Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendras Generalinės  prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas 

Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.

Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

2018.07.28; 07:00

Armenian Power emblema

Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.

Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).

Ispanijoje – kratos

Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.

Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.

Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).

Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.

Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?

Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose

Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.

Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.

Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.

Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).

Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.

Į pagalbą pasitelktas FTB

Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.

Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)

Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.

2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.

Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.

2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.

2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.

Prekyba vaistais ir narkotikais

2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?

Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.

Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.

Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna. 

(Bus daugiau)

2018.07.08; 22:30

Armėnų mafija. Emblema

Saulius Kizelavičius

Katalonijos policija Mossos d,Esquadra pranešė, kad šiomis dienomis visoje Ispanijoje atliekamos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš šalyje siautėjusią Armėnijos mafiją.

Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Remiantis naujausiais duomenimis, jau suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.

Dar vienas armėnų mafijos ženklas

Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkina Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).

Armėnijos mafijos grupuočių veiklą atidžiai analizuoti ispanai pradėjo dar 2016-aisiais metais, kai Taraso mieste buvo nušauti du Gruzijos piliečiai. Dabar jau žinoma, kad nužudytieji – „įteisintų vagių“ kastai priklausančio Kachabero Šušanašvilio (Kacha Rustajevskij) gaujos nariai. Manoma, kad jie nušauti dėl to, kad atsisakė dalintis nelegaliai įgytais pinigais. Kita versija – nepasidalino įtakos sferomis su kitomis gaujomis. 2017-aisiais metais buvo sulaikyta ir Šušanašvilio žmona Katerina Mierkova bei dar 20-imt įtariamųjų. Žmona apkaltinta plovus „nešvarius mafijos pinigus“.

Būtent po 2017-ųjų įvykių Ispanijos žvalgybai tapo akivaizdu, kad visoje šalyje gausu tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios verčiasi pačiais pelningiausiais nelegaliais verslais – narkotikų, vogtų automobilių prekyba, pardavinėja nelegalius ginklus, cigaretes, užsiima korupcija sporto sferose.

Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų – armėniškoji. Žodis „armėniška“ čia labai tinka, mat ši organizuotų nusikaltėlių grupuotė griežtai laikosi etninės švaros – į savo gretas nepriima kitataučių. Tad leidiniai armeniasputnik.am ir lragir.am, komentuodami ispanų teisėsaugininkų veiksmus, be reikalo ironizuoja, esą Ispanijos teisėsauga sulaikė „vadinamosios armėnų mafijos atstovus“. Terminu „vadinamoji“ nepaslėpsi nacionalinės grupuotės sudėties – vieni armėnai, nė vieno kitataučio.

Bet įdomiausia, kad Ispanijos teisėsaugos pranešimais remiantis, sulaikytieji turi ryšių JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir net Lietuvoje. Tiesa, iš skurdžių pranešimų viešojoje erdvėje sunku suprasti, būtent kokio pobūdžio tie ryšiai. Mus, žinoma, labiausiai domina galimi armėnų mafijos atstovai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad visame pasaulyje garsėjanti armėnų mafija, įsitvirtinusi ir Amerikoje (Kalifornija), ir Vokietijoje (Tiuringija), ir Rusijoje (Maskva), taip pat ir Ispanijoje (Katalonija), turi savo padalinį dar ir vienoje iš Baltijos šalių – Lietuvoje? Kas jie?

Peržvelgus pagrindinius Lietuvos internetinius leidinius matyti, kad šiai temai didelio dėmesio lietuvaičiai bent kol kas neskiria.

O juk žinoti, kas tie Lietuvos asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ispanijoje iki šiol be didelių trukdžių veikusia Armėnijos nusikalstama grupuote, – ne tik įdomu, bet ir svarbu. Mafija, kokia ji bebūtų pagal nacionalinę sudėtį, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat – ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2018.06.27; 11:09

Ukrainos kareiviai parado metu Kijeve

Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.

Anot žurnalo „The Economist“ versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.

Blogiausiai žurnalas „The Economist“ įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.

Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.

Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.

Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.

2014 metai: 4 mirtys

2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias. 

breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“  pusėje.

Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).

Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.

Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.

2015 metai: žuvo 151 žmogus

2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.

Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).

Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.

Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.

2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.

Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…

Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).

2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys

Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.

Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.

Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.

Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.

Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.

Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.

Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.

Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.

2017 metai: pavojų nemažėja

Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.

Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.

Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms

Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.

Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.

Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.

O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.

Teroro aktai Kijeve

Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist“ paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis). 

Ukranos slaptoji tarnyba SBU

Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.

Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.

2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“. 

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta

O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų. 

Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.

Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.

Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.

Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.

Informacijos šaltinis: www.unian.net

2017.10.24; 02:00

Europos policijos pajėgos siunčia seriją šelmiškų atvirukų, taip tikėdamosi susekti 21 labiausiai ieškomą Senojo žemyno nusikaltėlį, praneša naujienų agentūra AFP. 

Interpolas

„Mielas Arturai, belgiškos bulvytės – pačios skaniausios, ir mes žinome, kad tu jų pasiilgai. Grįžk jomis pasimėgauti – tavęs laukia maloni staigmena“, – rašoma viename Belgijos policijos siunčiamame atviruke.

Briuselio simboliu – Besišlapinančiu berniuku (Manneken Pis), bulvytėmis ir bokalu alaus iliustruotas atvirukas adresuotas Arturui Navrockiui (Artur Nawrocki). Vyras slapstosi nuo 2014 metų, kuomet Briuselio teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais.

Šią vasariškų atvirukų seriją penktadienį pristatė Europos policijos agentūra Europolas.

Humoristinės kampanijos tikslas – rimtas: paskatinti žmones apsilankyti Europolo interneto svetainėje ir galbūt padėti atpažinti sunkiais, smurtiniais ir seksualiniais nusikaltimais kaltinamus asmenis.

Tarp atvirukų adresatų yra ir mažiausiai vienas lietuvis: nužudymu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamas Paulius Tamoševičius. Jam skirtame atviruke rašoma: „Labas, Pauliau, kalėjime trūksta žmogaus – grįžk ir ištaisyk šią padėtį. Iki susitikimo! Lietuvos policija“ (dalis originalaus atviruko teksto yra anglų kalba, – ELTA). Jame pavaizduoti į krepšį dedantys Lietuvos vėliavos spalvų krepšininkai, o dešiniajame kampe matyti Gedimino pilies kalno piešinys.

Nuo labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo paskelbimo interneto svetainėje eumostwanted.eu 2016-ųjų sausį pareigūnams jau pasisekė rasti iš viso 36 asmenis. 11 iš jų sulaikyti gavus tiesioginės informacijos iš piliečių.

Per anksčiau vykusią panašaus pobūdžio advento kalendoriaus akciją pavyko sulaikyti tris asmenis. Vienas jų buvo Amsterdamo bare padavėju įsidarbinęs britas. Jį atpažino ir įdavė baro lankytojai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 05:05

Europos Sąjungos (ES) policijos agentūra Europolas paskelbė, kad masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė daugiau nei 100 000 organizacijų mažiausiai 150 šalių, rašo „The Associated Press“.

Manoma, kad patyrusių kibernetinį išpuolį žmonių skaičius dar didesnis. Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos „WannaCry“ plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas.

Europolas įspėja, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.

Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.

Kenksmingos programos plitimas buvo pristabdytas jaunam britui, dirbančiam kibernetinio saugumo įmonėje, radus būdą ją neutralizuoti. 

Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę „Microsoft Windows“ saugumo atnaujinimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.15; 02:00

 

FTB_agentai

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) kompiuterinio saugumo skyriaus vadovas Shawnas Henry pareiškė, kad jie nesugeba pasipriešinti programišiams. Jis pažymėjo, kad kova su kibernetiniais nusikaltėliais neįmanoma, nes programišiai yra itin talentingi, o apsaugos priemonės – pernelyg silpnos, kad pajėgtų juos sustabdyti.

“Mes pralaimime”, – sakė S. Henry. Artimiausiu metu jis ruošiasi palikti FTB, kuriame dirbo daugiau nei 20 metų. Jis taip pat pabrėžė, kad kompanijoms būtina kardinaliai keisti požiūrį į kompiuterinių tinklų saugumą. Pernelyg daug kompanijų nesupranta, kaip jos rizikuoja dėl pažeidžiamų kompiuterinių tinklų naudojimo.

Continue reading „FTB prisipažįsta nepajėgianti apsiginti nuo programišių“