Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
 
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
 
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
 
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:20

Gedimino kalnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybė trečiadienį ketina skirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą dėl Gedimino kalno būklės. Operacijų vadovu siūloma skirti kultūros ministrą Simoną Kairį.
 
Anksčiau ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigas dėl Gedimino kalno ėjo buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
 
ELTA primena, kad 2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016–2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.
 
Valstybės lygio ekstremali situacija dėl Gedimino kalno būklės buvo paskelbta 2017 m. gruodžio 30 dieną. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
 
Ruošiantis galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ 2020 m. liepos mėnesį pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 08:00

Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK).
 
Sprendimas buvo priimtas dėl JK plintančios naujos atmainos koronaviruso. Skrydžiai iš JK bus stabdomi nuo pirmadienio, 4 val. ryto, iki Naujųjų metų.
 
Kaip rašoma nutarimo projekte, skrydžiai keleiviams vežti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės į Lietuvą bus draudžiami nuo 2020 m. gruodžio 21 d., 04.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 24.00 val.
 
Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad išimties tvarka skrydžiai gali būti vykdomi tik gavus Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą atskirą leidimą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro, užsienio reikalų ministro arba vidaus reikalų ministro teikimą.
 
„Tai sprendimas, kuris yra koordinuojamas su Baltijos šalių kolegomis“, – posėdžio metu teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jai antrino ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
 
„Tai yra siūlymas atsižvelgiant į tuos sprendimus, kuriuos yra padariusios ar šiuo metu daro mūsų kaimyninės šalys ar tos šalys, iš kurių yra daug keliaujama tranzitu“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Visgi ministras akcentavo, kad skrydžiai į Jungtinę Karalystę draudžiami nebus.
 
ELTA primena, kad sekmadienio vakarą skubiame nuotoliniame posėdyje Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė Vyriausybei siūlyti drausti skrydžius iš Didžiosios Britanijos.
 
Nuo gruodžio 14 d. ,13 val. iki gruodžio 20 d., 13 val. iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvyko 3485 keleiviai: į Vilniaus oro uostą atvyko – 2139 asmenys, į Kauno oro uostą – 1346.
 
Anglijos vyriausiasis gydytojas Chrisas Whitty‘is šeštadienį pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje aptiktas naujos atmainos koronavirusas.
Tyrimai esą parodė, kad šis virusas plinta sparčiau nei ligšiolinis variantas. Tačiau nėra duomenų, kad viruso mutacija lemtų ir didesnį mirštamumą. Atitinkama informacija perduota PSO.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.21; 02:00

Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą. 
 
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
 
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
 
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
 
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
 
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
 
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
 
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
 
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
 
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
 
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
 
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
 
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
 
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
 
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
 
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
 
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
 
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
 
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
 
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
 
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
 
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
 
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
 
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
 
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
 
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
 
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
 
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
 
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
 
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
 
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
 
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
 
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
 
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
 
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
 
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Aplinkosaugos ir ekologijos klausimais besirūpinanti Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ pranešė, kad, jos duomenimis, bandymų metų Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvyko incidentas, rašo portalas „Delfi.“
 
„Praėjusį šeštadienį gavome informaciją apie galimai avarinę situaciją ir su ja susijusį pirmojo Baltarusijos AE energobloko atsarginės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą“, – rašo „Ekodom“, kurį cituoja „Delfi.”
 
Pasak portalo, skelbiama, kad organizacijos duomenimis, baigiant hidrotestavimus Astravo AE įvyko didelio masto avarija. Dėl neatidaryto vožtuvo išpumpuojant skystį bandymų pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos cisterna.
 
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patarėja visuomenės informavimui Asta Mensonė „Delfi“ nurodė, kad dėl informacijos apie galimą incidentą Astravo AE, Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios pirmadienį, kreiptasi į šios šalies Ekstremaliųjų situacijų ministeriją.
 
Tuo metu Energetikos ministerija portalui nurodė, jog oficialios informacijos apie incidentą neturi. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido  tabletes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 15:00

Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.

Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
 
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
 
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
 
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
 
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
 
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
 
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
 
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
 
Informacijos šaltuinis – ELTA
 
2020.11.03; 09:19

Šiaulių centras. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į epidemiologinę situaciją Šiauliuose, miesto Ekstremaliųjų situacijų komisiją ragina imtis priemonių, galinčių prisidėti prie infekcijos plitimo ribojimo mieste.
 
Posėdyje Komisijai siūloma operatyviai galimybę uždrausti renginius uždarose ir atvirose teritorijose, riboti asmenų susibūrimus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, viešose vietose. Taip pat – valdyti lankytojų, lankančių šeimos narius, globotinius socialinėse globos įstaigose srautus.
 
Darbą, esant galimybėms, viešose ir kitose įstaigose siūloma organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma nutraukti neformalų ugdymą, kur vyksta srautų kirtimasis, ir apskritai riboti socialinius kontaktus, susilaikyti nuo asmeninių švenčių organizavimo.
 
Be to, NVSC specialistai siūlo stiprinti infekcijų kontrolę gydymo įstaigose bei stiprinti higienos laikymąsi prekybos centruose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 00:05

Beirutas po sprogimo. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė, kad į Libano sostinę Beirutą skubiai išsiųs gelbėtojų, dresuotų šunų ir įrangos ieškoti griuvėsiuose įstrigusių išgyvenusiųjų, mieste nugriaudėjus dviem galingiems sprogimams.
 
„ES civilinės saugos mechanizmas šiuo metu koordinuoja skubų dislokavimą daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos gaisrininkų su transporto priemonėmis, šunimis ir įranga, kurių specializacija yra paieška ir gelbėjimas miestų teritorijose“, – pranešime teigė už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
 
„Jie bendradarbiaus su Libano valdžios institucijomis gelbstint gyvybes įvykio vietoje“, – pridūrė jis.
 
Libano valdžios institucijos paprašė pagalbos pagal šį mechanizmą po to, kai Beirute antradienį nugriaudėjo du galingi sprogimai.
J. Lenarčičius teigė, kad prie operacijos prisidės Čekijos Respublika, Graikija ir Nyderlandai, o pagalbą taip pat pasiūlė Prancūzija, Vokietija ir Lenkija. Jis tai pavadino „skubiu pirmuoju žingsniu.“
 
„Palaikome Libaną ir jo žmones ir esame pasirengę mobilizuoti daugiau pagalbos“, – sakė jis.
 
2001 metais sukurtas ES civilinės saugos mechanizmas suteikia Bendrijai galimybę koordinuoti pagalbos veiksmus reaguojant į ekstremalias situacijas visame pasaulyje.
 
Dėl sprogimų Libano premjeras apkaltino sandėlį, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato.
 
Pasak Libano Raudonojo Kryžiaus, sprogimų metu žuvo daugiau nei 100 žmonių, o dar daugiau kaip 4 000 buvo sužeisti. Beiruto gubernatoriaus teigimu, namus prarado 300 tūkst. žmonių, o padaryta žala vertinama 5 mlrd. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 09:00

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ruošiantis vasaros pabaigos ir rudenį galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų, pažymima muziejaus pranešime.
 
Jau trejus metus visame Gedimino kalne veikia stebėsenos sistema, leidžianti realiu laiku matyti grunto pokyčius. Iki šių metų vasaros orai, pasak Lietuvos nacionalinis muziejaus specialistų, Gedimino kalnui buvo palankūs ir nedideli grunto įtrūkimai buvo fiksuojami nebent tik iškritus dideliam kritulių kiekiui. Trumpų, bet gausių liūčių vasara šiemet Gedimino kalnui mažiau palanki.
 
„Nuo 2018 metų pavasario stebime sąlyginai stabilią Gedimino kalno būklę. Tai lėmė ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, ir iki šių metų vyravę kalnui palankūs orai. Rezultatus duoda ir sutvarkyta Gedimino kalno aikštelė, kurioje įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovas Vaidas Petrokas.
 
Vis dėlto, jeigu artėjantis vasaros pabaigos ir rudens sezonas bus itin lietingas, rizika sulaukti grunto judesių ar deformacijų šlaituose gali padidėti. Vertindamas šios vasaros kritulių skaičių, kuris yra didesnis už du praėjusius sezonus, muziejus ruošiasi galimoms rizikoms: po įvykusio viešojo pirkimo muziejus su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė sutartį dėl reagavimo į ekstremaliąją situaciją vykdant rangos darbus, kas leis operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius ir vykdyti reikiamus darbus. Šios sutarties vertė siekia iki 50 tūkst. eurų, o darbai bus atliekami tik atsiradus tokiam poreikiui.
 
„Artėjant rudeniui muziejus planuoja prevenciškai sustiprinti pietvakarinio šlaito viršutinę dalį, kuri iki šiol nebuvo tvirtinta. Tam bus įrengiamas konstrukcinis tinklas, nes analogiškos priemonės 2017–2018 metais sėkmingai sutvirtino nestabilų šiaurinio, vakarinio ir pietinio šlaitų gruntą“, – teigia V. Petrokas.
 
Pirmoji viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto dalis bus parengta jau lapkričio mėnesį. Projektą patvirtinus ir gavus statybos leidimą, bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad pagal projekte numatytus sprendimus darbai pietrytinėje kalno dalyje galėtų prasidėti 2021 m. pavasarį. Šie darbai apims šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą. Likusių Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo projektas turėtų būti parengtas 2021 metų kovo mėnesį, o darbai prasidėtų vėliau tais pačiais metais.
 
Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 00:30

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
 
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
 
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
 
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
 
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
 
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:40

Seimo Statute siūloma nustatyti, kad valstybėje paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, lėšų skyrimas reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti laikinai sustabdomas ir atnaujinamas tik pasibaigus tokioms aplinkybėms.
 
Tai numatančią Statuto pataisą įregistravo Seimo nariai konservatoriai  Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė.   
 
Projektas teikiamas siekiant solidarizuotis su visuomene bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliosios situacijos valdymui.
 
Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc., o esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.
 
Priėmus siūlomas pataisas, reikėtų keisti Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintą Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą.
 
Šiuo metu Seimo statute nenumatyta galimybė susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, tokioms kaip nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, laikinai sustabdyti lėšų, skirtų reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti, skyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 00:30

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, remiamas kitų nevyriausybinių organizacijų laišku kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti antradienį Seime priimtas Civilinio kodekso pataisas.
 
Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad vietoj iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Vadinasi, vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.
 
Aljansas pažymi, kad nauju teisiniu reguliavimu 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukiant turistinės kelionės sutartį.
 
„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, kadangi turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – sako aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
 
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo firmų, tačiau tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos staiga dėl COVID-19 karantino sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienerius metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu.
 
Aljanso kreipimąsi į prezidentą palaiko Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 14 nacionaliniu mastu veikiančių negalios nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir kiti NVO sektoriaus atstovai.
 
„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia ir nemalonumai tarptautinėje erdvėje, kadangi akivaizdu, jog Europos Komisija pradės prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigia K. Kupšys.
 
Seimo Teisės departamentas, vertindamas Civilinio kodekso pataisas, taip pat pažymėjo, kad „siūlomas teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 06:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką būtų atsakęs kur kas stipriau nei pats kritikos gavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
Šaliai dvi kadencijas vadovavusi D. Grybauskaitė pirmadienį A. Verygos darbą, vadovaujant Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui, aštriai sukritikavo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Aš manau, kad šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
 
Tą pačią dieną, kiek anksčiau, prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas opozicijos ir dalies medikų raginimus iš Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą, teigė, kad arklių brastoje keisti negalima.
 
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
 
A. Veryga, komentuodamas jam tekusią kritiką, LRT radijui teigė, kad kadenciją baigusios prezidentės pasisakymai naudojant „zoologinius palyginimus“ yra nesolidūs, krizės laikotarpiu sukelsiantys papildomas problemas.
 
Tuo metu reaguodamas į D. Grybauskaitės žodžius, skirtus sveikatos apsaugos ministrui, R. Karbauskis atšovė manantis, kad prezidentė tiesiog negali pasigirti sprendimais, kurie būtų padaryti žmonių naudai. Jo teigimu, D. Grybauskaitė ėmė moralizuoti ir tiesiog žeminti ministrą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Labai tiksliai, bet labai švelniai Aurelijus Veryga įvertino Dalios Grybauskaitės pasisakymus. Aš pasakyčiau stipriau – Dalia Grybauskaitė negali pasigirti sėkmingais sprendimais Lietuvos žmonių naudai 2008-2009 metų krizės laikotarpiu, o moralizuoja ir žemina ministrą Aurelijų Verygą, kuris savo pozicijoje daro viską, kas įmanoma, apsaugant žmonių sveikatą“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.
 
Jo teigimu, nėra pagrindo kritikuoti ministrą, nes, pabrėžė politikas, kai kuriose turtingose Vakarų valstybėse situacija tvarkantis su koronaviruso sukelta krize yra dar sudėtingesnė.
 
„Visa kritika jo atžvilgiu bliūkšta, lyginant su situacija Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir daugelyje labai turtingų Vakarų Europos šalių. Jei valdžia praėjusiais metais būtų į valstybės rezervą nusipirkusi 1,8 milijono respiratorių, tai tie patys kritikai būtų pasiūlę ministrui Aurelijui Verygai pasitikrinti psichinę sveikatą. Kada skaitai, kaip dabar Šveicarijoje medikai patys plauna asmens apsaugos priemones, tai supranti, jog mes tikrai nesame sunkioje situacijoje. Sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valdžia, jau nebeleis papulti į tokią padėtį, nes į Lietuvą keliauja dideli kiekiai reikalingų priemonių, kurių poreikis paaiškėjo kovos su COVID-19 akivaizdoje“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Man labai liūdna, kad politikai ima žeminti žmones, kurie pasiaukodami dirba tam, kad mes visi būtume saugūs, o susirgę gautume būtiną pagalbą. Džiaugiuosi visuomenės reakcija, kuri, patirdama laikinus suvaržymus, rodo pasitikėjimą valdžia, dėkingumą medikams, policininkams, kariams ir visiems, kurie aukojasi, kad ši krizė kuo greičiau baigtųsi“, – feisbuke rašė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:45

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Buvusi šalies prezidentė, paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai yra perėmusi Vyriausybė.
 
„Pirmiausia, aš manau, kad vadovas pakeistas – dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą perima Vyriausybė. Dabar tuo tiesiogiai užsiima pats premjeras“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
 
Ji taip pat įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, darbą.
 
„Aš manau, kad šis ministras (A. Veryga – ELTA), (…), kažin, ar apskritai jį galima vadinti arkliu, kuris gali kažką patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti. Išties, vadovavimas yra kitose rankose“, – tikino buvusi šalies prezidentė.
 
Pasak D. Grybauskaitės, šalyje pasigirstant svarstymų, jog Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui turėtų vadovauti kariškiai, ji pati laikosi priešingos pozicijos.
 
„Labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti, tik karinės situacijos atveju. O su biologinėmis, stichinėmis, nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė, tai yra politinė valdžia, tai jos atsakomybė“, – sakė ji.
 
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu šalyje lyderystę yra prisiėmę medikai.
 
„Kol kas situacija nėra valdoma apskritai. Einama laisvu kritimu (…). Išties, kabinamės, bėgame paskui įvykius, už tą valdymą atsakomybę prisiėmę medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, mes vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti“, – sakė ji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Taip, šiandien lyderystę visur rodo mūsų medikai, gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį, ir deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo“, – teigė buvusi šalies vadovė.
 
Opozicijai ir daliai medikų reiškiant priekaištus Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei raginant jį atleisti iš su krize besitvarkančio centro vadovo pareigų, šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nemanantis, kad tai šiuo metu tinkamas sumanymas.
 
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:57

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikimo metu bus aptarti koronaviruso valdymo scenarijai.
 
„Susitikimo metu bus aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas bei galimi situacijos valdymo scenarijai“, – sakė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:30

Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
 
 „Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
 
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
 
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
 
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
 
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
 
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis.
Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
 
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
 
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
 
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
 
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
 
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
 
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
 
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
 
 A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
 
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
 
 „Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 12:00

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą nes sėdi namuose be darbo, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
 „Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuose matyt be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
 
Komentuodamas opozicijos jam reiškiamą kritiką, A. Veryga tikino, kad jis nesiveržia vadovauti už koronaviruso suvaldymą atsakingam Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui. Tokios pareigos, pasak jo, nėra svajonių darbas.
 
Visgi, pabrėžė ministras, nei opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, nei apskritai opozicijos raginimų trauktis iš pareigų jis nesvarstys.
 
„Jeigu aš kiekvieną opozicijos raginimą trauktis vertinčiau rimtai, tai jau šimtą kartų būčiau turėjęs palikti savo darbą dar ne krizės metu. Ne opozicija sprendžia, ar man būti ministru, ar operacijų vadovu – tuos sprendimus priiminėja Vyriausybė“, – LRT radijui teigė A. Veryga.
 
„Aš nesiveržiu niekam vadovauti ir tai nėra mano gyvenimo svajonė. Tokioje situacijoje, matyt, nedaug rastumėte žmonių, kurie norėtų atsidurti mano kailyje. Jeigu Vyriausybė apsispręstu kažką keisti, ar kitą žmogų paskirti, kuris turėtų kitų kompetencijų, – tai būtų Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė jis.
 
A. Verygos teigimu, nepasitenkinimą jo atžvilgiu rodanti ir jį trauktis raginanti opozicija elgiasi neatsakingai.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Dabar reikia ne politikuoti (…) Visi suprantame, kad dabar yra tokia situacija, kad ne politinės batalijos, bet susitelkimas ir bendras darbas yra reikalingas“, – apibendrino A. Veryga.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą.
 
Vietoj jo, teigia G. Landsbergis, krizės suvaldymui vadovauti turėtų krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:14

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad koronaviruso plitimo valdymo operacijai turi vadovauti kariškis, o šalia jo – patyręs karo medikas, kurį konsultuotų profesionalūs infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai.
 
Kartu profesorius pažymi, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir ministerijų vaidmuo šiuo metu – vykdyti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus.
 
„Vadovauti COVID-19 operacijai turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Tokių tikrai turime. Šalia tokio žmogaus privalo būti patyręs karo medikas. Vienas. Pabrėžiu – karo medikas. Buvęs Afganistane, Afrikoje, Irake ar Ukrainoje. Patikėkite – tokių irgi turime. Karo mediką konsultuoti turi profesionalūs epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai. Jeigu tokių neturime (nors, kiek žinau, kai kurių niekas dar neklausė nuomonės), galima porą ištraukti iš Italijos ir Kinijos“, – penktadienį V. Kasiulevičius rašo feisbuke.
 
„Premjerui reikia leisti užsiimti ekonomika ir nukrauti rūpinimąsi visokiais reagentais ir terpėmis. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos turi tiesiog vykdyti visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus šią valandą, o ne svarstyti ir imituoti veikimą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 02:00

Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia Ekstremalių situacijų komisijai siūlysiąs dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą.
 
„Mano pasiūlymas būtų atsižvelgiant į situaciją ir kitų šalių scenarijus visgi stabdyti (ugdymo įstaigų darbą – ELTA) dviem savaitėms nuo rytojaus. Aš dėl to ir noriu šiandien iki pietų tai padaryti – pasiūlyti. Kadangi sprendimas turi būti Ekstremalių situacijų komisijos, kad jie priimtų ir paskelbtų sprendimą“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime kalbėjo A. Monkevičius akcentuodamas, kad siekiama situaciją suvaldyti, kad nekiltų panika.
 
Švietimo mokslo ir sporto ministras tikina, kad per atostogų laiką bus siekiama pasiruošti nuotoliniam ugdymui.
 
„Yra darželiai, bendrojo ugdymo įstaigos, profesinės mokyklos, universitetai, kai kurios neformaliojo ugdymo įstaigos. Visą tai turime surikiuoti taip, kad pirmiausiai panaudotume atostogų grafiką ir per tą atostogų laiką, kuris yra bendrojo ugdymo sistemoje, galėtume pasiruošti nuotoliniam ugdymui“, – tikino A. Monkevičius.
 
Visgi ministro teigimu, abiturientai mokytis nuotoliniu būdu turės jau iš karto.
 
„Abiturientams visiškai kitas režimas: abiturientams iš karto reikia dirbti ir jie turės nuotoliniu būdu tai daryti. Visą šį paketą esame parengę, apgalvoję ir norime šiandien paskelbti“, – kalbėjo A. Monkevičius.
 
ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis taip pat informavo, kad Vyriausybė bei Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį pateiks naujausius nurodymus siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą. Jo teigimu, naujausi nurodymai bus adekvatūs ir nebe rekomendacinio pobūdžio, kaip buvo iki šiol, o privalomieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 00:30

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras Seimo valdybai atsakymą, ar dėl koronaviruso grėsmės reikia atšaukti Kovo 11-osios renginius, ko gero pateiks tik pirmadienį.
 
Nepaisant to, kad į neeilinį posėdį penktadienį susirinkusi Seimo vadovybė atsakymo reikalavo per tris valandas, premjero patarėjo Skirmanto Malinausko teigimu, šiuo metu yra ir svarbesnių klausimų.
 
„Per tris valandas Seimui tikrai neatsakysime. Manau, kad atsakymą galėtume pateikti pirmadienį“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
 
Už komunikaciją apie koronavirusą atsakingas premjero patarėjas visgi užsiminė, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamas Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras yra linkęs uždrausti tik Seimo viduje planuojamus renginius, skirtus Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimui.
 
„Krypstama link to, kad mes siūlysime leisti daryti mažesnę riziką keliančius renginius lauke, bet galbūt siūlysime drausti tuos renginius, kurie numatyti Seimo didžiosiose salėse“, – teigė S. Malinauskas.  
 
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvoje nustačius pirmąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį, Seime į neeilinį posėdį susirinkusi valdyba nutarė kreiptis į Ekstremalių situacijų operacijų centrą, prašydama išsiaiškinti, ar Seimas gali organizuoti Kovo 11-osios renginius.
 
Šiai iniciatyvai Seimo valdybos nariai pritarė vienbalsiai ir Ekstremalių situacijų operacijų centro paprašė per tris valandas atsakyti.
 
Valdybai priklausanti konservatorė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad valstybės Ekstremalių situacijų operacijų centras turi pateikti labai aiškų atsakymą, kaip elgtis Seimui Kovo 11-osios renginių metu. Jos teigimu, Seimas, kaip institucija, savarankiškai šiuo klausimu negali pasisakyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.29; 07:30