Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Estijos prezidentu Alaru Karisu.
Šalies vadovas pasveikino A. Karisą išrinkimo proga ir išreiškė produktyvaus bendradarbiavimo ateityje lūkestį. Šalies vadovas pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą apsilankyti Lietuvoje su dvišaliu vizitu.
„Tikiuosi, kad Lietuva ir Estija ir toliau sėkmingai bendradarbiaus užtikrinant Baltijos regiono saugumą, siekiant gerovės ir stabilumo tiek mūsų regione, tiek visame pasaulyje“, – sakė prezidentas.
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą atvykti į rudenį Lietuvoje vyksiantį trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimą.
Estijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Estijos nepriklausomybės atkūrimas ir vėlesni įspūdingi pasiekimai liudija apie atkaklumą, nepaisant didžiulių sunkumų, kovoje už laisvę ir šiandien įkvepia daugelį šalių visame pasaulyje.
Būdamos itin artimos draugės ir sąjungininkės, šiandien abi mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja stiprindamos ES ir NATO bei dalijasi atsakomybe už regioninį saugumą ir vieningą bei laisvą Europą.
Pastarieji iššūkiai, kuriuos turėjome patirti, tik parodė mūsų tvirtą valią ir gebėjimą spręsti sudėtingas problemas, mums išliekant ištikimiems bendriems laisvės ir demokratijos idealams. Tvirtai tikiu, kad stipri partnerystė, pagrįsta abipusėmis vertybėmis ir kasdien stiprinamu supratimu, ir toliau bus tvirtas mūsų bendradarbiavimo pagrindas“, – sakoma premjerės sveikinime.
I. Šimonytė susitiko su Estijos premjere K. Kallas. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Dvišalių santykių ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, šalių pozicijų koordinavimas prieš svarbiausius ES ir NATO susitikimus, parama Rytų partnerystės šalims, saugumo situacija regione, Baltarusijos režimo dirbtinai skatinama nelegali migracija, nesaugios Astravo AE klausimas aptarti su oficialiu vizitu Estijoje besilankančios Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės ir šios šalies ministrės pirmininkės Kajos Kallas susitikime ketvirtadienį.
Taip pat kalbėta apie strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą ir COVID-19 pandemijos valdymą, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, sakoma pranešime.
„Simboliška, kad Estija yra viena pirmųjų šalių, kurias aplankau kaip ministrė pirmininkė. Tai rodo Lietuvos norą toliau stiprinti ir taip puikius mūsų šalių santykius bei esamą žmonių draugystę“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.
„Esame pasirengę ir toliau glaudžiai koordinuoti savo pozicijas ES ir NATO, palaikyti vieni kitus tarptautinėse organizacijose. Labai džiaugiamės sėkmingu Estijos pirmininkavimu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šių metų birželį“, – sakė premjerė.
Vyriausybių vadovės aptarė pandemijos valdymą ir strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą.
„Tikiuosi, kad mūsų šalių Vyriausybės toliau skirs prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais bei „Rail Baltica“ projektams. Transporto jungtys tarp Baltijos šalių turi atitikti šio amžiaus poreikius. Šiuos strateginius projektus turime užbaigti laiku ir padaryti juos sėkmės istorija Europos lygiu, – teigė I. Šimonytė.
Susitikime aptartas dar glaudesnis šalių bendradarbiavimas geopolitinių iššūkių fone. Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltarusijos režimas kelia pavojų ir savo piliečiams, ir visai ES.
„Tiek civilinio orlaivio užgrobimas, tiek dirbtinai skatinama nelegali migracija kelia pavojų Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
Premjerė padėkojo Estijai už rodomą solidarumą ir paramą, rengiantis atsiųsti pasienio pareigūnus, kurie padėtų saugoti ES bendrą sieną su Baltarusija.
Lietuvos premjerė akcentavo būtinas bendras pastangas, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į ES.
Susitikime aptartos grėsmės, kylančios dėl agresyvios Rusijos politikos.
„Tikiuosi, kad nekartosime savo klaidų, skubėdami rengti aukšto lygio susitikimą su Kremliumi, kol šis nekeičia savo agresyvios politikos“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė akcentavo ES paramos Rytų partnerystės šalims svarbą.
„Narystė ES padėjo mūsų šalims transformuotis ir kurti sėkmės istoriją. Todėl labai svarbu suteikti europinę perspektyvą ir papildomą motyvaciją Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai”, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Antrąją vizito Estijoje dieną, penktadienį, dar numatytas premjerės susitikimas su Estijos parlamento vadovu, ekspremjeru Jüriu Ratu.
Vizito metu premjerė taip pat pagerbs komunizmo aukų atminimą, padėdama gėlių prie Memorialo komunizmo aukoms, susitiks su lietuvių bendruomene, duos interviu Estijos žiniasklaidai.
Trečiadienį Rusijos lėktuvas „Il-96“ pažeidė Estijos oro sieną netoli Vaindlo salos ir praleido šalies oro erdvėje apie minutę. Kaip pranešė ketvirtadienį Estijos gynybos pajėgų generalinis štabas, tai jau antras šiais metais Estijos oro erdvės pažeidimo atvejis.
Rusijos lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, bet skrydžio plano jis neturėjo. Orlaivis nepalaikė radijo ryšio su Estijos dispečerių tarnyba.
Ketvirtadienį Rusijos ambasadorius Taline buvo iškviestas į Estijos URM dėl šio incidento, jam įteikta nota.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitikime Estijoje su šios šalies gynybos ministru Kalle Laanetu aptarė regioninio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo bei artėjančio NATO šalių vadovų susitikimo klausimus, o po susitikimo ministrui buvo aprodyta estų turima karinė infrastruktūra.
Pasak ministerijos pranešimo, vizito Estijoje metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas lankėsi didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur jam buvo pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų bazės sąlygos, ministras susipažino su estiška karine infrastruktūra.
Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai, diskutuodami apie regioninį saugumą, aptarė Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina.
„Pastaruoju metu matome Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina ir okupuotame Kryme. Stebime karinių pajėgų kūrimą ir kokybinį karinio potencialo didėjimą perginkluojant ir rengiant pajėgas. Turime ir toliau tvirtai bei vieningai palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos sienų neliečiamumą“, – Estijos gynybos ministrui sakė A. Anušauskas.
Viešėdamas Estijoje ministras A. Anušauskas pasinaudojo proga oficialiai pakviesti šios šalies gynybos ministrą K. Laanetą į gegužę Lietuvoje planuojamą trijų Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimą.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su oficialiu vizitu lankysis Estijoje, kur susitiks su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu. Ministrai aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, saugumo situaciją regione, bendradarbiavimą su JAV ir karių atitraukimą iš Afganistano, sakoma ministerijos pranešime.
„Estija yra ypač svarbi Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Baltijos šalių bendradarbiavimas išlieka vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų. Norint stiprinti regioninę gynybą, Baltijos šalims savo veiksmus yra svarbu koordinuoti visuose daugiašaliuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES, bendradarbiaujant su JAV,“ – prieš išvykdamas į Estiją sakė A. Anušauskas.
Vizito metu suplanuotas ministro apsilankymas didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur bus pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų sąlygos, infrastruktūra.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.
Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Lietuvoje darbo vizito lankysis Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Estijos vadovės vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.
Viešnia oficialiai bus pasitikta Prezidentūros vidiniame kieme. Vėliau Estijos prezidentė kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, pasirašys Lietuvos prezidento Garbės svečių knygoje.
Kaip praneša Prezidentūra, uždarame dvišaliame prezidentų ir išplėstiniu formatu vyksiančiame šalių delegacijų susitikimuose bus kalbama apie kovą su pandemija ir priemones jos padariniams įveikti, dvišalį, Baltijos, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos klausimus, NATO.
Taip pat bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.
Apie tai žiniasklaida ir visuomenė bus informuota nuotolinėje prezidentų spaudos konferencijoje.
Po susitikimo su prezidentu G. Nausėda Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šalies žmonių vardu pasveikino Estiją 103-iųjų Nepriklausomybės metinių proga.
Sveikinime Estijos Respublikos prezidentei Kersti Kaljulaid ir Estijos žmonėms šalies vadovas linki ilgų klestėjimo metų, sveikatos ir visokeriopos sėkmės.
„Lietuvą ir Estiją sieja pagrindinės laisvės ir demokratijos vertybės bei teisinės valstybės principai. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja, siekdamos stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą ir klestėjimą. Lietuva ir Estija buvo, yra ir bus artimiausios politinės ir ekonominės partnerės. Būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, pastarąjį šimtmetį kartu žengiame laisvės ir nepriklausomybės keliu, siekdamos įveikti dabartinius ir ateities iššūkius bei užsitikrinti ir kuo geriau panaudoti esamas ir naujas galimybes. Taip pat džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas pareiškė pasiryžimą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, kovos su klimato kaita, ES vidaus rinkos stiprinimo, energetinio saugumo ir kitose srityse.
Ministrė pirmininkė I.Šimonytė Vyriausybės ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikina Estiją Nepriklausomybės dienos proga.
„Mūsų šalis jungia bendra praeitis, dabartis ir ateitis. Turime bendrus interesus daugybėje sričių ir esame tvirtai įsipareigoję Europos bei transatlantinei vienybei. Tvirtai tikiu, kad veiksminga partnerystė, paremta abipusėmis vertybėmis ir supratimu, kurių siekiame kiekvieną dieną, ir toliau bus nepajudinamas pagrindas mūsų bendradarbiavimui“, – sakoma premjerės sveikinime. Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pasveikino Estijos Respublikos Rygikogo pirmininką Henną Põlluaasą ir visus Estijos gyventojus Nepriklausomybės dienos proga.
„Šiais metais, kai minime oficialių dvišalių Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos santykių 100-metį, man ypač malonu palinkėti Estijos Respublikos Rygikogui sklandaus ir darnaus darbo, siekiant gražesnės ateities visiems Estijos gyventojams“, – teigiama Seimo pirmininkės sveikinime.
Lietuvos parlamento vadovė savo sveikinime taip pat pabrėžia Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarbą.
„Mūsų šalys dalijasi patirtimi skirtingais lygmenimis, siekdamos to paties tikslo – kurti modernią valstybę, užtikrinančią piliečių gerovę. Sveikinu Estijos žmones visame pasaulyje ir džiaugiuosi seseriško mūsų ryšio tvirtumu“, – sako parlamento vadovė.
Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Estijos vyriausybė apsisprendė dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.
Šalyje viešojo maitinimo įstaigos, teatrai, kino teatrai, koncertų salės ir bažnyčios, kaip iki šiol, liks atviros. Tačiau nuo pirmadienio jose galės būti užimta ne daugiau kaip pusė esamų vietų. Be to, vyriausybė ketvirtadienį nusprendė renginių dalyvių skaičių sumažinti iki 200 viduje ir iki 250 lauke.
Paraleliai kitą savaitę prasidėsiančioms atostogoms, saunos, SPA centrai ir baseinai dviem savaitėms nutrauks savo veiklą plačiajai publikai. Pasibaigus atostogoms, kovo pradžioje vieną savaitę pamokos mokiniams pradžioje vyks nuotoliniu būdu.
Sveikatos ekspertai prieš tai įspėjo, kad dėl augančių infekcijų skaičiaus Estijos laukia liūdnas kovas ir balandis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis nuo rudens kovoja su didėjančiais užsikrėtimų koronavirusu rodikliais. Nuo pandemijos pradžios čia registruota per 55 000 atvejų, 514 žmonių mirė.
Žvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Slaptai.lt nuotr.
Tartu apskrities teismas vasario 10 d. svarstys 43 metų Estijos piliečio Iljos Tichanovskio prašymą paleisti jį į laisvę pirma laiko, praneša portalas ERR. Vyras 2018 metų pavasarį buvo nuteistas ketverius metus kalėti už tai, kad dirbo Rusijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU).
Pernai teismas atsisakė paleisti I. Tichanovskį pirma laiko, nors nei Tartu kalėjimo administracija, nei prokuroras tam neprieštaravo, jeigu jis bus sekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vykdys kitus įpareigojimus.
I. Tichanovskis buvo sulaikytas 2017 metų gruodžio 10 d. Po dviejų dienų jis buvo suimtas.
Kaip sakoma prokuratūros kaltinime, I. Tichanovskis veikė GRU naudai, rinkdamas informaciją apie objektus, svarbius valstybės gynybos ir funkcionavimo požiūriu. Be to, jis vykdė ir kitas užduotis.
2018 metų balandžio 3 d. Tartu apskrities teismas jį nuteisė ketverius metus kalėti.
„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.
Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
Estijoje per praėjusias 24 valandas patvirtinti 567 nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai, mirė penki žmonės, praneša Sveikatos taryba.
Per parą buvo atlikti 5 687 koronaviruso testai, 10 proc. jų rezultatai buvo teigiami.
Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 537,18.
Šiuo metu Estijos ligoninėse gydomi 362 COVID-19 sergantys pacientai – 12 mažiau nei praėjusią dieną. 18 jų reikalingas plaučių ventiliavimas, o 28 yra intensyvios terapijos skyriuose.
Nuo pandemijos pradžios Estija iš viso patvirtino 22 647 užsikrėtimo atvejus ir 186 mirtis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia neįsileido į Minsko oro uostą atskridusių Estijos televizijos ir radijo korporacijos (ERR) žurnalistų Vahuro Laurio ir Antono Aleksejevo.
„Regis, jie nusprendė dabar neįsileisti užsienio žurnalistų“, – sakė „Aktualiosios kameros“ reporteris V. Lauris.
Pasak V. Laurio, jis ir jo kolega A. Aleksejevas pateikė akreditacijos prašymus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, bet, skirtingai negu anksčiau, šįsyk jų svarstymas užtruko.
„Baltarusijos URM iki šiol svarsto mūsų prašymus“, – sakė V. Lauris. Esą jų todėl ir neįleido į Baltarusiją, kad jie neturėjo akreditacijos.
Minsko oro uosto patalpoje, kurioje laikomi į šalį neįleisti asmenys, su ERR žurnalistais buvo lenkų ir serbų, taip pat vokietis ir kartvelas.
„Nežinau, ar jie visi buvo žurnalistai, bet tai buvo tie, kurių neįleido į šalį ir kurie mėgino iš ten išvykti“, – paaiškino V. Lauris.
ERR reporteriai atskrido į Minską rugpjūčio 20-ąją vidurdienį ir po Baltarusijos valdžios sprendimo grįžo atgal.
ERR korespodentas Maskvoje A. Aleksejevas dirbo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. per prezidento rinkimus, nušviesdamas rinkėjų nuotaikas ir pirmuosius protestus prieš balsavimo rezultatų klastojimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
„Estija ir Lietuva visuomet buvo vienmintės, vertybių – laisvės, demokratijos, žmogaus teisių – gynėjos. Baltijos šalių kova už nepriklausomybės atkūrimą – pavyzdys visoms valstybėms, siekiančioms laisvės“, – rašoma prezidento sveikinime.
Estijos nepriklausomybės komitetas šalies nepriklausomybė atkūrimą ir atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos paskelbė 1991 m. Vėlų rugpjūčio 20-osios vakarą dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo balsavo 70 Estijos delegatų.
Kaip ir Lietuva, pirmą kartą nepriklausomybę Estija paskelbė 1918 m. (vasario 24 d.), tačiau nuo1940 m. šalis vėl buvo okupuota iki 1991 m.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Roberto Dačkaus (LR Prezidento Kanceliarija) nuotr.
Susirūpinimą kelianti politinė situacija Baltarusijoje ir savaitę vykstantys susirėmimai bei neramumai tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų – šioms temoms daugiausia dėmesio skirta penktadienį vykusiame prezidento Gitano Nausėdos ir į Lietuvą su darbo vizitu atvykusios Estijos vadovės Kersti Kaljulaid susitikime.
Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą šiam klausimui aptarti.
Taip pat Estija prisideda prie Lietuvos prezidento iniciatyvos imtis moderatoriaus vaidmens, siekiant situacijos deeskalacijos Baltarusijoje. Šalies vadovo trijų žingsnių planą Baltarusijai jau palaiko Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovai. Lietuva ir Estija sutarė pasisakančios už sankcijų Baltarusijai nustatymą, nesikeičiant situacijai šalies viduje.
Estijos prezidentė išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos aktyvios pozicijos, siekiant taikiai sureguliuoti krizę Baltarusijoje.
Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas. Šalių vadovai sutarė bendromis jėgomis siekti vieningo visų Baltijos šalių sutarimo dėl nuostatos nepirkti elektros iš Astravo AE. G. Nausėda padėkojo Estijai už bekompromisę paramą, vertinant Astravo AE grėsmę bei įsipareigojimą neįsileisti jos gaminamos elektros energijos į Estijos ar ES rinką.
Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.
Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
Oskaras Koršunovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad menininkams, dirbusiems pagal darbo sutartis, šis karantino laikotarpis yra katastrofa.
„Tai yra visiškas kolapsas (griūtis – ELTA). (…) Daug važinėjame po festivalius, daug rodome spektaklių Lietuvoje, ir vis tiek mūsų situacija labai prasta. Manau, kad kitiems ji yra dar blogesnė. Apskritai, visiems dirbantiemslaisvai samdomiems darbuotojams, menininkams, kurie dirbo pagal sutartis, yra tiesiog katastrofiška situacija“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė O. Koršunovas.
Anot režisieriaus, valstybės pagalba yra nukreipta daugiausia į valstybinius teatrus. Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
„Estija, būdama tris kartus mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, kultūrai skyrė 25 mln. eurų. Tuo metu Lietuva kultūrai skyrė (…) tik 7 mln. eurų. Ir paskirstymas tų pinigų, kaip matome, yra visiškai daugiau kreipiamas dėmesys į valstybinius teatrus. O į nepriklausomus laisvus teatrus, kurie irgi yra kaip mažesnis verslas, nešė pelną ir visa kita, į juos beveik nekreipiama dėmesio“, – teigė O. Koršunovas.
„Laisvieji teatrai tiesiog išmirs, ir tie menininkai, kurie dirbo pagal sutartis, jie tiesiog neišsilaikys“, – pridūrė jis.
