gaisrai

Trumposios naujienos

Freizerio saloje. EPA-ELTA nuotr.

Australijos ugniagesiams pavyko sukontroliuoti krūmynų gaisrą Freizerio saloje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Gaisras išdegino itin didelę salos teritoriją. Jį, kaip įtariama, sukėlė nelegalus stovyklos laužas.
 
Gaisras didžiausioje pasaulyje smėlio saloje, esančioje prie rytinės Australijos pakrantės, suniokojo didžiulius salos miškų plotus, iki kol praėjusį savaitgalį salą pasiekė stiprios liūtys.
 
Tačiau dėmesys dabar nukrypo į smarkius vėjus, liūtis ir neįprastai aukštas bangas. Baiminamasi, kad rytinėje šalies pakrantėje kils potvyniai.
 
Audros atkeliavo praėjus kiek daugiau nei savaitei po Australiją alinusios karščio bangos. Mokslininkai teigia, kad klimato kaita skatina ekstremalesnius orus Australijoje, įskaitant sausras, krūmynų gaisrus ir ciklonus. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokie reiškiniai tik stiprės.
 
Gaisras Freizerio saloje yra pirmasis didelis šios vasaros Australijoje gaisras. Šalyje 2019–2020 metų vasarą siautėjo beprecedenčiai krūmynų gaisrai. Gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjį. Per gaisrus žuvo 33 žmonės, suniokota daugiau kaip 3 tūkst. namų, Australijos pietuose ir rytuose išdegė milijonai hektarų.
 
Freizerio sala, žinoma dėl didelės laukinių šunų, dingų, populiacijos, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta dėl savo atogrąžų miškų, gėlavandenių kopų ežerų ir vis dar besivystančios smėlio kopų sistemos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:10
Trumposios naujienos

Gaisrai Brazilijos miškuose. EPA – ELTA nuotr.

Brazilija turi būti pasirengusi ginklu ginti Amazoniją nuo užsienio kišimosi, jeigu bus išnaudoti visi diplomatiniai metodai. Tai antradienį pareiškė šalies prezidentas Jairas Bolsonaras, prisiminęs demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno žodžius, kritikuojančius padėtį regione.
 
„Neseniai mes girdėjome, kaip rimtas kandidatas į valstybės vadovo postą sakė, jog jei aš neužgesinsiu gaisrų Amazonijoje, jis sudarys Brazilijai prekybos kliūčių. Ką mes galime tam priešpriešinti? Vien diplomatijos neužteks, juk taip, Ernestai (Ernestas Araújas – Brazilijos URM vadovas)? Tam atvejui, kai baigiasi seilės, reikia turėti parako“, – pareiškė Brazilijos lyderis per renginį prezidento rūmuose.
 
„Nebūtina jį panaudoti. Pakanka žinoti, kad jis yra“, – pridūrė J. Bolsonaras. Pasak politiko, gamtos išteklių turtinga Brazilija turi būti atsargi. „Aplinkui pilna sukčių, kurie jų gviešiasi“, – tvirtino valstybės vadovas.
 
Per pirmuosius televizijos debatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu J. Bidenas atkreipė dėmesį į pusiaujo miškų naikinimo Brazilijos Amazonijoje problemą. Jis pareiškė esąs pasirengęs suvienyti tarptautines pastangas, kad kovai su tuo būtų skirta 20 mlrd. dolerių, ir pagrasino Brazilijai, jog ji susidurs su skaudžiais ekonominiais padariniais, jeigu atsisakys imtis priemonių situacijai regione gerinti.
 
J. Bolsonaras atvirai simpatizuoja D. Trumpui, ką ne kartą yra viešai išsakęs. Dėl griežtų pareiškimų ir pažiūrų panašumo Brazilijos lyderis dažnai vadinamas „tropikų Trumpu“. Pats J. Bolsonaras ne sykį teigė, kad D. Trumpas jam yra pavyzdys ir kad jis, kaip ir Amerikos lyderis, nori „padaryti savo šalį didžią“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 12:32
Trumposios naujienos

Kalifornijos miškų gaisruose žuvo ugniagesys. EPA-ELTA nuotr.

Vienas ugniagesys žuvo kovodamas su gaisru Kalifornijos San Bernardino nacionaliniame miške, penktadienį pranešė JAV miškų tarnybos pareigūnai.
 
Kaip skelbia agentūra „Reuters“, ugniagesys žuvo ketvirtadienį, gesindamas „El Dorado“ gaisrą, teigė miškų tarnyba.
 
„Šiuo laikotarpiu reiškiame gilią užuojautą šeimai, draugams ir kolegoms ugniagesiams“, – sakoma tviteryje paskelbtame agentūros pranešime, kuriame priduriama, kad įvykio aplinkybės tiriamos.
 
„El Dorado“ gaisras nuo jo pradžios šio mėnesio pradžioje išdegino beveik 20 tūkst. akrų (per 8 tūkst. hektarų) žemės plotą, rodo Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės saugos departamento duomenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.19; 00:30
Trumposios naujienos

Kalifornijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tikina, kad didžiuliai gaisrai, niokojantys JAV vakarų pakrantę, deda tašką diskusijose dėl klimato kaitos, rašo BBC.
 
„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno.
Kalifornijos valstijoje gesinamas gaisras. EPA – ELTA nuotr.
 
Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.
 
Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.
 
Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.13; 00:30
Trumposios naujienos

Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.

Pietvakarių Ispanijoje Huelvos provincijoje siaučiantys miškų gaisrai sunaikino maždaug 10 tūkst. hektarų miško ploto, tai daugiau nei 14 tūkst. futbolo aikštelių.
 
Ugnis privertė bėgti maždaug 3 200 žmonių. Gaisras provincijoje kilo ketvirtadienį, vietos valdžios pareigūnus pirmadienį citavo Ispanijos žiniasklaidos priemonės.
 
Miško gaisras labiausiai paveikė kalvotoje vietovėje maždaug 40 km į rytus nuo Portugalijos pasienio ir 100 km į šiaurės vakarus nuo Sevilijos įsikūrusią 1 900 gyventojų bendruomenę.
 
Pranešime teigiama, kad prie maždaug 500 ugniagesių prisijungė ir kariškiai. Gaisrui gesinti panaudoti ir 24 sraigtasparniai bei lėktuvai.
Tikimasi, kad pasikeitus orui, susilpnėjus vėjui ir atsiradus daugiau drėgmės, gaisras ir pats plis lėčiau. Kol kas ugnis nėra suvaldyta, naujienų agentūrai „Europa Press“ sakė ugniagesių departamento atstovas.
 
Savaitgalį dar vienas miškų gaisras rytinėje Ispanijos dalyje Mursijos regione sunaikino dar 300 hektarų miško ploto.
 
Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad šiemet iki gaisro Huelvoje miškų gaisrai Ispanijoje pridarė palyginus nedaug žalos.
 
Iki rugpjūčio vidurio šiemet liepsnos sunaikino 31 tūkst. hektarų ploto, mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., kai buvo sunaikinti 72 tūkst. hektarų miško ploto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 00:30
Trumposios naujienos

Ispanijos šiaurės vakaruose šėlstantis gaisras jau sunaikino apie 1 tūkst. hektarų miško ir pasėlių. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
 
Leidinio žiniomis, šis gaisras – didžiausias šią vasarą Galisijos autonominiame regione. Ugnis įsiplieskė trečiadienį Kvaledro miestelio apylinkėse. Su ugnies stichija kovoja apie dvi dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Žmonės per gaisrą kol kas nenukentėjo.
 
Trečiadienį beveik visoje Ispanijos teritorijoje nusistovėjo smarki kaitra. Kai kuriuose regionuose gyventojai įspėti apie jos keliamą pavojų.
 
Manoma, kad termometro stulpelis gali pasiekti 42 laipsnių padalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:03
Trumposios naujienos

Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
 
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
 
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
 
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
 
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
 
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
 
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
 
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
 
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
 
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
 
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
 
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
 
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:24
Trumposios naujienos

Gaisrai Černobylyje. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį, per 34-ąsias katastrofos Černobylyje metines, radiacija užterštoje Černobylio zonoje kelias savaites nerimstantį didžiulį miško gaisrą gesina per tūkstantį ugniagesių.
 
Ukrainos institucijos dėl gaisrų negyvenamoje Černobylio zonoje kaltina stiprų vėją ir ekstremalią sausrą po žiemos, per kurią trūko sniego.
Gaisras Černobylio regione. EPA – ELTA nuotr.
 
Pastarąsias tris savaites su liepsnomis Černobylio zonoje kovojantys ugniagesiai sekmadienį gesina du smilkstančius gaisro židinius, pranešė Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba.
 
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad gaisrai Černobylyje gali paskleisti radioaktyvius pelenus po apylinkes, o dėl stipraus vėjo užteršti dūmai gali pasiekti net už 100 km į pietus esančią Ukrainos sostinę Kijevą.
 
Tiesa, dėl smogo Kijeve Ukrainos pareigūnai kaltina miškų gaisrus gretimame Žytomyro regione ir tvirtina, kad radiacinis fonas Kijeve neviršija saugios normos.
 
Nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, radiacijos lygis Kijeve yra „stabilus ir neviršija leistinų normų“.
 
Gelbėtojai, žuvę Černobylio avarijos metu. EPA – ELTA nuotr.

Aplinkosaugos specialistas Egoras Firsovas anksčiau šį mėnesį teigė, kad dėl gaisrų radiacinis fonas Černobylio zonoje 16 kartų viršija įprastą lygį.
 
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas yra laikomas didžiausia visų laikų atominės jėgainės katastrofa. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys.
Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien lenkiame galvas prieš šventą herojų atminimą, kurie apsaugojo ateitį nuo radiacijos pavojaus“, – katastrofos metinėms skirtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Jis taip pat išreiškė gilią pagarbą ugniagesiams ir kitiems pareigūnams, kurie šiuo metu dirba Černobylio zonoje, kad „apsaugotų šias žemes nuo naujų gamtos stichijų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 00:30
Trumposios naujienos

Ukraina teigia, kad Černobylio zonoje užsiliepsnoję miškų gaisrai suvaldyti. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina skelbia, kad Černobylio zonoje užsiliepsnoję miškų gaisrai, kėlę grėsmę apleistai Černobylio atominei elektrinei, suvaldyti, praneša transliuotojas BBC.
 
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, kai kuriose vietose dar rusena miško paklotė, tačiau atvirų liepsnų jau neliko ir gaisras didžiąja dalimi suvaldytas. Tarnyba pridūrė, „kad į pagalbą jiems atėjo liūtys, bet prireiks dar kelių dienų užgesinti teberusenančias sritis“.
 
„Foninė spinduliuotė zonoje neviršija normos ribų ir nedidėja“, – teigė nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Mykola Čečotkinas.
 
Dar pirmadienį Rusijos „Greenpeace“ įspėjo, kad liepsnos yra vos už kilometro nuo atominės elektrinės, kurioje 1986 metais įvyko branduolinė avarija. Tais metais elektrinėje sprogo ketvirtasis rekatorius, buvo užteršta didelė dalis Europos. Žmonėms iki pat šios dienos neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink Černobylio atominę elektrinę.
 
Nors gaisrai šioje zonoje gana dažni, „Greenpeace“ teigė, kad tai didžiausias gaisras per dešimtmečius.
 
Policija sulaikė 27 metų amžiaus vyrą ir apkaltino jį gaisro sukėlimu. Gaisras įsiplieskė balandžio 4 d., kai sulaikytas vyras degino sausą žolę netoli draudžiamos Černobylio zonos, o dėl stiprių vėjų liepsnos greitai išplito.
 
Daugiau kaip savaitę liepsnojančio gaisro gesinti buvo pasiųsta šimtai ugniagesių, lėktuvai ir sraigtasparniai.
 
Informacijos šaltiis – ELTA
 
2020.04.14; 19:36
Aktualijos

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja: žolės deginimas yra nusikaltimas gamtai. Eltos nuotr.

Ilgąjį Velykų savaitgalį atvirosiose šalies teritorijose kilo 116 gaisrų. Daugiausia pernykštės žolės gaisrų – net 41 – ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti pirmąją Šv. Velykų dieną. Tądien jiems teko skubėti ir į pirmąjį durpyno gaisrą.
 
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Biržų rajone atskirais židiniais degė Purvų-Guodžių durpynas. Gaisro metu išdegė apie 3 jo hektarai. Apie gaisrą buvo pranešta 14.19 val., o ugniagesiams, kol jį užgesino, teko plušėti iki vėlyvo vakaro ir budėti per naktį.
 
„Nors kasdien sulaukiame pranešimų apie gaisrus atvirosiose teritorijose, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tokių gaisrų gerokai sumažėjo, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
 
Pasak pareigūno, pernai pavasarį ugniagesiams gesinti sausos žolės gaisrų tekdavo važiuoti po 100 ir daugiau kartų per parą, šiemet šie skaičiai gerokai mažesni.
 
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet kilo 1010 gaisrų atvirosiose teritorijose. Jų metu išdegė 673 ha pievų, ražienų, durpynų ir durpingų pievų, miškų ir miško paklotės.
 
Pernai iki balandžio 14 d. ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 1841 gaisrą atvirosiose teritorijose, o per metus jų buvo kilę beveik 5 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.14; 00:30
Trumposios naujienos

Prieš pat Davoso forumą Šveicarijoje surengtame proteste dėl klimato. EPA-ELTA nuotr.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį dalyvavo proteste Šveicarijos mieste Lozanoje, kur perspėjo pasaulio lyderius, kad „tai tik pradžia“. Protestas surengtas prieš pat Pasaulio ekonomikos forumą Davose, į kurį, be pasaulio politikos ir verslo elito, vyks ir G. Thunberg.
 
„Kol kas šį dešimtmetį nematome jokių ženklų, kad būtų imamasi kokių nors realių veiksmų dėl klimato“, – sakė 17-metė aktyvistė, kalbėdama su daugiausia jaunuolių minia. „Tai turi keistis“, – keliems tūkstančiams protestuotojų sakė ji, pridurdama savo žinią pasaulio lyderiams: „Tai tik pradžia. Jūs dar nieko nematėte. Dėl to galite būti tikri!“
 
G. Thunberg kitą savaitę sakys kalbą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir ragins pasaulio šalių vyriausybes ir finansų institucijas nutraukti investicijas į iškastinį kurą.
 
Penktadienio į karnavalą panašus protestas visiškai sustabdė eismą Lozanos centro gatvėse, o demonstrantai ragino imtis kuo skubesnių veiksmų dėl klimato ir praeidami nušvilpė banko „Credit Suisse“ filialą, kurį aktyvistai kaltina investicijomis į iškastinį kurą.
 
„Vienas, du, trys laipsniai! Tai yra nusikaltimas žmoniškumui!“ – skandavo protestuotojai, o priekyje ėjusi grupė laikė plakatą su užrašu „Keiskime sistemą, o ne klimatą“.
 
Kai kurie jauni protestuotojai įkvėpimo sėmėsi iš pastarųjų mėnesių ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje. Vienas protestuotojas laikė pliušinę koalą su aplink kaklą apjuostu ženklu su užrašu „PADĖKITE“. Kitas protesto dalyvis laikė plakatą su užrašu „Prabusk ir užuosk krūmynų gaisrus“. Taip norėta atkreipti dėmesį į krūmynų gaisrus, jau kelis mėnesius siaubiančius Australiją.
 
„Nerimaukite dėl ledynų“, sakoma kitame plakate. Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai nerimą ypač kelia Alpių gyventojams. Mitinge taip pat buvo matyti plakatai su užrašais „Nėra planetos B“, „Turiu žalią svajonę“ ir „Norime šaltesnės planetos“.
 
Eitynes organizavusi organizacija „Klimastreik Schweiz“ tviteryje paskelbė, kad protesto akcijoje dalyvavo 15 tūkst. žmonių. „Esame čia, kad parodytų valdžiai, žmonėms, žiniasklaidai ir visiems, kad nesame patenkinti dabartine situacija“, – sakė proteste dalyvavusi 17-metė Deborah Hausser.
 
14-os protestuotoja Luana Bonetti sakė mananti, kad svarbu dalyvauti, o G. Thunberg žodžiai ją „paveikė emociškai“. G. Thunberg Davoso forume dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet ji, kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, yra viena laukiamiausių svečių Davose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.18; 07:04
Trumposios naujienos

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Australijos konservatorių premjero Scotto Morrisono reitingai gerokai smuko, daugiausia dėl itin nesėkmingo vadovavimo šaliai per krūmynų gaisrų krizę, besitęsiančią jau kelis mėnesius.
 
S. Morrisoną palaiko 37 proc. australų, o tai yra 8 proc. punktais mažiau nei gruodžio pradžioje, rodo naujausia apklausa, kurią atliko Australijos laikraštis „The Australian“.
 
S. Morrisoną apklausoje aplenkė opozicinių leiboristų lyderis Anthony’is Albanese’as, kuriam simpatijas išreiškė 46 proc. respondentų.
 
59 proc. apklaustųjų taip pat teigė esantys nepatenkinti S. Morrisono darbu.
 
Tai yra pirmoji Australijos viešosios nuomonės apklausa, atlikta 2020 m. Šioje apklausoje S. Morrisono reitingai yra prasčiausi nuo tada, kai jis perėmė partijos vairą 2018 m. rugpjūtį.
 
Rugsėjį prasidėję krūmynų gaisrai Australijoje jau išdegino daugiau nei 10 mln. ha žemės, pasiglemžė 28 žmonių gyvybes ir sunaikino per 2 tūkst. namų.
 
Savo ruožtu Vyriausybė pažadėjo skirti 50 mln. dolerių gamtos gelbėjimui ir apsaugai. Šios lėšos bus skirtos iš 2 mlrd. dolerių dydžio fondo, skirto atsigauti po krūmynų gaisrų.
 
Mokslininkai perspėja, kad gaisruose galėjo žūti nuo pusės milijardo iki milijardo gyvūnų, o kai kurios gyvūnų rūšys dėl liepsnų galimai visai išnyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 12:00
Trumposios naujienos

Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
 
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
 
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
 
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
 
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
 
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 00:30
Trumposios naujienos

Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
 
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
 
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
 
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
 
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
 
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
 
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
 
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 07:19
Trumposios naujienos

Muzikos superžvaigždė Eltonas Johnas, anot žiniasklaidos, pažadėjo milijoną dolerių nuo pragaištingų krūmynų gaisrų Australijoje nukentėjusiems žmonėms. Tai 72-ejų britas paskelbė per koncertą Sidnėjuje, antradienį pranešė šalies žiniasklaidos priemonės.
 
Nuo didelių gaisrų Australijoje pradžios spalį jau žuvo 25 žmonės. Liepsnos pasiglemžė daugiau kaip 2 000 pastatų. Pelenais virto daugiau kaip 10 mln. hektarų miškų ir krūmynų plotas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:33
Aktualijos

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
 
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
 
Greitoji medicinos pagalba

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
 
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
 
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
 
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
 
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:01
Trumposios naujienos

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį kovodamas su Australijos rytuose siautėjančiais krūmynų gaisrais žuvo savanoris ugniagesys, pranešė šalies Regionų ugniagesių tarnyba (RFS).
 
Ugniagesys žuvo apvirtus jo gaisriniam automobiliui, tviteryje pranešė RFS. Nelaimė įvyko Naujojo Pietų Velso valstijoje, 70 km į rytus nuo Olberio miesto.
 
Tai jau trečias ugniagesys, kurio gyvybę pasiglemžė spalį pasidėję gaisrai. 90 proc. ugniagesių, kovojančių su šimtais gaisrų rytinėje Australijos pakrantėje, yra neapmokami savanoriai, kurie palieka darbus, kad apsaugotų savo namus.
 
Per nelaimę pirmadienį dar du ugniagesiai patyrė nudegimus. Manoma, kad gaisrinis automobilis apvirto dėl itin stipraus vėjo.
 
„Drąsus ugniagesys neteko savo gyvybės saugodamas bendruomenę į rytus nuo Olberio. Tokiu metu tiesiog trūksta žodžių“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian.
 
Olberis yra netoli Viktorijos valstijos sienos, kur ugniagesiai kovoja su gaisrais, sustiprėjusiais dėl karščio bangos. Savaitgalį Viktorijos ugniagesiai paragino visus gyventojus ir turistus evakuotis iš Gipslendo regiono.
Australijos gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
 
Iš viso regione yra apie 30 tūkst. turistų, tačiau ne visi laikosi reikalavimo evakuotis.
 
Australijos meteorologijos biuras informavo, kad Viktorijoje temperatūra pasiekė 40 laipsnių Celsijaus, o gaisrai gali dar labiau išplisti dėl pasikeisiančios vėjo krypties.
 
Antradienį Sidnėjuje sinoptikai prognozuoja 44 laipsnių karštį, o kai kuriuose miesteliuose – net 45 laipsnius. Tuo tarpu vėjo greitis sieks 14–17 m/s, o gūsiai – iki 22 m/s.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:35
Trumposios naujienos

Kūčių dieną Australijoje 2 000 ugniagesių toliau kovojo su pragaištingais miškų gaisrais. Atvėsus orams, jie ėmėsi skubiai reikalingų priemonių tolesniam liepsnų plitimui sustabdyti. Nes gaisrų pavojus netrukus vėl gali paaštrėti: meteorologai prognozuoja, kad temperatūros po Kalėdų švenčių vėl kils aukščiau 40 laipsnių padalos.
 
Tūkstančiai ugniagesių iš Kanados, JAV ir Naujosios Zelandijos praėjusiomis dienomis atvyko į Australiją, kad padėtų savo išsekusiems kolegoms, pranešė Australijos ugniagesių tarnyba. Didelė dalis ugniagesių Australijoje su liepsnomis kovoja savanoriškai.
 
Vien tik apie milijoninį Sidnėjaus miestą nuo gaisrų pradžios išdegė daugiau kaip 3 mln. hektarų dydžio teritorija. Tai maždaug atitinka Belgijos dydį. Visoje šalyje pelenais virto beveik 5 mln. hektarų plotas. Ypač kenčia Naujasis Pietų Velsas – daugiausiai gyventojų turinti valstija, kurioje yra ir Sidnėjus.
 
Vietos žiniasklaida vis praneša apie neįtikėtinus išsigelbėjimus. Antradienį vienas vynuogininkas stočiai ABC pasakojo, kaip jis dėl artėjančių liepsnų gelbėjosi įšokdamas į ežerą – ir tik vandenyje pastebėjo, kad yra apsuptas dešimčių kengūrų.
 
Stipresnius kritulius meteorologai prognozuoja tik vasarį. Per gaisrus nuo spalio jau žuvo aštuoni žmonės, ugnis sunaikino 1 000 namų. Liepsnos pragaištingų padarinių turėjo ir gyvūnijos pasauliui: manoma, kad žuvo apie 2 000 koalų, nespėjusių pasprukti nuo sparčiai plintančių liepsnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:01
Trumposios naujienos

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
 
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
 
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
 
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
 
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 03:00
Trumposios naujienos

Australijoje tvyrantis didžiulis karštis šeštadienį suintensyvino krūmynų gaisrus, siaučiančius kai kuriose šalies dalyse.
 
Esant tokioms katastrofiškoms oro sąlygoms, nekontroliuojami gaisrai aplink Sidnėjų susmarkėjo. Į šiaurę, pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus liepsnojant gaisrams, miestą apgaubė nuodingi dūmai.
 
Australijos rytinę pakrantę alina rekordinė karščio banga, atkeliavusi iš vakarinės šalies dalies.
 
„Šiandien siaubinga diena“, – šeštadienio popietę sakė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane’as Fitzsimmonsas.
 
Australija kasmet susiduria su krūmynų gaisrais, bet šių metų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti ir yra daug intensyvesnis. Gaisrai šio sezono metu jau išdegino mažiausiai trijų milijonų hektarų plotą, pražudė 10 žmonių ir suniokojo daugiau kaip 800 namų. Kovą su gaisrais sunkina rekordiškai didelis karštis, sausra ir stiprūs vėjai. Kai kurios sritys nematė lietaus daugiau nei 12 mėnesių.
 
Gaisrai siautėja Naujojo Pietų Velso, Viktorijos ir Pietų Australijos valstijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:29