2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.
Seimo Aplinkos komitete nagrinėtas siūlymas nuo 2023 m. liepos 1 d. uždrausti pačius galingiausius F4 kategorijos fejerverkus, kuriuos šiuo metu įsigyti, naudoti ir tiekti gali tik pirotechnikai.
Toks siūlymas sulaukia pastabų iš Lietuvos pirotechnikų asociacijos – pabrėžiama, kad Lietuva, jei būtų priimtos įvardytos įstatymo pataisos, būtų vienintelė ES šalis, draudžianti F4 kategorijos pirotechnikos gaminius. Savo ruožtu pataisos autorius socialdemokratas Linas Jonauskas, reaguodamas į išsakytą kritiką, teigia, kad dėl F4 kategorijos fererverkų greičiausiai bus priimtas kompromisinis sprendimas.
Aplinkos komitete taip pat nagrinėtas siūlymas F2 kategorijos fejerverkus, kurie dar vadinami „bambioškėmis“, leisti įsigyti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų.
Pokyčių siekiama dėl kelių priežasčių
L. Jonauskas iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad pokyčių siekiama dėl pirotechnikos gaminių neigiamo poveikio aplinkai, žmonėms ir gyvūnams.
„Pirmiausia, žmonės labai skundžiasi ir tie skundai yra kelių tipų. Vieni – dėl ramybės trikdymo, kiti – dėl psichologinių dalykų, kai kalbame, pavyzdžiui, apie laikinai Lietuvoje apsigyvenusių karo pabėgėlių trikdymą. Gyvūnų gerovės specialistai ir visuomenininkai, kurie dirba gyvūnų gerovės srityje, taip pat sako, kad fejerverkų, ypač galingų, sukeliamas triukšmas daro didelę žalą. Ir, aišku, imtis pokyčių paskatino aplinkosauginis aspektas, kuris yra bene svarbiausias – kai fejerverkai yra šaudomi, žala aplinkai vienareikšmiškai padidėja keliolika kartų“, – teigia politikas.
Taip pat, anot jo, visuomenės pasipiktinimą ir pavojų gyventojams kelia F2 kategorijos pirotechnikos gaminiai, dar vadinami „bambioškėmis“.
„Paaugliai prisiperka F2 kategorijos pirotechnikos gaminių, kuriuos tiesiog užbrėžę į degtukų dėžutę aktyvina ir meta po kojomis. Dėl to ir gyvūnai, ir žmonės yra patyrę įvairiausių trikdymų. Galiausiai petardų sprogdinimas pasibaigia ir įvairiais sužalojimas, kai nepilnamečiai neįvertina situacijos. Būna, kad tie pirotechnikos gaminiai sprogsta ir rankose“, – įvardija L. Jonauskas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad visus kitus pirotechnikos gaminius, kurie šiuo metu yra leidžiami, bus galima naudoti ir toliau.
„Visi kiti pirotechnikos gaminiai, kuriuos naudoja gyventojai, lieka jų atsakomybėje. Kalbu apie per asmenines, valstybines ar kitas šventes šaudomus fejerverkus, – patikslina jis, – tie asmenys, kurie yra sąmoningi, supranta, kad tai yra beprasmis pinigų leidimas į dangų, ir atsisako tų priemonių, ieško alternatyvų, lazerių ir t. t. Kiti, kurie norės, kol kas Lietuvoje galės jas ir toliau naudoti be apribojimų“.
Pirotechnikų asociacija siūlymui negaili kritikos
Savo ruožtu Lietuvos pirotechnikų asociacijos vadovas Ovidijus Barkauskas pranešime žiniasklaidai teigia, kad profesionalių fejerverkų (F4 kategorijos) naudojimas nėra uždraustas nė vienoje ES šalyje – tai reglamentuoja ES Direktyvos 2013/29/ES nuostatos. O. Barkausko teigimu, fejerverkų tarša yra itin momentinė, koncentruota dideliame aukštyje, trumpalaikė ir labai lokalizuota, be to, juos gaminant jau pradėtos naudoti ir perdirbamos bei aplinkai draugiškos medžiagos. Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotrauka
„Remiantis mokslininkų chemikų tyrimais, būtent profesionalūs fejerverkai yra mažiausiai pavojingi, nes jų naudojimo vieta yra reglamentuojama, o triukšmo lygis kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo leidžiamų profesionalių fejerverkų vietos iki fejerverkus stebinčių žiūrovų, – pabrėžia O. Barkauskas. – Vokietijos ir Lietuvos mokslininkų chemikų atlikti tyrimai rodo, kad fejerverkų įtaka klimato kaitai yra neapčiuopiamai maža – jų poveikis aplinkai nėra kuo nors reikšmingai išsiskiriantis nuo kitų oro, dirvos ar vandens taršos būdų.“
Jis taip pat teigia, kad fejerverkai ES ir Lietuvoje yra skirstomi į 4 kategorijas, o F4 kategorijos pirotechnikos priemones įsigyti ir naudoti gali tik specialių žinių turintys asmenys, t. y. profesionalai, gavę specialų pasiruošimą, kvalifikaciją ir būtinus leidimus, kurie įgyjami kvalifikacijos kursuose.
„Todėl F4 fejerverkus naudoja išimtinai tik profesionalai ir tik didelių švenčių, festivalių, koncertų ar kino pramonės filmavimų metu. Tarp tokių renginių – ryškiausių užsienio muzikos žvaigždžių koncertai, per kuriuos įprasta naudoti profesionalius fejerverkus, bei tokios svarbios valstybinės šventės, kaip Sausio 13-osios minėjimai, kurių metu fejerverkų salvėmis pagerbiamas Laisvės gynėjų atminimas“, – teigia jis.
Anot O. Barkausko, jei tokios įstatymo pataisos vis dėlto būtų priimtos, Lietuva taptų vienintele valstybe ES, uždraudusia masinių švenčių metu naudoti profesionalius fejerverkus, o tai, pasak jo, sukeltų ES Direktyvai prieštaraujantį ir analogų Bendrijos mastu neturintį precendentą.
Asociacija, reaguodama į situaciją pateikė Seimui savo siūlymus dėl pirotechnikos priemonių platinimo ribojimo, tarp kurių – visiškas fejerverkų prekybos uždraudimas internetinėse parduotuvėse ir nešaudymo zonų nustatymas savivaldybių masinio susibūrimo vietose.
LPA pritaria įstatymo projekte pateiktam siūlymui numatyti, kad F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys.
L. Jonauskas: galimi ir kompromisai
Savo ruožtu, L. Jonauskas, atsižvelgdamas į įstatymo pataisoms išsakytas pastabas teigia, kad kai kalbama apie pačius galingiausius pirotechnikos gaminus, galimas ir tam tikras kompromisas.
„Galbūt miestuose nustatyti tam tikras nešaudymo zonas, galbūt palikti galimybę tai daryti tik tam tikrose vietose, kur poveikis aplinkai, žmonėms ir gyvūnams būtų minimalus“, – teigia jis.
Anot politiko, šiuo metu vyksta diskusijos komitetuose, o projektas šiek tiek keisis. Vis dėlto, pasak jo, esmė išlieka ta pati – pačių galingiausių fejerverkų naudojimas bus apribotas, o gyventojų pasipiktinimą keliantys pirotechnikos gaminiai, vadinamosios „bambioškės“, kurios šiuo metu yra laisvai pardavinėjamos, bus leidžiamos įsigyti tik asmenims nuo 18 metų.
„Greičiausiai bus priimtas kompromisinis variantas, visiškai galbūt ir neuždrausime, bet bus nustatytos tam tikros vietos, kuriose tikrai nebus galima jų (F4 kategorijos fejerverkų – ELTA) šaudyti. Galimi ir kiti kompromisai. Vis dėlto, jei ne visai uždrausime, tai tikrai apribosime“, – teigia jis.
Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotrauka
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekia F2 kategorijos fejerverkus (vadinamąsias „bambioškes“) leisti parduoti asmenims nuo 18 metų, o F4 kategorijos fejerverkus, kuriuos šiandien leidžiama naudoti tik pirotechnikams masinių švenčių metu – visai uždrausti naudoti Lietuvos teritorijoje.
Anot parlamentaro, daugelis Europos miestų atsisako šios kategorijos fejerverkų. Jo nuomone, jau atėjo laikas Lietuvai atsisveikinti su tokiu žalingu masinių švenčių atributu.
L. Jonauskas sako, kad parengti įstatymo pataisas paskatino ir fejerverkų neigiamas poveikis aplinkai, gyvūnams, žmonių sveikatai.
„F4 grupės fejerverkai daro didžiausią neigiamą poveikį. Dėl gausiai šaudomų fejerverkų per šventinius ar kitus renginius miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja iki 10 kartų padidėjusias kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas. Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta“, – sako L. Jonauskas.
Anot jo, privačiam naudojimui skirti fejerverkai draudžiami nebus. „F3 kategorijos fejerverkai, kuriuos žmonės perka savo asmeninėms šventėms ir toliau bus leidžiami naudoti“, – teigia L. Jonauskas.
Parlamentaras taip pat siūlo nebeleisti jaunesniems nei 18 metų asmenims įsigyti ir naudoti F2 kategorijos pirotechnikos priemonių. Jis pastebi, kad vadinamąsias „bambioškes“ Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje galima įsigyti tik nuo 18 metų.
„Tuo tarpu Lietuvoje jas gali įsigyti vaikai nuo 16 metų. Piktnaudžiavimas minėtomis civilinėmis pirotechnikos priemonėmis ypač juntamas žiemos švenčių laikotarpiu, kai vaikai jas sprogdina gatvėse, mokyklos teritorijoje. Amžiaus cenzas šios kategorijos pirotechnikai turi būti didinamas“, – sako L. Jonauskas.
Šiuo metu Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme numatyta, kad F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, o F4 kategorijos fejerverkus įsigyti, juos naudoti ir tiekti rinkai gali tik pirotechnikai.
Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, prie įėjimo į Vingio parką, apie keturiasdešimt aktyvistų surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį. Renginio iniciatoriai – organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ bei Lietuvos žaliųjų partija.
Anot pastarosios politinės jėgos pirmininkės Ievos Budraitės, nėra jokios naudos iš šeštadienio vakarą sostinėje vyksiančios pramogos – „Vilniaus fejerija“. Maža to, šis įvykis, tikino politikė, gali gąsdinti pabėgėlius iš Ukrainos.
„Šiandien oro sąlygos ypač nepalankios išsisklaidyti teršalams, kuriuos sukels „Vilniaus fejerija“. Tai komercinis renginys, kuris vyksta visų mūsų gerovės sąskaita. Taip pat ir gamtos, kuri čia, Vingio parke, yra ypač turtinga. Galiausiai sąskaita gyventojų, tiek aplinkinių, tiek miesto svečių, tiek karo pabėgėlių iš Ukrainos. Mes manome, kad krautis pelną visų sąskaita nėra sąžininga“, – Eltai teigė I. Budraitė ir pažymėjo, kad Vilnius miesto savivaldybė nesilaiko anksčiau duoto įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.
„Vilniaus miesto savivaldybė iš tiesų apgavo savo gyventojus pažadėdama, kad daugiau tokių renginių nebus“, – teigė ji.
Panašius argumentus prieš renginį „Vilniaus fejerija“ išsakė ir protesto akcijoje sudalyvavęs komikas, visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas.
„Savivaldybės nihilizmas darosi akivaizdus. Mes turime problemą, kad Vilniaus savivaldybė remiasi labai formaliais aspektais ir bijo parodyti vertybinį stuburą“, – Eltai sakė jis.
„Dabar daug pabėgėlių iš Ukrainos, nesuprantu kam reikia daryti šį triukšmą. Antras dalykas… Jei mes solidarizuojamės su Ukraina, tai bent šiais metais nereikėtų daryti tokio renginio. Be to, yra ir ekologinis argumentas“, –teigė O. Šurajevas, dar kartą pažymėdamas, kad renginio sukuriama pridėtinė vertė yra labai abejotina.
Į protesto renginį susirinkę aktyvistai laikė palaktus su užrašais, kuriuose akcentuotos žaliosios vertybės: „Stop pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Stop triukšmui“, „Vilniau, ar matai, skęsta dūmuose tavo pažadai“. Taip pat raginimai atsižvelgti į Vilniuje apsistojusius pabėgėlius iš Ukrainos: „Ukrainos vaikai bijo“, – rašoma viename iš aktyvistų laikytų plakatų.
Fejerverkai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr
Lietuvos mokslininkai nustatė, jog profesionalių fejerverkų naudojimas yra pakankamai saugus žmonėms ir aplinkai, tad siūlymai drausti visus pirotechnikos gaminius neturi pagrindo.
Remdamiesi chemikų išdavomis, naujam šuoliui ruošiasi tarptautinio festivalio „Vilniaus Fejerija“ rengėjai. Rugsėjo 24 d. Vingio parke vilniečiam ir miesto svečiams žadama pateikti įspūdingiausią reginį per visą 14 metų renginio istoriją.
„Kompetentingų šalies chemikų pateikta pažyma įrodė, jog fejerverkų poveikis žmonėms, orui ir gyvūnams yra gerokai perdėtas. Kalbama būtent apie profesionalius gaminius, kuriuos naudoja tam paruošti žmonės. Tai svarbi naujiena, nes šiam spalvingam ir itin populiariam šventiniam renginiui, vykstančiam nuo 2009-ųjų, buvo iškilęs pavojus dėl visuomenėje pasigirstančios fejerverkų kritikos, baimių ir net siūlymų juos drausti. Tačiau mokslininkų argumentai veikia, fejerverkai yra legalūs, o mes, į juos įsiklausę, vėl pakviesime visus pasigrožėti maksimaliai kokybišku ir saugiu reginiu“, – sakė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius Gytis Lagunavičius.
Lietuvos chemikų draugijos pirmininko, docento daktaro Rimanto Vaitkaus kartu su kolegomis ruoštoje pažymoje apie pirotechnikos gaminių įtaką aplinkai pažymima, jog profesionalūs fejerverkai, jei jų rengimo tvarka yra reglamentuota, sukelia tik minimalią oro ir dirvos taršą, o “triukšmo lygis yra kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo žiūrovų ir tobulesnės naudojamos įrangos”.
Pažymoje taip pat priduriama, jog siekiant dar labiau sumažinti fejerverkų daromą įtaką, būtų tikslinga nustatyti fejerverkų naudojimo taisykles, pavyzdžiui, numatant tik tam tikras jų naudojimo vietas, reglamentuojant garsinių fejerverkų triukšmo lygį ir pan.*
Apie tai, kad fejerverkų žala aplinkai yra perdėta, tvirtinama ir Vokietijoje atliktoje studijoje. Joje rašoma, jog Federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) vertinimu, fejerverkų išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nereikšmingas“, o šiuolaikiniuose fejerverkuose naudojami chemikalų kiekiai nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.**
Festivalio „Vilniaus Fejerija“ organizatoriai pažymi, jog didžioji dalis renginio programos bus demonstruojama fejerverkų festivalyje PYRONALE Berlyne, išsiskiriančiame itin aukštais saugumo ir ekologijos standartais. Jų esą bus laikomasi ir Vilniuje. „Festivalio kulminacija – fejerverkų profesionalų BLIKAS įspūdingas ir jaudinantis šou – buvo rodytas garsiausiuose Europos festivaliuose, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tad mums tai bus rimčiausias jėgų išbandymas norint dar geriau pasirodyti Vingio parke“, – teigė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius G. Lagunavičius.
Organizatoriai praneša, jog rugsėjo 24 d. vyksiančiame festivalyje padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės geriausia ir laiko patikrinta muzika. Šių metų muzikinėje programoje dalyvaus legendinė Lietuvos grupė BIX. Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos. Programą vainikuos BLIKAS – žėrintis fejerverkų karolių vėrinys, lydimas genialios klasikinės muzikos.
Išsamiau keturioliktojo festivalio „Vilniaus Fejerija“ programa bus pristatyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. naujienų agentūroje ELTA vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Žiniasklaidos konferencijoje dalyvaus bei į žurnalistų klausimus atsakys:
Gytis Lagunavičius – Festivalio direktorius,
Saulius Urbonavičius (Samas) – iš grupės BIX, koncertuosiančios festivalyje,
Ovidijus Barkauskas – Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas,
Nijolė Ruzgienė – Festivalio prodiuserė.
Žiniasklaidos konferencija vyks Gynėjų g. 16, 1 a. (Delfi biuras).
Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina išankstinė žiniasklaidos atstovų registracija el. paštu
registracija@elta.lt
Žiniasklaidos konferencijos transliaciją bus galima stebėti per šią nuorodą:
Fejerverkai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, globojančią šeštadienį vyksiantį fejerverkų festivalį, klausdama, ar savivaldybė ketina įvertinti galimą šio renginio poveikį aplinkai, žmonėms ir gyvūnams, kodėl festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke ir kaip žadama kompensuoti padarytą žalą. Sostinės savivaldybės deklaraciją dėl fejerverkų atsisakymo žalieji laiko deklaratyvia.
Rašte Savivaldybei pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, o sprogimo garsai gali turėti neigiamos įtakos tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.
Rašte teigiama, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš baimės gyvūnai net nugaišta. Todėl žalieji teiraujasi, ar prieš suteikdama leidimą savivaldybė atsižvelgė į faktą, kad festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke, ar buvo vertinamas renginio poveikis parko gamtinei aplinkai, paukščiams ir kitiems gyvūnams.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio. Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl panašių priežasčių šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes bei svarbias progas atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Ši rezoliucija įsigalios gruodį, tačiau tai nereiškia, kad kitąmet fejerverkų festivalis įvykti negalės. Rezoliucijos įsipareigojimai galioja tik pačios savivaldybės rengiamoms šventėms.
Tokią tvarką I. Budraitė vadina deklaratyvia ir ragina ją peržiūrėti. Jos įsitikinimu, ribojimai turėtų galioti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims arba savivaldybė turėtų bent jau numatyti taršos kompensavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, stebint kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore prieš ir po tokio renginio, o vėliau iš jo organizatorių reikalaujant kompensuoti sukeltą žalą.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius kviečia Naujuosius metus sutikti saugiai ir atsakingai: pasilikti namuose, be šurmulio aikštėse ir švytinčių reginių, kad kuo greičiau miestas išsivaduotų iš karantino ir vėl susigrąžintų gyvybę. Įsiklausius į policijos kvietimą, sostinėje Naujųjų dieną ir naktį nuspręsta užgesinti miesto puošmenas ir egles, pritraukiančias daug žmonių, o tai kelia grėsmę toliau plisti virusui.
„Griežčiausios karantino sąlygos – laikinos. Su pirmosiomis vakcinomis mums visiems jau prasideda naujas etapas – viruso pabaigos pradžia. O kol kas Savivaldybė siunčia aiškią žinutę miestiečiams – per Naujuosius neplanuokime vykti iki Katedros ar Rotušės aikščių, kuriose niekas nevyks, atsisakykime fejerverkų – minias žiūrovų pritraukiančių reginių, kad kuo greičiau stabilizuotume padėtį, išeitume iš karantino ir visi sugrąžintume gyvybę mūsų miestui, laisvam judėjimui“, – sako vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Eglės nešvytės ir bus atitvertos saugiu atstumu nuo visų ir šventinį laikotarpį, solidarizuojantis su miestiečiais, leis griežtame karantine, sakoma sostinės savivaldybės pranešime. Atsižvelgus į pandemijos situacijos rimtumą, Vilniaus savivaldybė nusprendė riboti judėjimą didesniu perimetru aplinkui Katedros aikštę.
Užgesinti ir atitverti egles, atsisakyti Naujamečių fejerverkų nuspręsta dėl visų saugumo, tausojant medikus ir rūpinantis išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Visi nori, kad griežčiausi ribojimai kiek įmanoma greičiau pasibaigtų, jie niekam nėra malonūs, tačiau būtini. Šį kritinį laikotarpį Vilnius kviečia būti namuose, stebėti transliuojamus šventinius koncertus, virtualiai pasivaikščioti po Vilnių, pasinaudojant sukurtais 3D turais.
Per Naujuosius metus, gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. bus draudžiamas eismas ir viešojo transporto judėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėmis. Be to, gruodžio 31 d. ir sausio 1d. bus draudžiamas parkavimas šalia Katedros aikštės esančiose parkavimo vietose (T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse).
Taip pat bus draudžiama įvažiuoti į Kalnų parką ir Trispalvės al. Naujųjų metų išvakarėse bus anksčiau uždarytas ir pėsčiųjų eismas į Gedimino kalną.
Gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. val. gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 21 teritorijoje, galės įvažiuoti į ją ir statyti automobilius – teritorijos ribos apima Vilniaus g. (nuo Žygimantų g.), Gedimino pr., T. Vrublevskio g., Žygimantų g. (iki Vilniaus g.) Gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 5 teritorijoje, galės statyti automobilius savo teritorijos ribose nedraudžiamose vietose. Minėtos teritorijos ribos apima Pylimo, Bazilijonų, Aušros Vartų, Subačiaus, Bokšto, Išganytojo, Maironio, Barboros Radvilaitės, Šventaragio gatvėmis, Gedimino pr. (iki Jogailos g.), Jogailos g. (nuo Gedimino pr.).
Tilto, Ž. Liauksmino, K. Sirvydo, Šv. Jurgio ir Radvilų gatvių gyventojai gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. privažiuoti prie namų galės tik per Radvilų gatvę.
Eismo apribojimai planuojami ir Didžiosios gatvės dalyje porinių namų pusėje, eismą nukreipiant į Rūdninkų gatvę, išskyrus gyventojų transportą.
Viešųjų erdvių kontrolę per šventes užtikrins sustiprintos policijos pajėgos, savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai. Patruliuodami jie primena apie šiuo metu viešose erdvėse galiojančią tvarką ir nustatytas taisykles, kurių privalu laikytis. Nesilaikantiems karantino taisyklių, pareigūnai skiria pinigines baudas, kurios fiziniam asmeniui numatytos nuo 500 iki 1500 eurų. Viešosios tvarkos pareigūnai stebės, ar nėra susibūrimų, kaip dėvimos kaukės. Erdvių stebėjimui bus pasitelkti ir dronai, sakoma savivaldybės pranešime.
Miesto Taryba pritarė, kad šalyje esant ekstremaliajai situacijai, kurios metu ribojami žmonių susibūrimai, nemokamas viešasis transportas nėra planuojamas. Kadangi šiemet dėl pandemijos gyvi renginiai mieste nėra organizuojami, nemokamas viešasis transportas, kuris anksčiau buvo suplanuotas būtent į Naujųjų metų renginį, šiuo laikotarpiu taip pat nebus numatytas. Taip siekiama paskatinti žmones likti saugioje namų aplinkoje ir nerizikuoti planuojant keliones po miestą.
Kaune įžiebta Kalėdų eglė, miestą drebino fejerverkai. Organizatorių nuotr.
Šeštadienio vakarą įžiebta Kauno kalėdinė eglutė, net šešiuose Kauno rajonuose sugriaudėjo fejerverkai, vainikavę šventę.
Kauniečiai turėjo progos matyti ir girdėti fejerverkus tiesiai iš savo namų, per balkonus ir langus: tokia šventinė alternatyva pasiūlyta prašant žmonių rinktis saugumą ir visų ryškiausių žvaigždžių koncertą „Saldžios Kalėdos Kaune“ stebėti iš namų.
Kauno Kalėdų eglutės įžiebimo koncertą šeštadienį tiesiogiai transliavo LRT televizija, koncertavo visos ryškiausios žvaigždės.
Oro erdvė virš Kauno šventinę naktį buvo pilna dronų, jie filmavo kalėdinę eglutę iš paukščio skrydžio, leisdami pasigėrėti įspūdingomis šių metų žaliaskarės dekoracijomis.
Koncerto „Saldžios Kalėdos Kaune“ ištaigingoje scenoje, kuri buvo sumontuota tuščioje Kauno „Žalgirio“ arenoje, pasirodė Monique – stilinga atlikėja eteryje dainavo sėdėdama kabriolete. Geriausių lietuviškų dainų popuri atliko Martynas Kavaliauskas, kūliais vertėsi Vidas Bareikis, jaukumu užbūrė Justinas Jarutis ir Jessica Shy, savo hitus žiūrovams dovanojo Justė Arlauskaitė-Jazzu, širdies ugnimi dalinosi „The Roop“ ir „Saulės kliošas“. Eteryje įvyko ir Girmantės Vaitkutės dainos televizinė premjera. Vakarėlį užbaigė šių dienų šlagerių karalius Saulius Prūsaitis.
„Saldžios saldžios Kalėdos Kaune“ tik prasideda, o muzika nesiliaus skambėjusi visų žiemos švenčių metu: iš Laikinosios sostinės į Šiuolaikinę Europos Kultūros sostinę 2022 kūrybingai keliaujantis Kaunas pradžiugins muzikiniu autobusu, kuris keliaus per visą miestą, visas bendruomenes, kurs gerą šventinę nuotaiką, jame skambės populiarių atlikėjų dainos, skelbiama šventės organizatorių pranešime. Kauniečių lauks ir kalėdinė eglutė, kurią galima aplankyti bet kuriuo metu.
2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.
Sostinė ruošiasi įspūdingoms 2020 metų sutiktuvėms Katedros aikštėje, prie eglės karalienės ir Varpinės bokšto, kuris tąnakt nustebins unikaliomis 3D instaliacijomis, lydimomis geros muzikos, šviesų ir galingo fejerverkų šou.
Sutikti Naujuosius prie miesto simbolio pačioje miesto širdyje vidurnaktį – sena puiki tradicija, prigijusi daugelyje pasaulio sostinių. Vilnius šią tradiciją kuria antrus metus, sukviesdamas visus pasigrožėti unikaliu reginiu ant Vilniaus katedros varpinės bokšto.
Pagal pranešimą, šventinis vakaras Katedros aikštėje prasidės nuo 22 val. ir truks iki 1 val. nakties. Nuo 22 val. Varpinės pastatas tarsi atgis, išskirtine animacija net tris valandas stebins įspūdinga 3D vaizdo projekcijų instaliacija. Kas 20 min. Varpinė keis pavidalą ir pasipildys vis naujais elementais: išvysime tai švyturį, tai įvairias šachmatų figūras. Nuo 23.55 val. prasidės 5 min. truksianti pagrindinė reginio dalis. O vidurnaktį, Varpinės laikrodžiui skelbiant Naujųjų metų pradžią, Vilniaus dangų nušvies galingi fejerverkai, kuriuos dovanoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasak instaliacijos ant bokšto kūrėjų, projekcija ant unikalios struktūros Varpinės yra techniškai sudėtingas projektas reikalaujantis ypatingo atidumo ir preciziškumo. Prie šio projekto dirbo 5 savo srities specialistai, tarp kurių – šviesų dailininkas, lazerių programuotojas ir techninė komanda – apie 20 žmonių.
2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.
„Kuriant tokio svarbaus ir didelio mastelio projektus, labiausiai džiugina žmonių reakcijos. Jaučiamės prisidėję prie gerų emocijų ir įspūdžių kūrimo mieste“, – džiaugėsi projekto ir kūrybinės grupės „Video architects“ vadovas Linartas Urniežis.
Naujųjų išvakarėse iki 24 val. nakties veiks ir šventiniais skanėstais bei karštu vynu pasivaišinti siūlys Kalėdų miestelis Katedros aikštėje. Vilniečių ir miesto svečių prašoma nesinešti savo gėrimų, ypač stiklo taroje, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Renginyje tikrai neprireiks ir savo atsineštų pirotechnikos priemonių – sostinės savivaldybė vidurnaktį dovanoja profesionalų didžiulį fejerverkų šou.
Linksmybės tęsis iki 1 val. Vėliau Varpinės bokštas nušvis Trispalve ir taip švies iki pat sausio 2 d. – tai nauja graži tradicija simboliškai minėti Lietuvos vėliavos dieną.
Naujųjų metų išvakarėse patogiausia keliauti viešuoju transportu: gruodžio 31 d. nuo 20 val. iki sausio 1 d. 4 val. nakties miestiečiai visais sostinės autobusais ir troleibusais važiuos nemokamai.
Vis daugiau miestų Lenkijoje atsisako triukšmingų naujametinių fejerverkų, pakeisdami juos lazerių šou. Pagrindinė priežastis – esą fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams.
Pirmiausiai iniciatyva fejerverkus pakeisti lazerių šou dar prieš šešerius metus gimė Krokuvos miesto valdžiai. Vėliau prie šios iniciatyvos ėmė jungtis kiti skirtingų Lenkijos regionų ir dydžių miestai.
Šiemet atisakyti fejerverkų nusprendė ir sostinės Varšuvos valdžia, kurioje jau pernai naujametinių fejerverkų šaudymo trukmė buvo sutrumpinta nuo keliolikos iki 3 minučių.
Lenkijos miestai, kuriuos šiemet nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai: Varšuva, Krokuva, Balstogė, Vroclavas, Gdanskas, Chožuvas, Olštynas, Čenstakava, Krynica Zdrujus, Olkušas, Osvencimas.
Taip pat Tarnuvo ir Torunės miestai pranešė, kad šiemet bus paskutiniai metai, kai juose šaudomi fejerverkai.
Vokietijos federalinė aplinkos agentūra šeštadienį paragino žmones sustabdyti fejerverkų išleidimą Naujųjų metų išvakarėse, nes smulkių kietųjų dalelių oro tarša pasiekia vis didesnį lygį.
Remiantis agentūros skaičiavimais, maždaug 4 500 tonų smulkių dulkių Vokietijoje išleidžiamos į orą Naujųjų metų išvakarėse.
„Tai atitinka apie 15,5 proc. kasmet išmetamų kelių transporto priemonių dulkių“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė agentūros vadovė Maria Krautzberger.
„Jeigu naudosime mažiau fejerverkų Naujųjų metų išvakarėse arba visai be jų apsieisime, galėsime padėti sumažinti smulkių dulkių taršą. Tai padeda jūsų sveikatai ir mažina atliekų kiekį keliuose ir aplinkoje“, – pridūrė ji.
Kietosios dalelės – mažiausios nešvarumų dalelės ore, kurios paprastai nematomos žmogaus akims, gaminamos degimo procesuose.
Šios dulkių dalelės gali pasiekti plaučius ir patekti į kraujotaką. Jos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, trombozes ir širdies sutrikimus.
Patirtis parodė, kad aukštas kietųjų dalelių kiekis Naujųjų metų išvakarėse daro didžiausią poveikį tokiems miestams kaip Berlynas, Miunchenas ir Hamburgas.
Fejerverkų šaudymas yra labai populiari tradicija Naujųjų metų išvakarėse Vokietijoje. Pernai vokiečiai įsigijo apie 137 mln. eurų (157 mln. dolerių) vertės fejerverkų.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų argumentai, kad dėl sunkios mažamečio berniuko traumos atsakyti turi neteisėtai vaikams pavojingas petardas pardavęs verslininkas, įtikino teismą. Vienos pirotechnika prekiaujančios bendrovės direktorių, 31 metų panevėžietį V. J. Panevėžio miesto apylinkės teismas šią savaitę pripažino kaltu sunkiai sutrikdžius sveikatą dėl neatsargumo.
Pagaliau bent iš dalies baigėsi tas prekybinis košmaras, sugebantis kiekvieną didelę šventę paversti prasto skonio muge. Pirkit, sveikinkit, sveikinkit, pirkit! Nuolaidos, nuolaidos! Šaudykit, šaudykit! Kaip galima be šaudymo, be fejerverkų! Visas pasaulis pyškina, dūmina, triukšmauja! Kuo mes blogesni? Pilaitėje turėjau galimybę pro langus vidurnaktį pažvelgti į tris pasaulio šalis. Jeigu taip dieną – nuodingi dūmai būtų užtemdę saulę. Kažkada gal tokie dūmai išnaikino dinozaurus. O žmogui nieko, žmonės gajesni už dinozaurus.
Sausio pirmoji buvo graži, tiesiog pavasariška diena. Išėjau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį. Arkikatedros aikštėje dūmų kvapo jau nesijautė, alkoholio – taip pat, žmonės su vaikais vaikštinėjo, stoviniavo prie prakartėlės, prie eglutės, fotografavosi. Kauno eglutė įspūdingesnė už mūsiškę. Užtat Prezidentūra, mano supratimu, labai skoningai iliuminuota. To negalėčiau pasakyti apie Vinco Kudirkos aikštę ir paminklą. Kažkokia dėžė, panaši į lauko tualetą, per arti paminklo pastatyta, o pats paminklas – tamsus, niūrus. Trys prožektoriukai vos vos šviečia himno autoriui į akis. Vasarą čia bent paaugliai siautėjo, triukšmą su savo ratuotom lentom kėlė, socialdemokratai ir kitokie darbo žmonių gynėjai lipo ant bačkos, Andrių Kubilių vertė…
