Eliziejaus rūmai

Trumposios naujienos

Elisabeth Borne – naujoji Prancūzijos ministrė pirmininkė. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja ministre pirmininke – ji yra pirmoji per daugiau nei 30 metų moteris, vadovausianti Prancūzijos vyriausybei, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
 
Eliziejaus rūmų teigimu, dabar E. Borne pavesta sudaryti vyriausybę. Iki šiol vienintelė moteris, vadovavusi Prancūzijos ministrų kabinetui, buvo Edith Cresson. Ji buvo ministrė pirmininkė nuo 1991 m. gegužės iki 1992 m. balandžio mėnesio, vadovaujant prezidentui Francois Mitterrand’ui.
 
61 metų inžinierė E. Borne įrodė savo lojalumą E. Macronui per pirmąją jo kadenciją, nuo 2020 m. ėjusi transporto, aplinkos ir galiausiai darbo ministrės pareigas. E. Borne žinoma dėl kontroversiškų transporto ir pašalpų reformų, ir tai vertinama kaip didžiulis pranašumas E. Macronui per antrąjį kadenciją sieksiant įgyvendinti labai ginčytiną pasiūlymą didinti pensinį amžių Prancūzijoje.
 
E. Borne sieks didesnio poveikio nei pirmoji Prancūzijos ministrė pirmininkė E. Cresson, dešimtojo dešimtmečio pradžioje ėjusi pareigas mažiau nei metus. E. Macronas leido suprasti, kad nori moters, turinčios kairiojo sparno ir aplinkosaugos įgaliojimus, o E. Borne tam labai tiko. Prieš balandį vykusį antrąjį prezidento rinkimų ratą E. Macronas pažadėjo per antrąją kadenciją didžiausią dėmesį skirti klimato krizei ir pavesti savo ministrui pirmininkui „ekologinį planavimą“.
 
Per COVID-19 pandemiją E. Borne buvo darbo ministrė ir palaikė virtinę priemonių, skirtų jaunosios kartos užimtumui didinti. Pandemijos įkarštyje E. Borne nuolat buvo rodoma per televiziją, vis primindavo prancūzams dirbti iš namų ir gynė vyriausybės darbo vietų išsaugojimo schemą. 2021 m. kovą dėl viruso ji pakliuvo į ligoninę, jai buvo tiekiamas deguonis, ji tai apibūdino kaip nervingą patirtį.
 
„Tikra technokratė”
 
Toli gražu ne ekstravertiška asmenybė, galinti kaip nors užgožti prezidentą, E. Borne yra saugi rankų pora, kuria E. Macronas gali pasitikėti subtiliu metu. „Ji yra tikra technokratė“, – sakė profesinės sąjungos šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. O ministerijų, kuriose ji dirbo, koridoriuose kalbama, kad dėl tariamo atšiaurumo bendradarbių atžvilgiu ji buvo pravardžiuojama „Borne out“ – tai  žodžių žaismas su terminu „burn out“ – „perdegimas“.
 
Antroji Prancūzijoje ministrė pirmininkė moteris gimė Paryžiuje ir studijavo elitinėje Politechnikos mokykloje (Ecole Polytechnique). Balandžio mėnesio „Ifop“ atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. apklaustųjų nežinojo, kas ji tokia. Apie jos asmeninį gyvenimą mažai žinoma, išskyrus tai, kad jos tėvas mirė, kai ji buvo jauna, o motina turėjo labai mažai pajamų.
 
Matematikos mėgėja E. Borne yra sakiusi, kad skaičiuose randa „kažką gana įtikinančio, gana racionalaus“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.17; 02:00
Atsargiai

Paryžius. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos teisėsauga pradėjo tyrimą prieš vieną karį dėl kaltinimų išprievartavimu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje. Jis kol kas formaliai laikomas ne kaltinamuoju, bet liudytoju, penktadienį pranešė teisėsaugos šaltiniai.
 
Viena karė kaltina šį asmenį liepą po vakarėlio ją išprievartavus Eliziejaus rūmuose, prezidento Emmanuelio Macrono rezidencijoje.
 
Eliziejaus rūmai pareiškė nekomentuosiantys vykstančio tyrimo. Kai tik apie tai buvo sužinota, imtasi priemonių paremti auką, sakoma rūmų pareiškime. Tyrimas, teisėsaugos šaltinių duomenimis, vyksta jau nuo liepos 12 dienos. Įtariamasis perkeltas dirbti į kitą vietą.
 
Laikraštis „Libération“ penktadienį rašo, kad spėjamas išprievartavimas įvykdytas per trijų darbuotojų išleistuvių vakarėlį Eliziejaus rūmuose. Prezidentas E. Macronas jame pasakė trumpą kalbą ir apie 22.00 val. atsisveikino. Vakarėlis griežtai saugomose Eliziejaus generalinio štabo patalpose, kur apie 30 karių dirba su ypač konfidencialiais klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su misijomis užsienyje, tęsėsi toliau.
 
Čia vėliau ir įvykdytas išžaginimas. Jauna moteris, kaltinamojo kolegė, jau po kelių valandų kreipėsi į policiją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.13; 07:20
Trumposios naujienos

Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, minėdamas svarbaus Antrojo pasaulinio karo mūšio, kuris įkūnijo Prancūzijos pasipriešinimą gerokai stipresnėms nacių pajėgoms, metines, pagerbė Prancūzijos pasipriešinimo naciams didvyrį Charles’į de Gaulle’į.
 
E. Macronas atsitraukė nuo dabartinės jo valdomos šalies kovos su koronavirusu, kad pagerbtų savo pirmtako drąsą pradedant kovą su naciais, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje užėmė didelę dalį Vakarų Europos.
 
„Ch. de Gaulle’is sako mums, kad Prancūzija yra stipri, kai ji pažįsta savo likimą, kai ji išlieka vieninga, kai ji ieško sutarimo kelio…“, – nedideliame La Vil o Bua le Dizy miestelyje šiaurės rytų Prancūzijoje kalbėjo E. Macronas.
 
Būtent netoli šio miestelio 1940 m. gegužės 17 d. įvyko Monkornė mūšis, kurio metu Prancūzijos kariai pasipriešino nacistinės Vokietijos pajėgoms ir trumpam sustabdė jų veržimąsi.
 
Nors mūšis buvo pralaimėtas, jame Prancūzijos kariai pademonstravo vieną iš nedaugelio veiksmingų kontratakų prieš nacius, o pats Ch. de Gaulle’is vėliau teigė, kad šis mūšis suteikė jam vilties.
sarlis_dee-goolis
Šarlis de Golis
 
Nors to meto Prancūzijos valdžia kapituliavo, tuo metu nelabai kam žinomas pulkininkas Ch. de Gaulle’is įkūnijo Prancūzijos dvasią.
 
„Nuožmiai laisvas ir išdidus, ryžtingas ir nenumaldomas“, – apie Ch. de Gaulle’į kalbėjo E. Macronas.
 
Prancūzijos prezidentas padėjo vainiką prie paminklo per karą žuvusiems prancūzams ir pagyrė tuometinės kariuomenės drąsą, kuri leido nusikratyti nacių okupacijos.
 
E. Macronas, dalyvaudamas 80-ųjų Monkornė mūšio metinių minėjimo ceremonijoje, nedėvėjo veido kaukės, tačiau jis ir keli kiti ceremonijos dalyviai laikėsi saugaus fizinio atstumo.
 
Europą ypač smarkiai paveikė koronaviruso protrūkis, o daugiau nei pusė viso pasaulio COVID-19 aukų yra būtent Europos šalyse. COVID-19 pandemija yra vadinama didžiausia žemyno krize nuo Antrojo pasaulinio karo.
 
Dėl pandemijos Europos šalys, kaip ir didžioji dalis likusio pasaulio, įvedė griežtą karantiną, kuris padarė didžiulę žalą ekonomikai.
 
Prieš 80 metų Ch. de Gaulle’is iš užsienio pradėjo pasipriešinimo naciams kampaniją, tuo metu, kai Prancūzijos karo laikotarpio lyderis Philippe’as Petainas pasidavė nacistinei Vokietijai, kuri okupavo didelę dalį šalies.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Prezidentu vėliau tapęs generolas Ch. de Gaulle’is yra asmeninis E. Macrono herojus, kurio oficialioje nuotraukoje ant stalo matyti Ch. de Gaulle’io karo laikų memuarai. E. Macronas taip pat prie Eliziejaus rūmų herbo pridėjo Lotaringijos kryžių – Laisvosios Prancūzijos pajėgų simbolį.
 
Sekmadienį vykusį ceremonija buvo pirmasis su koronaviruso protrūkiu nesusijęs E. Macrono oficialus vizitas per daugiau nei du mėnesius.
 
E. Macronas šiemet minės dar dvejas su Ch. de Gaulle’iu susijusias datas: 80-ąsias birželio 18-osios raginimo iš Londono Prancūzijos piliečiams priešintis metines ir lapkričio 8 d. – 50-ąsias Ch. de Gaulle’io mirties metines.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:45
Aktualijos

Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.

Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.

Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.

Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.

Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.

Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.

Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.

Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.

Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.10; 04:45