Ekonominė blokada. 1990-ieji. Dviračių žygis. Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.

Nepastebimai dėl koronaviruso prabėgo Lietuvos ekonominės blokados 30-metis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, Sovietų Sąjunga jau po mėnesio – 1990 m. balandžio 18 d. – paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato nenustatytos Sovietų Sąjungos žinybos parengtą „Politinės krizės Lietuvoje įveikimo veiksmų plano grafiką“. Pagal šį planą Lietuvai nuo 1990 m. balandžio 16 d. turėjo būti visiškai nutrauktas naftos, grūdų, įvairios įrangos, statytybinių medžiagų, medienos, laikraštinio popieriaus, kavos, riešutų, vyno, konjako ir kt. prekių tiekimas, 60 proc. apribotas dujų tiekimas, taikytos kitos poveikio priemonės.
 
Taip Sovietų Sąjunga, kaip teigiama Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, bandė spausti Lietuvą atšaukti priimtus įstatymus ir atkurti iki kovo 11 d. buvusią padėtį.
 
Ekonominė blokada tęsėsi 75 dienas ir baigėsi 1990 m. liepos 1 d.
 
Su dokumentu galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle:
 
(https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/) ar interneto svetainėje (http://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 09:16

Tai – dar vienas žurnalistės Linos Pečeliūnienės interviu, duotas portalui Slaptai.lt. Pirmąjame interviu ("Jeigu nepatenkinta burbuliuosiu, mano anūkai į mane spjaus. Ir teisingai padarys", 2013.10.06)  daugiausia šnekėta apie Lietuvos santykius su kaimynais – lenkais, baltarusiais, latviais.

Šiame interviu dėmesys sukoncentruotas į svarbiausias vidaus problemas. Pavyzdžiui, kodėl Dalia Grybauskaitė nėra bloga prezidentė, o Audrius Butkevičius nėra stiprus premjeras, kam neįtinka generalinis prokuroras Darius Valys, ko siekia generolas Vitalijus Gailius, kokių netikėtumų dera laukti iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės… Apie lietuviškąją politiką diskutuojama atvirai, be užuolankų.

Su kolege žurnaliste Lina PEČELIŪNIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kodėl Dalia Grybauskaitė nėra bloga prezidentė“

Strasbūre pasibaigė pirmoji jau paskutiniųjų 2009-2014 m. kadencijos metų Europos Parlamento sesija. Po rugpjūčio mėnesį tiek Europos Parlamentą, tiek kitas ES institucijas trumpam užmigdžiusios atostogų pertraukos europarlamentarai į Elzaso sostinę susirinko spręsti anaiptol ne su poilsiu ir vasara susijusių klausimų.

Tarp jų – reakcija į karščiausius pasaulinės politikos įvykius Sirijoje bei Egipte, itin išaugusio Rusijos spaudimo Rytų Partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms vertinimas, biodegalų gamybos taisyklės, kurios turėtų apriboti tradicinių biodegalų gamybą ir paspartinti perėjimą prie naujų šios kuro rūšies gamybos būdų, bankų priežiūros mechanizmo sukūrimas, skaitmeninis saugumas ir kita.

Continue reading „Rugsėjo sesijoje: atsakas Rusijos spaudimui ir naujų rinkimų laukimas“

Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės atsakymai www.geopolitika.lt portalui 

Kokias viltis Europos Sąjunga sieja su Rytų partnerystės politika ir ES-Rytų partnerystės viršūnių susitikimu Vilniuje?

Laima Liucija Andrikienė (toliau – LLA): Jei Europos Sąjungoje (ES) gyventume vien viltimis, toli nenuvažiuotume.

ES Rytų kaimynystės, partnerystės politika turi labai aiškiai suformuluotus tikslus, veiksmų planus, numatytas pasirašyti sutartis, taip pat nustatytus formatus, kuriuose veikiama – dvišalius ir daugiašalius. Šios politikos tikslas – gerovė, stabilumas ir saugumas ES rytinėje kaimynystėje, ji skirta 6 šalims: Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Baltarusijai ir Azerbaidžanui.

Continue reading „Apie ES Rytų partnerystės politiką, Rusijos spaudimą ir Vilniaus susitikimą“

Nė menkiausios abejonės: Lietuva atsidūrė rimto ekonominio karo centre. Skaitliukas netrukus pradės skaičiuoti trečiąją savaitę, kai mūsų vežėjai pasienyje su Rusija priversti kęsti itin tendencingus patikrinimus. Lietuviški produktai Rusijoje staiga tapo nebepageidaujami.

Kiek anksčiau panašių bėdų turėjo nepaklusnieji gruzinai, moldavai, ukrainiečiai. Šiandien keršijama mums, nepaklusniesiems lietuviams. Taigi Rusija nesikeičia – ji stengiasi įkąsti visiems, kuriems nepriimtinas vasalo, tarno ar mažesniojo brolio vaidmuo. Kiek dar ilgai būsime žeminami ekonomiškai, – nežinia. Rusija vengia konkretesnių paaiškinimų.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau Rusijos pradėtas ekonominis karas – geras ženklas. 

Continue reading „Pats kvailiausias Rusijos pasirinkimas“