Linas Balsys: Baltarusija nepaleis Astravo AE, kol nesuras, kuo pakeisti Kruonio HAE


Print
Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Europos Taryboje neseniai pritarta rezoliucijai, kuria skatinama neišduoti licencijos Astravo atominei elektrinei (AE) tol, kol nebus užtikrintas jos saugumas. Kiek svari ši rezoliucija ir ar yra bent teorinių galimybių visiškai sustabdyti AE statybas?

Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys Eltai sakė, kad Europos Taryboje priimta rezoliucija yra labai svarbi politiškai, nors ir neturi praktinės vykdomosios reikšmės, kadangi niekas pagal tarptautinę teisę negali uždrausti jokiai šaliai statytis AE. Pasak Seimo nario, rezoliucija išreiškiamas Lietuvos politikos palaikymas.

„Remiantis būtent šitos rezoliucijos dvasia, Lietuva galės dar aktyviau reikalauti, kad būtų laikomasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Espoo konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. – ELTA). Pagal ją šalis, vykdanti tokį aplinkosaugai ir žmonių gerovei svarbų projektą, turi konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Tos konsultacijos praktiškai nevyksta, Baltarusija visaip nuo jų išsisukinėja. Todėl tokios rezoliucijos buvimas sustiprina Lietuvos pozicijas ESPO rėmuose“, – Eltai sakė L. Balsys.

Jo nuomone, rezoliucija taip pat atkreipiamas Vakarų šalių dėmesys, nes jeigu kalbama apie Astravo AE saugumą arba nesaugumą, ji yra lygiai taip pat svarbi Lietuvai, kiek svarbi ir Švedijai. L. Balsio teigimu, nors Lietuva ir yra visai arti elektrinės, tačiau avarijos ar branduolinės katastrofos atveju 100 km ar 500 km atstumas nuo AE praktiškai nieko nekeičia, o vyraujančių vėjų krypčių apskaičiavimas rodo, kad, susiformavus radioaktyviam debesiui virš Astravo, jis pasuktų Šiaurės ir Vakarų Europos link. 

Vis dėlto, kaip teigė Seimo narys, jeigu Baltarusija, vykdydama AE statybas, ir toliau laikysis tokios nebendradarbiavimo politikos, tai galės be jokių kliūčių pradėti elektrinės veikimą, nes nėra jokių tarptautinės teisės instrumentų, kuriais būtų galima kaip nors uždrausti AE statybas.

„Šiuo atveju Espoo konvencija tampa labai svarbi. Dabar turime ir Europos Tarybos rezoliuciją, taip pat – tam tikrų Europos Komisijos atliktų testų išvadas, kad elektrinės saugumo standartai dar nėra garantuoti, o elektrinės streso testai nėra atlikti visa apimtimi. 

Tai reiškia, kad jei to nebus padaryta, ES, modeliuodama savo santykius su Baltarusija, atsižvelgs į šį faktą. O jeigu Baltarusijai svarbūs santykiai su ES valstybėmis, tai jai gali būti rimtas argumentas, kad galbūt reikėtų įsiklausyti į rekomendacijas. Žinoma, jeigu Baltarusija, būdama režimo šalis, į tai neįsiklausys, tai jie galės elektrinę paleisti, nes tarptautinė bendruomenė neturi tokių juridinės teisės svertų, kad ką nors uždraustų, tačiau daryti politinę įtaką gali, tą daro ir, tikiuosi, kad ateityje dar labiau darys“, – Eltai pasakojo L. Balsys.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. Lietuva žada iš viso blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą, tačiau kitos ES šalys prie platesnio boikoto nesijungia, išskyrus Lenkiją ir Estiją. Tuo tarpu Latvija kol kas nėra pateikusi tvirtos pozicijos šiuo klausimu.

L. Balsys tvirtina, kad techniškai garantuoti visišką atsijungimą nuo Astravo AE yra sudėtinga, nes nustatyti, iš kur elektros srovė atiteka į mūsų prekybos biržą, yra sudėtinga. Biržoje dalyvauja pardavėjai, todėl baltarusišką elektrą gali parduoti įmonė, įsikūrusi Lietuvoje, Šveicarijoje ar Estijoje. 

„Tuo pačiu, jeigu mes sinchronizuojamės su žemynine Europa, tai mes įvedame atsijungimą nuo viso sovietinio BRELL žiedo. Fiziškai atjungiame laidus nuo Baltarusijos, paliekame tik tam tikrą galimybę prisijungti avarijos ar kitu ypatingu atveju. Su savo laidais jungiamės į Lenkiją ir žemyninės Europos tinklus. Tą patį turėtų padaryti ir Latvija su Estija, kurios palaiko projektą prisijungti prie Europos elektros tinklų. 

Jeigu Estija su Latvija neapsigalvos, o panašu, kad taip ir bus, tai jie irgi techniškai bus atjungti nuo BRELL sistemos, ir mes visi prisijungsime prie žemyninės Europos. Kol kas susitarimas sinchronizuotis su žemynine Europa yra visų trijų Baltijos šalių, todėl atsiskyrimas tėra labiau politinės valios dalykas“, – Eltai sakė Seimo narys.

Tiesa, toks atsijungimas turės ir ne tokių malonių padarinių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praėjusią savaitę nustatė 20,3 proc. didesnę kitų metų prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą. Kaip teigiama VKEKK pažymoje, šiam kainos augimui didelę įtaką turės ir naujoji tvarka, kuri numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. 

Pasak L. Balsio, kol kas nėra iki galo aišku, ar Baltarusija sugebėtų pati sunaudoti pagaminamą elektrą ir ar jie iš viso yra suinteresuoti jos prekyba. 

„Kol kas iš viešų pareiškimų, pavyzdžiui, Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ar šalies energetikos ministro, galima suprasti, kad 95 proc. elektros energijos jie suvartos patys Baltarusijos pramonės reikmėms. Jie teigia, kad eksportas jiems nerūpi“, – sakė Seimo Energetikos komisijos narys.

Šį pavasarį ministro įsakymu taip pat uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju. L. Balsio nuomone, kol Baltarusija nesuras, kuo pakeisti Kruonio HAE, tol jie negalės paleisti Astravo AE.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22