Centai. Slaptai.lt nuotr.

Finansų ir teisės ekspertai įsitikinę, kad netrukus daugumai įmonių iškils klientų ir partnerių nemokumo problemų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė rodo, jog sparčiai daugėja aukštos rizikos įmonių – jų daugiausia tarp viešojo maitinimo, statybų ir transporto bendrovių. Advokatai pataria laikytis pagrindinių taisyklių – nedelsti raginti skolininkus atsiskaityti, stebėti jų ekonominę būklę ir pokyčius, nuolat bendrauti. O nepavykus atgauti lėšų per 30 dienų, rekomenduoja viešinti skolą ir inicijuoti nemokumo procedūrą.
 
Bankrotų situaciją Lietuvoje ekspertai vadina apgaulinga ramybe. Nors visą pasaulį, taip pat ir Lietuvos verslą, krečia pandemijos sukelti iššūkiai, mūsų šalyje šiais metais bankrotų sumažėjo perpus. Bendrovių „Creditinfo Lietuva“ ir „Gabus Legal“ atlikta analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 495 bankrotai – tai 42 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (buvo 859). Lapkričio mėnesį bankrotų buvo užfiksuota net 50,2 proc. mažiau nei pernai: šiemet sausio-lapkričio mėnesiais užregistruoti 662 atvejai, pernai – 1340. Advokatas Aurimas Gasiūnas pažymi, kad bankrotų skaičius Lietuvoje kasmet mažėjo nuo 2017 metų: 2017 m. – 2979, 2018 m. – 2091, 2019 m. – 1608.
 
„Tačiau šiais metais bankrotų skaičiaus mažėjimas nėra tipinis, jam tiesioginės įtakos turėjo pandemija ir kovai su jos pasekmėmis skirtos priemonės“, – aiškina advokatas.
 
Po padidinamuoju stiklu – viešojo maitinimo, statybų ir transporto sektoriai
 
Vis dėlto kredito biuro ekspertai prognozuoja, kad situacija jau netrukus pasikeis iš esmės. „Prognozuojame, kad jau artimiausiais mėnesiais su uždelstu efektu nemokių įmonių skaičius pradės sparčiai augti – tikėtina, kad kiekviena verslo įmonė susidurs su nemokiais klientais ar verslo partneriais“, – sako A. Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius. – Valstybės skirti 342 mln. Eur paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, valstybės institucijų atlaidumas vertinant mokestinius vėlavimus, atleidimas nuo delspinigių ir išieškojimo procedūrų pristabdymas galėjo sukurti iliuziją, kad verslo įmonių ekonominė būklė yra gerėjanti.“
 
Kredito biuro atlikta analizė rodo, kad yra priešingai. „Creditinfo Lietuva“ analizės duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį bankrutavusių įmonių pasiskirstymas pagal sektorius atrodo taip: prekyba – 23,4 proc., statyba – 20,1 proc., paslaugos – 15,4 proc., apdirbamoji pramonė – 11,9 proc., transportas – 9,7 proc., viešbučiai ir restoranai – 9 proc. Kitą veiklą vykdančių įmonių, šiemet tapusių nemokiomis, buvo mažiau nei 3 proc.
Vertinant skirtingų sektorių kreditingumo pokyčius, pastebėta, kad didžiausia rizika pakibo virš viešojo maitinimo sektoriaus – pernai aukščiausiai ir aukštai rizikingumo klasei priklausė apie 30 proc. įmonių, šiemet tokių jau beveik pusė – 45 proc.
 
„Šioje analizėje net neįvardiname apgyvendinimo ar turizmo sektorių būklės – visi žino, jog jie patiria gilų nokdauną. Tačiau atidesnis požiūris į kitose srityse veikiančias įmones gali padėti laiku įžvelgti problemas ir jų išvengti“, – komentuoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
 
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, antroje vietoje pagal rizikingumą išlieka statybų sektorius: per metus aukščiausią ir aukštą rizikingumą turinčių įmonių šiame sektoriuje padaugėjo nuo 19 iki 23 proc. Trečioje vietoje – transporto sektorius, kuriame rizikingiausių įmonių daugėjo nuo 15 iki 20 proc. Palyginti geresne finansine būkle pasižymi prekybos ir paslaugų sektoriai, kuriuose rizikingumas augo 3-4 proc., tačiau neviršija 12 proc.
 
Skolininkų tipai: nuo atsitiktinių iki  piktybinių ir „vaiduoklių“
 
Advokatas A. Gasiūnas atkreipia dėmesį, kad tikėtiną bankrotų skaičiaus augimą paspartins šiais metais įsigaliojęs naujasis „Juridinių asmenų nemokumo įstatymas”, numatantis kitokią nemokumo sampratą, dėl kurios paprastėja nemokumo procedūros inicijavimas. Pasibaigus laikotarpiui, kai įmonių finansinę būklę dar gelbėjo valstybės paramos programos, tikėtinas bankrotų skaičiau augimas.
 
Siekiant sumažinti nemokių klientų ir partnerių poveikį verslui, ekspertai rekomenduoja laiku atpažinti skolininkus. Pagal elgesį skolininkai skirstomi į keletą grupių: situaciniai (jų įsiskolinimas yra atsitiktinumas), skolos grąžinimą vilkinantys (patiriantys pirmuosius finansinius sunkumus ir nuolat nukeliantys skolos mokėjimą), piktybiniai (nuolat vėluojantys sumokėti ir nepalaikantys kontakto), nemokūs ir skolininkai „vaiduokliai“ (vykdantys veiklą, gaunantys pajamas, tačiau vengiantys apmokėti sąskaitas ir bendrauti su kreditoriais).  
Atkreipkite dėmesį į nieko gera nereiškiančius pokyčius
 
 Visais atvejais, kai bet kuri bendrovė kelias dienas vėluoja padengti skolą, teisininkai rekomenduoja pradėti kuo anksčiau bendrauti su skolinga įmone, atvirai aptarinėti susiklosčiusią situaciją ir jos sprendimo būdus, skatinti skolininką kuo operatyviau pradėti mažinti įsiskolinimą. A. Gasiūnas pataria domėtis skolininkų veikla, o didžiausią dėmesį atkreipti į pokyčius: auga įmonės įsiskolinimai valstybės institucijoms, sumažėjo darbuotojų, atsirado informacijos apie kitas nevykdomas prievoles, pritaikytas turto areštas, iškeltos bylos teismuose, stabdoma veikla, vyksta turto perleidimas, sudaromi netipiniai sandoriai, keičiasi vadovai ar net akcininkai – visa tai gali signalizuoti apie prastėjančią skolininko būklę.
 
„Matant tokius pokyčius kreditoriams rekomenduojame nedelsti ir kuo operatyviau sudaryti susitarimą dėl skolos padengimo. Jei nepajutote jokio progreso, kreipkitės į teisininkus, viešinkite skolą, pateikite ieškinį teismui, inicijuokite nemokumo bylą, svarstykite skolos pardavimą, – vardina advokatas. – Svarbu, kad skolai atgauti pasirinktumėte adekvačias priemones, o išieškojimo kaina nebūtų didesnė nei pati skola.“
Teisininkas pataria tokiais atvejais visą korespondenciją siųsti registruotu būdu, nedelsti kreiptis į advokatus bei antstolius. „Suteikite skolininkui nuo 15 iki 30 dienų skolai padengti, o jei per minėtą laikotarpį pinigų neatgaunate, imkitės griežtesnių išieškojimo priemonių“, – sako A. Gasiūnas.
 
Blogiausiu atveju advokatas rekomenduoja inicijuoti nemokumo procesą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 12:00

Centai. Slaptai.lt nuotr.

Manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, lyginant su praėjusių metų spaliu, padaugėjo 7 proc. punktais.
 
Tuo tarpu vertinančių šalies ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 17 proc. punktų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu spalį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Komentuodami šiuos rodiklius ekonomistai teigia, kad tokie skaičiai kelia nerimą ir atkreipia dėmesį, jog žmonių finansinė elgsena netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką.  
 
Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai teigė apklausą parodžius, kad lietuviai apskritai yra gana pesimistiškai nusiteikę ekonominės padėties šalyje atžvilgiu.
 
„Tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai (…). Galima matyti, kad apskritai didelė dalis visuomenės yra ganėtinai pesimistiškai nusiteikusi, nes 2019 metais Lietuvos ekonominė padėtis tikrai buvo gerėjanti, ypač vasaros gale. Nepaisant to, daugiau nei ketvirtadalis respondentų (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo“, – sakė jis.
 
M. Dubnikovo teigimu, tai, kad daugėja vertinančių savo finansinę padėtį kaip pablogėjusią pandemijos kontekste yra natūralu.
 
„Tai, kad manančiųjų, jog jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo padaugėjo 7 proc. punktais, yra reikšmingas  (…) ir šiek tiek liūdinantis pokytis. Visgi tai yra natūralu, nes tikrai didelė žmonių dalis turėjo išeiti į prastovas, o esančių prastovose pajamos natūraliai krito“, – sakė ekonomistas.
Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prie šeimos finansinės padėties vertinimo lygiai taip pat galėjo prisidėti ir finansinės būklės nepablogėjimas. Gali būti, kad žmogus ir toliau gauna tas pačias pajamas, bet tai, kad jis negalėjo, pavyzdžiui, vasaros metu keliauti, irgi blogina žmonių savijautą ir veikia bendrą vertinimą“, – pridūrė jis.
 
Blogėjantys ekonominės padėties vertinimai lemia ir kintančią gyventojų finansinę elgseną, kuri, tikėtina, netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, tikino ekonomistas.
 
„Bet kokiu atveju šie pokyčiai gali lemti ir žmonių finansinę elgseną. Žmogus, kuris mano, kad jo finansinė būklė blogėja, mažina savo vartojimą, galvoja apie tai, kaip daugiau sutaupyti, atsidėti pinigų, nes galbūt už poros mėnesių situacija blogės. Kai žmonės neleidžia pinigų ir atideda juos ateičiai, nepaisant to, ar jų pajamos mažėjo ar padidėjo, tai niekaip neprisideda prie ekonomikos plėtros ir ją veikia neigiamai“, – kalbėjo jis.
 
Anot M. Dubnikovo, pirmuosius tokio visuomenės vertinimo padarinius bus galima stebėti praėjus pusei metų.
 
„Tikriausiai aiškesnius pirmuosius tokio vertinimo efektus ekonomikai pamatysime pasireiškiant po 6-8 mėnesių. Tai yra tam tikras perspėjimas: jeigu tokia situacija užsitęs ir žmonių nuotaikos toliau bjurs, blogės ir ekonominė situacija šalyje“, – tikino jis.
 
Tuo tarpu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tikėtina, jog tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl įsibėgėjusios pandemijos žmonių lūkesčiai ateinančiais mėnesiais dar labiau suprastės.
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
 
„Matyt, žmonių lūkesčiai jau ateinančiais mėnesiais suprastės, nes juos veikia ir sezoniškumas, ir įsibėgėjusi pandemija. Bet to buvo galima laukti: lapkritis-gruodis buvo tie mėnesiai, kurie kėlė nerimą visiems ekonomikos politikos formuotojams ir stebėtojams“, – Eltai teigė ji.
 
I. Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad nors Lietuva su COVID-19 sukelta ekonomine krize susidorojo gana neblogai, šalyje vis tiek stebima recesija, ir tai verčia visuomenę nerimauti.
 
„Reikia prisiminti, kad pernai Lietuvos ekonomika dar augo, o šiemet vis tik yra recesija. Nepaisant to, kad atrodome šauniausiai tarp krintančių, mūsų ekonomika vis tiek nekyla ir logiška, kad dėl to kyla daugiau nerimo visuomenėje – tai atspindi ir apklausos (…). Atsiranda daugiau rizikų tiek mūsų eksportuotojams, tiek vidaus rinkoje veikiantiems sektoriams. Aišku, kai kurie sektoriai puikiai susitvarkė su krize, net išlošė iš jos. Bet sektoriams, atsidūrusiems pandemijos epicentre, šie metai tapo gyvybės ar mirties klausimu“, – teigė ji.
 
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį kaip blogėjančią vertina 44 proc. respondentų.
 
Tuo tarpu spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) suaugusių šalies gyventojų manė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo, rodo apklausos duomenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.14; 14:00

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.

Trumpai galima atsakyti, ne tik galima, bet ir reikia. Nors kaip tai padaryti – nuomonės išsiskirs kardinaliai. Dėl tokio masto skurdo, kada kas 5 valstybės gyventojas skursta, kalti visi. Kaltos buvusios ir esamos valdžios, kurioms neužteko ryžto drąsiai tai naikinti. Vienos į tą skurdą įstūmė sudarydamos jam subujoti šiltnaminines sąlygas, o kitos, kaip ir dabartinė, nors nemažai padarė, kad jį sumažintų, bet vis tiek nepakanakamai.

Kalti valstybės tarnautojai, kurie šiems procesams yra visiškai abejingi, o būtent jie formuoja politikų darbotvarkę. Kalčiausi visų rangų teisėsaugos pareigūnai, kurie ne tik neužtikrina elementaraus teisingumo visiems, bet per visus 30 atkurtos nepriklausomybės metus sukūrė nebaudžiamumo atmosferą vagims kyšininkmas ir net patys į ją įlindo. Be to, reikia pripažinti, kad kalti ir patys Lietuvos žmones. Kalti dėl to, kad renka ne tuos, o svarbiausia nekovoja dėl savo teisių. Juk paskutinis rimtesnis mitingas prieš Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės skurdinimo politiką buvo prieš 12 metų (2009 m.). O visi kiti dešimties arba šimtuko pensininkų mitingėliai – tai, kaip sakoma liaudyje, padeda kaip mirusiam kompresas…

Valdžioje esantys ir tie, kurie turtus bėdžių sąskaita kraunansi, į tokius pasižiūro ir šaiposi. Be to, dar savoje žiniasklaidoje komentuoja, nėra čia to skurdo, nes jei neturėtų ką valgyti, tai šimtai tūkstančių į gatves išeitų. Mūsų žmonių kantrybe, nuolankumu, abejingumu ir susiskaldymu naudojasi tie, kurie jau net asmenininius biurus turi savo pinigams skaičiuoti. Ko gero, taip ir tęstūsi ši skurdo ir Gėdos epopėja. Gėdos, kad tokia kūrybinga, darbšti tauta Europos viduryje XXI amžiuje taip gėdingai nugyventa. Suprantu, kad kai kurie cinikai visus skurstančius jau į asocialius nurašė.

Mūsų visų laimė ir skurstančių ir truputį gerėliau gyvenančių vidutiniokų (kurių didžiausia dalis skolose paskendusi), kad esame ES, o iš ten mums laikas nuo laiko, kaip tam šuniukui nosimi į jo ne vietoje padarytą kakutę pabado, kad štai ponai politikai, kyšininkai ir turtuoliai, per daug pas jus skurstančių, per daug jūs žmones engiate ir sau turtus kraunatės. Deja, pabaksnoja ir vėl išvyksta, o mūsuose vietoj rimtų problemų sprendimų paieškų toliau tęsiasi jau kasdienybe tapusios lenktynės, kas ką labiau apjuodins, o pats tuo metu pasipinigaus.

Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.

Net apakau, kai pamačiau buvusios Prezidentės komandos nario Š.Narbuto moralinio nesubrendimo laipsnį. Jam ir kai kam, iš jį ginančios žiniasklaidos, visiškai normalu, kad pasaulinio masto nelaimės akyvaizdoje, jis tiesiog iš tos nelaimės pasipinigavo. Ir ne šiaip kokiu tūkstantuku, o trečdaliu milijono € (virš 1 milijono litų) įsidėjo į kišenę už kelias pažintis valdžioje. Taip turiu pagrindo teigti, kad buvo ne vienas verslininkas, kuris bandė siūlyti įvairią pagalbą, kaip nusipirkti reikiamų priemonių iš Kinijos. Deja, buvo nupirkta iš to, kuris sugebėjo įpiršti ir užsidirbti. Ir kas galėtų paneigti, kad jo sėkmę nulėmė ryšiai. Neteisiu, bet klausiu, ar tai moralu? Nes buvusi Š.Narbuto viršininkė mus ilgai (net 10 metų) mokė moralės. Deja, savo artimiausių pagalbininkų neišmokė.

Kodėl taip akcentuoju moralinį aspektą, juk skurdui mažinti reikia pinigų. Žinote, problema ne piniguose. Pinigų galima užsidirbti ir gan daug. Problema, ar norima tuo keliu eiti. Juk kai nemaža dalis skursta, tai kita dalis turtėja. Šie procesai kaip susisiekiantys indai. Tačiau Lietuvos valstybė yra prieš didelę dilemą, kurią trumpai galima formuluoti sekančiai. Ar mes vėl plaukiame pasroviui, kaip pastruosius 30 metų, laukdami, kur ši purvina nebaudžiamumo – korupcijos ir abejingumo srovė išneš. O gal vis gi pasinaudosime dvejomis teigiamomis mums atsirandačiomis galimybėmis ir pabandysime padaryti ne lozunginį, o rimtą bendrą darbą, kuris leis Lietuvai išsiveržti iš šios skurdo, atsilikimo, išsivaikščiojimo ir provinciališkumo akligatvio.

Galimybes mums atveria neseniai LR Prezidento Gitano Nausėdos parvežta iš ES Vadovų Tarybos gera žinia apie 1,8 papildomus milijardus Lietuvai. Ir ją lydintis noras, kad šie pinigai nebūtų pravalgyti, o panaudoti sukuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Ją sukurti mus įgalina eksponentiškai besivystančios inovacijos. Sudėjus šiuos du dėmenis belieka trečias, apie kurį rašiau anksčiau, t.y. ryžtis pasielgti ne kaip esame įpratę, išsidalinti tas didžiulias lėšas tarp ir taip turtingų, o pačiai valstybei imtis moralios iniciatyvos ir jas panaudoti praturtinant daugumą.

Manau, kad vykstantis neregėtas žmonijos mokslo ir technologijų progresas suteikia mums didžiulias galimybes per pakankamai trumpą laikotarpį tapti pasiturinčia ir teisingesnia valstybe, bent jau didesniai daliai tautiečių. Tam būtina atsisakyti neoliberalų  primestų dogmų ir pereiti prie mišrios ekonomikos modelio, kur privati ir valstybinė nuosavybės yra vienodai galimos ir reikalingos, bei bendrdarbiaujančios. Taip pat Lietuvai reikia kelių stambių modernių projektų, kaip:

  • Tarptautinio masto projekto, sąlyginiu pavadinimu „WOLRDGIGASERVER“ – super didelė skaitmeninių technologijų duomenų saugykla.

Ideali vieta jai statyti yra šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Galimos investicijos ir investuotojai:

  1. a) Lietuvos valstybė iš aukščiau minėtų ES skiriamų lėšų, dalis gali būti skolinta
  2. b) Lietuvos įmonės (atrenkamos konkurso būdu, kur svarbiausias kriterijus – skaidrumas)
  3. c) Lietuvos piliečiai. Dabartiniu metu gyventojai turi nemažai indėlių bankuose, o ten moka labai simbolines palūkanas. Šis projektas bus tikrai pelningas, nes skaitmenizacija dar net nepasiekė piko, o duomenų suagyklų labai trūksta;
  4. d) užsienio investuotojai ir pan;
  • Įvairių dydžių ir paskirties gamybos (su tarptautine kooperacija) serviso ir panaudojimo metodų adaptacijos „Dronų Centro“ sukūrimas. Juos masiškai pritaikant rinkti duomenis aplinkosaugos, priešgaisrinės, elektros perdavimo linijų, kelių srautų paskirtsymo, gyventojų saugumo užtikrinimo ir kitose srityse; Tai derinant su Didžiųjų duomenų rinkimu ir apdorojimu; Čia yra dvi veiklos sritys – tai pati gamyba ir aptarnavimas, o svarbiausia programų, kūrimas, pritaikymas ir plėtra.
  • Aukštųjų technologijų specialistų ir naujovių klasterio – specialaus super modernaus virtualaus miestelio „Naujoji Lietuva“ sukūrimas. Dabar Lietuvoje yra nemažai įvairių sričių naujovių, bet jos yra nedidelės, fragmentiškos ir mažai žinomos. Todėl per mažai pritraukia ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio investuotojų. O apjungus, nebūtinai fiziškai, skaitmeninių ir internetinių platformų pagalba, turimą savą potencialą ir taip pat vienoje vietoje sukaupiant gerąją tarptautinę patirtį su aiškiu tikslu sudaryti sąlygas susitelkti ir patraukti naujovių entuziastus – „fanus“, bei sudaryti galimybes tas naujoves realizuoti ir kuo plačiau paskleisti.
Kyla ar krenta žemyn. Slaptai.lt nuotr.

Šie ir kiti panašūs projektai sudarys prielaidas Lietuvai iš kopijuojančių kitų šalių pasiekimus, pačiai tapti pavyzdžiu ir ženkliai pagerinti valstybės ekonominę galią, o tuo pačiu ir žmonių gyvenimą. Tik valstybės dalyvavimas gali užtikrinti šių projektų  įgyvendinimą, nes pirmiausia reikia atlikti didžiulį organizacinį paruošiamąjį darbą. Lietuvos privatus kapitalas inertiškas ir labai lėtai investuoja į naujus projektus. Mūsuose vyrauja mažų ubagų filosfija ir individualizmas. Be to, šie projektai pareikalaus gan didelių investicijų ir ES lėšos tai leidžia padaryti. Jau dabar matosi, kad tai projektai, sukuriantys aukštą pridėtinę vertę, o valstybė gaus galimybę gauti papildomų lėšų vykdyti socialinėms programoms. Be to, patys projektai ir netiesiogiai, šalia jų, bus sukurta daug įvairios kvalifikacijos darbo vietų. O tai nauji ir gan geri atlyginimai.

Mano siūloma naujovė yra patraukli ir tuo, kad į projektus galima įtraukti kuo platesnį ratą šalies gyventojų. Turime patobulinti Akcinių bendrovių įstatymą, kuris leistų iki tam tikros vertės (pvz. 10 000 €) akciją, kaip vertybinį popierių, įsigyti labai paprastai, kaip dabar įsigyjami, taip vadinami, dovanų čekiai. Taip mes šiuos projektus paversime visos tautos remiamais ne tik pinigais, bet ir emociškai.

Siūlau ilgai nelaukus ekonomikos ir inovacijų ministrui Rimantui Sinkevičiui savo įsakymu sukurti pora kūrybinių grupių, kurios paruoštų visą reikiamą projektų realizavimo organizacinę – finansinę schemą ir reikiamus dokumentų projektus. Manau, tikslinga tai padarius priimti atatinkamą LR Seimo nutarimą ir pradėti projektų realizvimo darbus.

Teksto autorius – daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.08.04; 05:00

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad Seimo patvirtintos Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvados nedavė jokios naudos nei Lietuvos centriniam bankui, nei visuomenei.
 
„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad pagaliau tyrimas baigėsi. Epopėja tęsėsi daugiau nei 2 metus. Mes intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus. Mūsų darbas buvo labai intensyvus. Džiaugiuosi, kad jis baigėsi.
 
Ar tai davė naudos centriniam bankui? Manau, kad ne. Ar tai davė naudos finansinių paslaugų vartotojams? Manau, ne. Ar tai davė visuomenei? Na, istoriniu aspektu galbūt taip, praktinės naudos, manau, ne. Mano galva, visas tas tyrimas buvo naudingas vienam asmeniui, kuris šiandien ne Lietuvoje yra. Bet šiaip jo darbo vieta yra Europos Parlamente“, – teigė V. Vasiliauskas.
 
Lietuvos banko atstovas šį tyrimą vadina viešųjų ryšių akcija.
 
„Viešųjų ryšių akcija buvo puikiai strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos nebuvo reaguota, tiesiog selektyviai atsirinkta, ką reikėtų pagrįsti, ir tai padaryta. Keletą kartų išdėstėme argumentus, kodėl, mūsų nuomone, tyrimas buvo selektyvus, informacija, argumentai dozuoti laiškais Seimo nariams“, – sakė jis.
 
„Mano galva, ir pats procesas, ir tai, ką matėme išvadų pristatyme, jų svarstyme, kai išvados pristatinėjamos ne komiteto pirmininko, o asmens, kuris nėra Seimo narys, tai parodo, kad savininkas išvadų ne Seimo BFK, o būtent ten atspindėta asmens išankstinė nuomonė“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
 
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
 
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
 
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 00:30

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimui antradienį ketinama pateikti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtas 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadas.
 
„Pagrindinė šios komisijos užduotis buvo įvertinti, kokias klaidas padarėme, ir tų klaidų nebekartoti. Džiugu, kad visa tai, kas tyrimo metu buvo nustatyta: sakykime, tiek prieš krizę, tiek biudžeto formavimas, tiek dėl skolinimosi, kas buvo neteisingai padaryta ir neatsakingai skolinta, ir pažeidžiant įstatymus, šioje dabartinėje COVID–19 situacijoje einame kitu keliu“, – Eltai sakė tyrimo komisijos vadovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
 
Anot jo, patvirtinus išvadas, atitinkamos institucijos galės imtis tolesnių veiksmų.
 
„Rekomendacijos yra jau suformuotos komisijos, o visos kitos institucijos savo ruožtu tą turės daryti. Žinoma, jeigu Seimas tą patvirtins, nes kol Seimas nepatvirtina, jos neturi galios“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
 
Tyrimo komisijos vadovas tikisi, kad Seimas išvadas patvirtins.
 
„Tikiuosi ir dėl to, kad netgi už komisijos sudarymą balsavo apie 80 Seimo narių, tai tikiuosi, kad tikrai nebus pasikeitus nuomonė“, – sakė V. Ąžuolas.
 
Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
 
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
 
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.

Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalių bankų sistemos ir ekonomikos buvo struktūriškai pažeidžiamos dėl dvigubos priklausomybės nuo išorės finansavimo (šalies bankai – nuo patronuojančių bankų, o šie – nuo tarptautinių rinkų). Trys Baltijos šalys išsiskyrė didžiausia priklausomybe, o šių šalių kredito rinkose dominavo vienos šalies – Švedijos – bankai. Todėl, kaip teigiama išvadose, išskirtinai gili krizė Lietuvoje – pirmiausia Švedijos bankų ir jų patronuojamųjų bankų, taip pat ir Lietuvos bei Švedijos priežiūros institucijų atsakomybė.
 
Tai, kad Lietuva nesugebėjo 2007 metais įsivesti euro, taip pat pagilino krizę, nes išaugo lito devalvavimo rizika, smarkiai padidėjo palūkanos litais, o tai pablogino kelių dešimčių tūkstančių namų ūkių, taip pat ir verslo įmonių, paėmusių paskolas litais kintamosiomis palūkanomis, finansinę būklę, rašoma išvadose.
 
Tai, kad 2006–2008 metais Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, taip pat 2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai, teigiama išvadose, trukdė bent iš dalies pasirengti prasidedančiai krizei.
 
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
 
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
 
Krizės tyrimą kritikuoja opozicija, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad taip užsiimama „finansine archeologija.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 06:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukeltos krizės kontekste valdžia daugiausiai dėmesio rodo vyresnio amžiaus žmonėms, nors labiau nukentėjęs jaučiasi jaunimas, rodo „Baltijos tyrimų” atlikta apklausa.
 
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose.  
 
Kaip rodo balandžio 28-30 dienomis „Baltijos tyrimų“ surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai. Jaunesni žmonės, didmiesčių gyventojai dažniau, nei kiti teigia, kad krizė neigiamai veikia tiek jų psichinę būseną, tiek finansinę padėtį bei profesinę veiklą.
 
Susisteminti apklausos rezultatai taip pat rodo, kad neigiamą įtaką savo psichologinei būsenai dažniausiai jaučia jaunesni nei 50 metų žmonės bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamus pokyčius finansams labiausiai  pajuto vyrai ir jaunesni nei 30 metų žmonės.
 
Moterys, miestų gyventojai ir jaunesni nei 30 metų žmonės dažniau nei kiti jaučia neigiamą krizės poveikį savo profesinei veiklai. O suprastėjusia fizine būkle dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės ir miestų gyventojai.
  
Didžiausią stresą patiria ne pensininkai, bet jaunimas
 
Apklausą atlikusios bendrovės rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės teigimu, gauti duomenys rodo, kad kilusi krizė labiausiai paveikė ne vyresnius gyventojus, apie kurių apsaugą yra linkusi labiau kalbėti valdžia, bet, priešingai, – jaunimą.
 
„Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės“, – teigia sociologė.
 
COVID-19

Anot jos, tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės, viena vertus, jau yra išgyvenę ne vieną krizę ir, kita vertus, dažniausiai yra susikūrę stabilesnę finansinę situaciją.
 
„Buvo 1990-1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008… kitaip tariant, tai ne pirmas kartas vyresniems žmonėms, nors šis kartas ir kitoks, yra daugiau fizinių apribojimų. Tačiau galima sakyti, kad psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Kita vertus, jie mažiau pažeidžiami finansiškai“, – teigė R. Ališauskienė.
 
„Tuo tarpu jauniems žmonėms, – sakė sociologė, – tai primoji krizė būnant suaugusiųjų gyvenime. Taip pat dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie sukelia papildomų iššūkų karantino metu. Kitaip tariant, jiems sunkiau ir objektyviu, ir subjektyviu požiūriu“, – teigė ji.
 
Todėl, pažymėjo sociologė, tam tikras paradoksas yra tame, kad politikai pagrindinius dėmesio akcentus deda kalbėdami būtent apie vyresnio amžiaus žmones.
 
„Vis akcentuojamas sveikatos aspektas, kuris pavojingesnis vyriesiems žmonėms, tačiau socialiniai, profesiniai ir psichologiniai dalykai labiau veikia būtent jaunimą“, – aiškino R. Ališauskienė.
 
Situacija palinki atsirasti sąmokslo teorijoms ir politiniams mesijams
 
Vertindama šalies gyventojų emocinės būsenos tendencijas R. Ališauskienė neatmetė galimybės, kad stiprėjanti individų patiriama psichologinė bei finansinė frustracija gali virsi ir tam tikru socialiniu reiškiniu. Jos teigimu, gali kilti ir emigracijos banga, stiprėti nusivylimas politine vadžia ir atitinkamai didėti pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams.
 
„Tai gali skatinti ir agresyvumą, ir pykčio priepuolius. Kol kas agresija nukreipiama į artimąją aplinką: tad gali padidėti nusikalstamumas, gali daugiau atsirasti savižudybių. Kita vertus, tikėtina, kad didės emigracijos banga nors, ji gali būti ir sunkesnė dėl pandemijos. Valstybės, į kurias lietuviai tradiciškai emigruodavo, kol kas gali tiesiog neįsileisti. Tokiu atveju žmogus, susidūręs su prarasto darbo problema, su sumažėjusiomis pajamomis, nebegalės spręsti problemų, kaip jis jas buvo linkęs spręsti anksčiau“, – samprotavo sociologė.
 
Todėl, pažymėjo ji, nors iki rinkimų nebedaug laiko, neigiamas emocijas patiriančius gyventojus gali sutelkti pažadus žarstantys populistai.
 
„Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai“, – apibendrino mokslininkė.
 
 
 
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 28-30 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas III“.  Iš viso apklausti 536 gyventojai (CAWI metodu).  Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 16:45

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius paskelbė kreipimąsi, kuris baigiasi išvada: „…lieka neaišku – kam reikalinga mokesčių mokėtojams brangiai atsieinanti institucija, kuriai Švietimo įstatymas numato viso šalies švietimo politikos vykdymą, jei ji to nedaro ir svarbiausių sprendimų priėmimą palieka mokyklų vadovams bei savivaldybių merams? Finansų ministro dėmesiui – štai kur biudžeto lėšų taupymo šaltinis…“

Nieko sau! Iki šiol šitas ponas, iškilus konfliktui tarp pedagogų bendruomenės ir ministerijos, dažniausiai užimdavo katino Leopoldo poziciją ir ragindavo, ieškant kompromiso, daugiau pasitikėti ministerijos išmintingumu ir geranoriškumu. O dabar ėmė ir pratrūko, net radikaliau, negu pedagogų bendruomenė, kuri paprastai reikšdavo nepasitikėjimą ministrais/ministrėmis, bet visą ministeriją išvaikyti dar nėra siūliusi.

A.Jurgelevičiui pasipiktinimą (teisėtą, sakyčiau…) sukėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pareiškimas apie tai, kad mokslo metai „neturėtų baigtis“ anksčiau birželio 1 d. Vėliau jau pati mokykla turėtų spręsti, ką daryti – toliau tęsti ugdymą ar, užrakinus mokyklos duris, eiti atostogauti. „Štai tokį atsakymą sugebėjo išspausti mokinių, jų tėvų ir mokytojų prie sienos klausimų apie mokslo metų pabaigą prispaustas ministras“ – stebėjosi profsąjungos lyderis. Ir komentuoja: „plika akimi matosi, kad šalies švietimo politiką koordinuojanti institucija jau nieko nekoordinuoja ir apskritai yra viską paleidusi iš savo rankų“.

O ko kito galima tikėtis, jei jau daug metų šios ministerijos ministrai tik kėdes šildo ir pakalba konferencijose, o švietimo procesą jaukia, galvodami, kad jam vadovauja, nuolat besidauginantys ministerijos biurokratai?!

Ne taip seniai, šių metų pradžioje straipsnyje „Kas valdo Lietuvą?“, kalbėdama apie biurokratų visagalystę ŠMS ministerijoje, rašiau: „Ypač didelis konteineris „reformatorių“ klaidų sukauptas švietimo sistemoje. Keitėsi valdančiosios partijos, keitėsi ministrai… Ir ką? Kuo arčiau mūsų dienų, tuo blogyn. Sakysite – perdedu? Bet ar nematote, kad ministrų (beje, jo paties parinktų) nekompetencija, regis, priveikė net ir atlaidųjį premjerą Saulių Skvernelį. Juk ne iš didelio džiaugsmo policininko išsilavinimą turintis žmogus griebiasi reformuoti valstybės švietimo sistemą!?“ /www.slaptai.lt/

Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Mano straipsnis lyg ir buvo pradėjęs klibinti tą gelžbetoninį biurokratų mūrą, juolab, kad įsijungė kai kurie Seimo nariai, bet… viską užgesino  ministro A. Monkevičiaus vangumas. Tai dabar ir aš paklausiu panašiai kaip A. Jurgelevičius: „Kam reikalingas ministras, jei jis nevadovauja, nesiima iniciatyvos formuluoti sprendimus ir reikalauti jų vykdymo ne iš  žemiausios grandies, iš mokyklų ir gimnazijų, bet iš savo komandos, ministerijos darbuotojų?“

Ministerijų biurokratai, dažnai gražiai pavadinami „valstybės tarnautojais“ ar netgi valstybės valdymo aparatu, jau seniai išsigimė į „valstybę valstybėje“. Jų bijo ir prieš juos tūpčioja ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Ką tik kažkokią protu neaprėpiamą, beveik šunišką meilę savo ministerijos aparatui pademonstravo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sunkiausiomis valstybei dienomis, kai dėl jo paties ministerijos darbo broko valstybė susidūrė su pandemija visiškai nepasiruošusi, nesukaupusi nė būtinojo minimumo apsaugos priemonių, ko pasėkoje virusu masiškai, daugiau nei kitose valstybėse, apsikrėtė medikai, kai visuomenė aktyviai ėmėsi medikus remti ir šelpti, kai net Seimas susivokė didinti atlyginimus visiems su ligoniais betarpiškai dirbantiems medikams, ministras skubiai didesniais atlyginimais „apdovanojo“ savo ministerijos biurokratus, nors apie juos Seimo ir Vyriausybės nutarime nebuvo kalbama, nes jie įeina į kitą, ne medikų, o valstybės tarnautojų grupę. O kai  vienas kitas žurnalistas spaudos konferencijoje išdrįso tokiu ministro sprendimu nusistebėti, reikėjo tik pasiklausyti, kokiu kietu, metaliniu tonu ministras aiškino apie persidirbusius kolegas, kurie dirbę ištisomis dienomis ir net savaitgaliais.

Kas juos ten supaisys, gal kažkuris ir dirbo, bet paprastai apie darbo kokybę sprendžiama ne iš atsėdėtų (atmiegotų, telefonu prakalbėtų…) valandų darbo kėdėje, bet iš rezultatų. O kokie buvo ministerijos darbuotojų darbo rezultatai pirmosiomis epidemijos savaitėmis, rodo susirgusių medikų skaičius.

Iki šiol daugiausia kritikos tekdavo šioms dviem ministerijoms. Bet krizė, sukelta epidemijos, išryškino ir kitų neproporcingai išaugusios biurokratų kaimenės užvaldytų ministerijų ydas ir klaidas.

Į „juoduosius“ biurokratizmo lyderius šiandien nesuvaldomai veržiasi finansų ministerija, kuri, premjero lūpomis, nenuilsdama darbuojasi, perskirstydama ES teikiamą finansinę paramą, pagalbą šalies ūkiui.

Na, realiai ji dar nieko neperskirstė. Jos biurokratai tik dūzgia, ruošdami gausybę reikalavimų, kurdami kažkokias sąlygas, klausimynus, kuriuos turės užpildyti mūsų verslininkai, norintys pasinaudoti ES parama.

Kadangi biurokratai kitaip nemoka parodyti savo reikalingumo, kaip kurdami vis naujus ir vis beprasmiškesnius reikalavimus, apklausas, klausimynus tiems, kurie yra priklausomi nuo jų savivalės ir nekompetencijos, mūsų smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kaip musės, įklimpusios į sirupą, tik kojeles kilnoja, tik ataskaitas ir paraiškas rašinėja, nepajėgdami pajudėti iš mirties taško.

O juk ES nieko panašaus nereikalauja!

Štai kaip ES parama naudojasi Italija: pasak Seimo nario Arvydo Anušausko, “600 eurų bus pervesta į savarankiškai dirbančių darbuotojų einamąsias sąskaitas, o iki penktadienio – į kitų asmenų, kurie kreipėsi paramos, einamąsias sąskaitas. Kompensacija amatininkams, prekybininkams balandį ir gegužę išmoka bus padidinta iki 800 eurų. Mažos ir vidutinės įmonės artimiausiomis dienomis taip pat galės tikėtis 25 tūkst. eurų valstybės garantuojamos automatinės paskolos: internetinė forma buvo prieinama nuo vakar ir „procedūra buvo maksimaliai supaprastinta“.

 Taigi, kuo mažiau sąlygų, kuo paprasčiau, kuo greičiau. Nei verslas, nei žmonės nelaukia.

„O gal žinote kaip pas mus? – klausia A. Anušauskas, ir atsako: „Aš neradau nieko – tik krūvą sąlygų, kurios reiškia tik viena – parama nepasieks tų, kuriems labiausiai jos reikia jau dabar“.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Daug bereikalingo popierizmo, formalumo finansinės paramos skirstymo procedūroje pastebėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet valdiškų pinigų skirstytojai ramūs. Aiškina, jog jie padarė viską, o procesas stringa dėl tarpininkų nerangumo.

Matot, jau ir „tarpininkai“ įsiveisė. Jiems irgi valgyt reikia, ir jiems už tarpininkavimą bus apmokama iš tų pačių ES pinigų, kurie, jei teisingai prisimenu, turėtų būti skirti verslui gaivinti ir  laikinai pajamų netekusiems darbininkams šelpti. O čia – nauja duonos valgytojų armija, pinigų dalintojai išsiperėjo.

O kai pinigus skirstys „finansų tarpininkai“, ką veiks finansų ministerijos biurokratai? Ataskaitas rūšiuos?

Beje, gal kam nors įdomu, ką veikia finansų ministras V. Šapoka?

Žiniasklaida skelbė, jog jis įkūrė “COVID-19 fondą“, kuriam vadovauti pakvietė prezidentę D. Grybauskaitę. Fondas neva renka labdarą ir paramą medikams. Bet, kaip rašo Algimantas Rusteika (Kauno Forumas), šis fondas realybėje neegzistuoja: „Tikrinkit kiek norit Registrų centre – tokio juridinio asmens nėra, kaip ir jokios garbių asmenų fondo tarybos ar valdybos, apie kurias kliedima žiniasklaidoje ir valstybės viršininkų kalbose. Niekas fondo nekūrė ir neįkūrė, jokio ministro įsakymo teisės aktų sistemoje nerasit, jokio steigėjo ir narių, jokių įstatų ar nuostatų, fondo vadovybės atsiskaitymo tvarkos ir lėšų panaudojimo kontrolės – absoliučiai nieko nėra“.

Primena pasaką apie naujus karaliaus rūbus, ir vaikelį, kuris pranešė, kad iš tikrųjų tai karalius – nuogas… Ar ne?

Ir dar kažkaip labai nejaukiai primena padėtį mūsų didžiojoje kaimynėje, kurios ir vardą nedrąsu minėti, kad buvę kolegos iš TS-LKD partijos manęs neapšauktų jos „agentu‘.

Visgi išdrįsiu pacituoti žurnalistą Maksimą Ševčenką, kuris rašo („Exo Moskvy“):

„Testai – nesąmonė [turi galvoje koronaviruso testus – J.L.]. Ir ne paprasta nesąmonė, o apgavystė! Nė vienas mano testas – o jų padarė penkis – neparodė užsikrėtimo COVID 19! Ir dar žinau dešimtis atvejų – žmonės miršta, o testai neigiami. Todėl klausiu: kas pelnosi iš tų neva „testų“ ir su jais susietos statistikos apie COVID 19?

Kieno interesams tarnauja prie tų testų „pririštos“ statistikos falsifikacija (mažinant skaičius)?

Copy of maksim-shevchenko1
Maksimas Ševčenko

Pažindamas žvėrišką, kriminalinę, įžūlią, grobikišką rusiško kapitalo prigimtį, neabejoju, jog niekas šioje šalyje nevyksta be sistemos, be kieno nors materialios naudos. Neišvengiamai kūmas, svotas, brolis, sugėrovas, bendradarbis ar giminaitis atrėš sau milijoninį kontraktuką kokiam nors testui sukurti, kaukėms, specmaistui, vakcinai ir pan. pagaminti. Ir visa tai bus išplatinta, išreklamuota, viršininkams ir visuomenei bus pateikta kaip didžiausias laimėjimas, kaip gėris – o iš tiesų taps menkaverčiu pusfabrikačiu, netgi kenksmingu, nes žmonės patikės ta chaltūra, atiduodami į jos rankas savo likimus ir gyvenimus.

Be šito čia niekas nevyksta. Vardan visuomenės ar humanitarinių, ar valstybinių interesų pas mus veikia tik humanistai-idealistai (tokie, kaip gydytojai ir medicinos personalas). O visa valdininkų kasta su aplink ją aplipusiais parazitais, sukčiais, „tarpininkais“, rangovais, landūnais ir grobišiais jau priprato pelnytis iš visko, kas leidžia jiems išsunkti pinigus iš biudžeto ir perdėti juos į kažkieno kišenę su konkrečiu adresu.

Apie tai, kuo sveikatos apsaugos sistemą pavertė jos optimizacija (o tiksliau – apiplėšimas ir iššvaistymas), teks kalbėti artimiausioje ateityje. O dabar aišku viena – šita valstybę iš vidaus griaunanti melaginga biurokratinio kriminalinio kapitalizmo sistema negali, neturi gyvuoti ilgiau.“

Čia – citatos pabaiga. Bet – ne galas visoms toms negerovėms, kurios taip panašios viena į kitą ir didelėje autokratinėje, ir mažoje, demokratine save vadinančia, valstybėse. Nes koronavirusas – likimo dovana, dėka kurios, kaip spėja A. Rusteika, „bus galima visą valstybinį bardaką dūmų uždangom paslėpti arba paprasčiausiai atidėti“.

2020.04.18; 21:45

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
 
„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų  būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.
 
„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 15:41

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskirta Jungtinių Tautų (JT) įsteigtos Aukšto lygio komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (Financial Accountability, Transparency and Integrity – FACTI), vadove.
 
FACTI komisiją kovo mėnesį įsteigė JT Generalinės Asamblėjos ir JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) prezidentai. Komisija sieks užkirsti kelią tokiems globaliems finansiniams nusikaltimams kaip mokesčių vengimas, pinigų plovimas ir korupcija. 
 
Ši komisija, kurios nariai – įvairių šalių politikai, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir nepriklausomo sektoriaus atstovai, rengs rekomendacijas, kaip įveikti tarptautinės institucinės ir teisinės sistemos, susijusios su finansine atskaitomybe ir skaidrumu, spragas bei pažeidžiamumą. 
 
COVID-19 pasekmės artimiausiu metu dar labiau padidins iššūkius globaliam finansų pasauliui ir pareikalaus dar didesnių pastangų kovojant su finansiniais nusikaltimais.  
 
Kartu su prezidente D. Grybauskaite FACTI komisijai vadovauja buvęs Nigerijos ministras pirmininkas dr. Ibrahimas Mayaki. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.08; 08:46

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Prezidentūroje antradienį vyks diskusija, skirta aptarti mokesčių sistemos teisingumą ir aiškumą.
 
Kaip pranešė Prezidentūra, diskusijoje bus siekiama aptarti svarbiausias viešųjų finansų ir mokesčių kryptis, identifikuoti tikslus, dėl kurių šalies ekspertai iš esmės sutaria, taip pat inicijuoti arba paskatinti reikiamus konkrečius trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio žingsnius.
 
Diskusijoje dalyvaus šalies vadovas Gitanas Nausėda, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, finansų viceministras Darius Sadeckas, didžiausių partijų atstovai, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, Estijos finansų ministerijos atstovai ir kiti aukšto lygio ekspertai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 00:01

Šalies gyventojai nėra linkę įdarbinti savo pinigų – 53 proc. jų laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
 
Apklausos duomenimis, indėliuose santaupas laiko 28 proc. gyventojų.
 
„Einamojoje sąskaitoje dažniau santaupas laiko aukščiausio išsimokslinimo atstovai, (…) indėliuose – vyresnio amžiaus atstovai. Dažniau savo pajamas nurodė investavę vyrai“, – žurnalistams pirmadienį sakė  „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.
 
Jos teigimu, gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo infliacijos poveikio.
 
„Realiai 37 proc. apklaustųjų įvertinimas yra artimas faktinei infliacijos įtakai. 2 iš 3 lietuvių nelabai įsivaizduoja infliacijos įtakos ir negali įvertinti“, – sakė D. Kolmatsui.
 
Apklausos duomenys rodo, kad 19 proc. apklaustųjų manė, kad per 10 metų, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, pinigai gali nuvertėti daugiau kaip 20 proc., 18 proc. apklaustųjų manė, kad jie gali nuvertėti 15–20 proc., 16 proc. respondentų nežinojo arba negalėjo įvertinti.
 
Bendrovė, remdamasi Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, nurodo, kad likvidus finansinis turtas nuo 2004 iki 2019 metų trečiojo ketvirčio padidėjo 5,7 karto ir siekė 23,3 mlrd. eurų. 2019 metų trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72 proc. šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. eurų ir nuo 2004 metų išaugo 4,9 karto (2004 metaus buvo 3,4 mlrd. eurų ir siekė 84,6 proc. viso šio turto).
 
„Vis dar didelę dalį sudaro turtas, kuris negeneruoja nei pajamų, nei yra apsaugotas nuo infliacijos. Kita džiugesnė naujiena – to turto, kuris gali uždirbti pajamas, išsaugoti vertę, dalis padidėjo, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų“, – žurnalistams pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
 
Bendrovės teigimu, Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi nuo Europos. 2017 metų Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, 72 proc. Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – apie 3 proc.
 
Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 metų pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:35

Seimas pirmadienį svarstė kitų metų biudžeto projektą. Po svarstymo projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Kiek vėliau patobulintas variantas Seime bus svarstomas antrą kartą.
 
Kitų metų valstybės biudžete Finansų ministerija planuoja gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.
 
„Sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln. eurų. Komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų. Išskirtinai išsiskyrė opozicijos Matulo (Antano. – ELTA) ir Martinėlio (Raimundo. – ELTA) (pasiūlymai. – ELTA), kad reikėtų padidinti (išlaidas. – ELTA) 1 mlrd. 126 mln. eurų. Jei nevertintume šio pasiūlymo, situacija būtų panaši, kaip ir kiekvienais metais“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas.
 
BFK taip pat siūlo Vyriausybei apsvarstyti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas ir pasiūlymus.
 
Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teikiamam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
 
Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
 
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei šiuo metu Vyriausybės numatyta suma.
 
„Argumentai, kodėl nepritarta (biudžeto projektui. – ELTA), Lietuvai ir Seimui yra puikiai žinomi. Neužtenka lėšų, skirtų mokytojų, dėstytojų atlyginimams pakelti. Šiame variante nėra net neformalaus krepšelio, nėra net 10,3 mln. eurų, kurie buvo numatyti pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimui“, – Seime sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
 
Biudžeto projektas daug kritikos susilaukė iš opozicijos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė svarstomą biudžeto projektą apibūdino „melagių biudžetu“.
 
„Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krinta, kaip ir „valstiečių“ reitingai. (…) Šiandien, žvelgiant į pažadus, akivaizdu – tai tebuvo rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų. (…) Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis biudžetas, kokį kada nors turėjote (valdantieji. – ELTA). Jis ne tik nuviliantis, bet jis tiesiog „melagių biudžetas“, – teigė G. Skaistė.
 
Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigė negalintis pritarti dabartiniam biudžeto variantui.
 
„Siūlome įvertinti, kodėl net Lietuvos prezidentas, daugelį metų dirbęs tikrai nevalstybiniame sektoriuje, pasisako už tolygesnį darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimą, solidarumą. (…) Tokiam biudžetui, kuris dabar pristatytas Seimui, mes pritarti tikrai negalime“, – sakė jis.
TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad, kol yra svarstomas biudžeto projektas, dar nėra aišku, kokie mokesčiai įsigalios kitąmet.
 
„Valstybėje biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalaurinį darbą – paskutinę naktį. Liko kiek daugiau nei mėnuo, o iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys. Kaip atrodys automobilių, NT mokesčiai, siūlomi nauji bankų, prekybos centrų mokesčiai. (…) Visame chaose turime maždaug 100-150 mln. eurų skylę biudžete. Finansų ministras turės ištraukti kiškį iš kepurės ir užlopyti skylę“, – teigė M. Majauskas.
 
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė siūlomus mokesčius, kurių pajamomis būtų galima papildyti biudžeto lėšas, pavadino „be galvos“.
 
„Seime kaip per sviestą eina mokestis bankams, prekybininkams, o Vyriausybė tik skėsčioja rankomis ir sako, kad reikia diskutuoti. NT mokestis sukėlė sumaištį, chaosą, dar nežinome, kaip atrodys, o biudžetui efektas bus viso labo keli milijonai eurų. Biudžete toliau neliečiamieji stambūs ūkininkai ir žemvaldžiai. Panašu, kad jie toliau pildys pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir šeimų automobilius, ir mes visi už tai mokėsime“, – sakė A. Armonaitė.
 
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kitų metų biudžeto projekto formavimas nereikalauja papildomo galvojimo.
„Finansų ministras (Vilius Šapoka. – ELTA) vis dar sprendžia vištos ir kiaušinio dilemą, kad negali duoti pinigų nereformuotiems sektoriams, nors dar jokia reforma be pinigų neįvyko. (…) Geriausia daryti tai, kas nereikalauja papildomo galvojimo. Yra išteklių, yra formulė – ir darome“, – teigė I. Šimonytė.
 
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis mano, kad Lietuva per daug lėšų skiria gynybos biudžetui.
 
„2 proc. nuo BVP, o nuo biudžeto tai yra 10 proc. Konservatoriai puikiai sugalvojo taktiką. Iš vienos pusės, ragina didinti gynybos biudžetą, iš kitos pusės, priešinasi. Bankų apmokestinimui – ne, prekybos centrų apmokestinimui – ne, kitiems mokesčiams – ne. Puiki taktika išprovokuoti žmonių nepasitenkinimą“, – sakė Z. Jedinskis.
 
Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė sakė, kad biudžeto pajamų yra tik tiek, kad tik užtektų sudurti galą su galu.
 
„Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas pačios Vyriausybės jau pateikimo stadijoje buvo įvardintas kaip realistinis ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Mano manymu, tai tik skambūs žodžiai ir tiek. Pajamos ir išlaidos subalansuotos, kaip įprastai, su fantazija, nes būsimos pajamos yra suplanuotos per daug optimistiškai, o Vyriausybės vadinamos nuosaikios priemonės įsipareigojimams vykdyti, kitaip tariant, mokestiniai pakeitimai, baigia ištirpti Seimo salėje“, – teigė R. Budbergytė.
 
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad tai yra mokesčių didinimo biudžetas.
 
„Tai yra mokesčių didinimo biudžetas, kai atsisakoma mokestinių lengvatų. Vidurinioji klasė, vietoje neapmokestinimo, bus labiau apmokestinta, nei buvo kalbama prieš pusmetį. Šis biudžetas yra fiktyvi gerovės valstybės kūrėja. (…)
20 eurų papildomi vaiko pinigai yra kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų susimokės, nes jiems NPD bus nepadidintas, kaip jiems žadėta. Šis biudžetas yra profesionalų valstybės fiasko. (…) Valstybė turi tris kartus pasižiūrėti į veidrodį, ar visos išlaidos pagrįstos, turi pasižiūrėti, visų pirma, į šešėlį, kuris yra milžiniškas ir chroniškas, ir nieko nedarome, kad jį nugalėtume. Tik tada galime kalbėti apie naujus mokesčius“, – Seime kalbėjo S. Gentvilas.
 
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas Seime priminė praeities klaidas.
 
„Reikėtų atsisukti atgal. Atrodo, kad visi pasisakiusieji pirmą kadenciją Seime dirba. Tik dabar atėjo pirmą kartą, net nežino, kas vyko anksčiau. Pažiūrėkime, dėl kokių sprendimų mes šiandien turime mokėti. Prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome – 2 mlrd. eurų. Po 200 mln. eurų kasmet turime permokėti vien už dideles palūkanas. Ką darytume šiandien, jei turėtume 200 mln. eurų papildomų pajamų? Turbūt niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų. Neišgirdau nė iš vieno, kad „mūsų valdymo laikotarpiu socialinę atskirtį sutvarkėme, visiems atlyginimus padidinome“, – teigė V. Ąžuolas.
 
Kitas „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė parlamentarams pasižiūrėti realybei į akis bei teigė, kad nėra jokių konfliktų.
 
„Mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų. Prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą, mes tam pritarsime. Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, nes mes vykdome nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią didėja atlyginimai visiems biudžetininkams.
Jums vaidenasi streikai, bet tikiuosi, kad jų nebus, nes sprendimai jau yra rasti. Toliau biudžetas keliaus į Vyriausybę ir bus ieškoma kitų sprendimų. Mes esame surišę minimalią algą, kuri augs iki neregėtų aukštumų kitais metais, su vidutine alga. (…) Laikomės įsipareigojimų ir darome socialiai teisingus sprendimus“, – sakė jis.
 
Parlamentaras šį biudžeto projektą pavadino „tikrosios gerosios valstybės pradžia“.
 
„Aš neatsimenu, kada tiek mokestinių šaltinių būtų siūloma Seime. Pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip didinsime svarbiausią rodiklį – mūsų BVP perskirstymą. Pasiūlyti progresiniai mokesčiai sektoriuose“, – pridūrė jis.
 
Pagal Finansų ministerijos pateiktą projektą, planuojama, kad išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.
 
Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybos srityse – 76 mln. eurų.
 
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų. ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų.
 
Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.
 
Atsižvelgdamas į Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymus, BFK siūlo skirti papildomai 9,2 mln. eurų asignavimų kultūrai, 34,7 mln. eurų – švietimui, 11,7 mln. eurų – ekonomikai, 3,6 mln. eurų – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.
 
Kultūrai siūloma skirti 300 tūkst. eurų Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti, 6,4 mln. eurų – kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, 2,5 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Kultūros paso priemonei įgyvendinti.
 
Švietimui norima papildomai suteikti 6,2 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, 10,3 mln. eurų – švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui, 6 mln. eurų – mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui, 12 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 185 tūkst. eurų – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.
 
Taip pat numatomi papildomi 9,2 mln. eurų Žemės ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti, 631 tūkst. eurų – Žemės ūkio ministerijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti.
 
1,9 mln. eurų ketinama skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: 650 tūkst. eurų – investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“, 1,2 mln. eurų – užtikrinti tarnybos gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje.
 
Tarp siūlymų yra ir siekti papildomų 800 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis, 2,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti.
 
Papildomi 300 tūkst. eurų numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prevencinei veiklai finansinių technologijų sektoriuje vykdyti.
Nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūloma perskirstyti asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: 50 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus (darbo užmokesčiui skirti 721 tūkst. eurų), taip pat skirti 62 tūkst. eurų Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkamai sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus.
 
Vyriausybė taip pat iš esmės yra pritarusi siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Nutarta Seimui siūlyti rengti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio ekonomikai.
 
Seimas yra priėmęs svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektus dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio bei nekilnojamo turto mokesčio išplėtimo.
 
Lietuvos banko skaičiavimais, kitų metų biudžetas turės 0,2 proc. BVP deficitą, palyginti su 0,2 proc. pertekliumi, kuris yra prognozuojamas.
Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 00:01

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas iš prezidentės Dalios Grybauskaitės gavo atsakymus į klausimus, užduotus komitetui analizuojant 2009 metų ekonominės krizės priežastis, praneša LRT TV naujienų tarnyba.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

S. Jakeliūnas teigė, kad atsakymai, pateikti raštu lakoniški, bet naudingi rašant išvadas. 

„Prezidentės atsakymai, manau, yra gana svarbūs. Jie galbūt viską keičia ne tiek turinio, kiek vertinimų ir atsakomybės įtakų prasme. Nes susidaro įspūdis, kad prezidentės vertinimai, nuomonė ir galbūt siūlymai buvo reikšmingi tuometinei Vyriausybei, premjerui, finansų ministrei, priimant sprendimus dėl skolinimosi ir krizės valdymo“, – LRT televizijai sakė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūno teigimu, atsakymuose išdėstyta gana griežta pozicija dėl skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo.

ELTA primena, kad ekonominę krizę tiriantis BFK išsiuntė 8 klausimus prezidentei. 

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kuriuos tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. – ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. 

BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio. 

Pateikiami prezidentės atsakymai į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausimus.

Klausimas: Kaip vertinate Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais, turint omenyje 2010 m. vasario 2 d. Švedijos Karalystės Riksdago Finansų komitete įvykusių klausymų metu išdėstytus faktus ir nuomones, 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje patvirtintas prieš tai vykusių klausymų išvadas bei tai, kad kai kurios naujosios Europos Sąjungos valstybės narės jau 2005-2006 metais taikė makroprudencinės bankų priežiūros priemones?

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atsakymas: 2005-2009 m. dirbau Europos Komisijoje Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. 

Savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus prieš krizę išsakydavau viešai, ji buvo plačiai paskleista viešojoje erdvėje. 

Klausimas: Ar 2009-2010 metais bendravote su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais ir, jeigu taip, kokie klausimai buvo aptariami?

Atsakymas: 2009 m. per pirmąjį oficialų vizitą į Švediją įvyko ir susitikimai su „Swedbank“ ir SEB banko vadovais. Jų metu aptarta situacija bankų sektoriuje, pabrėžiant, kad Lietuvos ekonomikos augimui labai svarbu stabiliai ir atsakingai veikiantis bankų sektorius, užtikrinantis pakankamus kreditinius išteklius šalies ūkio plėtrai. Vėlesniuose susitikimuose Lietuvoje su minėtų bankų vadovais aptartos galimybės sumažinti palūkanų normas studentams teikiamoms paskoloms studijoms finansuoti ir bendradarbiauti su „Junior Achievement Lietuva“ programa, skatinančia jaunimo verslumą Lietuvoje. 

Klausimas: Kaip, praėjus dešimčiai metų nuo krizės Lietuvoje pradžios, vertinate Skandinavijos valstybių komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai jos sparčios plėtros (2005-2007 m.) ir didelio nuosmukio (2009-2010 m.) metais?

Atsakymas: Skandinavijos bankų atėjimas į Lietuvą teigiamai prisidėjo prie spartesnio šalies gerovės kūrimo. Galiu konstatuoti, kad pasaulinės krizės metu Lietuvoje veikę Skandinavijos šalių bankai jau buvo išgyvenę bankų krizę devyniasdešimtųjų pradžioje ir turėjo patirties, kaip atlaikyti tokį didžiulį pasaulinės krizės spaudimą. Per krizę taikoma konservatyvi politika ir pastangos ieškoti geriausių sprendimų likviduojant krizės pasekmes apsaugojo Lietuvos ekonomiką ir mūsų žmonių santaupas nuo dar didesnio smukimo į ekonominę duobę.

Klausimas: Ar 2009 metais Jums buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą, kurią tų pačių metų rugpjūčio mėn. du tuomečiai Lietuvos banko valdybos nariai pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui ir finansų ministrui? Jeigu taip, kaip šią informaciją vertinote ir ar raginote tuometį Lietuvos banko valdybos pirmininką imtis veiksmų, galėjusių užkirsti kelią kelių šimtų milijonų eurų papildomiems nuostoliams, kuriuos patyrė šalies viešasis sektorius ir privatūs kreditoriai, kai šio banko veikla galiausiai buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio mėn.?

Atsakymas: Konkrečiai rašte minimos Lietuvos banko valdybos narių pateiktos informacijos apie galimą banko „Snoras“ nemokumą nebuvau gavusi. Lietuvos bankas informuodavo apie situaciją šalies bankų sektoriuje ir besikaupiančias problemas banke „Snoras“. Lietuvos bankas suprato savo atsakomybę imantis veiksmų kilusioms rizikoms valdyti.

Klausimas: Ar, Jūsų manymu, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą ir galimai nekompetentingai bei aplaidžiai atlikęs savo darbą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas?

Atsakymas: Jokios informacijos iš atsakingų institucijų apie tai, kad p. A. Misevičius „galimai nekompetentingai bei aplaidžiai“ atliko savo darbą, nebuvo gauta. 

Klausimas: Kuo grindėte ir kaip dabar vertinate 2009 m. kovo 31 d. paviešintą Jūsų nuomonę (turėjusią įtakos Vyriausybės sprendimams dėl skolinimosi valstybės vardu, kaip 2018 m. lapkričio 21 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui paliudijo A. Kubilius), kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją“, turint omenyje, jog Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, galėjo naudotis valstybėms narėms skirtais paramos šaltiniais ir priemonėmis, kurie minimi Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje, taip pat žinant, kad krizės laikotarpiu tokia parama pasinaudojo ne tik Latvija, bet ir dar 7 Europos Sąjungos valstybės narės?

Atsakymas: 2008-2009 m. pasaulinės krizės akistatoje Lietuvos BVP krito iki 15 proc., Latvijos – daugiau nei 20 proc. Baltijos šalys tuo metu neturėjo monetarinių instrumentų, nes galiojo valiutų valdybos modelis, todėl su krize galėjo kovoti tik fiskalinėmis priemonėmis, t. y. mažindamos išlaidas. Lietuva buvo geresnėje situacijoje ir dar galėjo skolintis rinkose, priešingai nei Latvija, kuri kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, neturėjo. 

Antros šalies iš to paties regiono kreipimasis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą kėlė riziką, kad būtų pareikalauta atsisakyti valiutų valdybos modelio, o tai reikštų nacionalinės valiutos devalvavimą. Pagal to meto prognozes nacionalinė valiuta galėjo nuvertėti iki 50 procentų. Per pusę būtų sumenkusios tiek valstybės, tiek piliečių turimos lėšos, beveik dvigubai išaugusios skolos.

Be to, Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai mažinti išlaidas buvo labai drastiški, vienas jų – apmokestinti socialines išmokas ir pensijas, kurios ir taip jau buvo sumažintos. Tai buvo paskutinis argumentas, kuris nulėmė mano požiūrį į skolinimąsi iš Tarptautinio valiutos fondo. 

Klausimas: Kaip vertinate Vyriausybės sprendimus 2009-2010 metais brangiai skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, turint omenyje, kad dėl to galimai pablogėjo verslo ir gyventojų kreditavimo galimybės, taip pat sprendimus 2009-2012 metais skolintis iš tarptautinių komercinių institucijų dešimties metų laikotarpiui, mokant 10 proc. siekusias palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad, Europos centrinio banko duomenimis, vidutinės Latvijos valstybės skolos palūkanos 2009-2018 metais buvo apie 1,5 proc. žemesnės negu Lietuvos, ir, jeigu tokiomis palūkanomis būtų pasiskolinusi Lietuva, per šį dešimties metų laikotarpį šalies viešasis sektorius būtų galėjęs sutaupyti apie 1,9 mlrd. eurų?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybė skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos. Lietuvoje nuosmukis buvo didelis, tačiau truko tik metus. Jau 2010 m. Lietuvos ekonomika pradėjo augti. Daugelis kitų šalių stojosi ant kojų gerokai ilgiau – 5-10 metų.

Dabar galime tik spėlioti, kiek mums būtų „kainavę“ tos „1,5 proc. mažesnės palūkanos“, jei tuo metu kilusios rizikos būtų realizavusios (nacionalinės valiutos devalvavimas, drastiškesnis atlyginimų ir pensijų mažinimas, mokesčių didinimas, pensijų apmokestinimas ir pan.).

Klausimas: Ar, Jūsų manymu, teisingai ir pagrįstai elgėsi Vyriausybė 2009-2012 metais neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc., turint omenyje, kad taip galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, „Sodros“ skola 2017 metų pabaigoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų, valstybės biudžetui ir komerciniams bankams iš viso buvo sumokėta apie 1 mlrd. eurų palūkanų, beveik nebuvo didinamos senatvės pensijos, nukentėjo „Sodros“ reputacija ir sumenko pasitikėjimas ja?

Atsakymas: Ekonomikos pakilimo laikotarpiu nebuvo sukaupta pakankamai rezervų, kurių turėjimas galėjo sušvelninti krizės pasekmes, todėl tiek valstybei, tiek „Sodrai“ reikėjo skolintis siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (tarp jų mokėti atlyginimus ir pensijas). Tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžetai yra tie patys viešieji finansai, todėl, nepriklausomai nuo to, kuriame biudžete būtų apskaitoma skola, kovoje su finansinės krizės padariniais būtų ir taip ribojamos galimybės išlaidauti.

Šiandien fiskalinę drausmę užtikrina Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, o automatinis pensijų didinimas užprogramuotas jas indeksuojant įvertinus šalies ekonominę raidą ir finansines galimybes. 

Tokios įstatymų bazės, kuri galėjo apsaugoti nuo neatsakingo išlaidavimo globalaus ekonomikos nuosmukio akivaizdoje, prieš 10 metų neturėjome.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.01; 05:30

BPaslaugų teikėjų pasirinkimu šiuo metu tikrai negalėtume skųstis, tad ir tuomet, jei jus domina buhalterinės paslaugos Vilniuje, pasirinkimo galimybės bus iš tiesų nemažos. Be abejo, visada svarbu tai, kad būtų teikiamos tikrai kokybiškos paslaugos, tad  palanku įvertinti keletą svarbiausių kriterijų, ir tai padės jums atrasti pačius palankiausius pasirinkimus. Taigi, į ką vertėtų atsižvelgti?

Paslaugų teikimo spektras

Buhalterinės paslaugos apima tikrai nemažai sričių, tad palanku pasidomėti, kas konkrečiai yra siūloma. Informacija apie paslaugų teikimą įprastai yra pateikiama internetinėse bendrovių svetainėse, tad rasti tinkamiausius pasirinkimus neturėtų būti labai sudėtinga. Jei kiltų tam tikrų neaiškumų, tiesiog galėsite susisiekti nurodytais kontaktais, ir netrukus galėsite nuspręsti, ar verta pasinaudoti tam tikrų bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Ar paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu?

Vis daugiau buhalterinės apskaitos kompanijų gali pasiūlyti paslaugų teikimą nuotoliniu būdu, tad galite pasidomėti, ar tam tikra bendrovė siūlo būtent tokią pasirinkimo galimybę. Jei jums bus reikalingos vien tik nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos, tokiu atveju nebūtina apsiriboti tam tikrame mieste įsikūrusiomis kompanijomis. Tam tikros buhalterinės paslaugos gali būti teikiamos ir visoje Lietuvoje, tad įvertinkite, ar jums bus reikalingos konsultacijos susitikimų metu, ar reikės perduoti tam tikrų dokumentų originalus, ir t.t.

Klientų atsiliepimai

Kai siekiama, kad buhalterinės paslaugos būtų tikrai kokybiškos, galima pasidomėti, kaip tam tikrų kompanijų darbą vertina klientai. Šiuo metu gana dažnai nusprendžiama palikti atsiliepimus apie suteiktų paslaugų kokybę, todėl rasti naudingos informacijos tikrai nebus labai keblu. Taip pat galite pasidomėti ir klientų rekomendacijomis, kurios jums padės dar paprasčiau rasti tikrai patikimą bendrovę.

Buhalterinių paslaugų kaina

Nors kokybė visada turėtų būti pačiu svarbiausiu kriterijumi, tačiau kaina – taip pat labai svarbu. Jei esate numatę, kokią pinigų sumą galite paskirti reikalingų darbų atlikimui, tokiu atveju galėsite pasidomėti, kokios įmonės yra pateikusios pačius palankiausius pasiūlymus. Preliminarios teikiamų paslaugų kainos dažniausiai yra nurodomos internetinėse paslaugų teikėjų svetainėse, tad galėsite palyginti, ką siūlo viena ar kita kompanija, ir tikrai priimsite palankiausią sprendimą.

Taip pat galite pasidomėti, kokia yra buhalterines paslaugas teikiančių specialistų darbo patirtis, nes tai taip pat gali turėti įtakos teikiamų paslaugų kokybei. Svarbiausia – neskubėti nuspręsti, kokios įmonės teikiamos buhalterinės paslaugos galėtų būti pačiu geriausiu pasirinkimu, ir pirmiausia atsižvelgti į keletą svarbiausių kriterijų, kurie gali padėti priimti patį palankiausią sprendimą.

Daugiau apie buhalterines paslaugas skaitykite čia : https://financia.lt/

2019.01.30; 16:37

Kinijos milžiniška „Diržo ir kelio“ iniciatyva gali sukelti skolų riziką, bet taip pat užpildo infrastruktūros trūkumą Azijoje ir gali paskatinti pasaulinę prekybą, teigia Pasaulio banko pareigūnai.

Tai – gana optimistiškas prieštaringos programos vertinimas, kuris pateikiamas nepaisant Pakistaną ištikusios skolų krizės. Pakistanas yra didžiulių Kinijos paskolų gavėjas.

Kinija šį ambicingą planą pradėjo 2013 metais, valdant prezidentui Xi Jinpingui. Juo siekta sujungti Aziją, Europą ir Afriką, pasitelkiant uostų, greitkelių ir geležinkelių tinklą.

Jis paskirstė dešimtis milijardų JAV dolerių paskoloms, dažnai labai įsiskolinusioms šalims, o tai padidino kritiką Pekinui ir jo projektams.

Vis dėlto šią savaitę susitikimo Balyje metu Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai pareiškė, kad iniciatyva užpildo svarbius trūkumus, nors ir kursto nerimą.

„Yra didžiulių galimybių: geresnė infrastruktūra reiškia didesnę prekybą, daugiau investicijų, spartesnį ekonomikos augimą, nutolusių regionų prieinamumą“, – sakė Pasaulio banko prekybos, regioninės integracijos ir investicinio klimato direktorė Caroline Freund. 

„Bet esama ir iššūkių. Yra aplinkos ir socialinių grėsmių, klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skolų tvarumas tampa problema, nes šie projektai yra brangūs“, – pridūrė ji.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad „Diržo ir kelio“ fondų remiama infrastruktūra galėtų padidinti įsitraukusių šalių tarpusavio prekybą 3,6 proc., o pasaulinę prekybą – maždaug 2,4 proc.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-14

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė tikisi, kad vadinamojo „Brexit“ be sutarties poveikis Vokietijos darbo rinkai būtų „palyginti mažas“, šeštadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“, kurį cituoja „Reuters“.

2017 metų gruodžio mėnesį Vokietijoje buvo įdarbinta maždaug 41 tūkst. britų ir šis skaičius nėra reikšmingas didžiausios Europos ekonomikos darbo rinkai. 

Berlynas atmeta Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May idėją išlaikyti laisvą prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos po „Brexit“, bet nutraukti laisvą žmonių judėjimą. 

Penktadienį Th. May sakė, kad „Brexit“ derybos su Europos Sąjunga atsidūrė aklavietėje, o blokui kyla iššūkis susitvarkyti su savo paties planais.

„Derybų proceso metu aš visada gerbiau Europos Sąjungą. Jungtinė Karalystė tikisi to paties. Nuo to priklauso geri santykiai pasibaigus deryboms“, – per televiziją kalbėjo premjerė.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-23

Gerbiamas redaktoriau, per kiekvienų Seimo rinkimų kampaniją partijos išsijuosusios giriasi: „Mūsų programą rašė geriausi specialistai“, „mes turime kompetentingų kandidatų užimti visas pareigybes ir dar dvigubai tiek – ant atsarginių suolelio“.

Tik beveik visada šie genijai lieka anonimiški, o prispirta klausimų dažna partija atsako: sužinosite po rinkimų, dabar tie žmonės nenori (?) būti įvardyti.

Continue reading „Ingrida Šimonytė. Laiškas redaktoriui“

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola lapkritį padidėjo 276,7 mln. eurų ir mėnesio pabaigoje buvo 15,963 mlrd. eurų arba 43,2 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP (36,995 mlrd. eurų).

Centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola per mėnesį padidėjo 109,7 mln. eurų ir lapkričio pabaigoje sudarė 79,0 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio bankams ir kitoms finansų institucijoms buvo 11,212 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,394 mlrd. eurų.

Continue reading „Centrinės valdžios sektoriaus skola lapkričio pabaigoje sudarė 43,2proc. BVP“

Seimas atmetė Andriaus Kubiliaus, Irenos Degutienės ir Jurgio Razmos pasiūlymą vieneriems metams pratęsti Seimo narių ir kitų politikų algų sumažinimą. Seimas sprendimą priėmė remdamasis Teisės ir teisėtvarkos komitete valdančiųjų balsais patvirtinta nuomone, kad Seimo narių algų įšaldymas prieštarautų Konstitucijai. Pagal šį sprendimą Seimo narių ir kitų politikų nuo sausio 1 d. padidės 30 proc.

„Jau 20 metų esu Seimo nariu, tačiau niekada nemaniau, kad sulauksiu tokio laiko, kai Seimas paprastą Seimo narių gobšumą pripažins konstitucine vertybe“, – teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Continue reading „„Seimas parlamentarų gobšumą pripažino konstitucine vertybe““