Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad atsisakė ES pasiūlymo suteikti papildomai milijardą eurų Turkijai už 4 mln. migrantų, kurie glaudžiasi šioje šalyje.
 
„Jie mums sako „mes jums atsiųsime milijardą eurų“. Ką jūs bandote apgauti? Mums nereikia šių pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė R. T. Erdoganas.
 
Pirmadienį ES pareigūnai išreiškė nerimą dėl situacijos Turkijos pasienyje su Graikija po to, kai Ankara pareiškė „atvėrusi duris“ į Europos Sąjungą pabėgėliams ir migrantams.
 
Trečiadienį vyks skubus ES šalių vidaus reikalų ministrų susitikimas, informavo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris.
 
Tūkstančiai migrantų jau susirinko prie Turkijos sienos su Graikija, kuri savo ruožtu imasi skubių veiksmų užkirsti kelią migrantams persikelti į ES.
 
R. T. Erdoganas taip pat apkaltino „graikų kariškius“ nužudžius du migrantus ir sunkiai sužalojus dar vieną. Vis dėlto, Turkijos prezidentas nepatikslino aplinkybių.
 
R. T. Erdoganas, be kita ko, sukritikavo ES už tai, kad ši „nesidalija našta“ su Turkija, bandančia sulaikyti dar vieną masinę migrantų iš Sirijos bangą, kur Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo pajėgos, remiamos Rusijos, puola šiaurės vakarinį Idlibo regioną.
 
Turkija 2016 m. sutiko neleisti migrantams patekti į ES mainais už 6 mlrd. eurų paramos. Briuselis ragina Ankarą laikytis šio susitarimo.
Pirmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija gavo tik dalį žadėtos pinigų sumos, tokį kaltinimą Europos šalių lyderiai neigia.
 
Sprendimas atverti migrantams Turkijos sienas su ES buvo priimtas tuo metu, kai R. T. Erdoganas siekia Vakarų paramos kovoje su Damasku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 06:00

Čekijos ministrui pirmininkui Andrejui Babišui teks pasitikrinti pasitikėjimą. Keturios dešiniosios opozicinės partijos bei Piratų partija antradienį susitarė drauge inicijuoti parlamente balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru.
 
To priežastis – kaltinimai multimilijardieriui ir populistinės partijos ANO įkūrėjui, esą jis ir jo įmonės neteisėtai turėjo naudos iš ES paramos.
Iniciatyva turi mažai šansų, nes mažumos vyriausybė, kurią sudaro ANO ir socialdemokratų ČSSD, gali kliautis komunistinės KSČM parama. Kartu partijos parlamente turi 108 vietas iš 200.
 
Vis dėlto opozicijoje esančių Piliečių demokratų (ODS) pirmininkas Petras Fiala kalbėjo apie prasmingą moralinį gestą. Su A. Babišu siejami skandalai esą peržengė toleruotiną ribą.
 
Čekų žiniasklaida neseniai paskelbė vidines Europos Komisijos ataskaitas, anot kurių, Briuselis gali pareikalauti sugrąžinti milijonus išmokėtos paramos. To priežastis – spėjamas 64-erių premjero, kaip verslininko ir politiko, interesų konfliktas.
 
Kada bus balsuojama dėl nepasitikėjimo, kol kas nežinoma. Sekmadienį Prahoje planuojama didelė demonstracija prieš A. Babišą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:48

Politologas Bernaras Ivanovas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gresiant socialdemokratų partijos pasitraukimui iš valdančiosios koalicijos, politologas Bernaras Ivanovas neprognozuoja esminių permainų Vyriausybės darbotvarkėje.

Pasak jo, net jeigu ir įvyktų radikalus socialdemokratų atsiribojimas nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, pastaroji turi atsarginį variantą, kuriame svarbus vaidmuo bus skirtas prof. Vytauto Landsbergio vardui.

B. Ivanovo teigimu, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriams vėliau šį mėnesį apsisprendus dėl koalicijos, partijos išėjimas galėtų būti formalus, o jos deleguoti trys ministrai liktų Vyriausybėje.

„Daugiausia, kas gali įvykti, tai formalus pasitraukimas ir ministrų palikimas ten, kur jie dabar yra. Manau, kad iš esmės niekas per daug nepasikeis. Tiktai bus galima kalbėti socialdemokratams, kad jie laikosi savo nuostatų, kurios niekam nėra iki galo aiškios“, – antradienį naujienų agentūrai ELTA sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas B. Ivanovas.

Kalbėdamas apie LSDP frakcijos Seime tolesnį darbą, politikos ekspertas teigė, kad ši situacija bus kiek painesnė, bet jis atkreipė dėmesį, jog pati frakcija yra deklaravusi galimybę palaikyti Premjero Sauliaus Skvernelio kabineto veiklą.

„Čia jau įdomesnė istorija. Su LSDP frakcija gali būti taip, kad dalis kažkur pasitrauks, dalis liks, dalis palaikys, dalis nepalaikys. Štai čia chaoso, manau, gali būti. Bet pakartosiu: Vyriausybės darbui situacija frakcijoje neturėtų tokios lemiamos įtakos. (…) Seime gali būti kaip ir visada: vienas dalykas iškeltas į fasadą – savotiškas atsiribojimas, o visai kiti dalykai vyks už to fasado, t.y. įprastas darbas“, – aiškino B. Ivanovas.

Didžioji politika – sudėtingas užsiėmimas. Tai – ne vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Slaptai.lt nuotr.

VDU dėstytojo teigimu, Ministrų Kabinetas galėtų išlaikyti platų palaikymą Seime, todėl kalbėti apie mažumos Vyriausybę būtų prasminga tik su išlygomis.

„Pagal formalius kriterijus – taip. Bet de facto, manau, tai nebus mažumos Vyriausybė, ji turės pakankamai platų palaikymą Seime ir neturėtų kilti kažkokių ypatingų problemų. O de jure galima vadinti mažumos Vyriausybe“, – kalbėjo politologas.

Paklaustas, ar tuo atveju, jei sužlugtų koalicija, įmanomas glaudesnis socialdemokratų bendradarbiavimas su dabar opozicijoje esančiais konservatoriais, B. Ivanovas teigė tokios galimybės neįžvelgiąs. Pasak jo, realu, kad tuomet valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) spręstų dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio statuso.

„Tada „valstiečiai“ pažadės ir priims pono V. Landsbergio prezidento statusą ir, manau, konservatoriai ant tos džiaugsmingos bangos palaikys Premjerą Saulių Skvernelį, kad ir kur jis vyktų ir ką darytų. Kur kas didesnė tikimybė yra tokia“, – svarstė B. Ivanovas, kalbėdamas apie Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galimybę palaikyti S. Skvernelio Vyriausybę nesijungiant į koaliciją su „valstiečiais ir žaliaisiais“.

Ekspertas taip pat pabrėžė, kad V. Landsbergio klausimas yra ir vienas iš konservatorių ir socialdemokratų priešpriešos taškų. Kaip žinoma, ši tema pastaruoju metu vėl eskaluojama viešojoje erdvėje.

Atsakomybę dėl dabartinės situacijos koalicijoje B. Ivanovas linkęs perkelti būtent LSDP, kuri „kerta per koaliciją iš peties ir yra problemų priežastis“, kai savo ruožtu Premjeras S. Skvernelis tiesiog vykdantis anksčiau numatytus darbus.

Pasiteiravus, ar yra prasminga kelti klausimą dėl dalyvavimo koalicijoje ir ruoštis trauktis iš valdžios artėjant 2019 m. rinkimų virtinei, politologas pateikė savo versiją.

„Reikalas tas, kad finansinis „pyragas“ (Europos Sąjungos parama. – ELTA) mažėja ir 2020 metai jau ne už kalnų, o, kaip žinoma, kova dėl išteklių yra esminis politinės kovos momentas (…) Toks trypčiojimas, dabartinė situacija jiems tikrai nėra naudinga. Jiems reikia kuo greičiau apsispręsti“, – aiškino B. Ivanovas, turėdamas omenyje socialdemokratų partijos skyrių balsavimą dėl koalicijos.

LSDP skyriai dėl koalicijos balsuoja iki rugsėjo 20 d. Dabartiniais duomenimis, didžioji dauguma jau balsavusių skyrių pasisako už partijos pasitraukimą iš koalicijos.

Rugsėjo 10-ąją prasideda Seimo rudens sesija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 01:00

siauliai_miestas

Su­ma­žė­jus gy­ven­to­jų, did­mies­čio sta­tu­so ne­te­ko Pa­ne­vė­žys. Prie šios ri­bos ar­tė­ja ir Šiau­liai.

Pa­si­kei­tus sta­tu­sui bu­vę did­mies­čiai ga­li ne­tek­ti ne tik var­do – ga­li su­ma­žė­ti jiems ski­ria­ma pa­ra­ma, mies­tui tvar­ky­ti ski­ria­mos lė­šos.

Su­ma­žė­ję mies­tai tam­pa ne­pa­trauk­lūs in­ves­tuo­to­jams. Per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus iš Šiau­lių iš­vy­ko per 18 tūkst. gy­ven­to­jų. Ir nors iki lem­tin­gos 100 tūkst. ri­bos dar yra be­maž 8000 gy­ven­to­jų, at­si­žvel­giant į pas­ta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jas, Šiau­liai ga­li ne­tek­ti did­mies­čio sta­tu­so po po­ros me­tų.

Continue reading „Šiauliai baiminasi prarasti didmiesčio statusą, Kauną emigracija stipriai sumažino“

temide_111111

Jau beveik dveji metai, kai žiniasklaida yra klaidinama teisėsaugos (manau, tyčia, specialiai ir melagingai, kad pateisintų išpūstą „mailiaus bylos“ burbulą), taigi žiniasklaida neteisingai informuoja visuomenę apie „mailiaus bylos“ įvykius.

Pavyzdžiui, vienoje televizijoje 2011 spalio 26 dieną prieš pradedant žinių laidą pranešėjas skelbia žinių anonsą: „teismas pradeda svarstyti vadinamąją “mailiaus bylą”, 9 žmonės įtariami pasisavinę 20 mln. litų…“ (tai, supraskite, jau yra pasisavinę 20 mln.?).

Kitas pavyzdys: 2011 spalio 26 dieną viename interneto portale pasirodo straipsnis: „Mailiaus byla“: teisėjų ir prokurorų dvikova tęsiasi“. Ten rašoma: „trečiadienį teisme toliau ketinta nagrinėjant „mailiaus“ bylą, kurioje buvusiam Lietuvos banko vadovui Romualdui Visokavičiui ir dar devyniems asmenims pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės turto įsigijimo nusikalstamu būdu ir kt.“ (tai yra, supraskite, nusikalstamu būdu jau įsigyto turto už 10 mln litų, kaip toliau rašoma šiame straipsnyje, ir kažkodėl atsiranda 10 asmenų, nors ištikrųjų yra 9 asmenys, kuriuos bandoma apkaltinti?).

Continue reading „Apie teisėsaugos sukurtą blefą, vardu „mailiaus byla““