Latvijos saugumo emblemaLatvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Latvijoje saugumo institucijos sulaikė keturis asmenis, įtariamus bendradarbiavus su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST). Šie Latvijos piliečiai FST pavedimu vykdė veiklą, nukreiptą prieš Latvijos ir jos gyventojų saugumą, penktadienį Rygoje pranešė šalies saugumo policija. Pateiktais duomenimis, rugpjūčio 1 d. prieš įtariamuosius pradėtas baudžiamasis procesas. Trys jų lieka sulaikyti.
Per kratas 14 vietų visoje šalyje konfiskuota daug duomenų laikmenų ir dokumentų. Be to, rasta, kaip manoma, strateginės reikšmės įrangos, kuri, anot institucijų, buvo naudojama neteisėtai operatyvinei veiklai. Dėl vykdomo tyrimo daugiau detalių neskelbiama.
FSB tave stebi dieną naktį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėja dėl užsienio šnipų veiklios Rusijoje. Užsienio žvalgybos mėgina daryti įtaką svarbiems procesams šalyje, pareiškė Kremliaus vadovas trečiadienį Federalinės saugumo tarnybos (FSB) metiniame posėdyje Maskvoje. „Su tuo reikia kovoti“, – pabrėžė jis.
Anot V. Putino, pastaraisiais metais būta vis daugiau šnipinėjimo. Žvalgyboms esą įdomi informacija, pavyzdžiui, apie politiką, ekonomiką, mokslą ir technologijas.
Rusijos žvalgyba, V. Putino duomenimis, pernai išaiškino daugiau kaip 460 užsienio agentų. V. Putinas sovietiniais metais pats buvo agentas ir prieš tapdamas prezidentu trumpai vadovavo FSB.
Anot V. Putino, Rusijos institucijos patiria ir daugiau kibernetinių atakų. Pernai suskaičiuota 17 000 tokių atvejų, prieš ketverius metus jų buvo 1 500. „Tai yra gerai suplanuotos operacijos, kurios gali rimtai pakenkti mūsų šalies nacionaliniams interesams“, – kalbėjo V. Putinas.
Liaudies deputatas, Ukrainos prezidento sūnus Aleksejus Porošenka pareiškė, kad išspausdinta informacija apie tariamus Petro Porošenkos laiškus Rusijos slaptąjai tarnybai FSB, neva išsiųstus 2007 metais, suteikė jam dingstį „prisiminti malonius gyvenimo momentus“.
Liaudies deputatas, Ukrainos prezidento sūnus Aleksejus Porošenka pareiškė Facebook‘e, jog gailisi, kad nesutiko savo žmonos Julijos ketvertą metų anksčiau.
Taip jis pakomentavo išspausdintą informaciją apie tariamus Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laiškus Rusijos Federalinei saugumo tarnybai 2007 metais.
Gruzijos televizijos kanalas Rustavi-2 sausio 13 dieną paskelbė neva tai kreipimųsi į FSB kopijas, kur tuometis liaudies deputatas Porošenka žada nebeužsiimti „antirusiška veikla“. 2007 metų vasario 3 dieną Porošenkos neįleido į Rusiją. Vėliau sužinota, kad jam uždrausta įvažiuoti į šalį. „Reguliariai lankausi Sankt Peterburge, kur gyvena mano vyresniojo sūnaus Aleksejaus žmonos tėvai“,– sakoma Rustavi-2 paskelbtame neva tai Porošenkos laiške FSB.
Ukrainos Prezidento Administracija pareiškė, jog ši informacija yra „žemo lygio klastotė ir „feikas“, pagamintas ir įmestas televizijos kompanijai Rustavi-2 būtent Rusijos specialiųjų tarnybų“. „Iškalbingiausiai apie FSB nesėkmę liudija faktas, kurį lengva patikrinti. Aleksejus Porošenka susituokė Kijeve 2013 metų rugsėjy, todėl Petro Porošenkos vyresnysis sūnus 2007 metais žmonos neturėjo“, – pranešė AP sausio 14-ąją.
„Šiandien atsirado dingstis dar kartą prisiminti malonius gyvenimo momentus. Kaip viskas prasidėjo, kai pirmą kartą pamačiau savo būsimąją žmoną per paskaitą „Strategy, Structure and Incentives„, kai mokiausi INSEAD pagal MBA programą 2011 metais. Ir visas neužmirštamas emocijas ir jausmus po to: pirmąjį pasimatymą, pasiūlymą tekėti ir pačias vestuves. Julija Porošenko, labai apgailestauju, kad nesutikau Tavęs bent jau ketveriais metais anksčiau, nes kiekviena diena su tavimi – tai laimė“, – parašė Aleksejus Porošenka.
Gruzijos televizijos kompanijos Rustavi-2 Informacijos tarnybos viršininkas Nodaras Meladzė tvirtino, kad neabejoja, jog Porošenkos laiškai, neva tai jo paties rašyti 2007 metais, tikri. Pasak televizijos kanalo atstovo, Porošenkos kreipimosi kopiją pateikė konfidencialus šaltinis. Bet Meladzė atsisakė pranešti, būtent kas yra Rustavi-2 šaltinis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad trečiadienį viename Sankt Peterburgo prekybos centrų nugriaudėjęs sprogimas buvo teroro aktas.
„Vakar Sankt Peterburge buvo įvykdytas teroro aktas“, – ketvirtadienį vykusiame susitikime su karininkais teigė V. Putinas. Apie tai pranešė naujienų agentūra TASS.
„Federalinė saugumo tarnyba neseniai užkirto kelią dar vienam planuotam teroro aktui“, – pridūrė Rusijos vadovas, bet plačiau savo teiginių nekomentavo.
Per sprogimą prekybos centre „Perekriostok“ buvo sužeista daugiau kaip 10 žmonių. Manoma, kad jį sukėlė sprogstamasis įtaisas, kurio galingumas prilygo 200 gramų trotilo. Be to, jis buvo prikimštas žalojančių elementų.
Rusijos pareigūnų parengtis sustiprinta nuo balandžio mėnesio, kai per savižudžio sprogdintojo išpuolį Sankt Peterburgo metro žuvo 12 žmonių.
Rusija pradėjo tverti tvorą tarp 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio ir Ukrainos. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų pirmojo pusmečio. Dviejų metrų aukščio tvora 50 km ilgio ruože ženklins sieną, penktadienį pranešė Rusijos agentūros, remdamosi Federaline saugumo tarnyba (FST).
Nurodoma, kad darbai atsieis daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Tvora esą garantuos Krymo gyventojų ir turistų saugumą. Tarp pusiasalio, kuris tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai, ir Ukrainos Chersono srities yra trys perėjimo postai.
2014 metų rudenį Ukraina paskelbė statysianti įtvirtinimus palei 2 000 km ilgio sausumos sieną su Rusija. Tačiau iki šiol pastatyta tik kelios dešimtys kilometrų sienos. Vadovybė Kijeve baiminasi Rusijos puolimo ir nori taip geriau apsisaugoti.
Be to, 400 km ilgio sienos ruožą Donbaso regione kontroliuoja prorusiški separatistai. Per jį, Kijevo duomenimis, separatistus, be kita ko, pasiekia ginklai ir kariai. Rusija tai neigia.
Nathan Hoad, Olga Razumovskaja, Shane Harris / The Wall Street Journal
Virtinė triukšmingų areštų Rusijoje, palietusių, kaip manoma, šalies paslaptingos Federalinės saugumo tarnybos karininkus ir kibernetinio saugumo ekspertą, paskatino žvalgus abiejose Atlanto pusėse pabandyti atskleisti šią paslaptį.
„Įtariama, kad Kremliaus slaptųjų tarnybų atstovų areštai Rusijoje gali būti susiję su rusų įsilaužimais į kompiuterius Amerikoje“, – tokią versiją palaiko Natanas Hodžas, Olga Razumovskaja ir Šeinas Harisas leidinyje „The Wall Street Journal“.
Beje, Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad areštai gali būti susiję su valstybės išdavyste.
Kai kurių veikiančiųjų ir atsistatydinusių žvalgų nuomone, „tos rusų žvalgų gaudynės pasižymi visais klasikinės vadinamojo „kurmio“ medžioklės bruožais. Ir vieni, ir kiti sakė, kad yra ir daugiau įtikinamų paaiškinimų, kodėl Rusija ėmėsi tikrinti savuosius šnipus, įskaitant ir valstybės tarnautojus, uždarbiaujančius samdant hakerius ir tuo pačiu sukeliant pavojų einamosioms žvalgybos operacijoms“, – perduoda žurnalistai.
„Kremlius paskutiniųjų dienų areštus pripažino vieninteliame miglotame pareiškime. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tikriausiai informavo apie kibernetinio šnipinėjimo atvejį, kuris aprašytas pirmuosiuose Rusijos laikraščių puslapiuose“, – praneša leidinys.
„Neatmetama galimybė, kad pagal egzistuojančią tų pranešimų perdavimo tvarką informacija prezidentui suteikta laiku“, – sakė Peskovas.
FSB nepateikė jokių išsamių komenatrų ir nieko neatsakė į oficialų The Wall Street Journal prašymą pakomentuoti.
Informacijos šaltinis: „The Wall Street Journal“ leidinys.
JAV skalūnų dujų gavybos dėka gamtinių dujų kainos vietinėje rinkoje ženkliai krito, dabar 1000 m3 dujų kainuoja 100 dolerių, tai kelis kartus pigiau negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis dujų tiekėjas yra Rusija.
Einanti JAV keliu Lenkija intensyviai vykdo skalūnų dujų žvalgybą ir 2015 metais tikisi pradėti pramoninę jų gavybą.
Šiais metais Lenkija planuoja išleisti skalūnų dujų gavybos įstatymą, kuris turėtų atverti kelią skalūnų dujų pramoninei gavybai. Naujojo įstatymo projekte skalūnų dujų gavybos įmonėms numatytas apie 40 proc. mokestis nuo grynojo pelno. Dėl tokio didelio mokesčio žvalgybą vykdančios bendrovės, kurioms suteikta teisė ir į pramoninę gavybą, sukluso ir ėmė mažinti tyrimo darbų apimtis laukdamos, koks bus naujasis įstatymas. Bet manoma, kad kompromisas bus pasiektas.
Tuo metu, kai Lenkija artėja prie skalūnų dujų gavybos, Lietuva, kaip parodė paskutiniai įvykiai, tvirtai neapsisprendė net dėl žvalgybos.
Buvęs Maskvos slaptasis agentas, perėjęs į JAV pusę, pranešė, kad už Lenkijos vadovybės žūties ties Smolensku 2010 metų balandį slypi Vladimiras Putinas, praneša Stefania Maurizzi ekskliuzyvinėje medžiagoje, paskelbtoje savaitraščio L‘Espresso svetainėje.
„2010 metų balandį Rusijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir jo artimiausia aplinka. Po kelių dienų buvęs Maskvos agentas, perėjęs į JAV pusę, pranešė, kad tai Kremliaus rankų darbas. 2010 metų birželis: slaptasis agentas miršta paslaptingomis aplinkybėmis, ir FTB (Federalinis tyrimų biuras) įslaptina su jo mirtimi susijusias detales. Neįtikėtina istorija susiklosto iš paskutiniųjų WikiLeaks bylų“, – rašo leidinys.
Aleksandro Litvinenkos tėvas, vadinęs teroristą Achmedą Zakajevą savo „broliu“ ir kaltinęs Rusijos valdžią dėl sūnaus mirties, kardinaliai pakeitė savo nuomonę bei poziciją. Jis dabar viešai teigia ir prisipažįsta, kad juo buvo pasinaudota.
Taigi paprašė jam atleisti ir priimti atgal į Tėvynę. Žodžiu, Valteris Litvinenka norėtų sugrįžti atgal į Rusiją. Jis prašo, kad oficialioji Maskva jam atleistų – leistų sugrįžti namo. Nes jis, Valteris Litvinenka, buvo labai neteisus. Italijoje 73 metų Valteris Litvinenka gyvena skurde, o Borisas Berezovskis ir Vakarų žurnalistai juo nebesidomi.
