Prasidėjus kovai dėl aukščiausių Europos Sąjungo postų, vis daugiau palaikymo sulaukia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurią kai kurie ES politikai mato viena realiausių pretendenčių eiti Europos Komisijos (EK) ar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės pareigas.
 
Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui A. Merkel – „svajonių kandidatė“ užimti EK ar EVT pirmininko postą.
 
„Man labai patinka ši idėja, jau keliskart klausiau Angelos Merkel apie tai. Ji būtų ideali kandidatė (Europos Vadovų) Tarybai, (Europos) Komisijai“, – televizijai CNBC sakė X. Bettelis, negailėdamas pagyrų Vokietijos kanclerei.
„Ji yra visapusiškų pažiūrų, ji yra puiki ir stipri lyderė. Man labai, labai patinka Angela Merkel. Aš tikrai manau, kad ji būtų puiki Europos lyderė. Turime įvairių gabių kandidatų, tačiau man Angela būtų svajonių kandidatė“, ˜– liaupses tęsė X. Bettelis.
 
Antradienį A. Merkel paramą išreiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jei ji to norėtų, aš ją paremčiau“, – sakė E. Macronas.
 
Vis dėlto pati A. Merkel ne kartą tikino nenorinti eiti aukštų pareigų ES. Ji tikisi pasitraukti iš didžiosios politikos jau 2021 m., kai baigsis ketvirtoji kanclerės kadencija.
 
Naujojo EK pirmininko kandidatūrai, be kita ko, turės pritarti dauguma iš 28 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:10

Astravo atominei jėgainei – ne

Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo užtikrinimas yra svarbus ne tik šalia jos esančioms valstybėms, bet ir visai Europai, o „Nord Stream 2“ dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją yra vienas daugiausiai politinių diskusijų sukėlęs projektas, Eltai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Pasak M. Šefčovičiaus, tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas kitų šalių atžvilgiu dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, privalu sukurti tokį energetinį tinklą, kuris užtikrintų, kad kiekviena Europos šalis turėtų priėjimą prie bent 3 skirtingų dujų šaltinių. 

„Energetinio saugumo užtikrinimui reikia padaryti kelis dalykus, ir daugelį jų mums jau pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad tarpvalstybiniai susitarimai dėl dujų turi būti suderinti su ES teise ir niekas negalėtų įspausti mažesnių valstybių į kampą ir priversti jas pasirašyti sutartis. 

Taip pat turime įtvirtinti, kad komercinės sutartys, kurios užtikrina daugiau nei 40 proc. dujų importo iš to paties tiekėjo, turi būti prieinamos reguliuotojams ir EK. Ne ką mažiau dirbame ir prie to, kad būtų sukurtas Europos dujų tinklas, kuriuo būtų užtikrinama diversifikacija, kad ES šalims būtų pasiekiami bent 3 skirtingi dujų tiekėjai. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ neatitinka diversifikacijai keliamų kriterijų“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

EK komisaras pagyrė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, teigdamas, kad, jam atsidarius, Lietuvai siūlomos dujų kainos sumažėjo 24 proc., o tai įrodo, kad, turint daugiau konkurencijos, galima gauti ir geresnę kainą.

Kalbėdamas apie energetinio saugumo užtikrinimo būdus mažesnėms valstybėms, M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad jam dar neteko matyti jokio komercinio projekto, iškelto taip aukštai į politinių diskusijų lauką, – mažiausiai pusė ES valstybių pasisako prieš šį dujotiekį.

„Mes bandome užtikrinti tai, kad Europos įstatymai būtų pilnai taikomi visiems naujiems projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė, dabar laukiame, kol Europos Taryba įtrauks šį klausimą į savo darbotvarkę“, – patikino M. Šefčovičius.

Taip pat komisaras pabrėžė, kad yra vykdomos intensyvios derybos su Ukraina ir Rusija, kaip užtikrinti, kad po 2019 m., pasibaigus dujotiekio sutarčiai, būtų išsaugotas dujų tiekimas per Ukrainą. 

Kalbėdamas apie Astravo AE, M. Šefčovičius teigė, kad EK bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu davė rezultatų, – pasistengta užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų Europos rekomendacijas bei atsižvelgtų į darytus streso testus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo. 

„Šiuo metu tikimės, kad Baltarusija dirbs prie veiksmų plano, kaip įvykdyti mūsų rekomendacijas, o mes siūlome, kad ta pati komanda, atlikusi streso testus, po rekomendacijų įgyvendinimo Astravo AE vėl atliktų testus ir taip užtikrintų aukščiausius elektrinės saugumo standartus“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

Pasak jo, galima drąsiai teigti, kad Astravo AE klausimas yra svarbus ne tik Baltarusijos kaimyninėms šalims, bet ir visai Europai, nes, prisiminus istoriją, branduolinių nelaimių padariniai pasklinda plačiai po kitus regionus. M. Šefčovičius patikino, kad Europos institucijos dirba labai atsakingai, siekiant užtikrinti kuo didesnį atominės elektrinės saugumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo AE keliamos grėsmės.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. 

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma, su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

Be to, Energetikos ministerija praėjusį pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Tuo tarpu Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.

„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.

Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-15

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) atsakomasis žingsnis į JAV tarifus plienui ir aliuminiui buvo teisėtas ir atitinkantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Tai buvo subalansuotas atsakas į ES požiūriu vienašališką ir nepamatuotą, o kartu ir neargumentuotą prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmą. Pasak diplomato, tiek JAV, tiek ir ES prekybos karai būtų labai nenaudingi. Atvirkščiai, norint išlaikyti JAV ir Europos iniciatyvą pasaulyje, šalys turi veikti kartu.

„Atsakomasis žingsnis yra atitinkantis PPO taisykles. Tai yra balansavimo ir subalansavimo priemonės, kurių privalėjo imtis ES, atsakydama į JAV vienašališką sprendimą. Tai yra visiškai normalus elgesys PPO kontekste. Tą patį daro kitos valstybės. Ar tai būtų Kanada, Meksika ar Kinija, kurios irgi papuolė į JAV nemalonę. Tai yra atsakomosios subalansuotos priemonės, kurios tikrai labai atsargiai pasirinktos, labai atsargiai išanalizuotos. Jos yra proporcingos ir teisėtos. Jos tikrai neprovokuoja tolesnio eskalavimo ar tolesnių veiksmų. Tai yra subalansuotas atsakas į mūsų požiūriu vienašališką ir nepamatuotą ir kartu neargumentuotą veiksmą iš prezidento D. Trumpo administracijos“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, D. Trumpo argumentai, kad įvesti muitų tarifai apsaugos JAV nacionalinius interesus, yra klaidingi.

„Prezidentas D. Trumpas plieno ir aliuminio muitus ES, Kanadai, Meksikai ir kitoms valstybėms įvedė argumentuodamas nacionaliniu saugumu. Mes manome, kad tokia argumentacija neišlaiko kritikos. Iš prekybos su Kanada, Meksika ar ES JAV nacionaliniam saugumui grėsmė nekyla“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Anot A. Pranckevičiaus, šiuo atžvilgiu ES pozicija yra visiškai priešinga JAV. ES įsitikinimu, prekybos barjerų sumažinimas teikia šalims nepamatuojamą naudą.

„Atvirkščiai, mes manome, kad tarifų ir barjerų sumažinimas, prekybos intensyvumas ir didesni prekybiniai ryšiai ir srautai, ypač tarp dviejų svarbiausių Vakarų pasaulio žaidėjų, JAV ir ES, gali turėti abiem šalims nepamatuojamą naudą mūsų visuomenės ekonominės pažangos ir augimo garantiją ir kartu galimybę Vakarų pasauliui išlaikyti iniciatyvą besikeičiančiame pasaulyje“, – teigė diplomatas.

Taip pat, pasak A. Pranckevičiaus, prekybos karai JAV ir ES šiuo metu ypač nenaudingi dėl kitų valstybių spartaus ekonominio vystymosi. Yra grėsmė prarasti lyderiaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje.

„Prieš 20 metų JAV ir ES galėjo ramiai gyventi žinodamos, kad jos kartu sudaro apie 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, o šiandien JAV ir ES kartu paėmus sudaro 48 proc. pasaulio ekonomikos. Jau mažiau nei 50 proc. Kalbant metaforiškai, kontrolinio paketo nebeturime, ypač sparčiai augant Kinijai, Indijai, Brazilijai, Turkijai ir kitoms valstybėms“, – sakė diplomatas.

A. Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad JAV ir ES nesutarimus turi išspręsti ir vėl lyderiauti pasaulyje. Nes tik taip bus užtikrintas demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulis.

Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.

„Jeigu norime, kad išliktų po Šaltojo karo laikų sukurtas demokratijos, taisyklių laikymosi ir teisės viršenybės pasaulis, turime laikytis vieni kitų. JAV ir Europa turi būti kartu. Vienui vieni mes ne tik kad neišlaikysime iniciatyvos, mes galime iš esmės pralošti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulį, kurį taip juvelyriškai ir atsargiai kūrėme“, – pabrėžė A. Pranckevičius bei priminė Bendžamino Franklino žodžius: „Arba mes laikysimės vieni kitų, arba mus pakars atskirai“.

Pasak A. Pranckevičiaus, ES tikrai nenori jokio karo. Ji yra pirmoji postmoderni XXI amžiaus veikėja, kuri bando valstybių nacionalinius interesus suburti į bendrą interesą, kuris atstovautų joms visoms. Kuri būtų visų interesų bendras vardiklis. Pasak diplomato, istorijoje nėra buvę kito tokio projekto.

„ES nenori jokio karo su niekuo ir nenori pakartoti tų baisių pasaulinių karų, kuriuos sukūrė Europos valstybės praėjusiame šimtmetyje. Būtent tas prisiminimas ir ta istorinė našta mus, kaip europiečius, užprogramavo taikiai per kompromisą ir bendro dialogo būdu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje siekti sprendimų ir skatinti taikaus dialogo kultūrą“, – sako A. Pranckevičius.

Anot diplomato, šiame kontekste ES bet kokie prekybos karai yra labai nenaudingi.

„Nėra kito tokio fenomeno pasaulyje, kur valstybės savanoriškai atiduoda dalį savo suvereniteto, deleguoja galių į tarpnacionalinę instituciją, kad jų pačių interesai būtų geriau apsaugoti, geriau atstovaujami ir vykdomi globaliai. Šiame kontekste prekybos karai ES yra be galo nenaudingi, nes mūsų visų interesai yra tarpusavyje susiję“, – sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, prekybos karai ES yra pavojingi dėl galimo lyderiaujančios pozicijos praradimo pasaulio ekonomikoje.

„ES veikia atvirų sienų ir atviros prekybos vidaus rinkoje pagrindu. Taip pat stengiasi atverti prekybą su visu pasauliu. Dėl to iš esmės ES yra pasaulio prekybos superžaidėja, kuri turi daugiausia prekybos sutarčių pasaulyje ir daugeliui svarbiausių ekonominių žaidėjų yra pagrindinė prekybos partnerė. Šiame kontekste Europai prekybos karai yra labai pavojingi“, – teigė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, JAV įvedus muitų tarifus, ES pasielgė priešingai. Ji ir toliau plečia prekybos kelius visame pasaulyje.

„ES, užuot ėjusi tuo pačiu keliu kaip JAV prezidentas, užuot ėmusis ekonominio protekcionizmo kelio ir pradėjusi ginti savo interesą kitų valstybių sąskaita, elgiasi atvirkščiai – rodo tikėjimą laisva prekyba ir PPO ir per pusantrų metų startavo su daugeliu laisvosios prekybos sutarčių – nuo Japonijos iki Australijos. Tuo mes demonstruojame tikėjimą pasaulio prekybos sistema. Sudarydami naujas sutartis plečiame ir Europos prekybos diplomatijos pajėgas“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Diplomatas pažymėjo, kad ES prekybos sutartis su Kanada jau baigta, dabar ji yra ratifikuojama ES valstybių narių. Antradienį ES pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Japonija. Tai yra vienas didžiausių prekybos susitarimų pasaulio istorijoje. Ji bus pateikta ratifikuoti ES parlamente, ES Vadovų Taryboje bei Japonijos parlamente. ES taip pat yra stipriai pažengusi derybose su Australija, Naująja Zelandija, Meksika bei Mercosur.

Pasak diplomato, ES supranta, kad institucijos, kurios buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, jau reikalauja reformos ir pokyčių. Ne tik Jungtinės Tautos, kurias dažnai kritikuoja JAV prezidentas, bet, be jokios abejonės, ir PPO. Būtent dėl to per pastarąjį viršūnių tarybos susitikimą birželio 28 dieną Briuselyje ES vadovai savo išvadose pasiūlė kelius, konkrečius kelius, kaip gali būti reformuoja PPO.

„Tam, kad ji būtų efektyvesnė, kad ji būtų demokratiškesnė, kad geriau atspindėtų jos narių interesus ir tam, kad iš tikrųjų JAV prezidento baimės ir lūkesčiai būtų atspindėti“, – sakė A. Pranckevičius.

JAV pirmadienį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PSO taisyklėms.

Europos namai. Slaptai.lt nuotr.

PPO įteiktas skundas nukreiptas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą – ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija – birželio 21-ąją, ES – birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos – birželio 5-ąją.

Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 06:00

Keturių Vidurio Europos šalių, dar vadinamų Višegrado grupe, vadovai ketvirtadienį pareiškė nedalyvausią neformaliame Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio organizuojamame susitikime, kurio metu ketinama aptarti migracijos klausimą.

Kalbėdamas po Budapešte vykusio Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos lyderių susitikimo, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį planuojamą susitikimą pavadino „nepriimtinu“ ir pridūrė: „Mes nedalyvausime – jie nori atgaivinti siūlymą, kurį jau esame atmetę.„

Tuo metu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad J.-C. Junckerio organizuojamas susitikimas „prieštarauja įprastai ES tvarkai“, o tinkama vieta aktualiems klausimams aptarti yra kitą savaitę Briuselyje vyksiantis ES viršūnių susitikimas.

Be Višegrado grupės narių, Budapešte vykusiame susitikime dalyvavo ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. Jis prisidėjo prie raginimų kurti griežtesnę Europos migracijos politiką.

„Mums reikia Europos, kuri galėtų mus apginti“, – po susitikimo sakė S. Kurzas.

„Turime stiprinti „Frontex“, saugoti savo išorines sienas ir užtikrinti laisvę (Bendrijos) viduje“, – pridūrė kancleris.

Višegrado šalys, kaip ir S. Kurzas, migracijos klausimu tradiciškai laikosi griežtosios linijos ir atmeta visus siūlymus pabėgėlius ES narėms paskirstyti privaloma tvarka.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-22

 

Gazprom. Scanpix nuotr.

Europos Komisija paskelbė išvadas tyrime dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje 2004-2012 m.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvos iniciatyva pradėtas vienas didžiausių EK antimonopolinių tyrimų turės teigiamą įtaką nuolat kontroliuojant „Gazprom“ elgesį Europos dujų rinkoje. Tačiau Lietuvai, dėl iš esmės pasikeitusios situacijos dujų rinkoje, pasiekti įsipareigojimai mažiau aktualūs.

„Mes vertiname tai, kad Europos komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Pasak energetikos ministro, be to, kad bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas, EK turės dar ir konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės mechanizmą.

„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda. Žinoma, kad per tą ilgą laiką, kol vyko tyrimas, situacija Lietuvos dujų rinkoje pasikeitė iš esmės, nes pasistačius SGD terminalą Klaipėdoje, nebeliko rusiškų dujų monopolio ir nebeturime ilgalaikių dujų kontraktų su „Gazprom“. Todėl šie „Gazprom“ įsipareigojimai šiandien Lietuvai yra mažiau aktualūs. Vis tik Rusijos kompanijai tai yra labai aiškus signalas, kad diktuoti sąlygų taip, kaip buvo galima anksčiau, ji nebegalės“, – sako energetikos ministras.

Pasak ministro, EK pasiekimai leidžia užkirsti kelią „Gazprom“ piktnaudžiavimui ateityje, tačiau praeities klausimas – žalos kompensacija – lieka neišspręstas.

„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sako energetikos ministras.

EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus. Jo veiksmus aktyviai skatino Lietuvos Vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 06:05

ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestaeger. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) paskelbė sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Ji pateikė koncernui tolesnės veiklos nurodymus, tačiau baudų nepaskyrė. Jos numato, kad, jeigu „Gazprom“ pažeis nurodymus, EK galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos.

EK tyrimas dėl „Gazprom“ dominuojamos pozicijos kai kuriose Europos valstybėse truko septynerius metus.

Rusijos dujų kompanijai grėsė apie 8 mlrd. eurų baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose.

Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva yra patyrusi apie pusantro milijardo eurų nuostolį.

EK ketvirtadienį paskelbtame sprendime rašoma, kad „Gazprom“ yra dominuojanti dujų tiekėja daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

2015 m. balandį EK bendrovei „Gazprom“ išsiuntė prieštaravimo pareiškimą – pateikė preliminarią nuomonę, kad „Gazprom“ pažeidžia Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles, taikydama bendrą Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų skaidymo pagal nacionalines sienas strategiją aštuoniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje). Pasinaudodama šia strategija, „Gazprom“ galėjo penkiose iš tų valstybių narių (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) nustatyti aukštesnes dujų kainas.

Ketvirtadienio EK sprendimu nutraukia šiuos „Gazprom“ veiksmus ir nustato keturis teisiškai privalomus įsipareigojimus, kuriais iš esmės keičiami veiklos metodai Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose.

Pirma, nebegalima sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas: „Gazprom“ privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.

Antra, prievolė palengvinti dujų tiekimą į izoliuotas rinkas ir iš jų: „Gazprom“ sudarys sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių (Baltijos šalys ir Bulgarija), ir iš jų.

Trečia, struktūrinė konkurencingos dujų kainos užtikrinimo tvarka: atitinkamiems „Gazprom“ klientams suteikiama veiksminga priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, visų pirma, suskystintų dujų prekyvietėse.

Ketvirta, nebegalima naudotis dominuojama padėtimi dujų tiekimo rinkoje: „Gazprom“ nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.

Jei bendrovė kurį nors šių įsipareigojimų pažeistų, EK galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos, be būtinybės įrodyti, kad buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės.

„Apskritai, reali konkurencija Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose priklauso ne tik nuo ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo, bet ir nuo to, kaip investuojama į įvairesnį dujų tiekimą ir ar energetiką reglamentuojantys Europos ir nacionalinės teisės aktai tiksliai atitinka poreikius ir tinkamai įgyvendinami. Todėl vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų – sukurti Europos energetikos sąjungą“, – rašoma EK pranešime.

Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigia, kad ketvirtadienio sprendimu panaikinamos „Gazprom“ sudarytos kliūtys, trukdžiusios laisvai tekėti dujų srautams Vidurio ir Rytų Europoje.

„Kaip visada, šioje byloje siekiama ne pirštu badyti verslą, bet pasiekti Europos vartotojams ir įmonėms naudingiausią rezultatą. Šiuo sprendimu taškas dar nepadėtas: iš tikrųjų šiandien pradedame užtikrinti, kad „Gazprom“ vykdytų įsipareigojimus“, – pranešime cituojama M. Vestager.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad EK sprendimas nebausti „Gazprom“ būtų keistas.

Informacijos šaltinis – ELTA

201805.25; 05:45

Naujasis dešiniosios pakraipos Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, siekiantis pataisyti įtemptus santykius su Europos Sąjungos (ES) partneriais, antradienį vykdydamas didžiulę ministrų kabineto pertvarką atleido gynybos ir užsienio reikalų ministrus.

Postų neteko ne tik prieštaringai vertinamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, bet ir aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministrai. Apie tai buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Gynybos ministro pareigos atiteko vidaus reikalų ministro pareigas ėjusiam Mariuszui Blaszczakui. Tuo tarpu užsienio reikalų ministro pavaduotojui Jacekui Czaputowicziui skiriamos užsienio reikalų ministro pareigos, o Henrykui Kowalczykui atiteko aplinkos ministro postas. Vykdant pertvarką, taip pat buvo pakeisti sveikatos apsaugos ir skaitmeninimo ministrai.

Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas skris į Briuselį pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu. Pokalbiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas precedento neturinčiai ES drausminei procedūrai prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.10; 06:23

Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje.

Ketvirtadienį už šį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko pateiktą dokumentą po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 2 ir 2 parlamentarai susilaikė. Seimas buvo linkęs toliau šį projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė apsvarstyti jį anksčiau.

Nutarimo projekte pasiūlyta Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl galimybės pakeisti Direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Taip pat siūloma, esant poreikiui, pavesti valstybės institucijoms pagal kompetenciją atlikti Lietuvos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo.

Seimo narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos sakė, kad šią problemą kelia ne tik Lietuva, jo duomenimis, kreiptis į EK šiuo klausimu taip pat ketina laiko nebenorinčios sukioti Suomija ir Lenkija.

Projektą pateikęs M. Puidokas taip pat siūlo pripažinti netekusiu galios Lietuvos Seimo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Lietuvoje, kaip visoje ES, vasaros laikas kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.

Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.08; 02:00

Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neseniai vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų, Seimo narys Tomas Tomilinas portale Delfi publikavo straipsnį „Dar kartą apie žemės pardavimą, arba kodėl pjauti reikia tik devynis kartus pamatavus“.

Jame nuskambėjo atsakymas, koks esminis skirtumas skyrė prieš trejus metus vykusio Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorius nuo vangokai prie parašų rinkimo prisidėjusios, bet iš to milžinišką politinę naudą gavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Esminis skirtumas – tai intencija, kuri skatino rengti visuotinį Referendumą.

Kadangi buvau vienas iš Referendumo dėl žemės nepardavimo iniciatyvinės grupės koordinatorių, galiu drąsiai tvirtinti, kad didžiosios dalies visuomenininkų, kuriuos po viena vėliava suvienijo šviesios atminties ūkininkas Pranciškus Šliužas, pagrindinis tikslas buvo, kad Lietuvos žemė, aplaistyta mūsų protėvių prakaitu ir krauju, liktų lietuvių tautos nuosavybe. Kad jos nuosavybėn negalėtų įsigyti kitataučiai, kitų valstybių piliečiai. Kitaip tariant mus jungė šūkis „Lietuvos žemė tik lietuviams ir Lietuvos piliečiams!“

O LVŽS atstovas Tomas Tomilinas gana aiškiai savo straipsnyje išreiškė savo atstovaujamos politinės jėgos tikslus: „… vienas pamatinių mūsų, LVŽS, siekių – išvengti spekuliacijos žemės ūkio paskirties žeme bei sudaryti sąlygas žemės ūkiu užsiimti visiems to norintiems…“

Jaučiate intencijos skirtumą? Taip, ji yra esminė, vieniems svarbu žemė kaip tautos vertybė, krauju aplaistyta nuosavybė, kitiems tik spekuliacijos stabdymas ir galimybė visiems norintiems, gal net pabėgėliams iš Afrikos, ją įsigyti už prieinamą kainą. Tik dabar, prabėgus beveik ketveriems metams po Referendumo parašų rinkimo, paaiškėjo, kodėl LVŽS prie šios iniciatyvos prisidėjo tik simboliškai ir beveik nepanaudojo savo kaip politinės partijos administracinių resursų – nesutapo galutinis tikslas, intencija. Tačiau tai nesutrukdė šiai partijai sėkmingai pasinaudoti Referendumu kaip tramplynu į politinį Olimpą, pradžioje aktyviai savo rinkiminėje reklamoje naudojant žemės nepardavimo užsieniečiams temą rinkimuose į Europos parlamentą, taip padedant stiprų pamatą 2016 metų Seimo rinkimų sėkmei.

Kaimo keliukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet apie viską iš eilės. Prieš ketverius metus šiuo laikotarpiu keli tūkstančiai Lietuvos patriotų darbavosi iš peties – buvo pats parašų Referendumo dėl žemės nepardavimo užsienio šalių piliečiams rinkimo įkarštis. Tuo metu valdžios žmonės tik patyliukais šaipėsi iš tokių paprastų žmonių iniciatyvų. Nes niekas nesitikėjo, kad marga tiek politinėmis pažiūromis, tiek socialine padėtimi iniciatyvinė grupė, vadovaujama skardžiabalsio ūkininko – žurnalisto Pranciškaus Šliužo, surinks mūsų Konstitucijoje numatytą parašų kiekį, reikalingą norint surengti referendumą „iš apačios“.

Iniciatyvinė grupė neturėjo nei lėšų, nei administracinių resursų, nei elementarios struktūros. Tačiau įvyko skruzdėlyno efektas, bendram tikslui susivieniję skirtingi žmonės atnešė po šapelį ir per tris mėnesius buvo surinkta daugiau kaip 320 000 Lietuvos piliečių parašų.

Vėliau sekė ilga kova dėl parašų pripažinimo teisėtais, parašų tikslinimas, panašus į pasaką apie piktą pamotę, išvariusią našlaitėlę viduryje žiemos rinkti žibučių. Tik pamotės vaidmenį šiuo atveju atliko nepakeičiamasis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, o našlaitėlės rolė atiteko Referendumo iniciatyvinei grupei ir šimtams jos pagalbininkų. Tačiau su Dievo pagalba stebuklas įvyko, parašus „piktoji pamotė“ Zenonas buvo priverstas pripažinti, tada Seimas po ilgų trypčiojimų paskelbė Referendumo datą – birželio pabaigoje.

Nepatogesnės datos referendumui tikriausiai nebuvo įmanoma sugalvoti – kaime šienapjūtės įkarštis, mieste atostogų laikotarpis, žmonėms ne politika galvoje. Ir kasdien per radiją, per TV ir internetinėje žiniasklaidoje visas politinis „elitas“ gąsdina tautą. Neikite į Referendumą, išmes mus iš Europos Sąjungos, ateis pikti rusai, supirks pusvelčiui žemę vietiniai žemgrobiai, tokius ir panašius baubus piešė ir politinė pozicija, ir opozicija, o nūnai neslepiantis ambicijų dalyvauti Prezidento rinkimuose laisvų pažiūrų ir elgesio jaunimėlio numylėtinis Andrius Tapinas net siūlė jaunimui savo pilietinį aktyvumą užkasti giliai į žemę su kvietimo į referendumą lapeliu.

Lietuvos laukai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visuotinis gąsdinimas ir baubų piešimas pasiekė tokią stadiją, kad Referendumo priešininkai kaime žmonėms melavo, kad laimėjus referendumui nebus galima šulinių savo kiemuose kasti ir žvyro bei smėlio karjerai bus uždrausti, o iš karto po šio Referendumo Vilnijos lenkai paskelbs savo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Lietuvos, kuriame kažkodėl didžioji dalis Lietuvos piliečių palaikys šią idėją. Dabar tai sukelia tik juoką, bet tada žmonės buvo sukiršinti, išgąsdinti ir nebežinojo, kuo čia jiems labiau tikėti.

Taigi tuometinei Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pasiūlius referendumą surengti vidurvasaryje, jis iš karto buvo pasmerktas, o kartu buvo iššvaistyta apie 13 milijonų litų, kuriuos buvo galima sutaupyti rengiant Referendumą su Europos parlamento rinkimais ir Prezidento rinkimų antruoju turu. Bet valdžia išsigando, į šiuos rinkimus susirenka daugiau žmonių, o jei jie sugalvos pareikšti savo valią ir Referendumo klausimais, gali įvykti tai, ko „elitas“ nelaukė.

Tačiau kad ir kaip džiūgavo tuometiniai Referendumo oponentai, kad jis neįvyko, bet Pranciškus Šliužas su bendraminčiais bent vieną savo tikslą pasiekė – apgynė lietuvių teisę į Lietuvos žemę. Seimas bijodamas, kad žmonės palaikys Referendumą, dar gegužės mėnesį priėmė griežtus įstatymus, kurie de facto apribojo užsienio šalių piliečių teisę įsigyti dirbamos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šie įstatymai buvo praminti saugikliais ir plačiai paviešinti viešose diskusijose su Referendumo iniciatoriais, teigiant, kad kai yra tokie saugikliai, Referendumas nebeturi prasmės. Referendumo iniciatoriai buvo pravardžiuojami paranojikais, kai bandė argumentuoti, kad Seimui priėmus saugiklius, Seimas juos bet kada gali ir atšaukti, o Referendumo priimti saugikliai būtų įrašyti Konstitucijoje, kurios taip lengvai nepakeisi, šią nuostatą būtų galima pakeisti tik surengus kitą Referendumą. Kokie jie buvo tada teisūs, galime įvertinti tik dabar.

Gandrai varlinėja. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiemet, rugsėjo 25-ą dieną, mįslingomis aplinkybėmis tragiškai žuvus pagrindiniam Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriui ir koordinatoriui Pranciškui Šliužui, jau kitą dieną, rugsėjo 26-ą, rytinio posėdžio metu Seimas balsų dauguma pritarė saugiklius, priimtus 2014 metų gegužę, naikinančiam įstatymui po pateikimo.

Tai reiškia, kad dar du balsavimai ir viskas, mūsų valstybės žemė bus pardavinėjama beveik liberaliausiomis sąlygomis visoje Europos sąjungoje.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises. Būtent šiuos saugiklius ir panaikina naujasis ir Seimo narių aktyviai palaikomas įstatymas. Likimo ironija, bet Referendumo iniciatyvos dėka Seimo priimti saugikliai bus panaikinti daugiausiai politinių veidmainių partijos, kuri ta iniciatyva tik ciniškai pasinaudojo, balsais.

Julius Panka, šio komentaro autorius

Ir pabaigai norėtųsi paneigti nežinau ar sąmoningai ar dėl užsienio kalbų žinių spragų Tomo Tomilino skelbiamą netiesą apie tai, kad Latvija, gavusi perspėjimą iš Europos komisijos „besąlygiškai kapituliavo ir atšaukė visus saugiklius“. Latvija kaip tik pasielgė gudriau nei Lenkija ar Vengrija, kurios būdamos didelės ir turinčios savigarbą valstybės, nusprendė ignoruoti Europos komisijos grasinimus ir gudriau, nei nori pasielgti mūsų, kinkas prieš EK drebinantys, parlamentarai. Latvijos parlamentas, panaikindamas Europos komisijai neįtikusias žemės ūkio pardavimo saugiklių įstatymo nuostatas, įvedė daug efektyvesnį saugiklį, kuris dar rimčiau įtvirtina Latvijos žemės priklausymą latvių tautai. Latvijos Seimas šių metų vasarą priėmė reikalavimą, kad Latvijoje žemės ūkio paskirties žemę įsigyti gali tik asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą ne mažesniu kaip B2 lygiu. Dar daugiau, ta pati nuostata galioja ir juridinių asmenų, kurie nori įsigyti žemės Latvijos teritorijoje, kontrolinį akcijų paketą valdantiems akcininkams.

Pagal Europos komisijos nustatytas taisykles B2 lygiu kalbą mokantis žmogus:

Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant, yra visiškai įmanomas. Geba kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.”

Nežinau, kaip Tomas Tomilinas ir jo partiečiai, bet aš, taip gerai mokančiam lietuvių kalbą užsieniečiui siūlyčiau ne tik leisti nusipirkti žemės Lietuvoje, bet ir suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes taip gerai įvaldęs kalbą žmogus parodo, kad jam svarbus šis kraštas ir jo kultūra, kad tai nėra vienadienė spekuliacija, o labai rimti ketinimai ir ilgalaikė investicija.

2017.10.20; 05:00

Europos namai. Slaptai.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) ateities, bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis ir svarbiausius energetikos politikos klausimus aptarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rygoje susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmuoju viceprezidentu Fransu Timermansu (Frans Timmermans).

„ES šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau tikiu, kad dirbdami kartu vieningai ir kryptingai galėsime dar labiau sustiprinti Europą bei piliečių pasitikėjimą ES“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pažymėjo, kad būtina laikytis vieningai ir toliau tęsti paramą reformų procesams Rytų partnerystės šalyse.

„Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais išlieka vienu svarbiausių prioritetų, kurio nebegalime atidėlioti. Lietuva yra pasirengusi imtis lyderystės šiuo klausimu. Atliktos studijos parodė, kad sinchronizacija per Lenkiją yra pigiausias ir efektyviausias būdas“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis akcentavo EK paramos svarbą įgyvendinant šį ambicingą projektą.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, L. Linkevičius pokalbio metu iškėlė klausimą dėl Astravo AE Baltarusijoje projekto. Jis paragino ES būti vieningai ir labai aiškiai reikalauti, kad būtų laikomasi visų tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosauginių standartų. Ministras pažymėjo, kad Lietuva įstatymais yra įtvirtinusi savo poziciją dėl elektros energijos iš nesaugių elektrinių.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su būsima ES finansine perspektyva, įvardinti Lietuvos prioritetai būsimų derybų metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.01; 00:01

Su oficialiu vizitu Lenkijoje viešintis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) pažadėjo šaliai savo solidarumą konflikte su Europos Sąjunga (ES).

Po susitikimo su Lenkijos vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) jis penktadienį Varšuvoje sakė, kad ES elgesys Lenkijos atžvilgiu prilygsta „inkvizicijai“ ir rodo „pagarbos stoką“, praneša agentūra AFP.

Europos Komisija pernai pradėjo teisinės valstybės principų vertinimo Lenkijoje procedūrą. „Vengrija niekuomet nerems tokios elgesio“, – pabrėžė V. Orbanas.

Lenkijos premjerė B. Šydlo pažymėjo vienybę su Vengrija ES politikos klausimais. Šalys esą turi bendrą poziciją dėl „imigracijos krizės“ bei saugumo klausimais. „Kelias, kurį mes pasirinkome dėl nelegalios imigracijos, pasirodė esąs teisingas“, – kalbėjo premjerė.

V. Orbanas sakė, kad ES yra dvi grupės: viena yra už imigraciją, kita mieliau nori savo demografines problemas spręsti šeimai palankia politika. ES ateitis esą priklauso nuo to, kaip šios grupės susitars. Vengrija, pasak V. Orbano nenori tapti imigracijos šalimi, kurioje greta gyvena „įvairios gyventojų grupės“ ir „įvairios civilizacijos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:05

Šeštadienį Europos Komisija (EK) pradėjo teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl jos vyriausybės bandymų pažeisti teisėjų nepriklausomumo principą, informuoja „Reuters“.

Varšuvai duotas vienas mėnuo pateikti savo atsakymus.

Europos Sąjungos (ES) komisarai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą nuspendė šį trečiadienį. Tai buvo pirmasis žingsnis teisiniame procese, kurio finalas gali įvykti ES aukščiausiajame teisme – ES Teisingumo Teisme.

EK nerimauja dėl naujais įstatymais Lenkijos teisingumo ministrui suteikiamos galios veikti visiškai savo nuožiūra – pratęsti pensinio amžiaus sulaukusių teisėjų mandatus, taip pat skirti ir atleisti teismų pirmininkus ir t.t.

„Naujosios taisyklės leidžia teisingumo ministrui daryti įtaką paprastiems teisėjams, remiantis miglotu kriterijumi dėl jų mandato pratęsimo. Tokiu būdu pažeidžiamas teisėjus nuo atleidimų saugantis principas“, – teigiama EK šeštadienį išplatintame pranešime.

Bet to, EK nepatenkinta ir lenkų planuojamu skirtingu moterų ir vyrų teisėjų išėjimo į pensiją amžiumi, atitinkamai 60 ir 65 metų.

EK teigimu, Lenkijoje stumiamas teisės aktas pakerta teisėjų nepriklausomumo principą ir laužo ES sutarties nuostatas.

Kiek anksčiau, atlikdama atskirą teisinės valstybės stebėsenos procedūrą, EK nusiuntė Lenkijai naują rekomendaciją, kuria prašo išspręsti kelias jos nurodytas problemas. Užklausą Lenkijai EK pateikė dar 2016-ųjų metų pradžioje ir Varšuvai davė mėnesį į ją atsakyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 06:00

Filosofas Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt portalo nuotr.

Vytautą Radžvilą jaunystės metais pažinojau kažkiek ir asmeniškai, tačiau bėgant laikui dėl įvairių aplinkybių pažinties sentimentai išblėso. Tą iškart noriu pažymėti, nes čia ruošiuosi laikytis įsisąmonintai neutralaus požiūriu ir, kaip atrodo, tai padaryti man nebus sunku.

Tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to privalau rasti tiesą kažkur per vidurį tarp dviejų konfliktuojančių pusių, besivaržančių  retorikos pratybose. Žiūrint į įsiplieskusio konflikto esmę, tik aklas gali nepastebėti, kad profesorių V.Radžvilą buvo užsimota pažeminti pačiu skaudžiausiu ir niekingiausiu būdu, t. y. užsiundant studentus, drauge neabejotinai buvo numatyta ir tai, kad anas dėl savo charakterio nesugebės tyliai nuryti nuoskaudos, o čia atsiras patogi proga išjuokti ir bukai pasišaipyti, išviešinus situaciją.

Taigi prisipažinsiu, kad pašalietį užveda, įtraukia į ginčo sūkurį visų pirma tai, kad V.Radžvilo oponentai šioje situacijoje dedasi visiškai nekaltomis avelėmis, klapsinčiomis didelėmis blakstienomis. Tačiau žiūrint net visiškai formaliai verčia nustebti faktas, kad kažkada aukštos reputacijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) aplinka dabar šitaip sukiaulėjo.

Nežinau, kaip kiti tai gali pernešti be moralinių nuostolių, bet mane tiesiog siutina TSPMI administracijos apsimestinis nesugebėjimas suprasti, kad prieš V.Radžvilą, garsėjantį savitu požiūriu į Europos Sąjungą, skundą organizavo magistrantūros studentė, dirbanti Europos  Komisijos (EK) atstovybėje Lietuvoje.

Kam dabar reikia apsimesti durneliais, nesuprantančiais, kad tokie skundai yra netoleruotini dėl interesų konflikto. Arba mus visus laiko kvailiais, kuriuos galima apvynioti aplink pirštą, reikalo esmę paskandinus tuščiose kalbose. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė, norime to ar nenorime, bet minimu atveju buvo negailestingai pažeista EK reputacija, per atstovybės darbuotoją įpainiojant institucijos vardą į idiotišką cenzūros skandalą. Kaip atrodo bent man, tai pirmas kartas, kai EK vardas gali būti siejamas su kitaminčių persekiojimu. Tikėkimės, kad Europos parlamento atstovai Lietuvoje taip pat kažkaip sureaguos, bandydami atstatyti užgautą institucijos garbę.

TSPMI  direktoriaus pavaduotoja, žiūrėdama avies akimis, tarsi niekas niekur, porina, kad V.Radžvilas neva pažeidė kažkokias etikos normas, nesugebėjęs nuslėpti studentės, atsidūrusios skandalo epicentre, vardo ir pareigų. Tačiau magistrantūros studentė, kelianti kvalifikaciją, kartu atsakingos institucijos darbuotoja nėra mažas vaikas, o suaugęs žmogus privalo suprasti, kokia sunki yra niekšybės našta. Apskritai šioje situacijoje labiausiai vimdo tai, kad pigius interesus bandoma pridengti kalbomis apie studijų kokybę, studentų teises ir universiteto gyvenimo demokratizaciją, – taip yra išniekinami žodžiai. Vilniaus universitetas, teisėtai laikomas Lietuvos universitetų lyderiu, pastaraisiais metais pradeda vis labiau garsėti melaginga dvasia, kai čia aukščiausius akademinius postus pelno vidutinybės arba net menkystos, o studentai vis dažniau yra įpainiojami į darbuotojų intrigas prieš kolegas. Tai labai panašėja į atvejį, kai po išpudruotu peruku laksto utelės.

Neapsimetinėkime, nesunku nuspėti, kad studijų kokybė greitai suprastės iki karikatūrinio lygio, jeigu dėstytojų atestacijos rezultatus vis labiau lems studentų balsas. Tai tikrai ne demokratizacija, o nešvankus išsidirbinėjimas.

Labai nerimtai atrodo žodžiai, kad  V.Radžvilo kurso niekas neuždraudė, o neva buvo pakeistas tik kurso statusas iš privalomo į laisvai pasirenkamą. Na, pagalvokime visi, kad turėjo atsitikti kažkas baisaus, jeigu legendine erudicija garsėjančio profesoriaus kursas „Europos  idėja“ padaromas laisvai pasirenkamu Europos studijų magistrantūros programos studentams. Iš tiesų, malūnų gatvė tampa be malūnų, mėnulio gatvė be mėnulio, o pasakos be brolių Grimų.

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius

Kaip atrodo bent man, neteisingai elgiasi tie stojantys V.Radžvilo pusėje žmonės, kurie akcentuoja faktą, kad buvo užsimota prieš vieną iš Sąjūdžio organizatorių. Iš tiesų, Sąjūdis čia, kaip kartais sakoma, ne prie ko. Daug svarbiau žinoti, kad minimas profesorius yra studentų klasikine to žodžio reikšme, t. y. išminties tikrai siekiančių jaunuolių labai gerbiamas žmogus. Tai žinau ne tik iš nuogirdų, tai man liudija artimi žmonės, tai galiausiai ne taip seniai minėjo kažkas iš administracijos, pranešdamas, kad geriausiais dėstytojais institute studentai paeiliui renka  visados V.Radžvilą arba A.Jokubaitį.

Ar  V.Radžvilas yra toks užkietėjęs euroskeptikas, kaip kartais sakoma? Gal ir taip, nepulsiu čia įrodinėti priešingai. Tačiau dar svarbiau yra pastebėti, kad kritinė dalyko inventorizacija nesunaikina dalyko esmės. Tarkime, I.Kanto grynojo ir praktinio proto kritikos, nesumažina, bet, priešingai, padaugina to proto. Neabejoju, kad ir V.Radžvilo kursas „Europos idėja“ padaugina Europos mūsų padangėje.

Galop, baigiant, pasakysiu dalyką, kuris tikriausiai nepatiks pačiam V.Radžvilui. Esu įsitikinęs, kad ir kritinė Europos Sąjungos idėjos inventorizacija, nuvalant pelėsius, pasitarnauja ne tik subalansuoto požiūrio atstatymui, bet ir susivienijimo gyvybingumo palaikymui. Kad ir kaip žiūrėtume, tokia kritika yra prasmingesnis dalykas nei lėkšta apologetika.

2017.07.17; 10:37

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą.

Jį suerzino tai, kad debatuose Strasbūre posėdžio salė buvo pustuštė.

„Europos Parlamentas yra juokingas, labai juokingas“, – pareiškė Ž. K. Junkeris. 

EPA – ELTA nuotraukoje – Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris.

2017.07.04; 16:11

Europos Komisija, anot šaltinių, dėl atsisakymo priimti pabėgėlius pradės nagrinėti sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją. Šioms šalims bus išsiųsti atitinkami formalūs raštai, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė ES atstovai. 

Komisija kaltina Lenkiją, Čekiją ir Vengriją nedalyvaujant pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos priėmime, kaip 2015 metų rugsėjį buvo nuspręsta daugumos ES valstybių. ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) antradienį Strasbūre ketina surengti spaudos konferenciją šia tema. Sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūra gali baigtis pinigine bauda atitinkamai šaliai.

Komisaras pradėti procedūrą grasino jau gegužę. Iš viso pagal ES kvotas į Bendrijos šalis turi būti paskirstyta 160 000 pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos, į kur pabėgėlių krizės įkarštyje 2015 ir 2016 metais atvyko ypač daug migrantų. Tačiau iki šiol kitos ES šalys priėmė tik 20 000 pabėgėlių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.13; 04:00

Europos Komisija (EK) paskelbė Lietuvos 2016 m. biudžeto projekto vertinimą, kuris atliktas analizuojant Lietuvos 2016 m. biudžeto projekte suplanuotus rodiklius, taip pat pačios Komisijos sudarytas Lietuvos 2016 m. biudžeto rodiklių projekcijas.

EK savo išvadoje pažymi, kad 2016 m. Lietuvos biudžeto projektas yra parengtas pagal patikimas makroekonomines prielaidas. Pagal ES reglamentą Komisija iki spalio 30 d. turėjo teisę šaliai-narei grąžinti 2016 m. biudžetą kaip neatitinkantį Stabilumo ir augimo paktų reikalavimų, tačiau Lietuvos biudžetas nebuvo grąžintas. Komisija taip pat neprašė Lietuvos koreguoti biudžeto projekto kaip tokiais atvejais numatyta ES procedūrose.

Continue reading „Europos Komisija: Lietuvos biudžetas suplanuotos realistiškai, tačiau reikia nenukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių“

« 1 2 »

Šį šeštadienį gyva žmonių grandinė simboliškai apjuosė Vilniuje reziduojančias Europos Komisijos atstovybę ir Ukrainos ambasadą. Akcijos iniciatoriai siekė suburti bent jau 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Vakarietiškai Ukrainos krypčiai solidarumą pareikšti susirinko gausus būrys Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, jaunimo organizacijų.

2014.01.25; 15:02

gazprom

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ofi­cia­liai pra­dė­jo ty­ri­mą, ar Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų kon­cer­nas „Gaz­prom“ ne­si­nau­do­jo do­mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ko­se, taip pa­žeis­da­mas an­ti­mo­no­po­li­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tai­syk­les.

Spren­di­mas pra­dė­ti ty­ri­mą ne­ro­do, ko­kia ga­li bū­ti jo baig­tis, ta­čiau tai reiš­kia, kad jam bus ski­ria­mas pri­ori­te­ti­nis dė­me­sys. Sa­vo veiks­mais Ru­si­jos kon­cer­nas ga­lė­jo pa­žeis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­tar­ties 102 straips­nį. EK at­lie­ka ty­ri­mą dėl tri­jų ga­li­mą kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­čių veiks­mų Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Nu­ro­do­ma, kad „Gaz­prom“ ga­lė­jo skai­dy­ti du­jų rin­ką, truk­dy­da­mas lais­vam du­jų tie­ki­mui per ES ša­lių te­ri­to­ri­ją, ga­lė­jo truk­dy­ti di­ver­si­fi­kuo­ti du­jų tie­ki­mą, o su­sie­da­mas gam­ti­nių du­jų ir naf­tos kai­nas, ga­lė­jo nu­sta­ty­ti ne­tei­sin­gas kai­nas klien­tams.

Continue reading „Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo“

natali

Įkvepiančios istorijos gali keisti pasaulį. Pasaulinę spaudos laisvės dieną Komisija paskelbė žurnalistų konkursą 2011 m. Lorenzo Natali premijai laimėti. Premija skiriama už geriausius rašytinius, radijo ir televizijos žurnalistų darbus vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių visame pasaulyje tema.

„Tūkstančiai žurnalistų kasdien rizikuoja gyvybe, pranešdami apie konfliktus, humanitarines krizes arba tiesiog pasakodami apie žmonių gyvenimus. Tebėra pernelyg daug pasaulio vietų, kuriose spaudos laisvė ribojama arba pažeidžiama – per savo kadenciją toliau ginsiu šią žmogaus teisę, – teigė už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas. – Todėl labai didžiuojuosi skelbdamas kasmetinį konkursą Lorenzo Natali premijai laimėti – bus apdovanoti vieni talentingiausių žurnalistų, rengiantys reportažus vystymosi klausimais ir prisidedantys prie mūsų kovos su skurdu.“

Continue reading „Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kviečia dalyvauti konkurse Lorenzo Natali premijai laimėti“