Amerikos žvilgsnis
Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry’is netrukus Briuselyje pasirašys kelias suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto sutartis, o tai padvigubins Amerikos SGD eksporto į Europą pajėgumus iki 112 mlrd. kub. m per metus.

Pasak R. Perry’io, praėjus 75 metams po Europos išvadavimo iš nacistinės Vokietijos gniaužtų, JAV ir vėl išlaisvina Europą, tik šį kartą – nuo rusiškų dujų, rašo „Euractiv“.

„Jungtinės Valstijos ir vėl suteikia Europos žemynui tam tikros formos laisvę. Tik šįkart tai nėra jaunų amerikiečių karių forma, o suskystintų gamtinių dujų forma“, – žurnalistams Briuselyje sakė R. Perry’is.

Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų SGD eksportą galima būtų vadinti „laisvės dujomis“, energetikos sekretorius patikino, kad būtent taip jis ir mano.

„Taip, manau, kad jūs pastebėjote teisingai“, – sakė R. Perry’is. JAV atstovas Briuselyje dalyvauja pirmame aukšto lygio ES ir Jungtinių Valstijų energetikos verslo forume, kurį rengia Europos Komisija (EK).

„Taigi, šios sutartys yra itin svarbios. Čia matote Europos galimybę turėti labai reikšmingą alternatyvą rusiškoms dujoms“, – kalbėjo R. Perry’is.

Pasak R. Perry’io, JAV sprendimas eksportuoti SGD į Europą sumažins ekonomines dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvas. Baltijos jūros dugnu tiesiamu „Nord Stream 2“ vamzdynu rusiškos dujos bus tiekiamos Vokietijai.

„Tai daro „Nord Stream 2“ vis labiau ir labiau ekonomiškai neperspektyvų. Kai pasirašai 20 metų trukmės SGD tiekimo sutartį ir žinai, kad produktas bus tiekiamas visus 20 metų, kam tau dar kitas energijos šaltinis?“ – klausė JAV energetikos sekretorius.

„Rusija nutrauks jūsų dujų tiekimą akimirksniu, jei jūs nesilaikysite Maskvos politinės krypties“, – įspėjo R. Perry’is. Pasak jo, JAV nepalaiko „Nord Stream 2“ projekto – „nėra gerai turėti tik vieną dujų tiekėją“.

„Kiekviena diena, kai „Nord Stream 2“ nėra užbaigtas, yra diena, kai Europa gali pasirinkti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinį“, – kalbėjo R. Perry’is. Tiesa, JAV taip pat svarsto galimybę įvesti sankcijas ES bendrovėms, dalyvaujančioms „rusiško vamzdžio“ projekte.

„Sankcijų galimybė yra reali“, – sakė JAV energetikos sekretorius R. Perry’is, pridurdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar jas įvesti.

Jungtinės Valstijos SGD eksportuoti pradėjo vos prieš keletą metų, o didžiausia šio eksporto kryptis dabar yra Japonija. Visgi R. Perry’io pasirašytos sutartys leis padvigubinti SGD eksporto į Europą apimtis, teigė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs R. Perry’io patarėjas iškastinio kuro klausimais Stevenas Winbergas.

„Iki 2020-ųjų mes padidinsime SGD eksporto į Europą apimtis nuo 50 mlrd. kub. m iki 112 mlrd. kub. m per metus“, – tikino S. Winbergas.

Anksčiau JAV energetikos lobistai tikino, kad Lenkija yra viena iš šalių, kuri gali pasistatyti plaukiojantį SGD terminalą Gdanske, o tai leistų eksportuoti Jungtinių Valstijų SGD į Centrinės ir Rytų Europos šalis.

Nors SGD yra kur kas brangesnės nei Rusijos gamtinės dujos, kai kurios Europos šalys svarsto mažinti vamzdynais tiekiamų dujų apimtis. Šiuo metu nuo rusiškų dujų visiškai priklausoma Bulgarija skelbė, kad yra pasiruošusi importuoti SGD iš Jungtinių Valstijų, jei dujų kaina būtų konkurencinga. Vis dėlto, JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando teigimu, JAV vyriausybė nesikiš į SGD kainodarą.

„Mes konkuruojame su valstybine įmone, kuri yra smarkiai subsidijuojama (Rusijos „Gazprom“). Didinant eksporto apimtis, manau, kaina natūraliai mažės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sondlandas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 11:32

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Džeimsas Kukas / The Telegraph

2017 metų birželio 8-ąją, kada milijonai britų susiruošė dalyvauti parlamentiniuose rinkimuose, britų energetikos kompanijų darbuotojai sulaukė kelių dešimčių elektroninių laiškų. Laiškai atrodė visiškai nepavojingi – nepanašūs į hakerių sukurtus virusus. Apie tai skelbia Džeimsas Kukas leidinyje „The Telegraph“.

Tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos tvirtina, kad minėti laiškai atrodė autentiški, nepadirbti. Tarp jų būta laiškų, kurių autoriai prašėsi priimami į darbą, siuntė savo CV, oficialius dokumentus apie išsilavinimą.

Tačiau jie turėjo prikabintus specifinius Microsoft Word failus, kuriuos atidarius rusų hakeriams atsirasdavo galimybė vogčiom užkrėsti internetiniais virusais kompiuterius. Tokiu būdu rusų programišiai sugebėjo iššifruoti svarbių slaptažodžių ir slaptos informacijos, kaip valdoma Didžiosios Britanijos energetinė sistema. Įsilaužėliai tuo neapsiribojo. Jie siekė išsiaiškinti įrenginius, kurie kontroliuoja elektros stotis.

Žodžiu, kompiuteriniai įsilaužėliai keletą mėnesių kantriai rinko jautrią informaciją apie britų elektros energijos tiekimo paslaptis. Kai slaptų žinių jie buvo sukaupę užtektinai, tada beliko paslėpti įsilaužimo pėdsakus.

Oficialusis Londonas dabar mano, kad šis kompiuterinis įsilaužimas buvo ypač pavojingas. Mat hakeriai buvo tiek daug pasiekę, kad, regis, galėjo atjungti elektros energijos tiekimą milijonams gyventojų bei tūkstančiams įstaigų.

Kibernetinio saugumo specialistai perspėja apie „kibernetinį šaltąjį karą“, kurį Rusija ne šiaip sau pradėjo – ji siekia sukaupti kuo daugiau slaptų žinių ne tik apie britų energetikos valdymą. Ji trokšta surinkti slaptos informacijos apie daugelio Vakarų valstybių pramonę. Kad, paskui išmušus valandai X, galėtų pradėti plačią ataką, išvedančią iš rikiuotės dešimtis įstaigų ne tik Britanijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir t.t.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didžiosios Britanijos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NCSC) direktorius Kiranas Martinas perspėjo: „mes privalome svarstyti ne klausimą, ar tai gali nutikti, o tik šitą galvosūkį – kada mus ištiks tokia nelaimė“. Jis pabrėžė, kad programišių įsilaužimai į energetiką valdančius kompiuterius kelia rimtą pavojų nacionaliniam šalies saugumui. Jei hakeriams pavyktų ilgam sutrikdyti strateginės reikšmės valstybinių ir specialiųjų tarnybų įstaigų kompiuterių veikimą, Didžiojoje Britanijoje galima rimta bėda, įskaitant ir tūkstančius mirčių.

Juolab kad tokios atakos atneša milžiniškų materialinių nuostolių. Prisiminkime 2015-ųjų gruodžio įvykius Ukrainoje, kai rusų hakeriams pavyko įsilaužti į trijų svarbių energetikos kompanijų kompiuterius ir atjungti elektros energijos tiekimą. Šaltą žiemą maždaug 230 tūkst. ukrainiečių neteko elektros mažų mažiausiai kelioms valandoms.

2015-aisiais prieš Ukrainą surengtos kibernetinės atakos buvo labai panašios į tas, kurio surengtos prieš britus 2017-aisiais (tie patys tikrus primenantys elektroniniai laiškai su specifiniais failais „Microsoft Word“).

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

2018.11.08; 12:00

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Europos Taryboje neseniai pritarta rezoliucijai, kuria skatinama neišduoti licencijos Astravo atominei elektrinei (AE) tol, kol nebus užtikrintas jos saugumas. Kiek svari ši rezoliucija ir ar yra bent teorinių galimybių visiškai sustabdyti AE statybas?

Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys Eltai sakė, kad Europos Taryboje priimta rezoliucija yra labai svarbi politiškai, nors ir neturi praktinės vykdomosios reikšmės, kadangi niekas pagal tarptautinę teisę negali uždrausti jokiai šaliai statytis AE. Pasak Seimo nario, rezoliucija išreiškiamas Lietuvos politikos palaikymas.

„Remiantis būtent šitos rezoliucijos dvasia, Lietuva galės dar aktyviau reikalauti, kad būtų laikomasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Espoo konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. – ELTA). Pagal ją šalis, vykdanti tokį aplinkosaugai ir žmonių gerovei svarbų projektą, turi konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Tos konsultacijos praktiškai nevyksta, Baltarusija visaip nuo jų išsisukinėja. Todėl tokios rezoliucijos buvimas sustiprina Lietuvos pozicijas ESPO rėmuose“, – Eltai sakė L. Balsys.

Jo nuomone, rezoliucija taip pat atkreipiamas Vakarų šalių dėmesys, nes jeigu kalbama apie Astravo AE saugumą arba nesaugumą, ji yra lygiai taip pat svarbi Lietuvai, kiek svarbi ir Švedijai. L. Balsio teigimu, nors Lietuva ir yra visai arti elektrinės, tačiau avarijos ar branduolinės katastrofos atveju 100 km ar 500 km atstumas nuo AE praktiškai nieko nekeičia, o vyraujančių vėjų krypčių apskaičiavimas rodo, kad, susiformavus radioaktyviam debesiui virš Astravo, jis pasuktų Šiaurės ir Vakarų Europos link. 

Vis dėlto, kaip teigė Seimo narys, jeigu Baltarusija, vykdydama AE statybas, ir toliau laikysis tokios nebendradarbiavimo politikos, tai galės be jokių kliūčių pradėti elektrinės veikimą, nes nėra jokių tarptautinės teisės instrumentų, kuriais būtų galima kaip nors uždrausti AE statybas.

„Šiuo atveju Espoo konvencija tampa labai svarbi. Dabar turime ir Europos Tarybos rezoliuciją, taip pat – tam tikrų Europos Komisijos atliktų testų išvadas, kad elektrinės saugumo standartai dar nėra garantuoti, o elektrinės streso testai nėra atlikti visa apimtimi. 

Tai reiškia, kad jei to nebus padaryta, ES, modeliuodama savo santykius su Baltarusija, atsižvelgs į šį faktą. O jeigu Baltarusijai svarbūs santykiai su ES valstybėmis, tai jai gali būti rimtas argumentas, kad galbūt reikėtų įsiklausyti į rekomendacijas. Žinoma, jeigu Baltarusija, būdama režimo šalis, į tai neįsiklausys, tai jie galės elektrinę paleisti, nes tarptautinė bendruomenė neturi tokių juridinės teisės svertų, kad ką nors uždraustų, tačiau daryti politinę įtaką gali, tą daro ir, tikiuosi, kad ateityje dar labiau darys“, – Eltai pasakojo L. Balsys.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. Lietuva žada iš viso blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą, tačiau kitos ES šalys prie platesnio boikoto nesijungia, išskyrus Lenkiją ir Estiją. Tuo tarpu Latvija kol kas nėra pateikusi tvirtos pozicijos šiuo klausimu.

L. Balsys tvirtina, kad techniškai garantuoti visišką atsijungimą nuo Astravo AE yra sudėtinga, nes nustatyti, iš kur elektros srovė atiteka į mūsų prekybos biržą, yra sudėtinga. Biržoje dalyvauja pardavėjai, todėl baltarusišką elektrą gali parduoti įmonė, įsikūrusi Lietuvoje, Šveicarijoje ar Estijoje. 

„Tuo pačiu, jeigu mes sinchronizuojamės su žemynine Europa, tai mes įvedame atsijungimą nuo viso sovietinio BRELL žiedo. Fiziškai atjungiame laidus nuo Baltarusijos, paliekame tik tam tikrą galimybę prisijungti avarijos ar kitu ypatingu atveju. Su savo laidais jungiamės į Lenkiją ir žemyninės Europos tinklus. Tą patį turėtų padaryti ir Latvija su Estija, kurios palaiko projektą prisijungti prie Europos elektros tinklų. 

Jeigu Estija su Latvija neapsigalvos, o panašu, kad taip ir bus, tai jie irgi techniškai bus atjungti nuo BRELL sistemos, ir mes visi prisijungsime prie žemyninės Europos. Kol kas susitarimas sinchronizuotis su žemynine Europa yra visų trijų Baltijos šalių, todėl atsiskyrimas tėra labiau politinės valios dalykas“, – Eltai sakė Seimo narys.

Tiesa, toks atsijungimas turės ir ne tokių malonių padarinių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praėjusią savaitę nustatė 20,3 proc. didesnę kitų metų prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą. Kaip teigiama VKEKK pažymoje, šiam kainos augimui didelę įtaką turės ir naujoji tvarka, kuri numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. 

Pasak L. Balsio, kol kas nėra iki galo aišku, ar Baltarusija sugebėtų pati sunaudoti pagaminamą elektrą ir ar jie iš viso yra suinteresuoti jos prekyba. 

„Kol kas iš viešų pareiškimų, pavyzdžiui, Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ar šalies energetikos ministro, galima suprasti, kad 95 proc. elektros energijos jie suvartos patys Baltarusijos pramonės reikmėms. Jie teigia, kad eksportas jiems nerūpi“, – sakė Seimo Energetikos komisijos narys.

Šį pavasarį ministro įsakymu taip pat uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju. L. Balsio nuomone, kol Baltarusija nesuras, kuo pakeisti Kruonio HAE, tol jie negalės paleisti Astravo AE.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Energetikos ministerija pateikė viešam derinimui prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. 

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai Seimo priimtą įstatymą, kuriuo pripažinta, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios AE. 

Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. 

Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi, teigia Energetikos ministerija.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. 

Šį pavasarį ministro įsakymu uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju.

Šiuo metu jau pradėta vykdyti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas. Tai leis parengti ir pritaikyti esamą infrastruktūrą saugiam atjungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros sistema. 

Siekiant padidinti tiekimo patikimumą Vilniaus regione yra vykdomas oro linijos Vilnius-Lietuvos elektrinė plėtros projektas ir naujos oro linijos Vilnius-Naujoji Vilnia-Neris parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai. Šios jungtys taip pat yra svarbios rengiantis atsijungimui nuo rusiško elektros žiedo BRELL ir sinchronizacijai su Europos elektros tinklais.

Prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.

Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.

Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.

„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.

Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.

Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:11

Pasirašytos politinės Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklų sinchronizavimo gairės. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Briuselyje vykusioje specialioje ceremonijoje pasirašytos politinės Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gairės – nuo šiol prasidės oficiali sinchronizavimo procedūra.

Dokumentą pasirašė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Tai įvyko po šių metų kovo 22 dienos susitikimo, per kurį EK pirmininkas J. C. Junckeris ir minėti vadovai suteikė naują postūmį sinchronizavimo projektui.

„Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 m. Kai veikiame darniai, pasiekiame gerų rezultatų. Projektas, kurio liudininkai šiandien esame, įkūnija mūsų sprendimą drauge darniai siekti bendro tikslo. Kantrybė, sunkus darbas ir kompromiso siekis padėjo mums rasti solidarumu grindžiamus europinius sprendimus, kuriais stiprinama mūsų Sąjunga“, – ceremonijoje sakė J.-C. Junckeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytą susitarimą įvertino kaip žingsnį ne tik į energetinį, bet ir į politinį savarankiškumą.

„Tai būtų paskutinis žingsnis į visišką energetinį savarankiškumą. Jeigu pavyks padaryti greitai, kaip numatome šiandien pasirašydami susitarimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad tai kartu reikš ir politinį savarankiškumą“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė, kad tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines.

Valstybių ar vyriausybių vadovai padėkojo visiems susijusiems asmenims už greitą parengiamąjį darbą, kurį nuveikė atitinkamų šalių energetikos ministrai bendradarbiaudami su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už energetikos sąjungą, ir su Komisijos nariu Migueliu Ariasu Canete, atsakingu už klimato politiką ir energetiką.

Vadovai taip pat pakartojo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą, bus labai svarbi parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.

Ketvirtadienį pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis.

Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri yra pirmasis techninis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kontinentinės Europos tinklas apimtų ir Baltijos valstybes, teigiama EK pranešime.

Šis esminės svarbos projektas yra vienas ryškiausių energetikos sąjungos projektų ir juo išreiškiamas solidarumas energijos tiekimo saugumo srityje.

Sinchronizavimo procesas, sutariama, yra labai svarbus siekiant baigti integruoti Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą. Juo bus prisidėta prie Europos Sąjungos vienybės ir energijos tiekimo saugumo.

Politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 m. procesas ir nurodomas konkretus metodas.

Veiksmų gairėse numatyta, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių perdavimo sistemos operatoriai, šių metų rugsėjį gavę Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimą, pradės oficialią procedūrą, kurią administruos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E).

Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo energetikos sala, dabar su Europos partnerėmis yra sujungtos elektros energijos linijomis, neseniai nutiestomis į Lenkiją („LitPol Link“), Švediją („NordBalt“) ir Suomiją („EstLink 1“ ir „EstLink 2“). Šie projektai nebūtų buvę įgyvendinti be ES paramos. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Baltijos valstybių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis.

Baltijos valstybių elektros energijos tinklo ir šių sistemų sinchronizacijos nutraukimas bei šio tinklo sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu – vienas pagrindinių politinių prioritetų kuriant energetikos sąjungą.

Su tuo susijęs energetikos tinklų stiprinimas numatytas ir 2017 m. EK priimtame trečiajame ES bendro intereso projektų plane.

Bendro intereso projektų paskirtis – padėti ES siekti savo energetikos ir klimato politikos tikslų, tai yra visiems piliečiams užtikrinti patikimą ir tvarų įperkamos energijos tiekimą, teigia EK. Bendro intereso projektų sąraše nurodyti projektai gali būti finansuojami ir iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties lėšų.

EK yra įsipareigojusi sudaryti palankesnes sąlygas esminei pažangai sinchronizavimo srityje ir šios kadencijos metu remia Baltijos valstybes – rūpinasi strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimu ir sprendžia įvairius klausimus, aktualius siekiant panaikinti Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:30

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Rusija kelia bene daugiausiai grėsmių Lietuvai. Tuomet, ką daryti su Lietuvos energetikos gelbėtoju laikomu koncernu „Fortum“, kuris yra strateginis Rusijos gigantų „Rosatom“, „Gazprom“ partneris, rašo dienraštis „Kauno diena“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs verslo ir politikų ryšius, aiškiai įvardijo, kad vienos didžiausių grėsmių Lietuvai kyla dėl Rusijos interesų.

„Fortum“ Rusijoje – vienas pagrindinių užsienių investuotojų. Ši bendrovė turi ir oficialų pripažinimą kaip strateginė partnerė atominės ir vėjo energetikos srityse. Bendrovė yra investavusi į Rusijos elektros ir šilumos ūkį, valdo energetikos įmones Uralo ir Vakarų Sibiro regionuose, Leningrado ir Murmansko apskrityse.

Nuolat tiek Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaidoje pranešama apie aukščiausio lygio „Fortum“, „Gazprom“, „Rosatom“ susitikimus. Buvęs Rusijos premjeras ir „Rosatom“ vadovas, dabar dirbantis prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, Sergejus Kirijenka džiaugiasi, kad „Fortum“ yra branduolines programas vykdančio „Rosatom“ senas partneris.

Suomijos energetikos koncernas dalyvauja ir nevienareikšmiškai vertinamame „Nord Stream 2“ projekte.

„Fortum“ teigia, kad ji yra pirmaujanti švarios energijos įmonė, tiekianti elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą, tačiau Lietuvoje užsiima ne tokia švaria energetika kaip Rusijoje.

Pagrindinė veikla – atliekų deginimas jau veikiančioje Klaipėdos kompanijoje ir planuojamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje kartu su valstybės valdoma „Lietuvos energija“. Ar toks svarbus Rusijos partneris gali rūpintis mūsų energetine nepriklausomybe, kai Seimo NSGK išvados skelbia, kad didžiausia grėsmė – Rusija?

Klausimų daugiau nei atsakymų

„Fortum“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius priminė, kad Suomijos koncernas yra strateginis energetikos kompanijų partneris ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Lietuvoje, Indijoje, kitose šalyse.

„Labai seniai žinoma, kad „Fortum“ turi ryšių su Rusija, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narys Linas Balsys. – Man labai keista buvo, kai „Fortum“ atsidarė savo atliekų deginimo gamyklą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiog jai atstovavo, vos ne įmonės reklamą darė, juostelę kirpo ir džiaugėsi, kokia tai puiki kompanija. Ji visiškai nutylėjo, kad ši įmonė labai plačiai veikia Rusijoje. Aišku, tai, kad dirba Rusijoje, dar nesako, kad ji būtų prieš Lietuvą. Didelė suomių įmonė, jos veikla nukreipta į Rytus. Bet, turint omeny visą kontekstą ir tas Seimo NSGK išvadas, tokia įmonė, kurios pagrindinė veikla yra Rusijoje, kuri labai stipriai koją įkėlusi į Lietuvą, gali turėti tam tikro poveikio sprendimams“.

„Mes nagrinėjome tik tas įmones, kurios turi tiesioginių sąsajų su Rusija ir jos kariniu-pramoniniu kompleksu, – NSGK narys A. Anušauskas nenorėjo pripažinti, kad milijardus Rusijoje investavęs koncernas „Fortum“ turi tiesioginių sąsajų su mūsų Rytų kaimynu. – Oro navigacijos, geležinkelių. Tokių, kaip „Siemens“ turi partnerystės ryšius, tiekia įrangą geležinkeliams, mes nenagrinėjome. Ir nesiruošiame. Mes nenagrinėjame partnerysčių apskritai, kas ten ir su kuo. Čia, kaip sakoma, jau verslo reikalai.“ 

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas Seimas, VSD atkreipė dėmesį į „Gazprom“, „Rosatom“ koncernus. Gal kažkada ateis laikas Seimui išsiaiškinti, kaip ir kas Lietuvoje laimėjo kitus konkursus?

„Gal ir vertėtų patyrinėti, – sako L.Balsys. – Mes jau praėjusią kadenciją Seime turėjome parlamentinio tyrimo statusą turinčią komisiją ir tyrėme energetikoje vykstančius procesus. Jei atsirastų politinė valia, būtų galima ir šią kadenciją patyrinėti. Bet, matot, teisinėje valstybėje įvykusius konkursus turėtų nagrinėti teismai. Jie, o ne parlamentinės komisijos nustato teisėtumą. Parlamentinės komisijos, jei matoma, kad atsiranda kažkokios tendencijos, jas galėtų tyrinėti nekvestionuodamos pačių konkursų rezultatų, aplinkybių, kaip jie vyko“, – „Kauno dienai“ sakė L.Balsys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:00

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.

NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.

Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.

Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.

2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.

2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.

2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.

Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)

Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“

2018.03.27; 10:54

Siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar pagrįstas yra Seimo narių grupės teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui. Ši komisija, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, parengtų išvadą dėl pagrindo pradėti jam apkaltos procesą.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Jame siūloma pavesti komisijai tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki šių metų gegužės 2 d.

„Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad A. Skardžius, vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu, galimai „veikė su juo susijusių įmonių naudai ir pritarė apsimestinių sandorio sudarymui, galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeimyninių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika“.

Anot nutarimo projekto, A. Skardžius veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime).

Parlamentarui priekaištaujama ir dėl to, kad jis veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas, egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje. Apkaltos iniciatorių teigimu, A. Skardžius nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 03:50

Naujasis bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Maikštėnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ galėtų patekti į moderniausių pasaulio energetikos bendrovių dešimtuką, mano naujasis bendrovės vadovas Darius Maikštėnas. Tačiau praėjusią savaitę išrinktas generalinis direktorius tikina, kad įmonių grupė turės keistis ir prisitaikyti prie naujos situacijos rinkoje.

„Reikia išmokti dirbti visiškos konkurencijos ir nulio preferencijų sąlygomis“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė D. Maikštėnas.

Jis pripažįsta, kad „Eesti Energia“ lenkė „Lietuvos energiją“ tarptautinės plėtros prasme, tačiau yra įsitikinęs, kad kaimyninės valstybės bendrovę galima pranokti ir taip pat sėkmingai žengti į kitų šalių rinkas.

– Papasakokite plačiau apie save – pastaruoju metu jūs vadovavote startuoliui „WiderFi“, kuris veikė JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Kiek laiko praleisdavote Lietuvoje?

– Lietuvoje praleisdavau trečdalį laiko, gal mažiau. Gyvenimas buvo toks, kad iš pradžių – metai Londone, vėliau persikėlėme į Silicio slėnį. Jame susiradome partnerių ir sužinojome, kad reikia daryti ir planuoti pagrindinius projektus Japonijoje. Pernai Japonijoje buvau 10-12 kartų. Tipiškas gyvenimas būdavo, kad kartą per mėnesį skrendi į Tokiją, ten praleidi savaitę ar dvi, po to skrendi į Kaliforniją ir tada atgal per Londoną grįžti čia. Tai buvo ganėtinai kaleidoskopinis gyvenimas, be tikros vietos.

– Turite šeimą?

– Esu vedęs, turiu žmoną ir tris dukras. Mano žmona su vaikais gyvena Vilniuje, ir tai viena priežasčių, kodėl grįžau. Atėjo tas momentas, kai pradėjau galvoti, kaip suderinti gyvenimą, nes kitas įmonės plėtros etapas buvo Azijoje, tapo akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau reikia arba priimti azijietį vadovą, arba pačiam keltis gyventi ten.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tarpušvenčiu buvau Lietuvoje ir sulaukiau skambučio iš atrankos bendrovės. Prisiekiu, būčiau sulaukęs skambučio savaitę prieš arba savaitę po, tikrai nebūčiau čia patekęs, nes būčiau atsakęs: netrukdykite, neturiu laiko ir nedomina. Bet ramus tarpušvenčio laikotarpis leidžia permąstyti vertybes ir norus kitiems penkeriems-dešimčiai metų. Tai ryžausi pasakyti, kad kandidatuoju, ir tada viskas vyko šviesos greičiu.

– Dirbote „Lesto“ valdyboje, tad turite patirties energetikoje. Tačiau jūsų startuolis buvo telekomunikacijų srities, anksčiau dirbote „Omnitel“, vadinasi, širdis linksta į šią sritį, tai kodėl pasirinkote energetiką?

– Kai atėjau į „Omnitel“, ji pardavinėjo „Nokia“ telefonus, kuriais buvo galima paskambinti. Per dešimtmetį įvyko milžiniška transformacija nuo senų „Nokia“ iki išmaniųjų telefonų. Viskas pasikeitė – tinklai, inovacijos, programos. Ta transformacija telekomunikacijose įvyko natūraliai, o dabar ateina į bankininkystę ir energetiką. Jei žiūrėtume fundamentaliai, telekomunikacijų operatoriai padeda siųsti informaciją ir priimti, bankai padeda siųsti ir priimti pinigus, o energetikai dabar padeda pagaminti, siųsti ir perduoti, o ateityje – siųsti, perduoti ir laikyti energiją. Spartus vystymasis natūraliai didins konkurenciją.

Energetikoje po 10-20 metų tikrai bus daugybė vartotojų, gamintojų ir energijos saugotojų, didžiulė decentralizacija ir išmanūs tinklai, kurie įgalins tai padaryti. Toliau vystosi inovatyvūs verslai, inovatyvios paslaugos, ir jei žiūrėtume ne į detales, tai iš pokyčių, ką mes matėme telekomunikacijose, tikrai galima mokytis ir žiūrėti, kaip tai ateis į energetiką ir kaip tam pasiruošti it būti lyderiu.

– Sakote, kad trečdalį laiko praleisdavote Lietuvoje. Užimate labai politizuotą poziciją, čia reikia atlaikyti politikų ir institucijų spaudimą. Kiek jūs atitrūkęs nuo Lietuvos politinės virtuvės?

– Esu nepataisomas pozityvistas ir manau, kad neteisingas apibendrinimas, kad tai – politizuota sritis. Kadangi visuomenei tai tokia svarbi sritis, ji turi strateginę reikšmę, kaip šalis vystysis. Ir kalbu ne tik apie energijos kainą – ji turi mažėti, bet svarbu, ar bus išmani ir moderni infrastruktūra. Kaip dabar sakome – mažiausios kainos, greičiausias internetas pasaulyje – ar tas pats bus energetikos infrastruktūroje, kokią įtaką tai turės šaliai. Jeigu tai supranti, tai politikai, visuomeninės organizacijos ir rinkos žaidėjai vienaip ar kitaip turi savo interesų, bet šalis irgi turi bendrą interesą. Tada klausimas, ar turi kantrybės, gebėjimo susikalbėti, ne primesti savo nuomonę, o surasti bendrą ilgalaikį tikslą.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visiškai nebijau to, kad bus daug suinteresuotų šalių, kurios turės daug klausimų, daug abejonių, bus daug palaikančių ir nepalaikančių, nes tik normalioje diskusijoje atsiranda tas teisingas kelias, nes be visuotinio susitarimo nei didžiosios transformacijos, nei investicijos nėra įmanomos.

– O turite tvirtą stuburą?

– Čia spręsti kitiems. Jeigu mane išsirinko, tikėtina, kad tikėjo, jog turiu. Dabar mano užduotis įrodyti Stebėtojų tarybai, kad ji neklydo.

– Nepaisant aplinkybių, kuriomis pasitraukė buvęs vadovas Dalius Misiūnas, jis vertintas kaip pavyzdinis vadovas, o į „Lietuvos energiją“ rodyta kaip į pavyzdį kitoms valstybės bendrovėms. Jums užkelta aukšta kartelė – kaip jaučiatės?

– Jausmas labai geras. (…) Kalbant su finansų ministru man užkliuvo jo teisingas pasakymas, kad kai yra stabilus pamatas, didžiausias pavojus yra ant jo užmigti. Pagrindinis iššūkis turėti tęstinumą, pasinaudoti tuo pamatu, kuris yra, ir įlieti naujos energijos. Iš „Lietuvos energijos“ daugybei valstybės ir privačių verslų yra ko pasimokyti. Bet toliau laukia transformacija, ir ta transformacija bus be galo atsakinga ir įdomi, todėl negalime tik džiaugtis ir miegoti. Tai yra pirmas laiptelis ir didžiulė pagalba man. Ypač gerbiu Dalių, ką jis padarė ir kaip jis veikė. Startinės pozicijos yra puikios ir mes turime daug daugiau galimybių.

– „Lietuvos energija“ turi vis dar galiojančią strategiją, kurioje keliamas tikslas padvigubinti įmonės vertę. Ar su nauju vadovu bus keičiami strategijos tikslai?

– Žinoma, ji bus atnaujinta. Strategijos pamatas yra puikus – orientacija į klientą, liekninimas ir organizacijos gryninimas, jos vystymas. Visi šie fundamentalūs dalykai, kurie abstrakčiai reikalingi visiems, yra labai gerai. Tačiau toliau reikia žiūrėti, kokie trumpalaikiai iššūkiai, kokie – ilgalaikiai. Organizacija turės pasikeisti, apie tai reikės šnekėti. Manau, kad ambicija gali būti ženkliai didesnė ir ši įmonė gali orientuotis ne tik į finansinius rodiklius ir vertę, bet ir žiūrėti, kad ji gali būti pažangiausių pasaulio energetikos įmonių dešimtuke. Nežinau dar, per kokį laiką, bet tai gali įvykti.

– Jaučiasi, kad dirbote „Lesto“, nes kalbate apie elektros skirstymo pokyčius. Tačiau grupėje yra kita svarbi sritis – elektros energijos gamyba. Ji problematiška, nes Lietuva yra nekonkurencinga. Kiek orientuositės į elektros gamybą?

– Apie detales būtų neatsakinga šnekėti, bet akivaizdu, jeigu žiūrime į Lietuvos energetikos strategiją, yra iššūkiai, kad būtų daroma daugiau vidinės generacijos, kad ji būtų konkurencinga ir žalia. Dabartinė infrastruktūra grupėje labiau remiasi VIAP, balansavimu, tam tikromis monopolinėmis teisėmis ir taip toliau – tai yra stabilumo užtikrinimu. To reikšmė nenunyks, nes kai vyks atsijungimo nuo rusiškos sistemos procesai, stabilumas bus svarbus. Tačiau akivaizdu, kad didžiulė konkurencija vyks gamyboje, kai atsidarinės rinka ir visi su visais konkuruos. Nebus vieno didelio gamintojo, bus keletas didelių gamintojų ir mažyčių gamintojų,kurie turės savo nišą. Reikia išmokti dirbti visiškos konkurencijos ir nulio preferencijų sąlygomis. Tik panaikinus preferencijas, jeigu tokių buvo, grupė galės išauginti raumenis ir konkuruoti kitose rinkose.

– Kalbant apie plėtrą į kitas rinkas, „Eesti Energia“ „davė į kaulus“ visoms kitoms Baltijos šalių energetikos bendrovėms. „Lietuvos energija“ taip pat plėtėsi, bet ji buvo lėtesnė, tad kiek dėmesio jūs skirsite kitoms rinkoms?

– Prioritetas aiškus: pagal ilgalaikę viziją, tai yra globali, išmani energetikos bendrovė. Estai turi pranašumą, perfrazuojant dabartinę strategiją, ten net ir buvo parašyta: pavyti ir pralenkti estus. Žiūrėdamas į analogijas su telekomunikacijomis, manau, kad tai yra visiškai realu. Bent jau mobiliose komunikacijose Lietuva žemesne kaina ir aukštesne kokybe pastaruosius dešimt metų lenkia Estiją ir nematau priežasčių, kodėl lietuviai to paties negali pakartoti energetikoje.

– Kokį prioritetą skirsite dujų rinkai, kurią dalis ekspertų vertina kaip mažėjančią ir vis mažiau svarbią?

– Čia viską reikia gerai pamatuoti ir dabar sakyti, kad neteiksime ar teiksime, būtų neatsakinga. Gyvenimas rodo, kad nėra vieno teisingo prioriteto, vieno teisingo šaltinio ar generacijos. Dažniausiai tai yra teisingas visų priemonių miksas, tam tikra kompozicija. Kiek ir ko reikia daryti, kaip tą daryti, kad būtume konkurencingi, kad būtų užtikrintas šalies saugumas ir modernumas, čia įmonė turi vidinių išteklių spręsti. Labai daug su dujomis nuveikta, ir tikrai matyti, kad ir konkurencingos prekybos, ir modernaus vystymosi yra, įmonės rezultatai puikūs rezultatus. Bet yra turtas, kurį galime išmaniai panaudoti.

– Dėkoju už pokalbį.
———–

Lietuvos energija

D. Maikštėnas vasario 1 dieną paskirtas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Pastaruoju metu jis vadovavo inovatyvius telekomunikacinius sprendimus siūlančiai Silicio slėnyje įkurtai tarptautinei bendrovei „Wider Communications“. Prieš tai D. Maikštėnas buvo rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ patarėjas, ėjo bendrovės „Omnitel“ viceprezidento pareigas, buvo „Lesto“ nepriklausomas valdybos narys ir valdybos pirmininkas.

Interviu pateikė Artūras Ketlerius (ELTA).

2018.02.06; 02:00

Parlamentinį tyrimą atliekančioje Seimo Antikorupcijos komisijoje antradienį apklaustas Seimo narys Artūras Skardžius komisijos darbe įžvelgia politinį persekiojimą.

„Tai pažeidžia absoliučiai bet kokius teisės reglamentus, specialiosios Seimo komisijos sudaromos tik valstybei ypatingiems, svarbiems reikalams. Skardžius pataisų atsinaujinančios energetikos įstatymams neteikė, jeigu teikė, tai jos visos buvo ginančios viešąjį interesą. Skardžius verslo neturi, prieš 16 metų pasitraukė iš verslo, mano žmona prieš 5 metus pasitraukė iš verslo. Todėl kas vyksta – tai yra tiesiog politinis persekiojimas mano, kaip Seimo nario, už mano politinę principingą veiklą, ypač tada, kai aš vadovavau energetikos specialiai tyrimo komisijai praėjusioje kadencijoje“, – po apklausos komisijoje žurnalistams sakė A. Skardžius.

Politiko manymu, už jo energetinę veiklą bandoma jį stabdyti, kad mažiau kalbėtų.

„Manau, tai gera proga stabdyti Skardžių, kuris daug žino, daug kalba, tam, kad jis mažiau kalbėtų“, – svarstė A. Skardžius.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad per A. Skardžiaus apklausą jam paaiškėjo naujų faktų, tačiau detalizuoti juos jis atsisakė.

„Tie faktai rengiant išvadas ir atsispindės, tai faktai apie konkrečius juridinius asmenis, apie konkrečius veiksmus, apie teisėkūros procesus. Iš tikrųjų labai reikšmingų faktų buvo“, – sakė jis žurnalistams.

V. Gailius sako, kad Seimo nario A. Skardžiaus veiklą tirianti Seimo Antikorupcijos komisija pateiks savo išvadas, kaip ir numatyta, šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams. Antikorupcijos komisija turi atsakyti į 8 klausimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 03:29

Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

„Slaptai.lt“ siūlo apžvelgti, kaip klostėsi kontraversiškai pagarsėjusio Seimo nario Artūro Skardžius politinė-ūkinė veikla per pastarąjį dešimtmetį – nuo 2007-ųjų.

2007 m. pavasarį spauda ėmėsi cituoti A. Skardžių kaip Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją: jis piktinosi bankrutuojančios, antrąkart privatizuojamos „Alytaus tekstilės“ akcijų pardavimu, gyventojų permoka už šilumą ir karštą vandenį 2000-2002 m. Bet taip pat A. Skardžius buvo pastebėtas kaip vienas labiausiai mėgstančių pakeliauti po užsienį darbo reikalais Seimo narių. Įklimpo į nedidelį skandaliuką kaip vienas iš Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriose siūlyta golfą įtraukti į reprezentacines įmonės išlaidas, autorių.

Vasarą puolė kritikuoti „Lietuvos paštą”, kad šis su valstybės turtu ėmė elgtis kaip su savu. Rudenį prasideda A. Skardžiaus pavardės linksniavimas minint „trigalvį slibiną“ – Atominės energetikos (AE) įstatymo pataisomis numatytą steigti nacionalinį investuotoją.

2008 m. sausį A. Skardžius balsuoja už AE nacionalinio investuotojo kūrimą naujos patronuojančios bendrovės – LEO.LT – pagrindu. Pavasarį pagarsėja kaip emocingas politiko ir verslininko Rolando Zujevo nelegalaus vagonėlio ant Kuršių marių kranto gynėjas. Antrą kartą tampa Seimo Audito komiteto pirmininku. Su gėlėmis kaip valstiečių liaudininkų rinkimų štabo vadovas sveikina kylančios Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho žmoną Jolantą Blažytę.

Vasarą pagarsėja kaip šimtus kilometrų tarnybiniu automobiliu į įvairias šventes nukeliaujantis parlamentaras. Rudenį minimas per milijoną litų vertės turto ir santaupų (neįskaičiavus sutuoktinių turimo turto) deklaravusių politikų sąraše. Spalio mėn. vienmandatėje apygardoje neišrenkamas į Seimą.

Vėjo energetika. Slaptai.lt nuotr.

2012 m. vasarą A. Skardžius vėl pasirodo žiniasklaidoje kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas. Rudenį vėl minimas tarp milijonierių, mėginsiančių patekti į Seimą. Šįkart patenka, tampa Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Paskiriamas į V. Uspaskicho vadovaujamą delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).

2013 m. A. Skardžius vėl minimas tarp verslo interesų turinčių Seimo narių. Dalyvauja ginčuose dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, balsuoja prieš Žemės gelmių įstatymo pataisas, leidžiančias pasirašyti sutartį su JAV energetikos milžine „Chevron“ dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje, kritikuoja derybas su „Gazprom“. Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškia, kad dujų terminalo tyrimo komisijoje besidarbuojantys Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius, Valdas Vasiliauskas ir kiti asmenys yra propagandistai, kurie nenuilstamai skleidžia melagingas žinias.

STT užrašas

Premjeras Algirdas Butkevičius imasi palaikyti A. Skardžiaus vadovaujamą laikinąją tyrimo komisiją. Pačioje metų pabaigoje į viešumą iškyla informacija, kad A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė pardavė verslą – didžiulius žemės plotus Dauguose valdančią bendrovę „Kornelita“ įmonei, kurios tikrieji savininkai – maskviečiai. O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis A. Skardžių apkaltina mėginimu „prastumti“ korupcinį įstatymą – nelaukiant Vyriausybės išvados balsuoti dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimų.

2014 m. pradžioje premjeras A. Butkevičius imasi aštriai kritikuoti A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios energetikos komisijos, narstančios buvusios Vyriausybės darbus, išvadas – nes komisijos tezės puikiai atitinka „Gazprom“ interesus ir labiausiai stabdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.

Lietuvo saugumo būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pavadina energetikos reikalus tyrusio A. Skardžiaus ir jo vadovaujamos laikinosios komisijos veiklą atvirai kenkėjiška ir susieja ją su Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimu dėl Rusijos spec. tarnybų pastangų diskredituoti svarbiausius strateginius energetikos projektus.

Dar dorai nenurimus šiam skandalui, pavasarį A. Skardžius prabyla apie vėjo jėgaines – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą. Metų pabaigoje A. Skardžius viešai pareiškia, kad aiškėja konservatorių ir liberalų valdžios ir energetikų vykdytos aferos, kai Lietuvos gyventojai mokėdami už elektrą apmokėdavo buvusių valdininkų keliones, pirtis ir netgi šampaną.

2015 m. A. Skardžiui pasiūloma užimti parlamentinės Seimo Energetikos komisijos pirmininko postą. Vasarą A. Skardžius pateikia pataisą – pratęsti PVM lengvatą šildymui dar vieneriems metams, paskelbia karą „šešėliniam“ atliekų tvarkymui. Rudenį imasi ginti A. Butkevičiaus žento valdomą įmonę nuo konservatorių mestų kaltinimų skandale dėl supainiotų viešų ir privačių interesų, apkaltina konservatorius veikiant KGB metodais, vėliau ieško interesų konflikto Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos versle. Metų pabaigoje konfliktuoja su liberalais – ginasi nuo Eugenijaus Gentvilo iškeltų kaltinimų dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) problemų.

2016 metus A. Skardžius pradeda priešpriešiniais kaltinimais gindamasis nuo Arvydo Sekmoko ir konservatoriaus Dainiaus Kreivio kaltinimų Vyriausybei elektros vartotojų lėšų švaistymu, elektros ir šilumos kainų didinimu, intensyviai kritikuoja kitus konservatorius – Seimo Antikorupcijos komisijos narius Agnę Bilotaitę ir Arvydą Anušauską. Paskutinę pavasario sesijos dieną viešai apsižodžiuoja su konservatore Rasa Juknevičiene. Metų viduryje A. Skardžius minimas STT byloje prieš Eligijų Masiulį. Rudenį išrenkamas dar vienai kadencijai Seime.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017 m. pavasarį iškeliamas vienu iš kandidatų į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą, tačiau juo neišrenkamas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė įžvelgia sąsajų tarp Seimo nario Mindaugo Basčio ir jį ginančio A. Skardžiaus, nes pastarasis stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo A. Skardžiaus interesų konflikto: jo sutuoktinė nuomoja žemę UAB „Šilalės vėjo elektra“, o A. Skardžius dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriame, be kita ko, numatoma valstybės parama vėjo energetikai.

Birželį Seimo Antikorupcijos komisijai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, A. Skardžius laikinai stabdo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, ikiteisminį tyrimą pradeda ir STT. Liepą VSD pradeda tyrimą dėl energetiką kuravusio savo pareigūno Tomo Jakučionio interesų, o A. Skardžius, portalo 15min.lt duomenimis, yra T. Jakučionio sutuoktinės Audronės dėdė ir yra siūlęs taikyti geras verslo sąlygas saulės energetikos įmonėms.

Rugpjūtį Seimo etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja A. Skardžiui nusišalinti nuo visų klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo.

Rugsėji paaiškėja, kad Skardžiaus šeimos iš dalies valdomos Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Spalį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašyta iš naujo įvertinti A. Skardžiaus veiklą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija prašo jos veiklą pratęsti iki gruodžio. Tuo metu A. Skardžius tvirtai likosi įsikibęs Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime, priėmusios sprendimą toliau bendradarbiauti su Valstiečių ir žaliųjų frakcija.

Galutinį sprendimą dėl partijos valiai nepaklususių ir likti su „valstiečiais“ nusprendusių politikų socialdemokratų partijos valdyba priims šią savaitę.

Artūro Skardžiaus BIOGRAFIJA (pagal http://skardzius.lt

Gimė 1960 m. lapkričio 17 d. Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje.

1978 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.

1986 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) statybos ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1983-1988 m. dirbo Vilniaus m. Gamybinėje butų ūkio valdyboje vyresniuoju inžinieriumi, gamybos skyriaus viršininku.

1989-2000 m. dirbo privačiame versle: UAB „Askara“ direktoriumi, bendros Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonės „Nefra“ komercijos direktoriumi, UAB „Rastma“ direktoriumi.

2000-2004 m. VIII Seimo narys, Seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Seimo valdybos nariu, dirbo biudžeto ir finansų komitete, ėjo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko pareigas.

2004-2008 m. IX Seimo narys. Ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas. Dirbo Europos reikalų komitete, Verslo ir užimtumo, Jaunimo ir sporto reikalų, LRS ir JAV lietuvių bendruomenės komisijose.

2009-2012 m. dirbo UAB „AS Double Invest“ Vilniaus regiono vadovu.

2009-2012 m. ėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas.

Nuo 2012 m. XI Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Energetikos komisijos narys, Žuvininkystės ir Jūrinių reikalų komisijos narys, LR Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys.

Yra apdovanotas ordino „Už nuopelnuos Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Lenkijos Respublikos ordinu.

2017.10.11; 04:00

Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Poetas Justinas Marcinkevičius yra viešai pasakęs, kad paskutinis Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ žodis – vargsim. Dabar neprisimenu, kur jis šį faktą mums yra priminęs. Veikiausiai Mokslų Akademijos salėje. Gal kai minėjome jo 80-metį. Užuomina, kad visada buvo ir bus sunku.

Ir šiandien nematyti, kad kada nors iš to vargo išbrisime. Donelaičio būrai neišbrido – varge išnyko beveik nepalikdami pėdsakų. Ir mūsų tokia dalia: vargsim, kol išnyksim?

Artėjant prie valstybingumo šimtmečio tokios mintys lyg ir šventvagiškos. Reikėtų džiaugtis, ateitį piešti šviesiom spalvom, siūlyti stebuklingas idėjas, kurios išnaikintų Donelaičio išpranašautą varganą ateitį.

Man patiko prof. Vytauto Landsbergio idėja: pirmiausia išnaikinkime bent Sosnovskio barščius. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Nuo ko pradėti perkeltine prasme? Juk tų barščių tiek priviso!

Jeigu pavyktų Vytauto Bako planuojamas verslo ir politinių ryšių tyrimas, mūsų padangė būtų žymiai šviesesnė. „ …kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos“, – sako V.Bakas. Mus domintų „Rosatom“ veikla Lietuvoje ir tai, kas slepiasi už Mindaugo Basčio nugaros. Strateginių valstybės įmonių nuodėmės. Norėtumėm detaliau sužinoti, kokias raudonas linijas peržengė, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai. Vis dar žvaliai Seimo koridoriais vaikšto įnirtingas SGDT kritikas Artūras Skardžius.

Bene didžiausi barščių sėjėjai ir puoselėtojai – ilgiausiai valdžioje buvę socialdemokratai, apie kuriuos politologai pastaruoju metu ypač daug kalba. Jų frakcija Seime nepakluso partijos daugumos valiai ir ketina veikti tarsi kita partija. Kodėl taip atsitiko? Man regis, tokio partinio nepaklusnumo priežastis įtikinamai atskleidė žurnalistės Nemiros Pumprickaitės „Savaitė“.

Taigi, ar gali būti, jog labiau už viską socialdemokratai nenori, kad atsiskleistų jų praeities ryšiai ir iš jų gimę sprendimai, tarkime, energetikos ūkyje. O juk tyrimą inicijuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Būnant valdžioje tokius tyrimus lengviau kontroliuoti ar galbūt iš viso užgesinti, – rašoma minėtos laidos santraukoje.

Gali būti, kad labiau už viską, labiau už garbę ir orumą, labiau už partijos daugumos valią seniesiems socialdemokratų lyderiams rūpi asmeninis saugumas, noras nuslėpti praeities nuodėmes.

„Galbūt tokiu būdu vyksta kova tarp naujojo partijos lyderio, kuris turi nemažą skyrių palaikymą, ir senbuvių? Bet galbūt čia svarbu ne įtakos partijoje dalybos, o atsivejanti praeitis? O ji gali būti nelabai maloni, jei, pavyzdžiui, siūlymui Seime tirti, kokią įtaką verslas daro politikams, žalą padariusias investicijas strateginėms įmonėms ir net politikų ryšius su Rusijos įmone „Rosatom“, bus pritarta. „Energetikos srityje iki dabar yra nemažai išlikusių prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų. Tiek kalbant ir apie Ignalinos atominės uždarymą ir su tuo susijusias paslaugas, reikalus, tiek ir „Rosatom“ veiklą ir neatmestina, kad kai kurie socialdemokratai norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti ir tam buvimas valdančioje koalicijoje suteiktų daugiau galimybių. Manau, kad reikėtų žiūrėti į tuos socialdemokratų frakcijos narius, kurie praeityje užėmė svarbias pozicijas tiek vyriausybėje, tiek ir Seime“, – „Savaitėje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Daug metų Sosnovskio barščius veisė Viktoro Uspaskicho partija, už padarytą žalą Lietuvai taip ir nunubausta. Nesvarbu, kiek kartų ji keitė ir gal dar keis kailį – tai Uspaskicho partija, jo didžiausia kaltė. O Lietuvos teisėsaugos – didžiausia gėda.

Kur bepažvelgsi  – visur Sosnovskio barščiai. Š… ir tapšnodamas daug metų juos sėjo Rolandas Paksas. Dar neaišku – su Gedvydu Vainausku ar be jo. Gali ir nepaaiškėti, nes kai kurie mūsų prokurorai ir teisėjai labai mėgsta barščius.

Socialdemokratai – vargšų gynėjai, lygybės, brolybės puoselėtojai. Darbas, kuris sukūrė žmogų! Milijonieriai todėl ir milijonieriai, kad daug dirba. Pavyzdžiui, Uspaskichas per mėnesį uždirba  šimtą tūkstančių, pats aną dieną sakė. Kokie gražūs žodžiai – tvarka ir teisingumas. Tačiau ir darbą, ir tvarką, ir teisingumą, ir brolybę Lietuvoje užgožė Sosnovskio barščiai.

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kam dar turime būti dėkingi už Donelaičio išpranašautą vargą? Be jokios abejonės – Liberalų sąjūdžiui. Ir ne tik Eligijui Masiuliui, ne tik Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui. Antra vertus – anokia čia jų kaltė, net jeigu prokurorai ir teisėjai ją įrodys. Juk tokia liberalų prigimtis, pats pavadinimas juos įpareigoja: ką noriu – tą darau, ką noriu – tą sakau, kiek noriu – tiek imu. Šia prasme visos čia paminėtos partijos yra liberalios. Visoms joms (taip pat ir konservatoriams, apie kuriuos čia neužsiminiau) esame „dėkingi“ už korupciją, skurdą, didele dalimi sąlygojusį milžinišką emigraciją, už tautiškumo (nepainiokime su nacionalizmu) sunykimą, už didžiulį norą papildyti lietuvišką raidyną…

Nesugebam išnaikinti (nes nenaikinam) Sosnovskio barščių Lietuvos laukuose, pamiškėse, tad dar sunkiau juos bus išnaikinti politikoje, partijose, versle…

2017-10-02

Europos namai. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) ateities, bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis ir svarbiausius energetikos politikos klausimus aptarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rygoje susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmuoju viceprezidentu Fransu Timermansu (Frans Timmermans).

„ES šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau tikiu, kad dirbdami kartu vieningai ir kryptingai galėsime dar labiau sustiprinti Europą bei piliečių pasitikėjimą ES“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pažymėjo, kad būtina laikytis vieningai ir toliau tęsti paramą reformų procesams Rytų partnerystės šalyse.

„Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais išlieka vienu svarbiausių prioritetų, kurio nebegalime atidėlioti. Lietuva yra pasirengusi imtis lyderystės šiuo klausimu. Atliktos studijos parodė, kad sinchronizacija per Lenkiją yra pigiausias ir efektyviausias būdas“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis akcentavo EK paramos svarbą įgyvendinant šį ambicingą projektą.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, L. Linkevičius pokalbio metu iškėlė klausimą dėl Astravo AE Baltarusijoje projekto. Jis paragino ES būti vieningai ir labai aiškiai reikalauti, kad būtų laikomasi visų tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosauginių standartų. Ministras pažymėjo, kad Lietuva įstatymais yra įtvirtinusi savo poziciją dėl elektros energijos iš nesaugių elektrinių.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su būsima ES finansine perspektyva, įvardinti Lietuvos prioritetai būsimų derybų metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.01; 00:01

Vyriausybė patvirtino Energetikos ministerijos parengtą veiksmų planą, skirtą apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos Astravo elektrinės keliamų grėsmių.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad sprendžiant Astravo klausimą reikia ryžtingų veiksmų.

„Prie pat Lietuvos sienos statoma elektrinė kelia didelį susirūpinimą mums visiems. Tai visų pirma mūsų žmonių saugumo klausimas. Todėl turime veikti ryžtingai, ginti Lietuvos ir jos gyventojų interesus. Patvirtintos būtinosios apsaugos priemonės užkirs kelią nesaugiai Astravo elektrinės elektrai patekti į Lietuvos rinką“, – sakė S. Skvernelis.

Veiksmų planas padės užtikrinti, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo elektrinės, o Lietuvos akumuliaciniai elektros galios pajėgumai (pvz., Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negalėtų būti naudojami Astravo elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti. Be to iki 2019 m. ketinama su regiono valstybėmis sutarti dėl bendro elektros patekimo į rinką ribojimo.

Būtinųjų priemonių planas skirtas apsisaugoti nuo nesaugios Astravo elektrinės, kol bus įgyvendinta Baltijos valstybių, Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 09:17

Prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvai ruošiantis švęsti savo šalies šimtmetį, kai kurie politikai taip pat, matyt, ruošė savo dovanas Lietuvos jubiliejui.

Įdomūs politiko Mindaugo Basčio biografijos faktai. Pagal žiniasklaidos pateiktus duomenis galima susidaryti nuomonę, jog politiko biografijoje yra faktų, kurie netiesiogiai liudija – M. Bastys kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Norėčiau šią versiją panagrinėti daugiau moraliniu nei teisiniu aspektu. Man, Lietuvos piliečiui, lieka nesuprantama, kaip Lietuvos politinėje padangėje vis atsiranda neaiškios kilmės politikierių, kurie savo darbais ir veiksmais galėjo ir gali kenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kaip paaiškinti, jog Lietuvoje atsakingas pareigas ėjo buvę KGB rezervo karininkai? Ar pamenate – tik žiniasklaidos dėka sužinojome, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos valstybės saugumo vadas – „buvę“ KGB rezervistai.

Kas galėtų garantuoti, kad jie viską darė tik Lietuvos interesų labui? Manau, tokių klausimų ir abejonių kilo ne vienam iš mūsų. Teisinėje valstybėje galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau čia kalbama apie žmogaus patikimumą moraliniu požiūriu. Rimtai svarstomi turėtų būti net menkiausi įtarimai. Kitaip negalima. Kitaip neįmanoma.

Seimo narys Mindaugas Bastys

Didžioji politika šiandien vadovaujasi daugiau ekonominiais nei karinės agresijos svertais. Tiesa, yra ir kitokių pavyzdžių. Grįžtant prie M. Basčio „odisėjos“, norėtusi atkreipti dėmesį į faktus, kurie liudija jo kontaktus su abejotinos reputacijos žmonėmis. Jis savo pareiškime kaltina VSD darbuotojus ir vadovą šališkumu bei nekompetentingumu. Tada norisi šio pono paklausti, kodėl būdamas toks protingas ir sumanus palaikė ryšį su VSD pateiktoje pažymoje minėtais asmenimis?

Matant, kokias svarbias Lietuvos ekonomikai sritis kuravo ponas M.Bastys, darosi nejauku, kiek galėjo būti padaryta žalos. Vertinant pastarųjų poros dešimtmečių Lietuvos ekonominius, ypač energetikos „pasiekimus“, galima įtartį, jog tokių „kurmių“ buvo ir yra žymiai daugiau. Kitaip neįmanoma paaiškinti, jog Lietuvoje egzistavo ir tebėra bene didžiausios ES energetinių išteklių kainos. 

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Skambus aforizmas, nuskambėjęs iš Napaleono diplomato ir patarėjo Šarlio Moriso de Taleirano-Perigoro lūpų, – “kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“ – liko aktualus ir šiandien.

Dabartinėje politikoje pagrindiniu veiksniu priimant sprendimus tampa sukaupta gausi, patikima, konfidenciali informacija. Tik žinant oponentų ketinimus, galinčius paveikti šalies, regiono ar pasaulines ekonomikos vystymosi tendencijas, – įmanoma apsisaugoti. Kitaip tariant, žinant, kokius darbus ruošiasi nuveikti tavo priešas, žymiai lengviau operatyviai priimti teisingus kontrveiksmus.

Atviro konflikto (karas) griebiamasi tik kraštutiniais atvejais, kai visos kitos poveikio priemonės krizei spręsti būna išnaudotos arba koks nors politikas vienašališkai imasi agresijos nepaisydamas tarptautinių susitarimų ar nuostatų.

Lietuvos valstybės saugumo ir krašto apsaugos antrasis departamentai – tai tarnybos, vykdančios daugiau prevencinius darbus, kurių dėka saugomi Lietuvos nacionalinio saugumo interesai. Norėtųsi palinkėti, jog minėtos institucijos dar daugiau dėmesio skirtų Lietuvos Seime ir Vyriausybėje tarnaujančių ir dirbančių piliečių lojalumo patikrai.

Mūsų specialiosios tarnybos turėtų įvardinti visus Lietuvos Seime ir Lietuvos Vyriausybėje dirbančius įtartinus asmenus. Tai būtų programa „maximum“. Mes visi turėtume siekti tokių rezultatų. Štai tada Lietuva taptų tikrai saugesnė nei iki šiol.

2017.05.08; 05:52

Manęs dažnai klausia, kokia galėjo būti politiko motyvacija megzti plačius ir sistemingus kontaktus su Rusijos žvalgybų žmonėmis?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) Seimas nurodė iširti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys išdavė valstybės interesus. Kadangi esu šio komiteto narė, norėčiau paaiškinti, kodėl komitetas priėmė gana griežtą sprendimą, ir priminti svarbias laikmečio detales, kontekstą, kuriame vyko pagrindiniai tiriami įvykiai bei paanalizuoti du svarbiausius tyrimo epizodus, iš kurių komitetas nustatė, kad M. Bastys mums, atliekantiems tyrimą, melavo. Tie epizodai – tai 2006 metai ir „Rosatom“ interesai Lietuvoje. 

Centre: Rasa Juknevičienė, šio komentaro autorė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2006-ieji. Po Vyriausybės krizės atsistatydinus premjerui Algirdui Brazauskui, premjeru tampa Gediminas Kirkilas. M. Bastys paskiriamas Ministro pirmininko patarėju. Prašo leidimo dirbti su slapta informacija.

Ruošiant išvadą, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams kilo abejonių dėl tuometinių M. Basčio ryšių su Rusijos žvalgybininkais, tačiau leidimas po VSD pareigūnų apsilankymo ir pokalbio su M. Basčiu Vyriausybės rūmuose išduodamas.

Be VSD vadovybės palaiminimo tokie sprendimai neįmanomi. Primenu, kad VSD vadovavo Arvydas Pocius, o A. Pociui, turbūt, valstybė – kartu su visais G. Kirkilo socialdemokratais nuo užpakalinės sėdynės valdžiusi draugų grupė.

Tais pačiais metais Breste žuvus Vytautui Pociūnui, NSGK tyrė padėtį tuometiniame VSD. Tyrime teko dalyvauti. Radome iš šalies užvaldytą struktūrą. Beje, tas pačias pavardes radau ir šiame tyrime.

Todėl man dabartinis tyrimas kažkuria prasme buvo lyg antra to paties filmo serija. Ne visa informacija išslaptinta, todėl daugiau nesiplėsiu.

2006-aisiais metai dabartiniame komiteto tyrime yra svarbūs, nes M. Bastys komitetui melavo. Atsakydamas į klausimus jis teigė, kad niekada jokių VSD pareigūnų nebuvo susitikęs. Komitetas gavo M. Basčio susitikimo su VSD protokolą, abejoti pareigūnais neturime pagrindo.

Šis epizodas reikšmingai keičia situaciją, nes parodo, jog M. Bastys žinojo, ką daro, buvo informuotas, kur veda kontaktai su Rusijos slaptųjų tarnybų agentais, tačiau sąmoningai toliau plėtojo tokius ryšius.

Lietuvos piliečiai, tuo labiau – politikai, davę priesaiką, privalo padėti Lietuvos tarnyboms jų darbe prieš Rusijos žvalgybininkų ardomąjį darbą.

Šioje istorijoje viskas buvo atvirkščiai. M. Bastys ne tik kad nė karto nesikreipė į VSD kontržvalgybininkus, nors turėjo jų kontaktus po 2006 metų pokalbio, bet padėjo Rusijos žvalgybos agentams įgyvendinti Rusijos Federacijos interesus Lietuvoje.

Kaip rodo NSGK atliktas tyrimas, tie interesai buvo priešingi ir žalingi Lietuvos Respublikos įstatymais patvirtintiems interesams.

Iliustruoju citata iš VSD medžiagos po susitikimo su premjeru A. Butkevičiumi:

 „Anot A. Merteno, jis akcentavo, kad priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą“.

Tačiau svarbiausias NSGK atlikto tyrimo epizodas yra susijęs su Kremliaus energetiniais interesais. Juos įgyvendinti Lietuvoje ir padėjo M. Bastys.

Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo svarbiausias Kremliaus interesas Lietuvoje buvo energetika. Atitinkamai ta kryptimi Kremlius formulavo užduotis ir savo žvalgyboms. 2012 metų vasarą joms buvo duota užduotis pašalinti konservatorius iš valdžios (apie tai Lietuvos tarnybos informavo tuometinį NSGK ir Vyriausybę) bei sustabdyti Visagino atominė elektrinės (VAE) statybą. Mat, VAE būtų užkirtusi kelią Rusijos dviems projektams – Astravo atominei ir „Baltijskaja“ projektui Kaliningrado srityje.

Ypatingas Kremliaus pastangas matėme ir nujautėme jau tada. Gaudavome įslaptintą VSD informaciją, tačiau šiandien apie tai pirmąkart, remdamiesi mūsų žvalgybos informacija, kalbame viešai.

Visas šis tyrimas atskleidžia, kaip konkrečiai per kokius žmones ir partijas buvo veikiama. Atskleidžia tik iš dalies, tačiau platesnį paveikslą įmanoma nutapyti paanalizavus visą tų dienų kontekstą.

Iš to, ką perskaitėme VSD medžiagoje, nuotaikos „Rosatome“ 2012 metų rudenį po Seimo rinkimų ir Kremliui puikiai pavykusio referendumo buvo labai geros. Juk laimėjo savi. Prasidėjo praktiniai žygiai. Jeigu dėl Astravo „Rosatomui“ reikėjo užsitikrinti, kad Lietuva nieko nedarytų, tik paliktų veikiančias elektros jungtis, tai dėl Kaliningrado reikėjo padirbėti, nes be naujų jungčių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės atominė Kaliningrade iš viso negalėtų veikti.

Ir čia ypač aktyviai įjungiamas Kremliaus žvalgybininkų draugas M. Bastys. MBasčio šiandieninė gynyba remiasi tuo, kad jis „Rosatom“ atstovus vedžiojo į politikų kabinetus vedinas Lietuvos interesų. Neva jam rūpėjo Ignalinos atominės uždarymas ir galimas ES pinigų sustabdymas.

Tai netiesa. A. Mertenas vadovauja dukterinei „Rosatom“ kompanijai „Rusatom overseas“. Ji nėra atsakinga už Ignalinos uždaryme dalyvaujančios kitos dukterinės kompanijos „Nukem“ darbą. „Rusatom overseas“ paskirtis – naujos atominės užsienyje.

Beje, komentuodamas susitikimą su Vydu Gedvilu, pats M. Bastys 2013 metais žurnalistams kalbėjo ne apie Ignaliną, o apie tikruosius A. Merteno tikslus statyti naujas elektrines. Tačiau šiandien atmintis sušlubavusi. Nebeatsimena nei ką kalbėjo su tuometiniu Seimo pirmininku, nei ką tada sakė viešai.

Gerai, kad bent VSD duomenys atskleidžia tikrąjį vaizdą. Iš jų yra visiškai aišku, kad M. Bastys politiniu lygmeniu atstovavo „Rosatom“ siekius statyti atomines ne tik Lietuvos kaimynystėje, bet ir pačioje Lietuvoje, vykdė jų prašymus ir nurodymus. Štai epizodas iš VSD medžiagos, kai po 2012 12 04 susitikimo su M. Basčiu „Rosatom“ atstovas A. Mertenas praneša savo viršininkui K. Komarovui, kad  „…Rezoliucija dėl Visagino bus normali (atominei energetikai – taip, projektui su „Hitachi“ – ne). Tai tiek trumpai. Smulkmenas pateiksiu susitikimo metu“.

Šioje serijoje M. Bastys, aišku,  yra tik vienas iš veikėjų. Taip jau susiklostė, kad apie jį dabar žinome daug. Atsidarė vienas langelis. Tačiau dar daug ką reikės išsiaiškinti, daug įvairių langelių lieka uždari.

Ir tai, kaip tėvui Žiemeliui 2012 metų vasarą prastūmus pro Seimą referendumą dėl Visagino AE, sūnus Žiemelis sėkmingai gavo užsakymą oro uosto statyboms prie Maskvos?

Kodėl socialdemokratai apie 2011-2012  metus staiga pakeitė savo požiūrį į VAE? Labai sutampa su „Rosatom“ pasiūlymu statybos bendrovėms steigti konsorciumą.

Kas ir kokiais metodais stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą? Juk neatsitiktinai aršiausiai M. Bastį gina socialdemokratas Artūras Skardžius.

Na, o Kremliaus žvalgybų darbas, įtakojant referendumo baigtį, matyt, bus įrašytas į žvalgybos vadovėlius kaip veiksmingai galima organizuoti informacinį karą, išgąsdinant žmones.

Šios dienos socialdemokratų frakcijos sprendimas ginti Kremliaus žvalgybininkų draugą M. Bastį reiškia tik viena – jei M. Bastys pasakytų tiesą, reiktų tirti ir kitus.

Frakcija žino, ką Bastys žino.

Tačiau grįžtu prie tyrimo.

Manęs dažnai klausia, kokia galėjo būti politiko motyvacija megzti plačius ir sistemingus kontaktus su Rusijos žvalgybų žmonėmis?

Primenu, kad visi VSD minimi M. Basčio draugai turi ryšius su Kremliaus struktūromis. Net kriminalinio pasaulio ir M. Basčio draugas Saturnas Dubininkas. Jis, beje, nuo pat Nepriklausomybės pradžios taip pat turi ne vieną Rusijos žvalgybų pėdsaką – bankas „Sekundė“, pažyma dėl apkaltos Rolandui Paksui, ryšiai su Ernestu Mackevičiumi.

Mano atsakymas dėl motyvacijos yra toks – merkantilinis interesas visose tokiose istorijose su Rusijos žvalgybomis visada yra.

Šiame tyrime atskleista įdomi konsorciumo istorija.

„Rosatomas“ siekė apjungti savo ir stambiausio Lietuvos statybų verslo interesus. Konsorciumas, kurio idėja pradėta slaptai puoselėti dar 2011 metais, turėjo gauti užsakymus Baltijskaja, Astravo ir, jei Lietuva galutinai išstumtų japonų Hitachi – Visagino atominių statybose.

Čia M. Basčio draugas J. Kostinas atliko koordinatoriaus vaidmenį.

Kaip ne kartą yra sakęs Edward‘as Lucas‘as, politinė korupcija yra prioritetinė Kremliaus eksporto rūšis.

Tam, kad per „Rosatom“ projektus pasikeistų Lietuvos geopolitinė kryptis, buvo ruošiamasi verslą ir Kremliui palankius politikus užpilti  dideliais užsakymais ir nuo jų nubyrančiais dideliais pinigais.

Tai, kad Bastys melavo, slėpė tiesą, įrodo ir šis VSD pateiktas epizodas:

„2013 vasario 23 dieną pasirodžius publikacijoms apie Merteno susitikimus su pirmininku ir premjeru, kilo sumaištis, bandant išsiaiškinti, kas paviešino informaciją. M. Bastys skundėsi, kad jį puola žiniasklaida bei teigė nesuprantąs, kaip išaiškėjo jo vaidmuo organizuojant susitikimus. M. Bastys norėjo nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su V. Gedvilu, be to, prašė, kad J. Kostinas sugalvotų jo, t.y. M. Basčio, susipažinimo su A. Mertenu istoriją.“

Citatos pabaiga ir mano apžvalgos pabaiga, nes viskas aišku.

Visa TS-LKD frakcija balsavo  NSGK išvadas.

Informacijos šaltinis – Tsajunga.lt portalas

2017.04.21; 18:55

Energetikos ministras Rokas Masiulis kalbėdamas mūsų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie Astravo AE grėsmes, tarp kitų išsakytų teiginių, pirmą kartą viešai paskelbė jau seniai tarp ekspertų žinomą tiesą – vėjo ir saulės energetikos plėtra Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis vis labiau Lietuvos elektros energetikos sistemą pririša prie Rusijos. 

Vėjo malūnai - didina ar silpnina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos?
Vėjo malūnai – didina ar silpnina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos?

Ministro žodžiai (2016-08-23, tarptautinė konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“):

„Mums labai svarbu kuo daugiau stiprinti dialogą su Lenkija šio klausimo sprendimui. Dar pridėčiau, kad tikrai nepakenktų dar vienas kabelis į Švediją (…). Sustiprinus jungtis su Vakarais, mes galėtume jaustis žymiai ramiau.

Pavyzdžiu galėčiau pasakyti žaliosios energetikos plėtrą ir vėjo energetikos statybą. Europos Sąjunga padengia dalį kaštų, vėjo energetika su kaštų padengimu yra konkurencinga rinka.

Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų mes gauname iš Baltarusijos, per Baltarusiją iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas /kurios yra būtinos, plėtojant vėjo ir saulės energetiką – aut. pastaba/ perkelti ant kitų linijų, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija.

Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai – antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su kontinentine Europa. Tokiu būdu išsprūsime iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetikoje tvarkytis 100 procentų ir vystyti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“.

Tam, kas supranta, ministro žodžiai yra iškalbingi, – vėjo energetikos plėtra Lietuvoje reikalauja vis didesnių sisteminių balansavimo pajėgumų, kuriuos įprastai gauname iš rusiškos BRELL sistemos.

Taigi šiuo metu vėjo energetikos plėtra Lietuvą vis labiau klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos, o tuo pačiu ir užkirsti kelią Astravo AE elektros patekimui į Lietuvos energetinę sistemą ir rinką. Norint prisijungti prie europinės sinchronizacijos sistemos, pirmiausia reikia įrodyti, kad besijungiantieji yra pajėgūs tam tikrą laiką veikti savarankiškai. Kuo daugiau Lietuva plėtos vėjo energetiką, tuo sunkiau jai bus išpildyti šią sąlygą, ir galimybės atsijungti nuo BRELL bei persijungti prie vakarietiškos sistemos bus vis sunkiau realizuojamos.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Jeigu būčiau Kremliaus strategas, tai ne tik statyčiau Astravo AE Lietuvos pašonėje, bet ir patyliukais, „po kilimu“ skatinčiau Lietuvoje plėtoti vėjo energetiką bei tuo pačiu metu uždarinėti savo termofikacines jėgaines (kurios kritiniu atveju galėtų energetikos sistemai teikti rezervavimo paslaugas).

Tai ilgam pririštų Lietuvą prie BRELL sistemos, per kurią į Lietuvą bus pumpuojama ir Astravo nešvari elektra.

Dabartinė Lietuvos valdžia ir elgiasi taip, kaip Kremlius turėtų norėti, todėl nenuostabu, kad per 4 metus jokių žingsnių, kurie Lietuvą priartintų prie atsisveikinimo su rusiška BRELL sistema nebuvo padaryta. Priešingai – „žalioji“ energetika Lietuvą vis labiau pririša prie „raudonosios“ energetinės sistemos.

Klausimas tik vienas – ar tai Lietuvoje vyksta tik todėl, kad turime tokią valdžią, kuri pati nesupranta, ką daro, ar tai vyksta dabartinei valdžiai sąmoningai siekiant tokio rezultato, kuriuo Kremlius turėtų būti labai patenkintas?

Tai, kas iš išorės yra žalia, o viduje raudona, yra gerai, kai tai yra sunokęs arbūzas, tačiau „arbūzinė energetika“ – iš išorės žalia, tačiau viduje raudona, Lietuvai yra visai netinkama. Laikas tai baigti!

Informacijos šaltinis – www.tsajunga.lt.

2016.08.25; 13:35

Jeigu reikėtų pasakyti, kuri Baltijos šalis dažniausiai linksniuojama kaip sėkmingiausia, laurai neabejotinai atitektų Estijai. Nors visų Baltijos šalių istoriją ir politinę kultūrą formavo panašūs veiksniai, vis dėlto ši šalis sugeba ant pjedestalo užlipti aukščiausiai.

Sėkmės pavyzdžiai įkvepia. Apie ateities ekonomikos iššūkius, Baltijos šalių vienybę, bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, nuolat sklindantį karštį iš Ukrainos ir dėl to kylančius iššūkius kalbamės su Estijos ministru pirmininku Taavi Rõivasu.

Continue reading „Estijos ministras pirmininkas: „Europa yra stipresnė, negu gali atrodyti““

Kai gruodžio 31 laikrodis išmuš vidurnaktį, Vladimiras Putinas galės sovietiškai iškilmingai atšvęsti pabaigą metų, atnešusių Rusijai šitiek laimėjimų ant tarptautinės politikos nestabilios šachmatų lentos, sakoma rumunų visuomenės veikėjo Andrejaus Soresku straipsnyje leidinyje "Le Huffington Post". Sirija, Iranas, Armėnija, G 20 viršūnių pasitarimas, Snoudenas – Rusijos pergalių sąrašas šiemet toks ilgas, kad Kremliaus šeimininkas kurį laiką net buvo kandidatas į Nobelio taikos premiją.

Šiandien Rusija stovi pasaulinės diplomatijos viršūnėje, nors dar prieš keletą mėnesių nebuvo jokių prielaidų, mano A.Soresku. Viskas pasikeitė po Sirijos vyriausybinės kariuomenės dujų atakos Damasko priemiestyje, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Nuostabūs Valdimiro Putino metai“