatorius šiuo metu daug dėmesio skiria rinkodarai, susitelkiančiai į „žmones iš Paryžiaus, Paryžiaus regiono ir Prancūzijos“, sakė I. Esnous. „Susitelkiame į žmones, kurie gyvena netoliese… ir į tuos (žmones), kurie domisi šeimų kelionėmis“, – sakė ji.
Monumente buvo įkurta speciali erdvė vaikams, kurioje galima rasti istorinės informacijos apie bokštą, ir taip pat netrukus atsiras didžiulė žaidimų erdvė, sakė atstovė.
Ji pridūrė, kad operatorius išnaudos krizės laikotarpį ir atliks perdažymo ir liftų priežiūros darbus.
I. Esnous pažymėjo, kad yra viena teigiama šios situacijos pusė – bokšto papėdėje nebeliko beprotiškai ilgų eilių. „Dabar apsilankymas yra daug patogesnis“, – sakė I. Esnous.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovintis Eifelio bokštas trečiadienį dėl sprogmens grėsmės buvo evakuotas dviem valandoms, pranešė monumento operatorius.
Policija naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį ir toje vietoje buvo vykdoma išminavimo operacija.
Eifelio bokšto operatorius sakė, kad 312 metrų aukščio monumentas buvo evakuotas 12 val. 15 min. vietos laiku (13 val. 15 min. Lietuvos laiku) ir jį pagal įprastas procedūras tuomet apieškojo policija.
Jis visuomenei vėl atvertas 14 val. 15 min. vietos laiku (15 val. 15 min. Lietuvos laiku).
Bokštas dėl koronaviruso kovą buvo uždarytas, tačiau birželį vėl atsivėrė lankytojams. Jame įprastai gausu turistų, tačiau jų šiuo metu Paryžiuje nedaug, visuomenei laikantis atsargumo ir tebegaliojant kelionių apribojimams.
Prancūzijos sostinė yra viena šalies teritorijų, kuriose pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs koronaviruso atvejų skaičius. Infekcijų skaičius po griežto 55 dienų karantino, galiojusio nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio, buvo smarkiai sumažėjęs.
Tryliktąjį iš eilės šeštadienį Paryžiuje vykstantys „geltonųjų liemenių“ protestai nepraėjo be susirėmimų, kai demonstrantai susidūrė su riaušių policija. Prancūzijos televizija BFM praneša apie mažiausiai tris sužeistuosius, vienam jų nutraukta plaštaka, ir 10 sulaikytų protestuotojų.
Pasak BFM, protestuotojai į policijos pareigūnus mėtė akmenis ir kitokius daiktus, o policininkai atsakė ašarinėmis dujomis. Vienas iš protestuotojų buvo sunkiai sužeistas, kai ašarinių dujų granata sprogo jo rankose, jam bandant mesti granatą atgal į policininkus. Pasak televizijos BFM šaltinių, sprogusi granata vyrui nutraukė plaštaką.
Dar du žmonės, vienas jų – policijos pareigūnas, taip pat patyrė nesunkių sužalojimų, o 10 protestuotojų buvo sulaikyti dėl jų vaidmens smurto proveržyje.
„Geltonųjų liemenių“ protestuotojai Prancūzijos sostinėje žygiavo šalia Nacionalinės Asamblėjos, o savo kelią užbaigs prie Eifelio bokšto. „Geltonųjų liemenių“ aktyvistai, į gatves per tris mėnesius išvedę šimtus tūkstančių prancūzų, dabar siekia sėkmės rinkimuose, tačiau kol kas judėjimas yra politiškai susiskaldęs ir be aiškaus lyderio.
Tuo tarpu prezidentas Emmanuelis Macronas, sulaukęs daugelio protestuotojų pykčio, regis, susigrąžina visuomenės palaikymą savo bandymais nuraminti „geltonąsias liemenes“ nacionalinių debatų keliu. Naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, E. Macrono reitingai pamažu, bet auga.
Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje atsiliepė į profsąjungos CGT kvietimą dalyvauti proteste prieš „socialinį skurdą“. Prie raudonas liemenes vilkinčių profsąjungos narių antradienį prisijungė ir „geltonosios liemenės“. Iki šiol šios skeptiškai žiūrėjo į profsąjungas.
Prancūzai protestuoja prieš skurdą. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstrantai reikalavo didesnių algų bei sugrąžinti turto mokestį, kuris prezidentaujant Emmanueliui Macronui praktiškai buvo panaikintas. Prancūzijos sostinėje nedirbo Eifelio bokštas, nes jo darbuotojai dalyvavo mitinge.
Marselyje šalies pietuose prefektūra suskaičiavo 5 200 demonstrantų, Lione Rytų Prancūzijoje – 4 300. Mitingai vyko ir kituose miestuose.
CGT vadovas Philippe’as Martinezas kalbėjo apie sėkmingus protestus. „Čia daug „geltonųjų liemenių“, ir tai yra gerai, – pabrėžė jis. – Išskyrus liemenių spalvas, aš nematau daug skirtumų“. CGT reikalauja didesnių algų bei sustabdyti valstybės paramą įmonėms.
Protestuose dalyvavo ir kelios kitos profsąjungos, taip pat kairioji partija „La France Insoumise“ („Nepalaužiama Prancūzija“). Prisijungė ir studentai bei globalizaciją kritikuojančio tinklo „Attac“ nariai.
„Geltonosioms liemenėms“, reikalaujančioms E. Macrono atsistatydinimo, pastaruoju metu pavykdavo mobilizuoti daugiau demonstrantų nei profsąjungoms. Praėjusį šeštadienį visoje šalyje į gatves išėjo 60 000 žmonių. Tiesa, aktyvumas mažėja: protesto judėjimo pradžioje lapkričio viduryje jų dar buvo per 280 000.
Eifelio bokštą apjuosė neperšaunamo stiklo siena. EPA-ELTA nuotr.
Neperšaunama stiklo siena ir metalinė tvora nuo šiol saugos Eifelio bokštą nuo išpuolių. Operatorė „Sete“ ketvirtadienį Paryžiuje pristatė naujas saugumo priemones. Trijų metrų aukščio ir 6,7 cm storio stiklo siena garantuos „visišką apsaugą“ nuo bet kokios rūšies amunicijos, sakė „Sete“ vadovas Bernard’as Gaudillere’as. Nauja saugumo koncepcija parengta drauge su policija.
Naujos neperšaunamo stiklo sienos stovės iš Senos bei Marso laukų pusės. Operatorė pabrėžė, kad jos netrukdys turistams stebėti garsiojo Paryžiaus simbolio.
Abiejose šoninėse Eifelio bokšto pusėse, be to, pastatyta 3,24 metro aukščio metalinė tvora.
Rudenį pradėti darbai atsiėjo beveik 35 mln. eurų. Galutinai juos baigti tikimasi iki rugsėjo vidurio. Jau dabar Eifelio bokšto lankytojai turėjo pereiti saugumo užtvarus, kad galėtų pakilti į bokštą.
Eifelio bokštas yra vienas labiausiai lankomų Europos statinių. Skaičiuojama, kad šiais metais jį aplankys iki 7 mln. žmonių.
Paryžiaus policija sulaikė peiliu ginkluotą vyrą, kuris mėgino įsiveržti į Eifelio bokštą. Kaip pranešė sekmadienį radijo stotis „France Info“, incidentas įvyko šeštadienį apie 23 valandą 30 minučių vietos laiku.
„Peiliu ginkluotas žmogus mėgino prasiveržti pro policininkus Eifelio bokšto papėdėje. Jis buvo tučtuojau sulaikytas ir neutralizuotas. Jo veiksmų motyvai nežinomi“, – sakoma radijo stoties pranešime.
Po incidento visi bokšto lankytojai buvo greitai evakuoti. Policija ir išminuotojai patikrino visus konstrukcijos aukštus – nieko įtartino nerasta.
Eifelio bokšto eksploatavimo bendrovė pareiškė pasitenkinimą „operatyviais policijos veiksmais ir tuo, kad lankytojų evakavimo procedūra įrodė savo efektyvumą“.
Nuo praėjusių metų patekti į aikštelę po Eifelio bokštu ir prieiti prie bilietų kasų galima tik po patikrinimo metalo detektoriais ir kruopščios apžiūros. Teritoriją aptverta aukšta tvora.
Penki auksiniai kupolai už poros žingsnių nuo Eifelio bokšto – tai toks neįprastas vaizdas, prie kurio teks priprasti paryžiečiams.
Jau po poros metų Branly krantinėje iškils Rusijos stačiatikybės centras, praneša La Croix korespondentas Francois Xavier Megras.
Sausio 17 dieną Prezidento reikalų valdybos vadovas Vladimiras Kožinas pristatė galutinį projektą. Jį sudaro 4 pastatai: du kultūros centrai, šventykla ir prancūzų–rusų mokykla 150-čiai mokinių.
„Tai turėjo būti amžinos Rusijos simbolis, lemiamas momentas, kuris pabrėžtų šalies religines, kultūrines ir diplomatines ambicijas“, – rašo “The Times”.
Tačiau prezidento Vladimiro Putino bandymas pastatyti Eifelio bokšto papėdėje 27-erių metrų aukščio stačiatikių cerkvę su 5-iais kupolais sulaukė ryžtingo pasipriešinimo, o tai komplikuoja santykius su Paryžium, pažymi straipsnio autorius Adamas Seidžas.
Paryžiaus meras Bertranas Delanoe pavadino Kremliaus aprobuotą dizainą vidutinišku ir, anot Prancūzijos žiniasklaidos pranešimų, valdininkai ketina neišduoti leidimo projektui.
