Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 22 d. (ELTA). Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“. Tai penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Ouest-France“ pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Mes tiekiame Ukrainai daug įrangos, taip pat kelių rūšių ginkluotę. Manau, kad mes ir ateityje turime eiti šiuo keliu. Bet yra raudona linija, kurios esmė – neįsivelti į karą“, – sakė valstybės vadovas.
Iki šiol Prancūzija neatskleisdavo, kokią ginkluotę ji tiekia Ukrainai. Apie galimybę perduoti Ukrainai raketų „Milan“ anksčiau buvo užsiminę keli Prancūzijos politikai, o štai informacija apie savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“ tiekimą pasirodė pirmą kartą.
„Ouest-France“ duomenimis, Ukrainai bus perduota 12 tokių pabūklų, kurie gali šaudyti 155 mm sviediniais 40 km atstumu. Jų greitošauda – 6-8 šūviai per minutę.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
Roma, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera“ teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.
„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas“, – sakė M. Draghis.
Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.
„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių“, – sakė politikas. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o „bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei“.
Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.
„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija“, – sakė M. Draghis.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 14 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai – broliai, praneša UNIAN.
V. Zelenskis tai sakė per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais rezultatams.
„Aš negirdėjau pono Prancūzijos prezidento. Šis pareiškimas, jeigu tai tiesa… Mes nepraleidžiame nė vienos detalės. Tokie dalykai mums labai skausmingi. Todėl aš būtinai padarysiu visa, kad šiandien ar rytoj aptarčiau su juo šį klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus.
Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino Lenkijos premjerą „kraštutinės dešinės antisemitu, pasisakančiu prieš LGBT asmenis“.
„Dėl Prancūzijos prezidento pareiškimų per interviu „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji per sekmadienį įvykusį savivaldybių rinkimų antrąjį ratą nelaimėjo nė viename regione, o valdančioji Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija vėl patyrė nuostolių. Per rinkimus užfiksuotas mažas rinkėjų aktyvumas.
Patvirtinę birželio 20 d., per pirmąjį rinkimų ratą, užfiksuotas tendencijas, apklausų rezultatai rodo, kad E. Macrono valdančioji partija visos šalies mastu net nesurinko dviženklio skaičiaus balsų ir nelaimėjo jokiame regione, Prancūzijos televizijos transliacijos metu pranešė apklausų organizacijos.
M. Le Pen „Nacionaliniam sambūriui“ (RN) savo ruožtu nepavyko įgyvendinti ambicijų laimėti Provanso, Alpių ir Žydrojo kranto regione, apimančiame Marselį ir Nicą, rodo „Ifop Fiducial“ ir „Ipsos/Sopra Steria“ atliktos rinkėjų apklausos, kurias užsakė Prancūzijos televizijos.
Pergalė šiame regione būtų pirmą kartą partijai užtikrinusi regiono kontrolę.
Prancūzai vangiai balsuoja savivaldybių rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį Prancūzijoje vykstančiuose savivaldybių rinkimuose ir vėl žemas. Po pirmojo turo neišrinkus aiškių nugalėtojų, sekmadienį šalyje vyksta antrasis turas.
Iki 10 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 12,66 proc., vos šiek tiek daugiau nei tuo pačiu metu prieš savaitę per pirmąjį turą, kai iki 10 val. buvo balsavę apie 12,22 proc. gyventojų.
Per pirmąjį balsavimą birželio 20 d. rinkėjai buvo rekordiškai vangūs – iš viso rinkimų dieną savo balsą atidavė vos 33,3 proc. prancūzų. Politikams teko raginti gyventojus netingėti eiti prie balsadėžių šį sekmadienį.
Anot AFP, kai kurie analitikai teigia, kad pirmojo turo baigtis sukėlė abejonių, ar, kaip ilgai spėliota, per 2022 m. vyksiančius prezidento rinkimus varžysis tikrai dabartinis lyderis Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen, nes prieš savaitę rinkėjai labiau palaikė tradicinių dešiniųjų Respublikonų bei Socialistų partijų kandidatus.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Neseniai koronavirusu užsikrėtusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono būklė yra stabili, o tyrimai leidžia tikėtis, kad šalies lyderis sėkmingai persirgs šia infekcija.
Apie tai šeštadienį atskiru pranešimu paskelbė Prancūzijos prezidentūra.
E. Macronas, šiuo metu saviizoliacijoje dirbantis iš savo rezidencijos Versalyje, „vis dar susiduria su tais pačiais COVID-19 ligos simptomais – nuovargiu, kosuliu ir raumenų skausmais“, – teigiama prezidento gydytojo pasirašytame pranešime.
Nepaisydamas simptomų Prancūzijos lyderis toliau dirba ir atlieka savo pareigas.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto
Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.
Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.
O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.
Visus svečius privalu garbingai sutikti.
Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?
Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?
Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.
Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.
Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.
Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.
Teroristų išpuolis prieš Turkijos diplomatus Vienoje 1984 metais
Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.
Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“
Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2 proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.
Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.
O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?
Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?
Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.
ASALA smogikai
Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.
O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.
Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.
Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?
Bet kol kas – viskas atvirkščiai.
Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…
Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą
Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.
O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.
O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.
Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.
Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.
Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.
O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?
Tik šitaip ir niekaip kitaip.
Post scriptum
Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija iš naujo ketina pakviesti užsienio šalių lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, į didžiulį Pergalės dienos karinį paradą Maskvoje, vyksiantį birželio 24 d., teigia Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento vadovas Aleksejus Paramonovas.
„Kvietimai pakartotinai bus išsiųsti visiems dalyviams, įskaitant Prancūzijos prezidentą“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Paramonovas.
Gegužės 9 d. Rusijoje kasmet vykstantis Pergalės dienos karinis paradas buvo atidėtas iki birželio 24 d. dėl koronaviruso pandemijos.
Apie naują Pergalės dienos parado datą antradienį pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradą galima rengti, nes Rusijoje neva jau praėjo koronaviruso protrūkio pikas.
Birželio 24-oji pasirinkta, nes Rusijoje tą dieną minimos 75-osios pirmojo parado Maskvos Raudonojoje aikštėje metinės.
Gegužės 9-ąją turėjusiame vykti Pergalės dienos parade Maskvoje ketino dalyvauti Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir E. Macronas. Kvietimai buvo išsiųsti ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.
Rusijoje COVID-19 atvejų skaičius siekia daugiau nei 379 tūkst.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įteikti Londonui Garbės legiono ordiną, kad primintų istorinius ryšius ir pabrėžtų pastangas šiuo pagrindu kurti naujus santykius po „Brexito“.
Savo „Facebook“ paskyroje Prancūzijos lyderis pranešė, kad ceremonija įvyks šių metų birželio mėnesį.
„Aš norėčiau pradėti naują skirsnį mūsų šalių santykiuose. Šįmet mes pažymime 1940 metų birželio 18-ąją nuskambėjusio generolo Charleso de Gaulle`io kreipimosi 80-ąsias metines: prancūzai atsimena, už ką jie turi būti dėkingi britams, kas mūsų respublikai suteikė galimybę gyvuoti, – parašė jis. – Aš vyksiu į Londoną birželio mėnesį, kad apdovanočiau šį miestą Garbės legiono ordinu už visos šalies ir tautos parodytą didžiulę narsą“.
Prancūzijos prezidentas pareiškė sieksiąs plėtoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Kartu jis pabrėžė netikįs, jog Didžioji Britanija suinteresuota, kad Europos Sąjunga būtų silpna.
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių Briuselis ir Londonas turi susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po užsitęsusios tylos atsakė į „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkų reikalavimus. Pirmadienio vakare kreipdamasis į tautą, valstybės vadovas pareiškė, kad šalyje susiklostė nepaprastoji ekonominė ir socialinė padėtis, ir supažindino su priemonėmis, kurios, anot jo, turėtų pagerinti situaciją.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į tautą. EPA-ELTA nuotr.
„Mes atsakysime į šią padėtį stipriomis priemonėmis: spartesniu mokesčių mažinimu, teisingesniu išlaidų valdymu, o ne tik jų mažinimu“, – paaiškino prezidentas.
Pasak E. Macrono, šaliai reikalinga „esminė reforma“, kuri užtikrintų kompensacijas bedarbiams ir orias pensijas. „Mums reikalingos teisingesnės, paprastos ir suprantamos taisyklės, kurios atlygins už pastangas darbe“, – pažymėjo jis.
Anot prezidento, viena iš svarbiausių naujovių bus minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 100 eurų per mėnesį. Dabar šis skaičius sudaro apie 1,5 tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių (maždaug 1,2 tūkstančio eurų juos atskaičius). E. Macronas teigė, kad šis žingsnis „nieko nekainuos darbdaviams“.
Prezidentas taip pat paragino darbdavius metų pabaigoje išmokėti darbuotojams premijas. E. Macronas pažadėjo, kad ši suma nebus apmokestinama. Be to, valstybės vadovas pažadėjo panaikinti rinkliavas už išmokas, kurios bus gautos už viršvalandžius 2019 metais.
Prezidentas taip pat paskelbė, kad bus atsisakyta socialinio draudimo mokesčio iš pensininkų, kurie per mėnesį gauna mažiau kaip 2 tūkstančius eurų. Bet kol kas tik 2019 metais. „Pensininkai yra vertinga mūsų tautos dalis“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.
Visus paskelbtus sprendimus Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe`as išdėstys parlamentarams antradienį.
Prezidentas pažadėjo imtis priemonių, kad didelių korporacijų atstovai ir turtingiausi piliečiai prisidėtų prie šalies plėtros. „Aš juos surinksiu ir priimsiu sprendimus šiuo klausimu šią savaitę“, – sakė jis.
Tačiau E. Macronas leido suprasti, kad neketina grąžinti vadinamojo turto mokesčio, ko prašė daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių. Pasak jo, dėl to turtingi žmonės išvyktų iš šalies, susilpnėtų ekonomika.
„Mes norime sukurti Prancūziją, kur būtų užtikrintas orumas ir darbas, Prancūziją, kur mūsų vaikai gyventų geriau negu mes“, – pabrėžė prezidentas.
Prancūzijos vadovas pasmerkė smurtą prieš policiją per protesto akcijas. „Joks pyktis nepateisina išpuolių prieš policiją, žandarus, visuomeninių pastatų ir parduotuvių niokojimo“, – sakė jis. Prezidentas paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius laikytis rimties ir tvarkos šalyje. „Aš tikiu, kad mes kartu galime rasti išeitį iš krizės“. – pabrėžė E. Macronas.
Prancūzijoje nuo lapkričio 17 d. vyksta „geltonųjų liemenių“ protesto akcijos prieš degalų brangimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Jas dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės.
Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nori matyti stiprią Europą ir yra pasiryžusi padėti savo sąjungininkams, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo elgtis garbingai dalijantis gynybos išlaidas, praneša „Reuters“.
„Mes norime stiprios Europos – tai mums labai svarbu. Abi puses domina bet koks būdas, padėsiantis tai pasiekti geriausiai ir efektyviausiai“, – JAV prezidentas sakė susitikimo metu.
D. Trumpas patikino Prancūzijos prezidentą, kad JAV nori padėti Europai, tačiau pridėjo, kad šiuo metu gynybos išlaidų našta daugiausiai tenka JAV.
Prancūzijos lyderis sakė pritariąs D. Trumpo pozicijai, kad Europa turėtų daugiau prisidėti prie NATO pajėgumų finansavimo. E. Macronas mano, kad jo pasiūlymai dėl Europos gynybos visiškai atitinka šiuos poreikius.
Per valandą trukusį susitikimą abiejų šalių vadovai taip pat aptarė konfliktus Sirijoje ir Jemene, Irano situaciją, klimato kaitą ir prekybą.
JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją dėl tarifų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams. Taip pat aptarta galimybė atšaukti muito tarifus iš ES importuojamam aliuminiui ir plienui. Pasak D. Trumpo, derybos juda į priekį.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas supykdė savo politinius oponentus pavadindamas prancūzus pokyčiams atspariais galais, praneša BBC.
Viešėdamas Kopenhagoje, E. Macronas teigė, kad jo bandymai pakeisti darbo santykius reglamentuojančius šalies įstatymus stringa, nes prancūzai nėra tokie atviri pokyčiams kaip „liuteronai“ danai.
Po šio pasisakymo Prancūzijos opozicijos politikai apkaltino prezidentą taip parodžius „panieką“ savo šalies žmonėms.
E. Macronas vėliau teisinosi, kad šis jo komentaras buvo humoristinis.
Ateidamas į valdžią, Prancūzijos vadovas žadėjo reformuoti sudėtingą šalies darbo kodeksą. Jis yra ne kartą teigęs, kad nori siekti, jog Prancūzija priartėtų prie „šiaurietiško modelio“.
Kalba Danijoje – ne pirmas kartas, kai E. Macronas pasinaudojo vizitu užsienyje kaip proga pakalbėti apie visuomenės pasipriešinimą jo reformoms.
Pernai lankydamas Rumunijoje, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija – „nereformuotina šalis“. „Daugelis bandė, bet jiems nepavyko, nes prancūzai nekenčia reformų“, – tuomet sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Sąjungos partneres imtis daug didesnių reformų pastangų. „Mes turime padvigubinti savo pastangas“, – sakė jis pirmadienį kalboje Paryžiuje Prancūzijos ambasadoriams. Praėjus metams po savo kabos Sorbonos universitete Paryžiuje apie ES viziją, E. Macronas paskelbė apie „naujas iniciatyvas“ ir „naujus aljansus“.
Kaip pavyzdį jis įvardijo glaudesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikoje. „Europa nebegali savo saugumo perleisti Jungtinėms Valstijoms“, – pabrėžė E. Macronas. Todėl, anot jo, ES turi pati atstovauti savo interesams. Esą būtinas bendradarbiavimas su Europos parneriais „plačiąja prasme, įskaitant Rusiją“, – akcentavo prezidentas.
D. Tuskas viliasi, kad Didžioji Britanija dar gali atsisakyti „Brexit“. EPA-ELTA nuotr.
Atsistatydinus dviem svarbiausiems griežto kurso „Brexit“ šalininkams Didžiosios Britanijos vyriausybėje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino viltį, kad šalies išstojimą iš ES dar įmanoma sustabdyti. „Politikai ateina ir išeina, tačiau problemos, kurias jie sukuria, lieka žmonėms, – rašė jis pirmadienį tviteryje. – Aš galiu tik apgailestauti, kad „Brexit“ idėja neišėjo su Davisu ir Johnsonu. Tačiau… kas žino?“
Prieš tai apie savo atsistatydinimą iš pareigų paskelbė du „Brexit“ referendumo organizatoriai – „Brexit“ reikalų sekretorius Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Abu jie ne kartą kaltino premjerę Theresą May išstojimo derybose su Briuseliu demonstruojant per minkštą poziciją ir neįgyvendinant britų rinkėjų valios, pareikštos per referendumą.
D. Tuskas savo ruožtu vis agituodavo už idėją, kad Didžioji Britanija vis dėlto galėtų likti ES. Be kita ko, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis yra pabrėžę, kad durys Didžiajai Britanijai likti ES lieka atviros.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui trauktis iš ES.
E. Macronui balandį lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Kodėl tu nepalieki ES?“ Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais.
Jei Prancūzija pasitrauks iš ES, jis pasiūlys šaliai dvišalę prekybos sutartį, JAV prezidentą cituoja straipsnio autorius Joshas Roginas. Šio dvišalio susitarimo sąlygos bus geresnės, nei jas JAV šiuo metu suteikia ES kaip visumai, esą sakė D. Trumpas E. Macronui.
Prieš tai jau JAV žinių portalas „Axios“ rašė, kad D. Trumpas G7 viršūnių susitikime birželio pradžioje Kanadoje už uždarų durų paniekinamai atsiliepė apie NATO. Jis karinį aljansą susitikime su Vakarų partneriais pavadino „tokiu pat blogu kaip NAFTA“ (JAV laisvosios prekybos sutartis su Kanada ir Meksika). D. Trumpas yra nepatenkintas NAFTA susitarimu ir grasina iš jo pasitraukti.
D. Trumpas ne kartą ir NATO, ir ES. Prieš savo inauguraciją jis „Brexit“ pavadino „puikiu dalyku“ ir pareiškė viltį, kad ir kitos valstybės paseks britų pavyzdžiu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Abu jie per pirmąjį savo susitikimą antradienį Vatikane kalbėjosi apie valandą – tai privačiai audiencijai yra labai ilgas laikas.
Pontifikas, kaip įprasta per tokias audiencijas, įteikė E. Macronui medalį su Šventojo Martyno atvaizdu ir atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų uždavinys yra padėti vargšams.
Susitikime tvyrojo gera atmosfera. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip E. Macronas ir popiežius šypsosi ir pokštauja. Svečias net pabučiavo pontifiką į skruostą.
E. Macroną lydėjo jo žmona Brigitte. Ji, kaip įprasta per apsilankymus Vatikane, vilkėjo juodai. Oficialiai apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir dar šešios šalys pirmadienį davė starto šūvį Europos intervencinėms pajėgoms, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes esame įsitikinę, kad europiečiai turi būti stiprūs, veiksnūs ir gebėti apginti save pačius ir savo suverenumą“, – po ketinimų protokolo dėl vadinamosios Europos intervencijos iniciatyvos pasirašymo Liuksemburge pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly. Tai yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, kurią jis pateikė rugsėjį. Vyriausybė Paryžiuje nori suburti aplink save grupę šalių, kuri krizės, kaip 2012-aisiais Malyje, atveju ir be JAV būtų greitai pasiruošusi greitam kariniam įsikišimui.
Iniciatyvą parėmė ir Belgija, Danija, Estija, Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija.
Tikslas, pasak F. Parly, kol kas yra bendros pratybos ir pasikeitimas informacija tarp generalinių štabų, „kad mūsų pajėgos išmoktų kartu veikti“. Ji kaip galimybę įvardijo ir civilines krizių operacijas, kokioje, pavyzdžiui, po uragano Irma siautėjimo pernai Karibuose dalyvavo Didžioji Britanija ir Nyderlandai.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti 2015 metais pasirašytame Irano branduoliniame susitarime arba patirti „skaudžias pasekmes“, informuoja „Reuters“.
Kitoms susitarimą pasirašiusioms šalims didinant pastangas išsaugoti susitarimą, D. Trumpas teigė, kad JAV pasitrauks iš susitarimo, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.
Kitos susitarimą su Iranu pasirašiusios šalys – Rusija, Kinija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – teigia norinčios išsaugoti Irano branduolinę programą pažaboti padėjusį susitarimą.
„Sakau tiems Baltuosiuose rūmuose, kad jei jie nevykdys savo įsipareigojimų, Irano vyriausybė reaguos ryžtingai“, – sakė H. Rouhanis.
„Iranas pasiruošęs visiems galimiems atvejams“, – pridūrė Irano prezidentas.
Kaip pranešama, šiuo metu Vašingtone esantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandys įtikinti D. Trumpą nesugriauti susitarimo. Tuo tarpu pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė susitaręs su kolega iš Kinijos, kad Maskva ir Pekinas bandys sutrukdyti bet kokioms JAV pastangoms kenkti susitarimui.
Branduolinį susitarimą su Iranu 2015-aisiais pasiekė JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Iranas joje įsipareigoja mažiausiai dešimtmetį smarkiai apriboti esminius savo atominės programos elementus, kad negalėtų pasigaminti atominės bombos. Mainais Teheranui buvo atšauktos sankcijos ir pažadėtas ekonominių santykių normalizavimas su Vakarais.
Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.
Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.
Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.
Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.
Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.
Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.
Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.
Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.
Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.
Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.
