Front Altair

Žvalgyba

Paaiškėjo Japonijos tanklaivyje per praėjusios savaitės incidentą Omano įlankoje sprogusios minos tipas. Pasirodo, kad tai buvo prikabinama mina, primenanti Irano naudojamas minas, trečiadienį pranešė Artimuosiuose Rytuose dirbantys Jungtinių Amerikos Valstijų karininkai.
 
„Išpuolyje panaudota mina buvo atpažįstama ir neįtikėtinai panaši į Irano naudojamas minas, kurios jau buvo viešai pademonstruotos Irano kariniuose paraduose“, – sakė JAV karinių jūrų pajėgų centrinės vadovybės atstovas Seanas Kido.
 
JAV karininkai greitai po sprogimo prisistatė į įvykio vietą, jie turėjo galimybę ištirti „Kokuka Courageous“ – sprogimo pažeistą laivo dalį ir karkasą, prie kurio buvo prikabinta mina. S. Kido reporteriams papasakojo, kad karininkai atkūrė japonų tanklaivyje „Kokuka Courageous“ surinktą informaciją apie užpuolikus, pavyzdžiui, delnų ir pirštų antspaudus. Pasak S. Kido, ši informacija gali būti panaudota pradėjus kriminalinę bylą.
 
Praėjusį ketvirtadienį Omano įlankoje buvo užpulti du tanklaiviai – Japonijos kompanijai priklausantis „Kokuka Courageous“ ir Norvegijos kompanijai priklausantis tanklaivis „Front Altair“. JAV dėl išpuolio kaltina Iraną.
 
S. Kido trečiadienį tvirtino, kad, remiantis karinių jūrų pajėgų atstovybės įvertinimu, „Kokuka Courageous“ buvo pažeistas sprogus prie laivo karkaso pritaisytai minai. Mina buvo pritvirtinta virš vandens lygio, tad galima daryti prielaidą, kad užpuolikai nesiekė laivo nuskandinti. S. Kido dar kartą pakartojo JAV skelbiamą faktą, kad patruliuojantis Irano revoliucinės gvardijos laivas po sprogimo priartėjo prie japonų tanklaivio ir nuo laivo korpuso pašalino nesprogusią miną.
 
Iranas kaltinimus dėl tanklaivių Omano įlankoje užpuolimo kategoriškai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.20; 06:42
Atsargiai

Ketvirtadienį įvykusio sprogimo Norvegijos įmonės „Frontline“ tanklaivyje Omano įlankoje, dėl kurio JAV kaltina Iraną, priežastis kol kas nežinoma, tačiau bendrovė atmeta „mechaninius gedimus ar žmogaus klaidos faktorių“.
 
„Incidentas bus ištirtas bendrovės kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų nustatyta jo priežastis. Kol kas atmetame gedimą ar įgulos klaidos faktorių“, – teigiama „Frontline“ pranešime.
 
Bendrovei priklausančiame „Front Altair“ tanklaivyje sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą.
 
Dėl augančios įtampos regione ir neaiškių sprogimo „Front Altair“ priežasčių bendrovė tikino, kad „itin atsargiai rinksis naujus bendradarbiavimo sandorius regione“.
 
Šeštadienį pažeistą tanklaivį apžiūrės specialistų grupė.
 
Dėl incidento Omano įlankoje Jungtinės Valstijos kaltina Iraną, kuris esą bandė nuskandinti tanklaivius. Teheranas neigia bet kokius JAV kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 18:58
 
Trumposios naujienos

Įtartina, kad du tanklaiviai prie Irano krantų buvo užpulti būtent tuo metu, kai Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė Teherane vedė derybas su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei’umi, sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
 
Japonijos premjeras, atvykęs į Iraną siekdamas sumažinti didėjančią įtampą tarp JAV ir Irano, ketvirtadienį ryte susitiko pokalbių su ajatola Ali Khamenei’umi.
 
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tokio sutapimo.
 
Vienas iš užpultų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ – priklauso Japonijos kompanijai „Kokuka Sangyo Ltd“. Kompanijos vadovas patvirtino, kad buvo užpultas vienas įmonės tanklaivis, o 21 laivo įgulos narys išgelbėtas.
 
Iš viso iš abiejų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ ir Norvegijos kompanijai priklausančio tanklaivio „Front Altair“ – išgelbėti 44 žmonės. Kaip teigiama, abiejuose laivuose buvo kilęs gaisras.
 
Irano valstybinės žiniasklaidos teigimu, „Front Altair“ gabeno iš Kataro į Taivaną etanolį, o „Kokuka Courageous“ – metanolį iš Saudo Arabijos į Singapūrą.
 
Japonijos premjeras Sh. Abė trečiadienį atvyko į Iraną tarpininkauti konflikte tarp Teherano ir Vašingtono.
 
Įtampa tarp Irano ir JAV pradėjo didėti pernai, kai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir atnaujino Iranui sankcijas. JAV pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes jis neva turi daug trūkumų. JAV taip pat kaltino Iraną destabilizuojant  Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatinant terorizmą.
 
Įtampai tarp JAV ir Irano vis augant, Japonija pasisiūlė tarpininkauti tarp abiejų šalių ir mėginti sušvelninti didėjančią įtampą. Japoniją sieja geri santykiai tiek su Iranu, tiek su JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:00